Talyšų kalba Tolışə zıvon Tолышә зывон تؤلشه زوؤنKalbamaAzerbaidžanas IranasKalbančiųjų skaičius229 5 tūkst Kilmėindoeur
Talyšų kalba

Talyšų kalba Tolışə zıvon Tолышә зывон تؤلشه زوؤن | |
Kalbama | Azerbaidžanas, Iranas |
---|---|
Kalbančiųjų skaičius | 229,5 tūkst. |
Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų iranėnų vakarų iranėnų šiaurės vakarų iranėnų talyšų |
Rašto sistemos | lotynų raštas, kirilica, arabų raštas |
Kalbos kodai | |
ISO 639-3 | tly |
Geografinis paplitimas | |
Vikipedija Talyšų kalba |
Talyšų kalba (Tolışə zıvon, Tолышә зывон, تؤلشه زوؤن) – indoeuropiečių šeimos, iranėnų kalbų šakos šiaurės vakarų kalba, vartojama talyšų, gyvenančių pietryčių Azerbaidžane ir šiaurės Irane, aplink Talyšo kalnus. Kalbančiųjų skaičius – kiek daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
Irane talyšų kalba vartojama daugiausia , , , , , miestuose ir apylinkėse, Azerbaidžane – Astaros, Leriko, Lenkoranės, Masali miestuose ir apylinkėse.
Talyšų kalba artima beludžių, kurdų, kalboms. Manoma, kad ji yra XVI–XVII a. išnykusios iranėniškos tiesioginė palikuonė. Anksčiau kartais buvo laikoma persų kalbos tarme.
Išskiriamos 3 tarmių grupės: šiaurės (Azerbaidžane, Irano Karaganrudo, Lavandevilo apylinkėse), vidurio (Rezvanšachro, Asalemo, Tularudo apylinkėse Irane), pietų (Chušabaro, Šandermano, Masulecho, Masalo, Siach Mazgi apylinkėse Irane).
Talyšų kalba fleksinė, analitinė. Turi 7 balsines fonemas, būdinga balsių asimiliacija. Vardažodis turi 2 linksnius (kitų linksnių likusios nuotrupos), veiksmažodžiui būdinga 4 nuosakos, ergatyvinės būtojo laiko formos. Gramatinės giminės kategorijos neturi. Turi daug polinksnių. Būdinga sakinio struktūra – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Turi skolinių iš azerbaidžaniečių, armėnų, persų kalbų.
Talyšų kalba neturi vieningos rašto sistemos. Irane daugiausia užrašoma arabišku raštu, 1929 m. TSRS sukurtas lotyniškas raidynas, kuris 1938 m. pakeistas kirilica. Dabar daugiausia užrašoma azerbaidžanietiška lotyniško raidyno atmaina. Talyšų kalba nykstanti, vartojama daugiausia buityje, patiria didelę azerbaidžaniečių kalbos įtaką.UNESCO įtraukta į kalbų, esančių pavojuje sąrašą.
Šaltiniai
-
- Vidas Kavaliauskas. Talyšų kalba. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- Справочный энциклопедический словарь. – Санкт-Петербург: издание К. Крайя, 1847–1855. T. 10: Т, У. – 1848. – 692, [4] с.
- Məmmədov, Novruzəli; Ağayev, Şahrza (1996). Əlifba – Tolışi əlifba. Baku: Maarif.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Talyšų kalba, Kas yra Talyšų kalba? Ką reiškia Talyšų kalba?
Talysu kalba Tolise zivon Tolyshә zyvon تؤلشه زوؤنKalbamaAzerbaidzanas IranasKalbanciuju skaicius229 5 tukst Kilmeindoeuropieciu 0 indoiranenu 0 0 iranenu 0 0 0 vakaru iranenu 0 0 0 0 siaures vakaru iranenu 0 0 0 0 0 talysuRasto sistemoslotynu rastas kirilica arabu rastasKalbos kodaiISO 639 3tlyGeografinis paplitimasVikipedija Talysu kalba Talysu kalba Tolise zivon Tolyshә zyvon تؤلشه زوؤن indoeuropieciu seimos iranenu kalbu sakos siaures vakaru kalba vartojama talysu gyvenanciu pietryciu Azerbaidzane ir siaures Irane aplink Talyso kalnus Kalbanciuju skaicius kiek daugiau nei 200 tukst zmoniu Irane talysu kalba vartojama daugiausia miestuose ir apylinkese Azerbaidzane Astaros Leriko Lenkoranes Masali miestuose ir apylinkese Talysu kalba artima beludziu kurdu kalboms Manoma kad ji yra XVI XVII a isnykusios iraneniskos tiesiogine palikuone Anksciau kartais buvo laikoma persu kalbos tarme Isskiriamos 3 tarmiu grupes siaures Azerbaidzane Irano Karaganrudo Lavandevilo apylinkese vidurio Rezvansachro Asalemo Tularudo apylinkese Irane pietu Chusabaro Sandermano Masulecho Masalo Siach Mazgi apylinkese Irane Talysu kalba fleksine analitine Turi 7 balsines fonemas budinga balsiu asimiliacija Vardazodis turi 2 linksnius kitu linksniu likusios nuotrupos veiksmazodziui budinga 4 nuosakos ergatyvines butojo laiko formos Gramatines gimines kategorijos neturi Turi daug polinksniu Budinga sakinio struktura SVO veiksnys tarinys papildinys Turi skoliniu is azerbaidzanieciu armenu persu kalbu Talysu kalba neturi vieningos rasto sistemos Irane daugiausia uzrasoma arabisku rastu 1929 m TSRS sukurtas lotyniskas raidynas kuris 1938 m pakeistas kirilica Dabar daugiausia uzrasoma azerbaidzanietiska lotynisko raidyno atmaina Talysu kalba nykstanti vartojama daugiausia buityje patiria didele azerbaidzanieciu kalbos įtaka UNESCO įtraukta į kalbu esanciu pavojuje sarasa Saltiniai Duomenys apie kodu tly zymima kalba svetaineje ethnologue com Vidas Kavaliauskas Talysu kalba Visuotine lietuviu enciklopedija T XXIII Salc Toli Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2013 Spravochnyj enciklopedicheskij slovar Sankt Peterburg izdanie K Krajya 1847 1855 T 10 T U 1848 692 4 s Memmedov Novruzeli Agayev Sahrza 1996 Elifba Tolisi elifba Baku Maarif