Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Satemizacija dalies kalbų šiuo atveju indoeuropiečių fonetinė ypatybė kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsia
Satemizacija
Satemizacija – dalies kalbų, šiuo atveju − indoeuropiečių, fonetinė ypatybė, kai indoeuropiečių prokalbės minkštieji priebalsiai *ḱ, *ǵ, *ǵʰ yra virtę pučiamaisias priebalsiais arba afrikatomis. Baltų prokalbėje *ḱ buvo virtęs *š, o *ǵ, *ǵʰ – *ž. Lietuvių kalboje baltų prokalbės būklė išsaugota, o kitose baltų kalbose *š, *ž virtę s, z: liet. lašiša, bet latv. lasis, prūs. *lasaso; liet. žirnis, bet latv. zirnis, prūs. syrne < *zirnē 'grūdas'. Pokytis *ḱ > *s ir *ǵ, *ǵʰ > *z rekonstruojamas jau slavų prokalbei ir atitinkamai iš jos kilusioms visoms slavų kalboms. Manoma, kad satemizacija prasidėjo indoiranėnų kalbų areale, todėl šis lingvistinis terminas ir paimtas iš indoiranėnų (Avestos raštų kalbos) žodžio satəm 'šimtas'.
Indoeuropiečių kalbos, kurios nepatyrė šio fonetinio virsmo, pagal atitinkamą senovės lotynų kalbos žodį centum (sk. kentum 'šimtas') vadinamos kentuminėmis.
Indoiranėnų kalbose satemizacija sistemiškiausia, slavų kalbose nenuoseklumų nedaug, o baltų kalbose šis virsmas nenuoseklus, yra daug žodžių porų su š − k ir ž − g: šleivoti − kleivoti, šaukti − kaukti, šeima, šeimyna − kiemas, kaimas; žnybti − gnybti, žirklės − latv. dzirkles (latv. dz < g) 'avikirpės žirklės', žentas – gentis, gentainis ir daug kitų. Dėl didelio satemizacijos nenuoseklumo baltų kalbos kartais net vadinamos „kentuminėmis, patyrusiomis satem kalbų įtaką“ arba užimančiomis tarpinę padėtį tarp satem ir centum kalbų.
Apskritai visos gyvosios indoeuropiečių kalbos pagal minkštųjų *ḱ, *ǵ, *ǵʰ priebalsių likimą skirstomos taip: satem kalbų grupei atstovauja indoiranėnų, slavų, baltų ir armėnų kalbos, o centum − germanų, italikų (romanų), keltų bei graikų. Dėl šių priebalsių specifinių virsmų albanų kalboje priskirti ją satem ar centum kalbų grupei − problemiška, tačiau ją linkstama laikyti satemine kalba.
Anatolų ir tocharų kalbos buvo kentuminės, o paleobalkanų kalbos šiuo atžvilgiu įvairios, nevienodos.
Fonetiniai atitikmenys indoeuropiečių kalbose
| Ide. | *ḱ | *ǵ | *ǵʰ | *kʷ | *gʷ | *gʷʰ |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Keltų k. | k | g | kw, p | b | gw | |
| Italikų k. | g | g, h | kw, p | gw, v, b | f, v | |
| Senoji venetų k. | h | kw | ? | |||
| Graikų k. | kh | p, t, k | b, d, g | ph, kh, th | ||
| Frygų k. | k | g | k | g | ||
| Germanų k. | h | k | g ~ ɣ | hw | kw | gw ~ w |
| Anatolų k. | k, kk | g, k | kw, kkw | gw, kw | ||
| Tocharų k. | k | k, kw | ||||
| Albanų k. | θ, c, k | ð, d | k, c, s | g, ɟ, z | ||
| Trakų k. | s | z | k, kh | g, k | g | |
| Armėnų k. | c | dz | kh | k | ||
| Slavų k. | z | k | g | |||
| Baltų k. | š | ž | ||||
| Indų k. | ś | j | h | k, c | g, j | gh, h |
| Iranėnų k. | s | z | k, ć | g, j | ||
| Nuristaniečių k. | ć, s | ź, z | ||||
Išnašos
- J.P. Mallory and D.Q. Adams (eds.), The Encyclopedia of Indo-European Culture (1997), p. 461.
- Fortson, Benjamin W. (2010). Indo-European Language and Culture: An Introduction. Blackwell Textbooks in Linguistics (2nd ed.). Chichester, U.K.; Malden, MA: Wiley-Blackwell. chpt. 3.2–3.25
- Маслова, В. А. (2004). Истоки праславянской фонологии. М.: Прогресс-Традиция. pp. 76–77. ISBN 5-89826-201-6.
Literatūra
- Pietro Umberto Dini. Baltų kalbos. – Vilnius, 2000. – ISBN 5-420-01444-0
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Satemizacija, Kas yra Satemizacija? Ką reiškia Satemizacija?
Satemizacija dalies kalbu siuo atveju indoeuropieciu fonetine ypatybe kai indoeuropieciu prokalbes minkstieji priebalsiai ḱ ǵ ǵʰ yra virte puciamaisias priebalsiais arba afrikatomis Baltu prokalbeje ḱ buvo virtes s o ǵ ǵʰ z Lietuviu kalboje baltu prokalbes bukle issaugota o kitose baltu kalbose s z virte s z liet lasisa bet latv lasis prus lasaso liet zirnis bet latv zirnis prus syrne lt zirne grudas Pokytis ḱ gt s ir ǵ ǵʰ gt z rekonstruojamas jau slavu prokalbei ir atitinkamai is jos kilusioms visoms slavu kalboms Manoma kad satemizacija prasidejo indoiranenu kalbu areale todel sis lingvistinis terminas ir paimtas is indoiranenu Avestos rastu kalbos zodzio satem simtas Kentumines melyna ir satemines raudona kalbos Indoeuropieciu kalbos kurios nepatyre sio fonetinio virsmo pagal atitinkama senoves lotynu kalbos zodį centum sk kentum simtas vadinamos kentuminemis Indoiranenu kalbose satemizacija sistemiskiausia slavu kalbose nenuoseklumu nedaug o baltu kalbose sis virsmas nenuoseklus yra daug zodziu poru su s k ir z g sleivoti kleivoti saukti kaukti seima seimyna kiemas kaimas znybti gnybti zirkles latv dzirkles latv dz lt g avikirpes zirkles zentas gentis gentainis ir daug kitu Del didelio satemizacijos nenuoseklumo baltu kalbos kartais net vadinamos kentuminemis patyrusiomis satem kalbu įtaka arba uzimanciomis tarpine padetį tarp satem ir centum kalbu Apskritai visos gyvosios indoeuropieciu kalbos pagal minkstuju ḱ ǵ ǵʰ priebalsiu likima skirstomos taip satem kalbu grupei atstovauja indoiranenu slavu baltu ir armenu kalbos o centum germanu italiku romanu keltu bei graiku Del siu priebalsiu specifiniu virsmu albanu kalboje priskirti ja satem ar centum kalbu grupei problemiska taciau ja linkstama laikyti satemine kalba Anatolu ir tocharu kalbos buvo kentumines o paleobalkanu kalbos siuo atzvilgiu įvairios nevienodos Fonetiniai atitikmenys indoeuropieciu kalboseIde ḱ ǵ ǵʰ kʷ gʷ gʷʰKeltu k k g kw p b gwItaliku k g g h kw p gw v b f vSenoji venetu k h kw Graiku k kh p t k b d g ph kh thFrygu k k g k gGermanu k h k g ɣ hw kw gw wAnatolu k k kk g k kw kkw gw kwTocharu k k k kwAlbanu k 8 c k d d k c s g ɟ zTraku k s z k kh g k gArmenu k c dz kh kSlavu k z k gBaltu k s zIndu k s j h k c g j gh hIranenu k s z k c g jNuristanieciu k c s z zIsnasosJ P Mallory and D Q Adams eds The Encyclopedia of Indo European Culture 1997 p 461 Fortson Benjamin W 2010 Indo European Language and Culture An Introduction Blackwell Textbooks in Linguistics 2nd ed Chichester U K Malden MA Wiley Blackwell chpt 3 2 3 25 Maslova V A 2004 Istoki praslavyanskoj fonologii M Progress Tradiciya pp 76 77 ISBN 5 89826 201 6 LiteraturaPietro Umberto Dini Baltu kalbos Vilnius 2000 ISBN 5 420 01444 0