Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Trakų kalbaKalbamarytų vidurio BalkanaiKalbančiųjų skaičiusišnykusiKilmėIndoeuropiečių Paleobalkanų TrakųKalbos kodaiISO

Trakų kalba

  • Pagrindinis puslapis
  • Trakų kalba
Trakų kalba
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az
Trakų kalba
Kalbamarytų, vidurio Balkanai
Kalbančiųjų skaičiusišnykusi
KilmėIndoeuropiečių
 Paleobalkanų (?)
  Trakų
Kalbos kodai
ISO 639-2ine
ISO 639-3thx

Trakų kalba – indoeuropiečių šeimai priklausanti kalba, viena senųjų kalbų, vartotų Balkanuose Antikos laikais. Ja buvo kalbama dabartinės Bulgarijos teritorijoje. Kalba įtraukiama į hipotetinę paleobalkanų kalbų grupę.

Kalbos paminklų išlikę nedaug, žinoma apie 200 žodžių. Dakų kalba, kuria buvo kalbama į šiaurę nuo trakų gyvenamos teritorijos (dabartinė Rumunija), dažniausiai laikoma trakų kalbos tarme. Išnyko VI m. e. a., kai trakai sugraikėjo arba buvo romanizuoti, vėliau, atėjus bulgarams, perėmė jų kalbą, paskui suslavėjo.

Žodynas

Spėjami trakiški žodžiai turi daug panašumų su baltų kalbomis:

Žodis Reikšmė Galimi atitikmenys
achel- vanduo fryg. akala ‘vanduo’
aiz- ožys arm. aic, gr. ai, liet. ožys 'ožys'
ala srovė liet. alėti
alta srovė, srautas
an(a) ant, į, link av. ana ‘greta’, sen. gr. aná ‘greta’, got. ana ‘link'
ang- lenktas, kreivas skr.  = IAST: ancati ‘lenkti’, sen. gr. ankos ‘slėnis, pragarmė’
ant(i) priešais skr.  = IAST: ánti ‘priešais, šalia’, liet. añt, toch. ānt ‘pro’, sen. gr. antí ‘priešais’
apa, aphus vanduo, upė prūs. ape, liet. upė
apsa epušė, drebulė latv. apse, prūs. abse, lenk. osa , aukšt. vok. aspa ‘drebulė’
arma klampynė, pelkė liet. arma
ars- tekėti, srūti skr.  = IAST: árşati, het. arš ‘tekėti’
arta(s), arda(s) srautas, upė skr.  = IAST: árdati ‘tekėti, tirpti’, sen. gr. ardō ‘rasoti’
arzas baltas sen. gr. argós, toch. Aārki ‘baltas’
asa(s) akmuo skr.  = IAST: aśman ‘akmuo’, pelasg. asáminthos ‘akmuo’
at į, link lot. ad ‘į, link’
ath- kalva, kriaušis, skardis sen. gr. aktē ‘skardis, kyšulys’
at(u) srovė vok. Attel, av. adu- ‘srovė’
bebrus bebras liet. bebrùs, prūs. bēbrus
bend rišti skr.  = IAST: bándhana- ‘ryšys, saitas’, av. bandayaiti ‘rišti’, s. angl. bindan, vok. binden ‘rišti’
beras rudas liet. bėras, aukšt. vok. bero ‘lokys’
berga(s) kalva, krantas sen. isl. berg ‘kalnas’, vok. Berg ‘kalnas’
berza(s) beržas liet. béržas, latv. bẽrzs, bêrza, prūs. berse, rus. берёза, bulg. бреза
bredas ganykla rus. бред, бредина ‘ganykla’, брести ‘bristi’
brentas (brendas) elnias mesap. bréndon ‘elnias’
brink brinkti liet. brìnkti
bruzas greitas liet. brùžas
bur, buris (boris) žmogus alb. burrë ‘žmogus’
burt- brasta bulg. брод ‘brasta’
būzas ožys av. būza- ‘ožys’
chalas purvas bulg., ček. kal ‘purvas’
dama gyvenvietė, viešė skr.  = IAST: dhāman ‘namas’, sen. gr. thaimós ‘namas’
daphas tvanas liet. dãpas ‘potvynis, tvanas’
darsas drąsus prūs. dyrsos, av. daršyu ‘drąsus, stiprus’
datan (datas) vieta alb. datë ‘vieta’
dentu- gentis, klanas lot. gens ‘gentis’
desa(s), disa(s) dievas sen. gr. théos ‘dievas’
dinga derlingas sen. isl. dyngia ‘mėšlo krūva’
diza tvirtovė pers.  = diz, dēz ‘tvirtovė’
dōn šalis gen. don ‘vieta, šalis’
drenis elnias geg. alb. dreni ‘elnias’
dumas tamsus liet. dūmas ‘kuris dūmų spalvos, dūminis’
dūn kalnas s. angl. dūn ‘kalva, kalnas’
e(i)b tekėti, lašėti eibō ‘lašėti, tekėti’
ermas nuožmus, patrakęs alb. jerm ‘nuožmus, patrakęs’
esvas (ezvas) arklys, ašvas liet. ašvas, ašva
gaidrus giedras, skaistus liet. gaidrùs, sen. gr. phaidrós ‘švytintis, giedras’
gava(s) šalis got. gawi ‘šalis’, iki graik. gaia ‘žemė, kraštas’
germas šiltas, karštas skr.  = IAST: gharmá- ‘karštis’, arm. ĵerm, sen. gr. thermós ’šiluma’
gesa gandras, tulžys prūs. geeyse ‘tulžys’, latv. dzēse ‘garnys, tulžys’, liet. gę́šė ‘garnys’
gin- vysti, nykti, geibti kurš. Ginulle 'upelis', latv. gnins ‘gnebti, vysti’
haimos , saimas kalnagūbris skr.  = IAST: simán- ‘gūbrys, riba’, air. sīm ‘grandinė’
ida (ide) medė, medis sen. air. fid, klm. fedo ‘medis’
iet(e)r greitas, otrus aukšt. vok. ātar ‘vikrus’, latv. ãtrs ‘otrus, vikrus’
īl(u) dumblas, purvas sen. gr. īlys, -ýos ‘purvas, dumblas’, sen. slav. ilə ‘dumblas’
iūras vanduo, upė liet. jūra, sen. skand. ūr ‘dulksna’
kaba(s) pelkė, liūnas quab
kalas pakraštys, galinė žemė liet. gãlas, latv. gals
kalsas sausas, išdžiūvęs latv. kálst (-stu, -st) ‘džiūti, vysti’, liet. kalėti ‘nykti, smelkti, stelbti’
kapas kalva, šlaitas latv. kāpa ‘kauburys, kopa, šlaitas’, liet. kopà
kel(l)a versmė sen. aukšt. vok. quella, vok. Quelle ‘versmė’
kenthas vaikas, palikuonis lot. re-cens ‘naujas, jaunas, šviežias’
kersas juodas liet. kéršas, skr.  = IAST: kṛṣṇá ‘juodas’
ketri-, ketre- keturi liet. keturì, latv. četri, bulg. četiri ‘keturi’
kik gyvas, judrus s. angl. cwicu, sen. skand. kvikr, kykr ‘gyvas, judrus’
kiri- kalnas, giria liet. girià, gìrė, skr.  = IAST: girí ‘kalnas’, latv. dzira ‘miškas, giria’
knisa išknaisiota vieta, knisỹnė liet. knìsti
kupsela krūva, kauburys liet. kupstẽlis
kurp- rausti liet. kur̃pti, rus. корпать ‘rausti, kasti’
kurta giraitė, medė prūs. korto ‘giraitė’
laza (-as) skynimas, proskyna, laužynė serb. laz ‘skynimas’, rus. лаз ‘landa, žvėrtakis’
lingas dubuma, lanka liet. léngė ‘klonis, slėnys, loma; šlapia pieva’
mar- vanduo, upė, pelkė s. angl. merisc ‘pelkė’, sen. isl. mørr ‘šlapynė’, liet. mãrios
marka šlapynė liet. markà ‘linmarka, smarkus lietus’, ukr. мороква ‘liūnas’
melda(s) meldas liet. meldà, méldas, latv. meldi
mēr- didelis, milžiniškas
mezēna raitelis alb. mes, mezi ‘eržilas’, rumun. mînz ‘eržilas’
muka sėkla, atžala, ainiai av. muka ‘šeima’, muggag ‘giminė’
mukas šlapynė, klampynė latv. muka ‘liūnas’, liet. mukùs ‘klampus’
musas samanos, pelėsiai s. angl. mos ‘liūnas’, vok. Moss ‘samanos’
nest murmantis, kriokiantis skr.  = IAST: nádati ‘šniokšti, kriokti’
ōstas žiotys liet. úostas, uostà, latv. uosts, uosta, lot. ōstium ‘upės žiotys’
pa(i)vis vaikas, sūnus
paisa(s) suodžiai liet. paišai
pala šlapynė, balos liet. pãlios, lot. paias, paii ‘šlapia pakrantė’, lot. palus ‘ežeras’
palma liūnas, pelkė
pan(i) liūnas, durpynas prūs. pannean ‘liūnas’
para, phara kaimas, viešė
pauta(s) puta, putojimas prūs. Pauta, liet. putà, latv. putas
per berniukas, sūnus lot. puer ‘berniukas, sūnus’
per(u) uola het. peruna- ‘uola’
pēs berniukas, vaikas sen. gr. paus, pais ‘vaikas’
piza(s) lanka, pelkė latv. pīsa ‘pelkė’, sen. gr. pīsea ‘klampynė, lanka’
pras- rasoti, tikšti liet. praũsti, latv. prauslat, skr.  = IAST: prusnōti ‘tikšti’
pupa ‘pupa’ ar ‘kalva’ liet. pupà ar alb. pupë ‘kalva’
pura grūdai, spelta sen. gr. pyrós ‘grūdai’, liet. pū̃ras ‘žieminis kvietys’
purda klampynė lot. purdui ‘snarglys’, sen. gr. pardakos ‘šlapias, vilgšnus’
pusinas pušynas, šilas liet. pušýnas
putras vapalius, pleplys latv. putruôt, putrât ‘balbatuoti, marmaliuoti’
raimas margas, raibas liet. ráimas ‘raibas’
raka(s) griova, raguva liet. ràkti ‘raustis, kaltis, skilti’
ramus ramus liet. ramùs
raskus judrus, vikrus aukšt. vok. rasc ‘greitas’
rera akmenys alb. lerë ‘akmenys'
rēzas (resas) karalius lot. rex ‘karalius’
ring- (rink-) greitas, rangus vok. ge-ringi ‘lengvas, vikrus’, sen. gr. rhimpha ‘greitai, darbščiai’
rudas raudonas, rausvas liet. rùdas, latv. ruds
rumba(s) kraštas, slenkstis liet. rum̃bas ‘kraštas, atbraila’, latv. rum̃ba ‘slenkstis, krioklys’
rūs- duobė liet. rūsỹs, latv. rūsa
sabazias laisvas
saldas auksinis praslav. *zǎltǎ 'auksas'
sara srovė, sraumuo skr.  = IAST: sarā ‘upė, srovė’
sartas rausvas liet. sar̃tas, latv. sarts
satras guvus liet. šatrùs ‘gyvas, greitas, mitrus’
sautis tingus latv. sautis ‘tinginys'
seietuva sietuva, gelmė liet. sietuvà
seina(s) kaimas arm. šēn ‘kaimas’
sēkas žolė, žaluma liet. šėkas ‘šviežias šienas’, skr.  = IAST: śāka ‘daržovė, žalumynas’
semela žemė, kraštas slav. zemlja, balt. zeme ‘žemė’
serma, sermas srovė, srautas liet. Sermas, ide. *sermo- ‘upė, tekėjimas’
siltas šiltas liet. šiltas, latv. sìlts
sind(u) upė skr.  = IAST: sindhu- ‘upė’
singas žemuma, dubuma got. sigqan, vok. sinkan ‘smukti, skęsti, grimzti’
skaivas kairys sen. gr. skaiós, lot. scaevus ‘kairė’
skalp- plūkti, kulti, velėti liet. skalbti ‘to beetle, to dolly’
skaplis kirvis liet. skãplis ‘skaptas’
skapt- kasti liet. skaptúoti, sen. gr. skápto ‘kasti’
skaras greitas rus. скорый ‘greitas’, praslav. *skarə-
skarsas skersas, įžambus liet. sker̃sas, sen. gr. epikársis ‘įžambus’
skilas agnus, nuožmus liet. skìlti ‘kirsti, žiebti’
skreta skritulys, apskritimas liet. skretė, skritė ‘apskritimas, skridinys, tekinis’
skumbr-as kalnas, kauburys liet. kumbrỹs, kum̃bris ‘kauburys, kupra’
spinda(s) proskyna, erčia spiñdis ‘proskyna, iškarta’
stra srovė, straũtas liet. sravà, latv. strava
strambas stuobrys, strampas prūs. strambo ‘ražiena’, latv. strùobs ‘šiaudas, kuokštas’
strumā, strumōn upė, srovė vok. Strom ‘srovė, upė’, liet. sraumuõ ‘sraunuma’, srūti
suchis, sukis mergaitė, berniukas val. hogen ‘mergaitė’, hogyn ‘vaikinas’, liet. sūnùs ‘son’, sen. bulg. səin ‘sūnus’ ir kt.
suka tarpeklis, ertmė, tarpas liet. šùkė ‘dužena, protarpis, pertrūkis’
sula giraitė sen. gr. hýle ‘miškas’
sunka syvai, skystis liet. sunkà
sura (zura) srovė skr.  = IAST: sirā ‘srovė’
suras galingas, stiprus, kartus, sūrus sanskr., av. sūrah ‘didvyris, karys’, liet. sūras ‘sūrus’, latv. sũrs ‘sūrus, aitrus’
svit šviesti, švytėti liet. švytėti, slav. svetiti 'šviesti'
tarpas, terpas tarpas, lūžis liet. tárpas, térpė, Praslav. *tarpə ‘duobė, griovys’
taru- strėlė sen. gr. dóry ‘medis, strėlė’, het. taru ‘medis’, skr.  = IAST: dáru ‘medis’
thin- laikyti, nešti lot. teneō ‘laikyti’
thurd trenkti vok. stürzen ‘mesti, sviesti’
tirsas tirštumas liet. tir̃štis
titha šviesa, spindesys sen. gr. titō ‘žara, aušra’, alb. ditë ‘diena'
tranas trūnyjimas, puvimas liet. trenėti, trūnyti
traus- lūžti liet. traušti ‘lūžti’, latv. trauss ‘trapus, lūžus’
tund- stumti, trenkti, upė lot. tundō ‘stumti, trenkti’, skr.  = IAST: tundatē ‘stumti’, sen. isl. þund ‘upė’
tuntas tuntas, gauja liet. tuñtas
turm- bėgti, skristi skr.  = IAST: drámati ‘bėgti’, sen. gr. drómos ‘bėgimas’
udra(s) ūdra liet. ūdra, skr.  = IAST: udrá ‘vandens gyvis’, av. udra, sen. gr. hydros, bulg. vidra ‘ūdra’
udrēnas vandeninis sen. gr. hydrinós ‘vanduo’, ánydros ‘bevandenis’
ūkas ūkas, migla liet. ūkas
upa upė liet. ùpė, latv. upe
urda(s) srovė, verpetas liet. urdulỹs, latv. urdaviņa
usku- vanduo sen. air. u(i)sce ‘vanduo’, sen. val. eisc, air. esc ‘vanduo, liūnas’
ut- vanduo, upė skr.  = IAST: udán ‘vanduo’
vair-as sukrus, besisukantis liet. vairùs, vairas, šved. vīrr ‘spiralė’
varpasas sūkurys latv. vārpats ‘sūkurys’, liet. varpýti ‘kasti, rausti’
veger- šlapias, rasoti ol. wak ‘šlapias’
veleka(s) velėklỹnė, velėjima (skalbimo) vieta liet. velėklỹnė, velė̃klė
ver- trykšti, kilti, kūpti liet. vírti, bulg. vьreti ‘virti, kilti’
verza(s) bučius latv. varza
zbel- žibantis latv. zibele
zburul- šviesa, žibėjimas liet. žiburỹs
zelmis atžala, ainis liet. želmuõ
zenis gimęs sen. lot. geno ‘gimdyti, gaminti’
zi- dievas
zilas žilas, palšvas liet. žìlas, latv. zils, zilš
zilma(s) želmenys, žolė latv. zelme ‘želmuo’
zum-, zuml- slibinas bulg. zmьi ‘slibinas’
zvaka(s) šviesa, liet. žvãkė

Išnašos

  1. Duridanov, Ivan. „The Language of the Thracians“. Nuoroda tikrinta 2007-01-14.

Nuorodos

  •  Duomenys apie kodu „txh“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  •  Linguist kalbos kodo „txh“ informacija (angl. The Linguist List: Information by code: „txh“)
  •  MultiTree kalbos kodo „txh“ informacija (angl. MultiTree: A Digital Library of Language Relationships: Information by code: „txh“)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 13 Lie, 2025 / 14:39

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Trakų kalba, Kas yra Trakų kalba? Ką reiškia Trakų kalba?

Traku kalbaKalbamarytu vidurio BalkanaiKalbanciuju skaiciusisnykusiKilmeIndoeuropieciu Paleobalkanu TrakuKalbos kodaiISO 639 2ineISO 639 3thx Traku kalba indoeuropieciu seimai priklausanti kalba viena senuju kalbu vartotu Balkanuose Antikos laikais Ja buvo kalbama dabartines Bulgarijos teritorijoje Kalba įtraukiama į hipotetine paleobalkanu kalbu grupe Kalbos paminklu islike nedaug zinoma apie 200 zodziu Daku kalba kuria buvo kalbama į siaure nuo traku gyvenamos teritorijos dabartine Rumunija dazniausiai laikoma traku kalbos tarme Isnyko VI m e a kai trakai sugraikejo arba buvo romanizuoti veliau atejus bulgarams pereme ju kalba paskui suslavejo ZodynasSpejami trakiski zodziai turi daug panasumu su baltu kalbomis Zodis Reiksme Galimi atitikmenysachel vanduo fryg akala vanduo aiz ozys arm aic gr ai liet ozys ozys ala srove liet aletialta srove srautasan a ant į link av ana greta sen gr ana greta got ana link ang lenktas kreivas skr IAST ancati lenkti sen gr ankos slenis pragarme ant i priesais skr IAST anti priesais salia liet ant toch ant pro sen gr anti priesais apa aphus vanduo upe prus ape liet upeapsa epuse drebule latv apse prus abse lenk osa aukst vok aspa drebule arma klampyne pelke liet armaars teketi sruti skr IAST arsati het ars teketi arta s arda s srautas upe skr IAST ardati teketi tirpti sen gr ardō rasoti arzas baltas sen gr argos toch Aarki baltas asa s akmuo skr IAST asman akmuo pelasg asaminthos akmuo at į link lot ad į link ath kalva kriausis skardis sen gr akte skardis kysulys at u srove vok Attel av adu srove bebrus bebras liet bebrus prus bebrusbend risti skr IAST bandhana rysys saitas av bandayaiti risti s angl bindan vok binden risti beras rudas liet beras aukst vok bero lokys berga s kalva krantas sen isl berg kalnas vok Berg kalnas berza s berzas liet berzas latv bẽrzs berza prus berse rus beryoza bulg brezabredas ganykla rus bred bredina ganykla bresti bristi brentas brendas elnias mesap brendon elnias brink brinkti liet brinktibruzas greitas liet bruzasbur buris boris zmogus alb burre zmogus burt brasta bulg brod brasta buzas ozys av buza ozys chalas purvas bulg cek kal purvas dama gyvenviete viese skr IAST dhaman namas sen gr thaimos namas daphas tvanas liet dapas potvynis tvanas darsas drasus prus dyrsos av darsyu drasus stiprus datan datas vieta alb date vieta dentu gentis klanas lot gens gentis desa s disa s dievas sen gr theos dievas dinga derlingas sen isl dyngia meslo kruva diza tvirtove pers diz dez tvirtove dōn salis gen don vieta salis drenis elnias geg alb dreni elnias dumas tamsus liet dumas kuris dumu spalvos duminis dun kalnas s angl dun kalva kalnas e i b teketi laseti eibō laseti teketi ermas nuozmus patrakes alb jerm nuozmus patrakes esvas ezvas arklys asvas liet asvas asvagaidrus giedras skaistus liet gaidrus sen gr phaidros svytintis giedras gava s salis got gawi salis iki graik gaia zeme krastas germas siltas karstas skr IAST gharma karstis arm ĵerm sen gr thermos siluma gesa gandras tulzys prus geeyse tulzys latv dzese garnys tulzys liet ge se garnys gin vysti nykti geibti kurs Ginulle upelis latv gnins gnebti vysti haimos saimas kalnagubris skr IAST siman gubrys riba air sim grandine ida ide mede medis sen air fid klm fedo medis iet e r greitas otrus aukst vok atar vikrus latv atrs otrus vikrus il u dumblas purvas sen gr ilys yos purvas dumblas sen slav ile dumblas iuras vanduo upe liet jura sen skand ur dulksna kaba s pelke liunas quabkalas pakrastys galine zeme liet galas latv galskalsas sausas isdziuves latv kalst stu st dziuti vysti liet kaleti nykti smelkti stelbti kapas kalva slaitas latv kapa kauburys kopa slaitas liet kopakel l a versme sen aukst vok quella vok Quelle versme kenthas vaikas palikuonis lot re cens naujas jaunas sviezias kersas juodas liet kersas skr IAST kṛṣṇa juodas ketri ketre keturi liet keturi latv cetri bulg cetiri keturi kik gyvas judrus s angl cwicu sen skand kvikr kykr gyvas judrus kiri kalnas giria liet giria gire skr IAST giri kalnas latv dzira miskas giria knisa isknaisiota vieta knisỹne liet knistikupsela kruva kauburys liet kupstẽliskurp rausti liet kur pti rus korpat rausti kasti kurta giraite mede prus korto giraite laza as skynimas proskyna lauzyne serb laz skynimas rus laz landa zvertakis lingas dubuma lanka liet lenge klonis slenys loma slapia pieva mar vanduo upe pelke s angl merisc pelke sen isl morr slapyne liet mariosmarka slapyne liet marka linmarka smarkus lietus ukr morokva liunas melda s meldas liet melda meldas latv meldimer didelis milziniskasmezena raitelis alb mes mezi erzilas rumun minz erzilas muka sekla atzala ainiai av muka seima muggag gimine mukas slapyne klampyne latv muka liunas liet mukus klampus musas samanos pelesiai s angl mos liunas vok Moss samanos nest murmantis kriokiantis skr IAST nadati snioksti kriokti ōstas ziotys liet uostas uosta latv uosts uosta lot ōstium upes ziotys pa i vis vaikas sunuspaisa s suodziai liet paisaipala slapyne balos liet palios lot paias paii slapia pakrante lot palus ezeras palma liunas pelkepan i liunas durpynas prus pannean liunas para phara kaimas viesepauta s puta putojimas prus Pauta liet puta latv putasper berniukas sunus lot puer berniukas sunus per u uola het peruna uola pes berniukas vaikas sen gr paus pais vaikas piza s lanka pelke latv pisa pelke sen gr pisea klampyne lanka pras rasoti tiksti liet praũsti latv prauslat skr IAST prusnōti tiksti pupa pupa ar kalva liet pupa ar alb pupe kalva pura grudai spelta sen gr pyros grudai liet pu ras zieminis kvietys purda klampyne lot purdui snarglys sen gr pardakos slapias vilgsnus pusinas pusynas silas liet pusynasputras vapalius pleplys latv putruot putrat balbatuoti marmaliuoti raimas margas raibas liet raimas raibas raka s griova raguva liet rakti raustis kaltis skilti ramus ramus liet ramusraskus judrus vikrus aukst vok rasc greitas rera akmenys alb lere akmenys rezas resas karalius lot rex karalius ring rink greitas rangus vok ge ringi lengvas vikrus sen gr rhimpha greitai darbsciai rudas raudonas rausvas liet rudas latv rudsrumba s krastas slenkstis liet rum bas krastas atbraila latv rum ba slenkstis krioklys rus duobe liet rusỹs latv rusasabazias laisvassaldas auksinis praslav zǎltǎ auksas sara srove sraumuo skr IAST sara upe srove sartas rausvas liet sar tas latv sartssatras guvus liet satrus gyvas greitas mitrus sautis tingus latv sautis tinginys seietuva sietuva gelme liet sietuvaseina s kaimas arm sen kaimas sekas zole zaluma liet sekas sviezias sienas skr IAST saka darzove zalumynas semela zeme krastas slav zemlja balt zeme zeme serma sermas srove srautas liet Sermas ide sermo upe tekejimas siltas siltas liet siltas latv siltssind u upe skr IAST sindhu upe singas zemuma dubuma got sigqan vok sinkan smukti skesti grimzti skaivas kairys sen gr skaios lot scaevus kaire skalp plukti kulti veleti liet skalbti to beetle to dolly skaplis kirvis liet skaplis skaptas skapt kasti liet skaptuoti sen gr skapto kasti skaras greitas rus skoryj greitas praslav skare skarsas skersas įzambus liet sker sas sen gr epikarsis įzambus skilas agnus nuozmus liet skilti kirsti ziebti skreta skritulys apskritimas liet skrete skrite apskritimas skridinys tekinis skumbr as kalnas kauburys liet kumbrỹs kum bris kauburys kupra spinda s proskyna ercia spindis proskyna iskarta stra srove straũtas liet srava latv stravastrambas stuobrys strampas prus strambo raziena latv struobs siaudas kuokstas struma strumōn upe srove vok Strom srove upe liet sraumuo sraunuma srutisuchis sukis mergaite berniukas val hogen mergaite hogyn vaikinas liet sunus son sen bulg sein sunus ir kt suka tarpeklis ertme tarpas liet suke duzena protarpis pertrukis sula giraite sen gr hyle miskas sunka syvai skystis liet sunkasura zura srove skr IAST sira srove suras galingas stiprus kartus surus sanskr av surah didvyris karys liet suras surus latv sũrs surus aitrus svit sviesti svyteti liet svyteti slav svetiti sviesti tarpas terpas tarpas luzis liet tarpas terpe Praslav tarpe duobe griovys taru strele sen gr dory medis strele het taru medis skr IAST daru medis thin laikyti nesti lot teneō laikyti thurd trenkti vok sturzen mesti sviesti tirsas tirstumas liet tir stistitha sviesa spindesys sen gr titō zara ausra alb dite diena tranas trunyjimas puvimas liet treneti trunytitraus luzti liet trausti luzti latv trauss trapus luzus tund stumti trenkti upe lot tundō stumti trenkti skr IAST tundate stumti sen isl thund upe tuntas tuntas gauja liet tuntasturm begti skristi skr IAST dramati begti sen gr dromos begimas udra s udra liet udra skr IAST udra vandens gyvis av udra sen gr hydros bulg vidra udra udrenas vandeninis sen gr hydrinos vanduo anydros bevandenis ukas ukas migla liet ukasupa upe liet upe latv upeurda s srove verpetas liet urdulỹs latv urdavinausku vanduo sen air u i sce vanduo sen val eisc air esc vanduo liunas ut vanduo upe skr IAST udan vanduo vair as sukrus besisukantis liet vairus vairas sved virr spirale varpasas sukurys latv varpats sukurys liet varpyti kasti rausti veger slapias rasoti ol wak slapias veleka s veleklỹne velejima skalbimo vieta liet veleklỹne vele klever tryksti kilti kupti liet virti bulg vreti virti kilti verza s bucius latv varzazbel zibantis latv zibelezburul sviesa zibejimas liet ziburỹszelmis atzala ainis liet zelmuozenis gimes sen lot geno gimdyti gaminti zi dievaszilas zilas palsvas liet zilas latv zils zilszilma s zelmenys zole latv zelme zelmuo zum zuml slibinas bulg zmi slibinas zvaka s sviesa liet zvakeIsnasosDuridanov Ivan The Language of the Thracians Nuoroda tikrinta 2007 01 14 Nuorodos Duomenys apie kodu txh zymima kalba svetaineje ethnologue com Linguist kalbos kodo txh informacija angl The Linguist List Information by code txh MultiTree kalbos kodo txh informacija angl MultiTree A Digital Library of Language Relationships Information by code txh

Naujausi straipsniai
  • Liepa 13, 2025

    Vengrijos herbas

  • Liepa 13, 2025

    Veiverių Šv. Liudviko bažnyčia

  • Liepa 13, 2025

    Veihė (reikšmės)

  • Liepa 13, 2025

    Veidinis nervas

  • Liepa 13, 2025

    Vardažodis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje