Senovės Romos pilietinių karų ir sukilimų sąraše pateikiamas pilietinių karų ir sukilimų bei maištų senovės Romoje Romos

Senovės Romos pilietinių karų ir sukilimų sąraše pateikiamas pilietinių karų ir sukilimų bei maištų senovės Romoje (Romos karalystėje, Romos respublikoje ir Romos imperijoje) sąrašas nuo III a. pr. m. e. iki Vakarų Romos imperijos žlugimo. Konfliktai su išorės priešu aprašyti straipsnyje. Romėnų karų ir mūšių sąrašas.

III a. pr. m. e.

241 m. pr. m. e.: sukilimas, numalšintas
216–203 m. pr. m. e.: Romos sąjungininkai italai pereina į priešininkų kartaginiečių pusę per

II a. pr. m. e.

135–132 m. pr. m. e.: Sicilijoje, numalšintas
125 m. pr. m. e.: Fregelių maištas, reikalaujant jiems suteikti Romos pilietybę; sukilimas numalšintas
104–100 m. pr. m. e.: Antrasis Sicilijoje, numalšintas

I a. pr. m. e.

91–87 m. pr. m. e.: (bellum sociale) tarp Romos ir Kvinto Popedijaus Silo ir Gajaus Papijaus Mutilo vadovaujamų italų sukilėlių; Romos pergalė.
88 m. pr. m. e.: Sulos žygis į Romą, per kurį jo priešininkas Gajus Marijus buvo paskelbtas už įstatymo ribų
87 m. pr. m. e.: Bellum Octavianum, pilietinis karas tarp konsulų ir ; Cinos pergalė.
83–81 m. pr. m. e.: Sulos pilietinis karas tarp Sulos ir Cinos šalininkų; Sulos pergalė.
80–72 m. pr. m. e.: tarp Romos ir Ispanijos provincijų, vadovaujamų Kvinto Sertorijaus, buvusio Mariaus ir Cinos šalininko; Sulos pergalė.
77 m. pr. m. e.: prieš Sulo valdymą; Sulos pergalė.
73–71 m. pr. m. e.: Trečiasis vergų sukilimas Italijoje, geriau žinomas Spartako sukilimo vardu; numalšintas.
63–62 m. pr. m. e.: Katilinos vadovaujamas sąmokslas prieš Senatą; nugalėjo Senatas.
49–45 m. pr. m. e.: Cezario pilietinis karas tarp Julijaus Cezario ir Optimatų, iš pradžių vadovaujamas Pompėjaus Didžiojo (Gnaeus Pompeius Magnus); Cezario pergalė.
46 m. pr. m. e.: Belovakų genties sukilimas Šiaurės Rytų Galijoje; numalšintas
44 m. pr. m. e.: Alobrogų sukilimas Galijoje; numalšintas
44–43 m. pr. m. e.: Pilietinis karas tarp Senato armijos (kuriai iš pradžių vadovavo Ciceronas, o paskui Oktavianas ) ir Antonijaus, Lepido bei jų bendražygių armijos; baigėsi paliaubomis.
44–42 m. pr. m. e.: Liberatorių pilietinis karas tarp Antrojo triumvirato ir Liberatorių ( Bruto ir Kasijaus, Cezario žudikų); triumvirato pergalė.
44–36 m. pr. m. e.: Bellum Siculum, karas tarp Antrojo triumvirato (ypač Oktaviano ir Agripos ) ir Seksto Pompėjaus, Pompėjaus sūnaus; triumvirato pergalė.
41–40 m. pr. m. e.: tarp Oktaviano pajėgų prieš Liucijų Antonijų ir Fulviją (jaunėlį Marko Antonijaus brolį ir žmoną); Oktaviano pergalė.
38 m. pr. m. e.: Akvitaniečių genčių sukilimas, numalšintas Marko Vipsanijaus Agripos
32–30 m. pr. m. e.: tarp Oktaviano bei jo draugo bei generolo Agripos prieš Antonijų ir Kleopatrą; Oktaviano pergalė.
30–29 m. pr. m. e.: ų ir genčių sukilimas Šiaurės Galijoje, remiant germanams; numalšintas
30 m. pr. m. e.: sukilimas Nilo deltoje ir Tėbuose; sukilimą numalšino
28–27 m. pr. m. e.: maištas Akvitanijoje; sukilimą numalšino
13 m. pr. m. e.: Dioniso šventiko Vologaso sukilimas Trakijoje; numalšintas
11–9 m. pr. m. e.: pietinių kalnų genčių maištas Trakijoje; numalšino Kalpurnijus Pizonas
4 m. pr. m. e.: žydų sukilimas Judėjoje; sukilimą numalšino

I a.

3–6: (berberų genties) sukilimas Mauretanijoje; sukilimą numalšino Kosas Kornelijus Lentulius Getulikas
6: sukilimas prieš romėnų mokesčius; sukilimas numalšintas
6–9: , didelio masto maištas prieš Romą Ilyrijoje; numalšintas Tiberijaus
9: Germanų genčių vadas Arminijus per maištą sunaikino tris romėnų legionus ir visam laikui nutraukė romėnų pastangas užkariauti germanų teritorijas į rytus nuo Reino.
14: Legionų maištas Germanijoje ir Ilyrijoje; numalšino Germanikas ir
17–24: sukilimas Šiaurės Afrikoje; sukilimą numalšino
21: Treverų, edujų, andekavių ir turonių sukilimas, vadovaujamas Julijaus Floro ir Julijaus Sakroviro Galijoje; sukilimą numalšino Gajus Silijus ir Gajus Kalpurnijus Aviola
21: Trakų genčių koilaletų, odrisidų ir dijų sukilimas Trakijoje; sukilimą numalšino Velėjus
26: maištas Trakijoje; sukilimą numalšino
28: Frisių sukilimas ; sukilėlių pergalė
36: Cietajų maištas Kapadokijoje; sukilimą numalšino Markas Trebelijus
38: Riaušės Aleksandrijoje
40: Dar vienerios riaušės Aleksandrijoje
40–44: ir sukilimas Mauretanijoje; sukilimą numalšino ir
42: nepavykęs Liucijaus Aruntijaus Kamilio Skriboniano bandymas uzurpuoti valdžią Dalmatijoje
46: Trakijos karalystės riaušės prieš romėnus po karaliaus Roimetalko III mirties; sukilimas numalšintas
46–48: Galilėjoje; sukilimas numalšintas
60–61: Būdikos sukilimas Britanijoje; sukilimą numalšino
66–73: ; sukilimas numalšintas
68: sukilimas Lugduno Galijoje, vadovaujamas sukilimą numalšino armija
68–69: keturių imperatorių metai po Nerono savižudybės 68 m. Generolai Galba, Otonas ir Vitelijus kelis mėnesius atiminėja vienas iš kito sostą. Generolas Vespasianas, iki tol kovojęs su , laimi ir duoda pradžią Flavijų dinastijai.
69: Pirato Aniceto sukilimas Kolchidėje; numalšintas Virdijaus Dvynio
69–70: Sukilimas Galijoje, suorganizuotas , treverų ir lingonų; sukilimas numalšintas
79–80: nepavykęs , , mėginimas uzurpuoti valdžią Azijoje
89: sukilimas su dviem legionais ; sukilimas numalšintas

II a.

115–117: Egipte, Kirenaikoje ir ; sukilimas numalšintas
117: sukilimas Mauretanijoje; sukilimą numalšino
122: Riaušės Aleksandrijoje dėl egiptiečių dievo
132–136: Judėjoje; sukilimas numalšintas
152: klajoklių genčių ir plėšikų iš Šiaurės Afrikos invazijos; slopinamos statant gynybos sistemas ir įtvirtinimus
153: Aleksandrijos riaušės
172: Būkoloi sukilimas Egipte; sukilimą numalšino Gajus Avidijus Kasijus
175: nepavykęs Avidijaus Kasijaus mėginimas uzurpuoti valdžią rytinėse Romos imperijos dalyse
185: Pertinakas numalšino armijos maištą Britanijoje
190: Du maištai Afrikoje, numalšinti Pertinako
193–197 m.: Penkių imperatorių metai ir vėliau sekęs pilietinis karas tarp generolų Septimijaus Severo, ir po Komodo nužudymo (192 m. po Kr.) ir vėlesnių Pertinako ir Didijaus Juliano (193 m. po Kr.) žmogžudysčių. Severas laimėjo ir įkūrė .

III a.

218: tarp imperatoriaus Makrino ir jo varžovo Elagabalo; laimėjo Elagabalas.
219: nepavykęs Vero ir Gellijaus Maksimo bandymas uzurpuoti valdžią Sirijoje.
221: nepavykęs Seleuko bandymas uzurpuoti valdžią (spėjama, Mezijoje)
227: nepavykęs Sejaus Sallustijaus bandymas uzurpuoti valdžią Romoje
232: nepavykęs Taurinijaus bandymas uzurpuoti valdžią Sirijoje.
235–284: Trečiojo amžiaus krizė – dėl imperatoriaus sosto tarpusavyje kovojo mažiausiai 26 pretendentai.
- 238: Šešių imperatorių metai vykstant kovoms tarp įvairių generolų prieš Maksiminą Traksą, kovoms tęsiantis ir po jo nužudymo. Pupienas, Balbinas ir pakeičia Maksiminą, tačiau pirmieji du nužudomi pirmaisiais mėnesiais ir išgyvena tik Gordijonas III.
- 240: nepavykęs Sabiniano bandymas uzurpuoti valdžią Mauretanijoje
- 248–249: nepavykę Jotapiano Sirijoje ir Pakatiano Mezijoje bandymai uzurpuoti valdžią.
- 249: Veronos mūšyje sukilėlių nužudytas ir nuverstas imperatorius Filipas Arabas, jį pakeitė Decijus.
- 250: nepavykęs Liciniano bandymas uzurpuoti valdžią Romoje.
- 251: nepavykęs Tito Julijaus Prisko bandymas uzurpuoti valdžią Trakijoje.
- 252: nepavykęs Cirijado bandymas uzurpuoti valdžią Sirijoje.
- 253: Emilijano ir Valerijono įvykdyti perversmai: Imperatoriai Trebonianas Galas ir nužudyti savo kareivių, juos pakeičia Emilijanas. Valerijanas suorganizuoja Reino legionus ir nužudo Emilijaną.
- 254: nepavykęs Urano bandymas uzurpuoti valdžią Sirijoje.
- 260: Nepavykę Ingenujo ir Regalijano bandymai uzurpuoti valdžią Panonijoje.
- 260–261: nepavykę Makrijano Didžiojo, Makrijano Mažojo, Kijetuso ir Balistos bandymai uzurpuoti valdžią Rytuose
- 260–274: atsiskyrė
- 261: nepavykę Liucijaus Piso ir Valenso Tesalonikiečio bandymai uzurpuoti valdžią Achėjoje.
- 261–262: nepavykę Musijaus Emilijano ir Memoro bandymai uzurpuoti valdžią Egipte.
- 267: nepavykęs Meonijaus bandymas uzurpuoti valdžią Palmyroje.
- 268: nepavykęs Aureolio bandymas uzurpuoti valdžią Vakaruose. Jo kareiviai nužudė imperatorių Galieną, o Klaudijus Gotikas pasiskelbė imperatoriumi.
- 270: Aurelianas nuvertė nuo sosto .
- 270–273: atsiskyrė .
- 271: nepavykę Felicisimo bandymas uzurpuoti valdžią Romoje ir Septimijaus bandymas uzurpuoti valdžią Dalmatijoje.
- 275: Pretorijų gvardija nužudė Aurelianą ir jį pakeitė
- 276: Probusas uzurpavo Floriano sostą.
- 280: nepavykęs bandymas uzurpuoti valdžią Rytuose.
- 280–281: nepavykę Prokulo ir Bonoso bandymai uzurpuoti valdžią Vakaruose.
- 282: Probusas nužudomas jo paties kareivių. Naujasis imperatorius Karas galėjo būti susijęs su sąmokslu.
- 283–285: nepavykęs Sabino Juliano bandymas uzurpuoti valdžią.
- 284–285: Diokletianas nuverčia nuo sosto ir uzurpuoja valdžią.
284–286: Bagaudų sukilimas Galijoje, vadovaujamas Eliano ir Amando; sukilimas numalšintas
286–296 : Karaūzijos ir Alekto sukilimas Britanijoje ir Šiaurės Galijoje; sukilimas numalšintas
293: Busirio ir Kopto miestų sukilimas Egipto Tėbuose; sukilimą numalšino
297–298 : nepavykęs Domicijaus Domiciano ir Achilėjo bandymas uzurpuoti valdžią Egipte.

IV a.

303: nepavykęs Eugenijaus bandymas uzurpuoti valdžią Romos Sirijoje
306–324: , prasidėję Maksencijaus įvykdytu valdžios uzurpavimu ir Flavijaus Valerijaus Severo pralaimėjimu bei baigęsi Licinijaus pralaimėjimu Konstantinui I 324 m. Dėl šių karų subyrėjo Diokletiano įsteigta tetraarchija.
334: nepavykęs Kalokero bandymas uzurpuoti valdžią Kipre
337: ir nužudyti kareivių per organizuotą valymą.
340: Pilietinis karas, kai netoli Akvilėjos nugalėjo .
350–353: m., kai Konstantinas II nugalėjo Konstantą nužudžiusį uzurpatorių Magnenciją.
351–352: Sirijos Palaestinoje; sukilimas numalšintas
355: nepavykęs Klaudijaus Silvano bandymas uzurpuoti valdžią Galijoje
361: Juliano Apostato uzurpavimas
365–366: , kai imperatorius Valensas nugalėjo uzurpatorius Prokopijų ir Marselį.
372: nepavykęs Teodoro bandymas uzurpuoti valdžią Antiochijoje
372–375: Firmo sukilimas Afrikoje; sukilimą numalšino grafas Teodosijus
383–384: Magnusas Maksimas uzurpuoja valdžią Vakaruose, generolas Andragatijus
387: Mokesčių politikos sukeltos riaušės prieš imperatorių Teodosijų I Antiochijoje.
387–388: 387–388 , Rytų imperatorius Teodosijus I nugalėjo Vakarų imperatorių Magnusą Maksimą.
390: sukilimas Tesalonikuose; pasibaigė .
392–394: 392–394 , Rytų imperatorius Teodosijus I nugalėjo uzurpatorių Eugenijų.
398: Gildo sukilimas; berberų generolas Gildas sukilo prieš Vakarų imperatorių Honorijų. Sukilimą numalšino Vakarų Romos imperijos aukšto rango karininkas (magister militum) Flavijus Stilichonas.
399–400: Tribigildo ir Gaino sukilimas Rytų imperijoje; sukilimas numalšintas

V a.

406–413 m.: Pilietinis karas; uzurpatoriai , , Konstantinas III, , , Priskas Atalas, , ir bandė užgrobti imperatoriaus Honorijaus sostą. Visi buvo nugalėti.
409–417: Bagaudų sukilimas Luaros slėnyje ir Bretanėje
419–421: sukilimas Ispanijoje; numalšintas
423–425: Pilietinis karas; imperatoriaus Valentiniano III armija nugalėjo uzurpatorių Joaną.
427–429: Pilietinis karas; Afrikos komitas Bonifacijus kovojo prieš Magister militum Felixksą. Pilietinis karas buvo nutrauktas derybomis, tarpininkaujant Galai Placidijai.
432: ; Magister militum buvo nugalėtas priešininko Magister militum Bonifacijaus, tačiau šis mirė dėl sužeidimų, tad visa Vakarinė Imperija tampa pavaldi Ecijui.
435–437: Tibato organizuotas Bagaudų sukilimas Galijoje; nuslopintas Flavijaus Ecijaus.
455: Valentinianą III nuvertė ir nužudė Petronijus Maksimas.
455: Petronijus Maksimas minios užmuštas akmenimis ir pakeistas Avitu.
461: Majorianą nužudė ir nuvertė Ricimeras.
468: Nepavykęs Arvando mėginimas uzurpuoti valdžią.
470: Nepavykęs Romano mėginimas uzurpuoti valdžią.
472: Antemijų nuvertė Ricimeris.
474: Glicerijų nuvertė Julijus Nepotas.
475: Orestas nuvertė Julijų Nepotą.
476: Orestą nuvertė Odoakeris. Romulas Augustulas buvo nušalintas nuo valdžios. Vakarų Romos imperija nustojo egzistuoti.

Šaltiniai

Potter, David (2019-06-03). The Origin of Empire: Rome from the Republic to Hadrian (anglų). Harvardo universiteto leidykla. p. 32. ISBN 978-0-674-65967-4.
Boldt, Andreas (2017-03-16). Historical Mechanisms: An Experimental Approach to Applying Scientific Theories to the Study of History (anglų). Taylor & Francis. p. 180. ISBN 978-1-351-81648-9.
Chrystal, Paul (2015-11-30). Roman Military Disasters: Dark Days & Lost Legions (anglų). Pen and Sword. ISBN 978-1-4738-7395-7.
Conole, P. (1981). „Allied Disaffection and the Revolt of Fregellae1“. Antichthon (anglų). 15: 129–140. doi:10.1017/S0066477400004615. ISSN 0066-4774.
Flower, Harriet I. (2014-06-23). The Cambridge Companion to the Roman Republic (anglų). Cambridge University Press. p. 200. ISBN 978-1-107-03224-8.
Grant, Michael (1994). The Antonines: The Roman Empire in Transition. Psychology Press. p. 17. ISBN 9780415107549.

[1] Potter, David (2019-06-03). The Origin of Empire: Rome from the Republic to Hadrian (anglų). Harvardo universiteto leidykla. p. 32. ISBN 978-0-674-65967-4.

[2] Boldt, Andreas (2017-03-16). Historical Mechanisms: An Experimental Approach to Applying Scientific Theories to the Study of History (anglų). Taylor & Francis. p. 180. ISBN 978-1-351-81648-9.

[3] Chrystal, Paul (2015-11-30). Roman Military Disasters: Dark Days & Lost Legions (anglų). Pen and Sword. ISBN 978-1-4738-7395-7.

[4] Conole, P. (1981). „Allied Disaffection and the Revolt of Fregellae1“. Antichthon (anglų). 15: 129–140. doi:10.1017/S0066477400004615. ISSN 0066-4774.

[5] Flower, Harriet I. (2014-06-23). The Cambridge Companion to the Roman Republic (anglų). Cambridge University Press. p. 200. ISBN 978-1-107-03224-8.

[6] Grant, Michael (1994). The Antonines: The Roman Empire in Transition. Psychology Press. p. 17. ISBN 9780415107549.