Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kleopatra nukreipia čia Kitas reikšmes žiūrėkite Kleopatra reikšmės Kleopatra VIIKleopatros skulptūrinė galva Berlyno Se
Kleopatra VII
- „Kleopatra“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite Kleopatra (reikšmės).
| Kleopatra VII | |
|---|---|
| Kleopatros skulptūrinė galva Berlyno Senajame muziejuje | |
| Ptolemėjų dinastija | |
| Gimė | 69 m. pr. m. e. Aleksandrija Egiptas |
| Mirė | 30 m. pr. m. e. Aleksandrija Egiptas |
| Palaidotas (-a) | Aleksandrija |
| Egipto faraonas | |
| Ankstesnis | Ptolemėjas XII |
| Vėlesnis | Egiptą aneksavo Roma |
| Vikiteka | Kleopatra VII |
Kleopatra VII (iš graikų k. „tėvo garbė“; 69 m. pr. m. e. – 30 m. pr. m. e. rugpjūčio 12 d.) – paskutinė Senovės Egipto faraonė.
Kleopatra VII, paprastai žinoma tik vardu Kleopatra, priklausė Ptolemėjų dinastijai, graikų šeimai, kuri valdė Egiptą po Aleksandro Didžiojo mirties helenistiniu laikotarpiu. Ptolemėjai kalbėjo graikiškai, o ne egiptietiškai, tad abi kalbos buvo naudojamos tokiuose oficialiuose dokumentuose kaip Rozetos akmuo. Kleopatra išmoko egiptietiškai ir teigė esanti deivės Izidės reinkarnacija.
Biografija
Kleopatra valdė 51−30 m. pr. m. e. laikotarpiu. Vėlesniame mene ji buvo vaizduojama kaip gražuolė, tačiau monetos ir skulptūros kūriniai iš jos laikotarpio rodo ją buvus nelabai gražia moterimi su atsikišusia nosimi. Amžininkų tvirtinimai apie jos intelektą ir sumanios politikos vedimą yra patikimi. Kadangi buvo numatyta, kad ji dalyvaus šalies valdyme, Kleopatra, kaip ir valdovo sūnūs, buvo apmokyta aritmetikos, geometrijos, retorikos, muzikos, astronomijos, medicinos. Ji vienintelė iš Ptolemėjų išmoko egiptietiškai, tikriausiai suprato egiptiečių hieroglifus. Tai jai padėjo prisistatyti Egipto gyventojams „naująja Izide“.
Kleopatros tėvas neabejotinai buvo Ptolemėjus XII, tačiau motinos klausimas neaiškus. Yra teiginių, kad Kleopatros domėjimąsis egiptiečių kalba ir siekis grąžinti Egipto valstybės didybę buvo to, kad jos motina galimai buvo egiptietiškos diduomenės atstovė. Kita versija, jos motina galėjo būti oficiali Ptolemėjaus XII žmona, bendravardė Kleopatra V, apie kurią nieko nežinoma nuo 69 m. pr. m. e., t. y. metų, kada Kleopatra gimė. Šią versija paremtų faktas, kad istoriniuose šaltiniuose niekur nekvestionuojamas Kleopatros valdžios legitimumas, nors su antrąja žmona, kurios vardas nežinomas, Ptolemėjus XII susilaukė trijų vaikų. Vėliau, praėjus daug laiko po jos mirties, Kleopatra Egipte buvo vertinama aukštai: IV a. pb. Filuose paauksuota ir atnaujinta jos statula, Palmyros karalienė (III a.) buvo vaizduojama panaši į Kleopatrą.
Kleopatra iš pradžių apie vienerius metus valdė su tėvu Ptolemėju XII, o po jo mirties, tėvo testamentu, pradėjo valdyti su jaunu, dešimtmečiu broliu Ptolemėju XIII (51−47 m. pr. m. e.). Po tėvo mirties Ptolemėjo XIII globėju tapo romėnų politinis veikėjas Gnėjus Pompėjus, kuris buvo įsitraukęs į Ptolemėjų dinastinius reikalus. Apie 49 m. pr. m. e. Ptolemėjus XIII, tikriausiai Pompėjaus patarėjų veikiamas, pašalino Kleopatrą iš Aleksandrijos. Ji pabėgo į Siriją, kur surinko šalininkų armiją ir su ja 48 m. pr. m. e. vasarą ruošėsi grįžti į Aleksandriją. Prieš ją buvo surinkta Ptolemėjaus XIII armija . Tuo metu pasikeitė politinė situacija Romos imperijoje – Farsalo mūšyje pralaimėjęs Cezariui, Pompėjus bėgo į Egiptą ir buvo nužudytas buvusių savo šalininkų, norėjusių šitaip įsiteikti Cezariui.
Gajui Julijui Cezariui vis dėlto reikėjo pinigų kovoms su Pompėjaus šalininkais, tad jis atvyko į Aleksandriją reikalauti sumokėti Ptolemėjaus XIII tėvo skolas. Kartu jis siekė sutaikyti Ptolemėjų XIII su Kleopatra ir ją iškvietė į Aleksandriją. Panašu, kad Ptolemėjus XIII ir jo patarėjai tam siekė sukliudyti. Pasak Plutarcho, Kleopatra atvyko naktį valtimi prie rūmų Aleksandrijoje. Ji buvo tik su vienu draugu Apolodoru Siciliečiu. Kleopatra buvo visu ūgiu suvyniota į lovos užtiesalą, kurį Apolodoras surišo virve ir taip pro sargus įnešė pas Cezarį. Julijus Cezaris esą buvo tuo labai sužavėtas. Ptolemėjus XIII ir jo patarėjai buvo surezgę sąmokslą, ketindami nužudyti Cezarį, Aleksandrijoje vyravo visiška sumaištis, tuo metu pirmą kartą degė garsioji Aleksandrijos biblioteka. Per susirėmimą uoste Cezaris esą vos pasiekė savo laivyną, jam teko plaukti pačiam, nes nuskendo valtis. Vėliau Cezario kariuomenė miesto mūšyje atsilaikė prieš egiptiečius. Atvykus generolo Mitridato pagalbai, egiptiečiai buvo nugalėti mūšyje prie Nilo. Ptolemėjus XIII, kaip manoma, žuvo.
Išvykdamas Cezaris Egipto valdovais patvirtino Kleopatrą su kitu broliu Ptolemėju XIV (47−44 m. pr. m. e.), pasak jo, įgyvendindamas Ptolemėjo XII testamento valią. Kleopatrą Cezaris paminėjo ištikima sekėja, o jos jaunesnioji sesuo Arsinojė, kaip maištininkė, buvo išgabenta į Romą. Pagal egiptiečių papročius Kleopatra buvo ištekėjusi už abiejų brolių. 47 m. pr. m. e. jai gimė sūnus Cezarionas, kurį ji skelbė esant Julijaus Cezario vaiku, taip sutvirtindama savo valdžią. 46 m. pr. m. e. Kleopatra atvyko pas Cezarį į Romą. Ji buvo apgyvendinta prabangioje aplinkoje ir romėnams pristatyta kaip Veneros inkarnacija. Jos statula buvo pastatyta Veneros šventykloje, taip papiktinant tradicijų besilaikančius romiečius.
Po Cezario nužudymo 44 m. pr. m. e. Kleopatra grįžo į Egiptą, kur jos brolis Ptolemėjus XIV mirė ir ji tapo vienintele šalies valdove. Sūnus Cezarionas buvo paskelbtas motinos bendravaldžiu, bet tik nominaliai. Politiniais tikslais Kleopatra susitiko su Marku Antonijumi Tarse prieš Gajų Julijų Cezarį Oktavianą (vėliau pasivadino Augustu). Jauna Kleopatra galėjo būti susitikusi su Marku Antonijumi dar 55 m. pr. m. e. Romos vietininko Sirijoje Gabinijaus invazijos į Egiptą metu. Pasak , Markas Antonijus buvo Kleopatrą įsimylėjęs iš pirmo žvilgsnio. Po to Markas Antonijus viešėjo Aleksandrijoje, ir Kleopatra jam pagimdė dvynius ir , ir vėliau – sūnų . Markas Antonijus įteisino santuoką su Kleopatra. 34 m. pr. m. e. Markas Antonijus dekretu padalijo Romos imperijos rytinių dalių valdymą tarp Kleopatros ir jos vaikų. Informavo Romos senatą, kad taip įtvirtino naujus imperijos vietininkus. Oktavianas surengė propagandos kampaniją prieš Antonijų ir Kleopatrą, dėl ko Roma paskelbė karą Kleopatrai.
Antonijaus ir Kleopatros pajėgos 31 m. pr. m. e. rugsėjo 2 d. pralaimėjo lemiamame Akcijaus jūrų mūšyje Oktaviano laivynui. Dėl nežinomų priežasčių Kleopatros laivynas netikėtai pasitraukė iš mūšio, kas didele dalimi prisidėjo prie mūšio baigties. Kita versija, Kleopatra pabėgo iš mūšio, kai jo bagtis jau tapo aiški. Oktavianas po to įtvirtino savo valdžią rytinėje imperijos dalyje. Antonijus ir Kleopatra buvo apsupti Aleksandrijoje, jų kariai ir laivynas masiškai perėjo Oktaviano pusėn. Antonijus nusižudė, pasak liudijimų, išgirdęs melagingas žinias apie Kleopatros mirtį. Kleopatra pasekė jo pavyzdžiu po 11 dienų. Teigiama, kad ji leido įkasti egiptietiškai angiai 30 m. pr. m. e. rugpjūčio 12 d. Cezarioną jo rėmėjai paskelbė faraonu, bet netrukus Oktaviano pajėgos užėmė Aleksandriją, Cezarionas buvo nužudytas. Pasak Plutarcho, užėmęs Aleksandriją, Oktavianas leidęs Kleopatrai palaidoti Antonijų savo rankomis ir tik po to Kleopatra nusižudžiusi. Egiptas tapo Romos provincija. Romos propaganda vėliau vaizdavo Kleopatrą amoralia moterimi, tesiekusia politinių tikslų, kuri išgelbėjo savo vardą garbinga mirtimi, nes patekusi į neišvengiamą Oktaviano nelaisvę ji būtų buvusi pravaryta Romos gatvėmis Oktaviano triumfo eisenoje, kaip tai padarė Julijus Cezaris su Kleopatros seserimi Arsinoje.
Daugiausiai apie Kleopatrą žinoma iš Plutarcho parašyto „Antonijaus gyvenimo“, kuriame istorikas Kleopatros žavesį matė ne išoriniame grožyje, o jos inteligencijoje, lingvistiniuose ir bendravimo sugebėjimuose. Vienas iš egiptiečių veikalų apie kosmetikos ruošimą buvo priskirtas Kleopatros autorystei. Nors tai patvirtinančių žinių ir nėra, tačiau tikėtina, kad ji turėjusi reputaciją šioje srityje. Iki šių laikų Kleopatra yra populiari figūra Vakarų kultūroje. Jos atminimas išliko dėl daugybės meno kūrinių, pvz.: Viljamo Šekspyro tragedijos Antonijus ir Kleopatra, Jules Massenet operos Kleopatra ir 1963 m. filmo Kleopatra. Ji visur vaizduojama kaip nepaprasta gražuolė, o tai, kad ji tapo galingiausių to meto vyrų meiluže, laikoma to įrodymu. Prancūzų filosofas Blezas Paskalis Mintyse teigė: „Jei Kleopatros nosis būtų buvusi trumpesnė, būtų pasikeitęs viso pasaulio veidas.“.
Nuorodos
Bendra
- The Queen Cleopatra at the Encyclopedia channel Archyvuota kopija 2007-06-29 iš Wayback Machine projekto. biographical films about historical figures
- Cleopatra on the Web Archyvuota kopija 2005-08-29 iš Wayback Machine projekto. 580 resources, including ancient and modern pictures
- Cleopatra VII Philopator Archyvuota kopija 2009-09-12 iš Wayback Machine projekto. ancient sources
- Cleopatra VII (VI) at LacusCurtius – Chapter XIII of E. R. Bevan’s House of Ptolemy, 1923
- Cleopatra Archyvuota kopija 2004-03-14 iš Wayback Machine projekto., a Victorian children’s book by , 1852, Project Gutenberg edition.
- Genealogy of Cleopatra VII
- James Grout: Cleopatra part of the Encyclopædia Romana
- "Mysterious Death of Cleopatra" Archyvuota kopija 2006-08-11 iš Wayback Machine projekto. at the Discovery Channel Archyvuota kopija 2019-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- Cleopatra VII at BBC History
Dailė
- Sir Thomas Browne: Of the Picture describing the death of Cleopatra (1672)
- John Sartain: On the Antique Portrait of Cleopatra (1818)
Literatūra
- Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 66
- Encyclopaedia Britannica, 2009 01 14
Išnašos
- Western civilisation:ideas, Politics, and society by Marvin Perry, Margaret C Jacob, Myrna Chase, James R Jacob page 132 :” Cleopatra (69- 30 BC), the Greek queen of Egypt, belonged to the Ptolemaic family, the Macedonian Greeks who ruled Egypt during the Hellenistic Age”.
- The Civilization of Rome by Donald R. Dudley, Page 57:”In Egypt the Greek dynasty of the Ptolemies was the successor to the native Pharaohs, exploiting through a highly organized bureaucracy the great natural resources of the Nile Valley”
- The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. “,Cleopatra VII was born to Ptolemy XII Auletes (80–57 BCE, ruled 55–51 BCE) and Cleopatra, both parents being Macedonian Greeks."
- Encyclopedia of the Archaeology of Ancient Egypt by Kathryn Bard, page 488 „Ptolemaic kings were still crowned at Memphis and the city was popularly regarded as the Egyptian rival to Alexandria, founded by the Macedonian Greeks“; Page 687: "During the Ptolemaic period, when Egypt was governed by rulers of Greek descent…”
- Cleopatra: A Sourcebook (Oklahoma Series in Classical Culture) by Prudence J. Jones (Author) page14„They were members of the Ptolemaic dynasty of Macedonian Greeks, who ruled Egypt after the death of its conqueror, Alexander the Great.“
- Women in Hellenistic Egypt by Sarah B. Pomeroy, page 16 “while Ptolemaic Egypt was a monarchy with a Greek ruling class."
- Radio 4 Programmes - A History of the World in 100 Objects, Empire Builders (300 BC - 1 AD), Rosetta Stone accessdate=2010-06-07
- Prudence J. Jones. Cleopatra: The Last Pharaoh. Haus Publishing, 2006, p. 19
- Prudence J. Jones. Cleopatra: The Last Pharaoh. Haus Publishing, 2006, p. 16
- Prudence J. Jones. Cleopatra: The Last Pharaoh. Haus Publishing, 2006, p. 14
- Prudence J. Jones. Cleopatra: The Last Pharaoh. Haus Publishing, 2006, p. 25
- Stanley Mayer Burstein. The Reign of Cleopatra. University of Oklahoma Press, 2007, p. 98
- Stanley Mayer Burstein. The Reign of Cleopatra. University of Oklahoma Press, 2007, p. 99
- Stanley Mayer Burstein. The Reign of Cleopatra. University of Oklahoma Press, 2007, p. 105
- Prudence J. Jones. Cleopatra: The Last Pharaoh. Haus Publishing, 2006, p. 14
- Who Was Cleopatra? (page 2) accessdate 2008-01-22
- Stanley Mayer Burstein. The Reign of Cleopatra. University of Oklahoma Press, 2007, p. 130
- Prudence J. Jones. Cleopatra: The Last Pharaoh. Haus Publishing, 2006, p. 16
- Prudence J. Jones. Cleopatra: The Last Pharaoh. Haus Publishing, 2006, p. 18
- The Beauty of Cleopatra accessdate 2008-05-28
Kleopatra VII Gimė: 69 m. pr. m. e. Mirė: 30 m. pr. m. e. | ||
| Prieš tai: Ptolemėjas XII | Egipto faraonas 51–30 m. pr. m. e. Kartu su Ptolemėju XII Ptolemėju XIII Ptolemėju XIV Ptolemėju XV Cezarionu | Po to: Egiptą aneksavo Roma |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kleopatra VII, Kas yra Kleopatra VII? Ką reiškia Kleopatra VII?
Kleopatra nukreipia cia Kitas reiksmes ziurekite Kleopatra reiksmes Kleopatra VIIKleopatros skulpturine galva Berlyno Senajame muziejujePtolemeju dinastijaGime 69 m pr m e Aleksandrija EgiptasMire 30 m pr m e Aleksandrija EgiptasPalaidotas a AleksandrijaEgipto faraonasAnkstesnis Ptolemejas XIIVelesnis Egipta aneksavo RomaVikiteka Kleopatra VII Kleopatra VII is graiku k tevo garbe 69 m pr m e 30 m pr m e rugpjucio 12 d paskutine Senoves Egipto faraone Redzinaldo Arturo Kleopatros mirtis 1892 m Kleopatra VII paprastai zinoma tik vardu Kleopatra priklause Ptolemeju dinastijai graiku seimai kuri valde Egipta po Aleksandro Didziojo mirties helenistiniu laikotarpiu Ptolemejai kalbejo graikiskai o ne egiptietiskai tad abi kalbos buvo naudojamos tokiuose oficialiuose dokumentuose kaip Rozetos akmuo Kleopatra ismoko egiptietiskai ir teige esanti deives Izides reinkarnacija BiografijaKleopatra valde 51 30 m pr m e laikotarpiu Velesniame mene ji buvo vaizduojama kaip grazuole taciau monetos ir skulpturos kuriniai is jos laikotarpio rodo ja buvus nelabai grazia moterimi su atsikisusia nosimi Amzininku tvirtinimai apie jos intelekta ir sumanios politikos vedima yra patikimi Kadangi buvo numatyta kad ji dalyvaus salies valdyme Kleopatra kaip ir valdovo sunus buvo apmokyta aritmetikos geometrijos retorikos muzikos astronomijos medicinos Ji vienintele is Ptolemeju ismoko egiptietiskai tikriausiai suprato egiptieciu hieroglifus Tai jai padejo prisistatyti Egipto gyventojams naujaja Izide Kleopatros tevas neabejotinai buvo Ptolemejus XII taciau motinos klausimas neaiskus Yra teiginiu kad Kleopatros domejimasis egiptieciu kalba ir siekis grazinti Egipto valstybes didybe buvo to kad jos motina galimai buvo egiptietiskos diduomenes atstove Kita versija jos motina galejo buti oficiali Ptolemejaus XII zmona bendravarde Kleopatra V apie kuria nieko nezinoma nuo 69 m pr m e t y metu kada Kleopatra gime Sia versija paremtu faktas kad istoriniuose saltiniuose niekur nekvestionuojamas Kleopatros valdzios legitimumas nors su antraja zmona kurios vardas nezinomas Ptolemejus XII susilauke triju vaiku Veliau praejus daug laiko po jos mirties Kleopatra Egipte buvo vertinama aukstai IV a pb Filuose paauksuota ir atnaujinta jos statula Palmyros karaliene III a buvo vaizduojama panasi į Kleopatra Kleopatros VII ir jos sunaus Cezariono reljefai sventyklos sienoje Denderoje Kleopatra is pradziu apie vienerius metus valde su tevu Ptolemeju XII o po jo mirties tevo testamentu pradejo valdyti su jaunu desimtmeciu broliu Ptolemeju XIII 51 47 m pr m e Po tevo mirties Ptolemejo XIII globeju tapo romenu politinis veikejas Gnejus Pompejus kuris buvo įsitraukes į Ptolemeju dinastinius reikalus Apie 49 m pr m e Ptolemejus XIII tikriausiai Pompejaus patareju veikiamas pasalino Kleopatra is Aleksandrijos Ji pabego į Sirija kur surinko salininku armija ir su ja 48 m pr m e vasara ruosesi grįzti į Aleksandrija Pries ja buvo surinkta Ptolemejaus XIII armija Tuo metu pasikeite politine situacija Romos imperijoje Farsalo musyje pralaimejes Cezariui Pompejus bego į Egipta ir buvo nuzudytas buvusiu savo salininku norejusiu sitaip įsiteikti Cezariui Gajui Julijui Cezariui vis delto reikejo pinigu kovoms su Pompejaus salininkais tad jis atvyko į Aleksandrija reikalauti sumoketi Ptolemejaus XIII tevo skolas Kartu jis sieke sutaikyti Ptolemeju XIII su Kleopatra ir ja iskviete į Aleksandrija Panasu kad Ptolemejus XIII ir jo patarejai tam sieke sukliudyti Pasak Plutarcho Kleopatra atvyko naktį valtimi prie rumu Aleksandrijoje Ji buvo tik su vienu draugu Apolodoru Sicilieciu Kleopatra buvo visu ugiu suvyniota į lovos uztiesala kurį Apolodoras suriso virve ir taip pro sargus įnese pas Cezarį Julijus Cezaris esa buvo tuo labai suzavetas Ptolemejus XIII ir jo patarejai buvo surezge samoksla ketindami nuzudyti Cezarį Aleksandrijoje vyravo visiska sumaistis tuo metu pirma karta dege garsioji Aleksandrijos biblioteka Per susiremima uoste Cezaris esa vos pasieke savo laivyna jam teko plaukti paciam nes nuskendo valtis Veliau Cezario kariuomene miesto musyje atsilaike pries egiptiecius Atvykus generolo Mitridato pagalbai egiptieciai buvo nugaleti musyje prie Nilo Ptolemejus XIII kaip manoma zuvo Isvykdamas Cezaris Egipto valdovais patvirtino Kleopatra su kitu broliu Ptolemeju XIV 47 44 m pr m e pasak jo įgyvendindamas Ptolemejo XII testamento valia Kleopatra Cezaris paminejo istikima sekeja o jos jaunesnioji sesuo Arsinoje kaip maistininke buvo isgabenta į Roma Pagal egiptieciu paprocius Kleopatra buvo istekejusi uz abieju broliu 47 m pr m e jai gime sunus Cezarionas kurį ji skelbe esant Julijaus Cezario vaiku taip sutvirtindama savo valdzia 46 m pr m e Kleopatra atvyko pas Cezarį į Roma Ji buvo apgyvendinta prabangioje aplinkoje ir romenams pristatyta kaip Veneros inkarnacija Jos statula buvo pastatyta Veneros sventykloje taip papiktinant tradiciju besilaikancius romiecius Po Cezario nuzudymo 44 m pr m e Kleopatra grįzo į Egipta kur jos brolis Ptolemejus XIV mire ir ji tapo vienintele salies valdove Sunus Cezarionas buvo paskelbtas motinos bendravaldziu bet tik nominaliai Politiniais tikslais Kleopatra susitiko su Marku Antonijumi Tarse pries Gaju Juliju Cezarį Oktaviana veliau pasivadino Augustu Jauna Kleopatra galejo buti susitikusi su Marku Antonijumi dar 55 m pr m e Romos vietininko Sirijoje Gabinijaus invazijos į Egipta metu Pasak Markas Antonijus buvo Kleopatra įsimylejes is pirmo zvilgsnio Po to Markas Antonijus viesejo Aleksandrijoje ir Kleopatra jam pagimde dvynius ir ir veliau sunu Markas Antonijus įteisino santuoka su Kleopatra 34 m pr m e Markas Antonijus dekretu padalijo Romos imperijos rytiniu daliu valdyma tarp Kleopatros ir jos vaiku Informavo Romos senata kad taip įtvirtino naujus imperijos vietininkus Oktavianas surenge propagandos kampanija pries Antoniju ir Kleopatra del ko Roma paskelbe kara Kleopatrai Moneta su Kleopatros atvaizdu Antonijaus ir Kleopatros pajegos 31 m pr m e rugsejo 2 d pralaimejo lemiamame Akcijaus juru musyje Oktaviano laivynui Del nezinomu priezasciu Kleopatros laivynas netiketai pasitrauke is musio kas didele dalimi prisidejo prie musio baigties Kita versija Kleopatra pabego is musio kai jo bagtis jau tapo aiski Oktavianas po to įtvirtino savo valdzia rytineje imperijos dalyje Antonijus ir Kleopatra buvo apsupti Aleksandrijoje ju kariai ir laivynas masiskai perejo Oktaviano pusen Antonijus nusizude pasak liudijimu isgirdes melagingas zinias apie Kleopatros mirtį Kleopatra paseke jo pavyzdziu po 11 dienu Teigiama kad ji leido įkasti egiptietiskai angiai 30 m pr m e rugpjucio 12 d Cezariona jo remejai paskelbe faraonu bet netrukus Oktaviano pajegos uzeme Aleksandrija Cezarionas buvo nuzudytas Pasak Plutarcho uzemes Aleksandrija Oktavianas leides Kleopatrai palaidoti Antoniju savo rankomis ir tik po to Kleopatra nusizudziusi Egiptas tapo Romos provincija Romos propaganda veliau vaizdavo Kleopatra amoralia moterimi tesiekusia politiniu tikslu kuri isgelbejo savo varda garbinga mirtimi nes patekusi į neisvengiama Oktaviano nelaisve ji butu buvusi pravaryta Romos gatvemis Oktaviano triumfo eisenoje kaip tai padare Julijus Cezaris su Kleopatros seserimi Arsinoje Daugiausiai apie Kleopatra zinoma is Plutarcho parasyto Antonijaus gyvenimo kuriame istorikas Kleopatros zavesį mate ne isoriniame grozyje o jos inteligencijoje lingvistiniuose ir bendravimo sugebejimuose Vienas is egiptieciu veikalu apie kosmetikos ruosima buvo priskirtas Kleopatros autorystei Nors tai patvirtinanciu ziniu ir nera taciau tiketina kad ji turejusi reputacija sioje srityje Iki siu laiku Kleopatra yra populiari figura Vakaru kulturoje Jos atminimas isliko del daugybes meno kuriniu pvz Viljamo Sekspyro tragedijos Antonijus ir Kleopatra Jules Massenet operos Kleopatra ir 1963 m filmo Kleopatra Ji visur vaizduojama kaip nepaprasta grazuole o tai kad ji tapo galingiausiu to meto vyru meiluze laikoma to įrodymu Prancuzu filosofas Blezas Paskalis Mintyse teige Jei Kleopatros nosis butu buvusi trumpesne butu pasikeites viso pasaulio veidas NuorodosBendra The Queen Cleopatra at the Encyclopedia channel Archyvuota kopija 2007 06 29 is Wayback Machine projekto biographical films about historical figures Cleopatra on the Web Archyvuota kopija 2005 08 29 is Wayback Machine projekto 580 resources including ancient and modern pictures Cleopatra VII Philopator Archyvuota kopija 2009 09 12 is Wayback Machine projekto ancient sources Cleopatra VII VI at LacusCurtius Chapter XIII of E R Bevan s House of Ptolemy 1923 Cleopatra Archyvuota kopija 2004 03 14 is Wayback Machine projekto a Victorian children s book by 1852 Project Gutenberg edition Genealogy of Cleopatra VII James Grout Cleopatra part of the Encyclopaedia Romana Mysterious Death of Cleopatra Archyvuota kopija 2006 08 11 is Wayback Machine projekto at the Discovery Channel Archyvuota kopija 2019 01 23 is Wayback Machine projekto Cleopatra VII at BBC HistoryDaile Sir Thomas Browne Of the Picture describing the death of Cleopatra 1672 John Sartain On the Antique Portrait of Cleopatra 1818 LiteraturaIan Shaw Paul Nicholson The British Museum Dictionary of Ancient Egypt The American University in Cairo Press 2002 p 66 Encyclopaedia Britannica 2009 01 14IsnasosWestern civilisation ideas Politics and society by Marvin Perry Margaret C Jacob Myrna Chase James R Jacob page 132 Cleopatra 69 30 BC the Greek queen of Egypt belonged to the Ptolemaic family the Macedonian Greeks who ruled Egypt during the Hellenistic Age The Civilization of Rome by Donald R Dudley Page 57 In Egypt the Greek dynasty of the Ptolemies was the successor to the native Pharaohs exploiting through a highly organized bureaucracy the great natural resources of the Nile Valley The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt Cleopatra VII was born to Ptolemy XII Auletes 80 57 BCE ruled 55 51 BCE and Cleopatra both parents being Macedonian Greeks Encyclopedia of the Archaeology of Ancient Egypt by Kathryn Bard page 488 Ptolemaic kings were still crowned at Memphis and the city was popularly regarded as the Egyptian rival to Alexandria founded by the Macedonian Greeks Page 687 During the Ptolemaic period when Egypt was governed by rulers of Greek descent Cleopatra A Sourcebook Oklahoma Series in Classical Culture by Prudence J Jones Author page14 They were members of the Ptolemaic dynasty of Macedonian Greeks who ruled Egypt after the death of its conqueror Alexander the Great Women in Hellenistic Egypt by Sarah B Pomeroy page 16 while Ptolemaic Egypt was a monarchy with a Greek ruling class Radio 4 Programmes A History of the World in 100 Objects Empire Builders 300 BC 1 AD Rosetta Stone accessdate 2010 06 07 Prudence J Jones Cleopatra The Last Pharaoh Haus Publishing 2006 p 19 Prudence J Jones Cleopatra The Last Pharaoh Haus Publishing 2006 p 16 Prudence J Jones Cleopatra The Last Pharaoh Haus Publishing 2006 p 14 Prudence J Jones Cleopatra The Last Pharaoh Haus Publishing 2006 p 25 Stanley Mayer Burstein The Reign of Cleopatra University of Oklahoma Press 2007 p 98 Stanley Mayer Burstein The Reign of Cleopatra University of Oklahoma Press 2007 p 99 Stanley Mayer Burstein The Reign of Cleopatra University of Oklahoma Press 2007 p 105 Prudence J Jones Cleopatra The Last Pharaoh Haus Publishing 2006 p 14 Who Was Cleopatra page 2 accessdate 2008 01 22 Stanley Mayer Burstein The Reign of Cleopatra University of Oklahoma Press 2007 p 130 Prudence J Jones Cleopatra The Last Pharaoh Haus Publishing 2006 p 16 Prudence J Jones Cleopatra The Last Pharaoh Haus Publishing 2006 p 18 The Beauty of Cleopatra accessdate 2008 05 28 Kleopatra VIIPtolemeju dinastijaGime 69 m pr m e Mire 30 m pr m e Pries tai Ptolemejas XII Egipto faraonas 51 30 m pr m e Kartu su Ptolemeju XII Ptolemeju XIII Ptolemeju XIV Ptolemeju XV Cezarionu Po to Egipta aneksavo Roma