Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Sicilijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Sicilijos karalystė (lot. Regnum Siciliae arba Sicilie; it. Regno di Sicilia) valstybė, egzistavusi Pietų Italijoje nuo 1130 m., kai ją įkūrė , iki 1816 m. Sicilijos karalystei priklausė ne tik Sicilija, bet visas Pietų Italijos regionas bei iki 1510 m. Maltos ir Goco salos. Sala buvo padalinta į tris regionus: Valle di Mazzara, Valle di Demona ir Valle di Noto.
| Regnum Siciliae Regno di Sicilia Sicilijos karalystė | |||||
| Nebėra | |||||
| |||||
| |||||
| Sicilijos karalystė mirus jos įkūrėjui Rogeriui II 1154 m. | |||||
| Sostinė | Palermas | ||||
| Kalbos | Italų, lotynų | ||||
| Valdymo forma | Karalystė | ||||
| Karalius | |||||
| 1130–1154 | Rogeris II Sicilietis | ||||
| 1759–1816 | Ferdinandas IV Neapolietis | ||||
| Era | Viduramžiai, Naujieji laikai | ||||
| - Rogeris II Sicilietis tampa karaliumi | 1130 m., 1130 | ||||
| - Sukuriama Abiejų Sicilijų karalystė | 1816 m. | ||||
Iki 1282 m. Sicilijos karalystė kartais buvo vadinama Regnum Apuliae et Siciliae, bet vėliau sala ir žemyninė karalystės dalis buvo atskirta politiškai. Nuo to laiko žemyninė dalis vadinosi Neapolio Karalyste. Po 1302 m. Sicilijos karalystė kartais vadinta Trinakrijos Karalyste. Karalystę dažnai valdė kitų šalių karaliai: Aragono, Ispanijos ir net Šventosios Romos imperijos valdovai. 1816 m. karalystė buvo sujungta su Neapolio Karalyste ir įkurta .
Normanų karalystė
1127 m. mirus Apulijos kunigaikščiui Vilhelmui II, Rogeris II Sicilietis suvienijo Sicilijos grafystę ir Apulijos kunigaikštystę. Jis rėmė antipopiežių Anakletą II, kuris 1130 m. per Kalėdas jį karūnavo Sicilijos karaliumi.
Kitą dešimtmetį nuo karūnacijos iki Ariano standartų Rogeris kovėsi su užpuolikais ir malšino savo svarbiausių vasalų Grimoaldo Bariečio, Roberto Kapujiečio, Ranulfo Alifiečio, Sergijaus Neapoliečio ir kitų maištus. 1139 m. Mignano sutartimi Rogerio karalystę pripažino teisėtai išrinktas popiežius. Su admirolo Jurgio Antiochijiečio pagalba Rogeris užėmė Madiją Afrikoje (dabar miestas Tunise) ir neoficialiai pasiskelbė „Afrikos karaliumi“. Tuo metu Sicilijos laivynas užpuolė Bizantiją ir šimtmetį buvo galingiausiu laivynu Viduržemio jūroje.
Rogerio sūnus ir įpėdinis buvo , vadinamas Bloguoju, nes jo nemėgo kronikų rašytojai, palaikę Vilhelmo numalšintą didikų maištą. Jo valdymas baigėsi taikiai 1166 m., bet sūnus buvo dar nepilnametis. Iki regentystės pabaigos 1172 m. karalystėje buvo suirutė, kuri vos nenuvertė valdančios šeimos, bet po to du dešimtmečius trukęs Vilhelmo valdymas prisimenamas kaip taikos ir klestėjimo metas, todėl jis vadinamas Geruoju. Tačiau 1189 m. jis mirė be įpėdinio ir karalystę ištiko chaosas.
užėmė sostą, bet turėjo malšinti tolimo pusbrolio Rogerio Andriečio maištą ir kautis su Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko VI invazija, nes šio žmona Konstancija Sicilietė buvo Rogerio II duktė. Konstancija su Henriku VI laimėjo ir Sicilija atiteko Štaufenų dinastijai, bet per Konstanciją Hotevilių kraujas atiteko imperatoriui Frydrichui II.
Štaufenų karalystė
Frydrichui, būsimajam Šventosios Romos imperijos imperatoriui, tapus Sicilijos karaliumi 1197 m. atsirado valdžios vakuumas, nes jis buvo nepilnametis, o karalystė buvo pripratusi prie itin centralizuotos valdžios. Kad užtikrintų Frydricho valdžią, jo dėdė paskyrė Ankonos markgrafą Markvardą fon Anveilerį regentu 1198 m. Popiežius Inocentas III sutvirtino popiežiaus autoritetą Sicilijoje, bet pripažino Frydricho teises. Kitą dešimtmetį popiežiaus valdžia Sicilijoje palaipsniui mažėjo ir šis nebežinojo, kurią pusę palaikyti kilus daugumai nesutarimų.
Tačiau Štaufenų valdžia nebuvo saugi. vedė Tankredo dukrą ir 1201 m. pareikalavo sosto. 1202 m. jis nugalėjo kanclerio Valterio Paleariečio ir Dipoldo Voburgiečio vadovaujamą armiją. Marvardas buvo nužudytas, o Frydrichas pateko į Vilhelmo Kaparoniečio, Pizos sąjungininko, rankas. Dipoldas kariavo su Valteriu iki šio mirties 1205 m., o po to išplėšė Frydrichą iš Vilhelmo rankų 1206 m. ir atidavė į Valterio Paleariečio globą. Vėliau šie susipyko ir Valteris paėmė Dipoldą į nelaisvę 1207 m. Po dešimtmečio baigėsi kovos dėl regentystės ir paties sosto.
Frydrichas tęsė senelio Rogerio Siciliečio pradėtas įstatymų reformas. Jo pasiekimai šioje srityje atsispindėjo Kapujos standartuose (1220 m.), o darbas buvo užbaigtas paskelbus Melfio konstituciją (1231 m., dar žinomą kaip Liber Augustalis) – įstatymų rinkinį, išskirtinį tam metui ir buvusį įkvėpimo šaltiniu dar ilgą laiką. Konstitucija padarė Siciliją absoliutine monarchija, pirmąja Europos šalimi, užbaigusia feodalizmo laikotarpį. Be to, konstitucija davė precedentą rašytinio įstatymo pirmenybei. Su menkais pataisymais Liber Augustalis Sicilijoje galiojo iki 1819 m.
Tuo metu jis pastatė Castel del Monte ir 1224 m. įkūrė Neapolio universitetą, dabar vadinamą Frydricho II universitetu (Università Federico II), ilgus šimtmečius buvusį vieninteliu universitetu pietų Italijoje.
Frydricho II įpėdinis Sicilijoje buvo jo nesantuokinis sūnus , valdęs karalystę 15 metų, o kiti Štaufenai buvo užsiėmę Vokietijoje. Štaufenų valdžia Sicilijoje baigėsi po Anžu invazijos 1266 m. į Siciliją ir , paskutinio Štaufeno mirties 1268 m.
Anžu ir Aragono valdoma karalystė
| Italijos istorija | |
| Senovės Romos istorija | |
| Šiaurė | Pietūs |
| Bizantijos imperija (Ravena) | |
| Langobardų karalystė: | |
| D. Lombardija | Beneventas |
| Frankų imperija | |
| Šventoji Romos imperija (Italija) | Bizantijos imperija (Italija) |
| Apulija ir Kalabrija | |
| Jūrinės respublikos, | Sicilijos karalystė |
| Popiežiaus valstybė | Neapolio karalystė |
| Prancūzijos imperija | |
| Italijos suvienijimas: | |
| Sardinijos karalystė | |
| Italijos karalystė | |
| Italijos Respublika | |
| Susijusių šalių istorijos: | |
| , | |
Kilus nesantaikai tarp Štaufenų ir popiežiaus 1266 m. Siciliją užėmė kunigaikštis Karolis I Anžu. Nepasitenkinimas prancūzų valdymu ir mokesčiais sukėlė Sicilijos mišparų neramumus ir sėkmingą invaziją. Sicilijos mišparų karas tęsėsi iki Kaltabelotos taikos 1302 m.
Taikos sutartis padalino Sicilijos karalystę į dvi dalis. Sicilijos sala, vadinama „Sicilijos Karalyste už Švyturio“ arba Trinakrijos Karalyste, atiteko , o žemyninė dalis, tuo metu vadinta Sicilijos Karalyste, šiandien žinoma kaip Neapolio karalystė, atiteko . Taigi taikos sutartis buvo formalus netvirto status quo pripažinimas.
Sicilija buvo valdoma kaip nepriklausoma karalystė Aragono karaliaus giminaičių, bet nuo 1409 m. Sicilija priklausė Aragono Karūnai. Anžu dinastija valdė Neapolio karalystę, kol Alfonsas V Aragonietis sujungė abi Sicilijas po sėkmingos Neapolio apgulties, pasibaigusios 1443 m. vasario 26 d. Tačiau po Alfonso mirties karalystė vėl buvo padalinta. Neapolio karalystė atiteko sūnui , kuris ją valdė 1458–1494 m., o Aragonas ir Sicilija – broliui Jonui II Aragoniečiui.
1494–1503 m. Prancūzijos karaliai Karolis VIII Maloningasis ir Liudvikas XII, Anžu dinastijos įpėdiniai, bandė atgauti Neapolį, bet jiems nepavyko, tad Aragonas sujungė abi Sicilijos karalystes.
Sicilijos karaliaus titulas priklausė Aragono karaliams iki 1516 m., o po to atiteko Ispanijos karaliams, kurie ją valdė iki 1707 m. Šventosios Romos imperatoriai Siciliją valdė 1707–1735 m.,vėliau ją užėmė Parmos kunigaikštis, vėliau tapęs Ispanijos karaliumi Karoliu III.
Literatūra
- European Commission presentation of The Normans Norman Heritage, 10th–12th century
- Houben, Hubert. Roger II of Sicily: A Ruler between East and West. Trans. G. A. Loud and Diane Milbourne. Cambridge University Press: 2002
- Norwich, John Julius. The Kingdom in the Sun 1130–1194. Longman: London, 1970
- Matthew, Donald. The Norman Kingdom of Sicily. Cambridge University Press: 1992
- Chaytoe, H. J. A History of Aragon and Catalonia. Žr. 7 skyrių
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Sicilijos karalystė, Kas yra Sicilijos karalystė? Ką reiškia Sicilijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sicilijos karalyste lot Regnum Siciliae arba Sicilie it Regno di Sicilia valstybe egzistavusi Pietu Italijoje nuo 1130 m kai ja įkure iki 1816 m Sicilijos karalystei priklause ne tik Sicilija bet visas Pietu Italijos regionas bei iki 1510 m Maltos ir Goco salos Sala buvo padalinta į tris regionus Valle di Mazzara Valle di Demona ir Valle di Noto Regnum Siciliae Regno di Sicilia Sicilijos karalysteNebera 1130 1816 Veliava HerbasLocation of Sicilijos karalysteSicilijos karalyste mirus jos įkurejui Rogeriui II 1154 m Sostine PalermasKalbos Italu lotynuValdymo forma KaralysteKaralius 1130 1154 Rogeris II Sicilietis 1759 1816 Ferdinandas IV NeapolietisEra Viduramziai Naujieji laikai Rogeris II Sicilietis tampa karaliumi 1130 m 1130 Sukuriama Abieju Siciliju karalyste 1816 m Iki 1282 m Sicilijos karalyste kartais buvo vadinama Regnum Apuliae et Siciliae bet veliau sala ir zemynine karalystes dalis buvo atskirta politiskai Nuo to laiko zemynine dalis vadinosi Neapolio Karalyste Po 1302 m Sicilijos karalyste kartais vadinta Trinakrijos Karalyste Karalyste daznai valde kitu saliu karaliai Aragono Ispanijos ir net Sventosios Romos imperijos valdovai 1816 m karalyste buvo sujungta su Neapolio Karalyste ir įkurta Normanu karalyste1127 m mirus Apulijos kunigaiksciui Vilhelmui II Rogeris II Sicilietis suvienijo Sicilijos grafyste ir Apulijos kunigaikstyste Jis reme antipopieziu Anakleta II kuris 1130 m per Kaledas jį karunavo Sicilijos karaliumi Kita desimtmetį nuo karunacijos iki Ariano standartu Rogeris kovesi su uzpuolikais ir malsino savo svarbiausiu vasalu Grimoaldo Bariecio Roberto Kapujiecio Ranulfo Alifiecio Sergijaus Neapoliecio ir kitu maistus 1139 m Mignano sutartimi Rogerio karalyste pripazino teisetai isrinktas popiezius Su admirolo Jurgio Antiochijiecio pagalba Rogeris uzeme Madija Afrikoje dabar miestas Tunise ir neoficialiai pasiskelbe Afrikos karaliumi Tuo metu Sicilijos laivynas uzpuole Bizantija ir simtmetį buvo galingiausiu laivynu Vidurzemio juroje Rogerio sunus ir įpedinis buvo vadinamas Bloguoju nes jo nemego kroniku rasytojai palaike Vilhelmo numalsinta didiku maista Jo valdymas baigesi taikiai 1166 m bet sunus buvo dar nepilnametis Iki regentystes pabaigos 1172 m karalysteje buvo suirute kuri vos nenuverte valdancios seimos bet po to du desimtmecius trukes Vilhelmo valdymas prisimenamas kaip taikos ir klestejimo metas todel jis vadinamas Geruoju Taciau 1189 m jis mire be įpedinio ir karalyste istiko chaosas uzeme sosta bet turejo malsinti tolimo pusbrolio Rogerio Andriecio maista ir kautis su Sventosios Romos imperijos imperatoriaus Henriko VI invazija nes sio zmona Konstancija Siciliete buvo Rogerio II dukte Konstancija su Henriku VI laimejo ir Sicilija atiteko Staufenu dinastijai bet per Konstancija Hoteviliu kraujas atiteko imperatoriui Frydrichui II Staufenu karalysteFrydrichui busimajam Sventosios Romos imperijos imperatoriui tapus Sicilijos karaliumi 1197 m atsirado valdzios vakuumas nes jis buvo nepilnametis o karalyste buvo pripratusi prie itin centralizuotos valdzios Kad uztikrintu Frydricho valdzia jo dede paskyre Ankonos markgrafa Markvarda fon Anveilerį regentu 1198 m Popiezius Inocentas III sutvirtino popieziaus autoriteta Sicilijoje bet pripazino Frydricho teises Kita desimtmetį popieziaus valdzia Sicilijoje palaipsniui mazejo ir sis nebezinojo kuria puse palaikyti kilus daugumai nesutarimu Taciau Staufenu valdzia nebuvo saugi vede Tankredo dukra ir 1201 m pareikalavo sosto 1202 m jis nugalejo kanclerio Valterio Paleariecio ir Dipoldo Voburgiecio vadovaujama armija Marvardas buvo nuzudytas o Frydrichas pateko į Vilhelmo Kaparoniecio Pizos sajungininko rankas Dipoldas kariavo su Valteriu iki sio mirties 1205 m o po to isplese Frydricha is Vilhelmo ranku 1206 m ir atidave į Valterio Paleariecio globa Veliau sie susipyko ir Valteris paeme Dipolda į nelaisve 1207 m Po desimtmecio baigesi kovos del regentystes ir paties sosto Frydrichas tese senelio Rogerio Siciliecio pradetas įstatymu reformas Jo pasiekimai sioje srityje atsispindejo Kapujos standartuose 1220 m o darbas buvo uzbaigtas paskelbus Melfio konstitucija 1231 m dar zinoma kaip Liber Augustalis įstatymu rinkinį isskirtinį tam metui ir buvusį įkvepimo saltiniu dar ilga laika Konstitucija padare Sicilija absoliutine monarchija pirmaja Europos salimi uzbaigusia feodalizmo laikotarpį Be to konstitucija dave precedenta rasytinio įstatymo pirmenybei Su menkais pataisymais Liber Augustalis Sicilijoje galiojo iki 1819 m Tuo metu jis pastate Castel del Monte ir 1224 m įkure Neapolio universiteta dabar vadinama Frydricho II universitetu Universita Federico II ilgus simtmecius buvusį vieninteliu universitetu pietu Italijoje Frydricho II įpedinis Sicilijoje buvo jo nesantuokinis sunus valdes karalyste 15 metu o kiti Staufenai buvo uzsieme Vokietijoje Staufenu valdzia Sicilijoje baigesi po Anzu invazijos 1266 m į Sicilija ir paskutinio Staufeno mirties 1268 m Anzu ir Aragono valdoma karalysteItalijos istorijaSenoves Romos istorijaSiaure PietusBizantijos imperija Ravena Langobardu karalyste D Lombardija BeneventasFranku imperijaSventoji Romos imperija Italija Bizantijos imperija Italija Apulija ir KalabrijaJurines respublikos Sicilijos karalystePopieziaus valstybe Neapolio karalystePrancuzijos imperijaItalijos suvienijimas Sardinijos karalysteItalijos karalysteItalijos RespublikaSusijusiu saliu istorijos Kilus nesantaikai tarp Staufenu ir popieziaus 1266 m Sicilija uzeme kunigaikstis Karolis I Anzu Nepasitenkinimas prancuzu valdymu ir mokesciais sukele Sicilijos misparu neramumus ir sekminga invazija Sicilijos misparu karas tesesi iki Kaltabelotos taikos 1302 m Taikos sutartis padalino Sicilijos karalyste į dvi dalis Sicilijos sala vadinama Sicilijos Karalyste uz Svyturio arba Trinakrijos Karalyste atiteko o zemynine dalis tuo metu vadinta Sicilijos Karalyste siandien zinoma kaip Neapolio karalyste atiteko Taigi taikos sutartis buvo formalus netvirto status quo pripazinimas Sicilija buvo valdoma kaip nepriklausoma karalyste Aragono karaliaus giminaiciu bet nuo 1409 m Sicilija priklause Aragono Karunai Anzu dinastija valde Neapolio karalyste kol Alfonsas V Aragonietis sujunge abi Sicilijas po sekmingos Neapolio apgulties pasibaigusios 1443 m vasario 26 d Taciau po Alfonso mirties karalyste vel buvo padalinta Neapolio karalyste atiteko sunui kuris ja valde 1458 1494 m o Aragonas ir Sicilija broliui Jonui II Aragonieciui 1494 1503 m Prancuzijos karaliai Karolis VIII Maloningasis ir Liudvikas XII Anzu dinastijos įpediniai bande atgauti Neapolį bet jiems nepavyko tad Aragonas sujunge abi Sicilijos karalystes Sicilijos karaliaus titulas priklause Aragono karaliams iki 1516 m o po to atiteko Ispanijos karaliams kurie ja valde iki 1707 m Sventosios Romos imperatoriai Sicilija valde 1707 1735 m veliau ja uzeme Parmos kunigaikstis veliau tapes Ispanijos karaliumi Karoliu III LiteraturaEuropean Commission presentation of The Normans Norman Heritage 10th 12th century Houben Hubert Roger II of Sicily A Ruler between East and West Trans G A Loud and Diane Milbourne Cambridge University Press 2002 Norwich John Julius The Kingdom in the Sun 1130 1194 Longman London 1970 Matthew Donald The Norman Kingdom of Sicily Cambridge University Press 1992 Chaytoe H J A History of Aragon and Catalonia Zr 7 skyriu