Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Gnėjus Pompėjus Didysis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
- „Pompėjus“ nukreipia čia. Apie kitus Pompėjus žiūrėkite Pompėjų giminė.
| Gnėjus Pompėjus Didysis lot. Gnaeus Pompeius Magnus | |
|---|---|
| Pompėjaus biustas | |
| Gimė | 106 m. pr. m. e. rugsėjo 29 d. Picenas, Italija |
| Mirė | 48 m. pr. m. e. rugsėjo 28 d. , Egiptas |
| Palaidotas (-a) | Albano Lacialė, Italija |
| Tėvai | |
| Sutuoktinis (-ė) | (86–82 m. pr. m. e., išsiskyrė) Emilija (82 m. pr. m. e., jos mirtis) (79–61 m. pr. m. e., išsiskyrė) (59–54 m. pr. m. e., jos mirtis) (52–48 m. pr. m. e., jo mirtis) |
| Vaikai | , , Sekstas |
| Šeima | Pompėjų giminė |
| Veikla | Karvedys ir politikas |
| Pareigos | Konsulas (70, 55, 52 m. pr. m. e.) |
| Žymūs apdovanojimai | |
| 3 triumfai | |
Gnėjus Pompėjus Didysis (Gnaeus Pompeius Magnus 106 m. pr. m. e. rugsėjo 29 d. – 48 m. pr. m. e. rugsėjo 29 d.) – žymus Romos ir politikas. Nors kilęs iš provincijos, jis tapo žymiu visuomenės veikėju, o Kornelijus Sula suteikė jam pravardę Magnus (Didysis).
Jis buvo Marko Licinijaus Kraso priešas ir Julijaus Cezario sąjungininkas. Šie trys politikai dominavo vėlyvojoje respublikoje dėl jų sąjungos, vadinamos Pirmuoju triumviratu. Po Kraso mirties Pompėjus ir Cezaris pradėjo varžytis dėl valdžios Romoje.
Jaunystė ir politinis debiutas
Jo tėvas Pompėjus Strabonas buvo labai turtingas žmogus iš Piceno regiono Italijoje ir jo šeima nepriklausė toms, kurios vadovavo Romos politikai. Tačiau Pompėjus Strabonas lipo per tradicinius , būdamas kvestorium 104 m. pr. m. e., pretoriumi 92 m. pr. m. e., konsulu 89 m. pr. m. e. Pompėjus vos buvo baigęs mokyklą, kai buvo pakviestas tarnauti tėvui per Sąjungininkų karą. Dar būdamas septyniolikos metų jis kovojo 89 m. pr. m. e. su italais ir dalyvaudamas visuose tėvo kariniuose ir politiniuose reikaluose. Taip tęsėsi iki Strabono mirties po dvejų metų. Pagal Plutarchą, simpatizavusį Pompėjui, tuo metu jis buvo labai populiarus ir panašus į Aleksandrą Didijį.
Jo tėvas mirė 87 m. pr. m. e. konflikte tarp Gajaus Marijaus ir Kornelijaus Sulos, palikdamas jaunąjį Pompėjų atsakingą už šeimos reikalus ir turtą. Kol kelerius metus Marijaus grupuotė valdė Italiją, Pompėjus, priklausęs aristokratų frakcijai, laikėsi nuošaly. Sugrįžęs į Romą, jis buvo apkaltintas karo grobio pasisavinimu, bet greitai išteisintas. Tam turėjo įtakos jo sužadėtuvės su teisėjo dukra . Kai 84 m. pr. m. e. tapo žinoma, kad Sula grįžta iš į Italiją, Pompėjus nuvyko į Piceną, kur surinko tris legionus, paveldėtus iš tėvo. Jis prisijungė prie Sulos jam atvykus iš Graikijos 83 m. pr. m. e. Sula tikėjosi problemų iš režimo ir suprato, kad 23 metų Pompėjus ir trys jo veteranų legionai yra naudingi. Kai Pompėjus (atskleidęs savo karinius sugebėjimus kovoje su jį apsupusiais Marijaus daliniais) galiausiai prisijungė prie Sulos, jis buvo pastarojo sveikinamas su imperatoriaus titulu. Ši sąjunga iškėlė Pompėjaus karjerą, ir Sula, visiškai valdęs Romą kaip diktatorius, privertė Pompėjų išsiskirti ir vesti jo podukrą , kuri buvo nėščia nuo savo vyro, kad pririštų jaunąjį sąjungininką prie savęs.
Sicilija ir Afrika
Nors dėl jauno amžiaus Pompėjus buvo privatus (neturėjo cursus honorum politinio ar su juo susijusio posto), tačiau turtingas žmogus ir talentingas generolas, vadovaujantis trims veteranų legionams. Be to, jis troško šlovės ir galios. Per likusią karo Italijoje laiką Pompėjus tapo vienu sėkmingiausiu Sulos generolu ir, kai karas Italijoje priartėjo prie pabaigos, Sula pasiuntė Pompėjų prieš Marijaus šalininkus Sicilijoje ir Afrikoje. Su malonumu patenkindamas žento norus ir norėdamas sutvirtinti savo kaip diktatoriaus pozicijas, Sula iš pradžių jį pasiuntė į Siciliją.
82 m. pr. m. e. Pompėjus lengvai užėmė Siciliją, kuri buvo pagrindinis grūdų tiekėjas Romai. O stingant grūdų kiltų badas ir nepasitenkinimas valdžia. Pompėjus numalšino pasipriešinimą griežtom priemonėm: nužudė Gnėjų Papirijų Karboną ir jo sąjungininkus. Nors piliečiai piktinosi jo metodais, jis atsakė viena žymiausių savo citatų: „Ar nenustosite cituoti įstatymus mums, turintiems kalavijus prie šonų?“ Sutriuškinęs priešus Sicilijoje, 81 m. pr. m. e. jis persikėlė į Afrikos provinciją, kur jis nugalėjo Gnėjų Domicijų Ahenobarbą ir Numidijos karalių Hiarbą po įnirtingo mūšio.
Po to tęsėsi pergalės ir Pompėjaus kariai paskelbė jį imperatoriumi. Jis gavo pravardę adulescentulus carnifex („paauglys skerdikas“) dėl jo žiaurumo susidorojant su likusiais priešais. Tais pačiais metais grįžus į Romą, jį entuziastingai sveikino žmonės, o Sula pavadino jį Magnus (Didžiuoju). Daugelis komentatorių mano, kad tai buvo Sulos žiaurus ir ironiškas pokštas. Prireikė daug laiko, kol Pompėjus privertė visus jį taip vadinti.
Pompėjus, nepasitenkinęs tokiais nuopelnais, reikalavo triumfo už pergales Afrikoje. Iš pradžių Sula nesutiko, tada Pompėjus atsisakė paleisti savo legionus ir pasirodė prie Romos vartų su savo reikalavimais. Sula nusileido, įveiktas Pompėjaus įkyrumo. Tačiau norėdamas nuvertinti jo triumfą, Sula iš pradžių triumfavo pats, po to leido triumfuoti , o Pompėjų paliko trečią, tikėdamasis, kad iki to laiko triumfai romėnams nusibos. Pompėjus ketino įžengti į Romą tempiamas dramblio. Tačiau jis netilpo pro vartus.
Kvintas Sertorijus ir Spartakas
Pompėjaus karinės šlovės troškimas ir nenoras užsiimti tradicine politine karjera tęsėsi. Po Lepido (kurio kandidatūrą siekiant konsulo posto prieš Sulos norą anksčiau palaikė) maišto pareikalavo prokonsulo galių (nors pats dar nebuvo konsulu) žygiui į Ispaniją kovoti su Kvintu Sertorijum, Marijaus šalininkų generolu. Tačiau aristokratija, bijanti jauno ir sėkmingo generolo, nenorėjo jam suteikti galių. Pompėjus atsisakė paleisti savo legionus, kol jo noras nebus patenkintas. Bet Sertorijus sėkmingai priešinosi Kvintui Cecilijui Metelui Pijui, vienam iš gabiausių Sulos generolų, ir prireikė pasiųsti jam ką nors į pagalbą. Tad Senatas be didelio entuziazmo pasiuntė Pompėjų į Ispaniją su prokonsulo titulu ir su tokiom galiom kaip Metelo.
Pompėjus buvo Ispanijoje penkerius – šešerius metus (76–71 m. pr. m. e.), bet nei jis, nei Metelas nesugebėjo pasiekti aiškios pergalės kovoje su Sertorijum. Bet kai Sertorijaus pareigūnas Markas Perperna Ventonas išdavikiškai jį nužudė 72 m. pr. m. e., karas greitai pasibaigė. Pompėjus lengvai nugalėjo Perperną pirmam mūšy ir visa Ispanija buvo užimta 71 m. pr. m. e. pirmoj pusėj.
Per kelis mėnesius po Sertorijaus mirties Pompėjus atskleidė vieną iš reikšmingiausių savo talentų: nukariautos provincijos organizavimą ir valdymą. Sąžiningi ir dosnūs santykiai išplėtė jo klientūrą per visą Ispaniją ir Pietų Galiją. Kai Krasas kovojo su Spartaku, Pompėjus 71 m. pr. m. e. grįžo į Italiją su savo armija. Žygyje į Romą jis susidūrė su Spartako armijos likučiais, kurie bandė pabėgti. Į nelaisvę paėmė apie 5000 buvusių Spartako karių. Taip Pompėjus prisiėmė, be kitų nuopelnų, Spartako maišto užbaigimo garbę. Tai labai įsiutino Krasą.
Grįžimas į Romą ir išrinkimas konsulu
Nepatenkinti oponentai, ypač Krasas, teigė, kad Pompėjus išsiugdė talentą pasirodyti karo žygyje pavėlavęs ir prisiimti visus nuopelnus už sėkmingą pabaigą. Auganti nesantaika tarp Kraso ir Pompėjaus neišnyko visą dešimtmetį. Romoje Pompėjus buvo kandidatas į konsulo vietą ir nors jis nebuvo sulaukęs teisėto amžiaus, nėjo žemesnių pareigų valstybėje (pvz.: pretoriaus) jo išrinkimas buvo nulemtas. Jo karinė sėkmė pakerėjo žmones, gerbėjai jį laikė geriausiu to meto generolu, o aristokratija žiūrėjo į jį su pavydu. Daug žmonių nustojo jį laikyti aristokratų grupuotės nariu ir tikėjosi per jį atstatyti Sulos atimtas teises ir privilegijas.
71 m. pr. m. e. gruodžio 31 d. Pompėjus įjoja į Romą triumfo vežime kaip paprastas raitelis švęsdamas antrą neteisėtą triumfą už pergales Ispanijoje. Tais metais, būdamas tik 35 m. jis buvo išrinktas konsulu su milžiniška Romos gyventojų parama ir 70 m. pr. m. e. tarnavo kartu su Krasu.
Būnant konsulu Pompėjus atvirai atsiskyrė nuo aristokratijos ir tapo labai populiarus. 69 m. pr. m. e. liaudis jį dievino, o optimatai buvo įtarūs dėl jo ketinimų. Jis pasiūlė ir priėmė įstatymą, sugrąžinusį tribūnams Sulos atimtą galią. Jis su savo milžiniška įtaka prisidėjo prie Lex Aurelia, pasiūlyto pretoriaus Lucijaus Aurelijaus Kotos, kad teisėjai būtų renkami iš senato, raitelių, iždo tribūnų, o ne tik iš senato, kaip įsakė Sula. Priimant abu sprendimus Pompėjų labai rėmė Cezaris, su kuriuo užsimezgė artimesni ryšiai. Sekančius dvejus metus Pompėjus liko Romoj. Jo pirmavimą valstybėje padidino du prokonsuliniai vadovavimai, neturėję precedento Romos istorijoje.
Karas su piratais
67 m. pr. m. e. praėjus dvejiems metams po buvimo konsulu, Pompėjus buvo paskirtas laivyno, turėjusio kariauti su Viduržemio jūrą kontroliuojančiais piratais, vadu. Šis paskyrimas, kaip viskas jo gyvenime, buvo apsuptas ginčų. Konservatyvios senato grupuotės bijojo jo galios. Optimatai darė viską, kad išvengtų paskyrimo. Cezaris buvo vienas iš senatorių nuo pat pradžių palaikiusių Pompėjų. Liaudies tribūnas , pasiūlęs Lex Gabinia, suteikiančią Pompėjui vadovavimą kare su piratais ir absoliučią kontrolę jūroje ir 50 mylių nuo kranto į žemyno gilumą, padarė Pompėjų viršesnį už kitus armijos vadus Rytuose. Aristokratija karštai pasipriešino įstatymui, bet jis buvo priimtas.
Tuo metu piratai buvo Viduržemio jūros šeimininkai ir plėšdavo ne tik Azijos ir Graikijos pakrančių miestus, bet užpuldavo ir pačią Italiją. Vos gavęs paskyrimą, Pompėjus pradėjo pasiruošimus ir baigė prieš žiemos pabaigą. Jo planai atnešė neįtikėtiną sėkmę. Pompėjus padalino Viduržemio jūrą į trylika sričių, kuriose vadovavo jo atstovai. Per keturiasdešimt dienų jis išnaikino piratus vakaruose, atstatydamas ryšius tarp Italijos, Afrikos ir Ispanijos. Po to jis apgulė pagrindinius piratų įtvirtinimus Kilikijoje ir sumušęs laivyną įtikino didžiąją jų dalį, pažadėjęs atleisti, pasiduoti. Dauguma jų apsistojo Solyje, nuo tada vadinamame Pompėjopoliu.
Jis užtruko visą vasarą, kol išvalė jūrą nuo piratų. Per tris trumpus mėnesius Pompėjaus kariai išlaisvino jūras nuo piratų parodydami ypatingą tikslumą, drausmę ir organizacinius sugebėjimus. Karo greitumas parodė, kad Pompėjus buvo talentingas generolas ant žemės ir jūroje su gerais logistiniais sugebėjimais.
Pompėjus Rytuose
Per likusią metų dalį ir kitų pradžią Pompėjus lankė Kilikijos ir Pamfilijos miestus, skirdamas pareigūnus naujai užkariautose srityse. Jam nesant Romoje (66 m. pr. m. e.), Pompėjus buvo paskirtas vietoj Lucijaus Licinijaus Lukulo kariauti su Mitridatu IV iš Ponto. Lukulas, geros kilmės patricijus, davė suprasti, kad jis įniršęs, jog jį pakeičia „nauju žmogum“, tokiu kaip Pompėjus. Atsakydamas šis pavadino Lukulą „Kserksu su toga“. Lukulas atšovė pavadindamas Pompėjų „maitvanagiu“, nes jis maitinasi kitų darbais, turėdamas galvoj karą su Mitridatu ir Spartako sukilimą. Įstatymą su nauju Pompėjaus paskyrimu pasiūlė tribūnas ir buvo paremtas Cicerono kalboje, kuri išliko iki mūsų laikų (pro Lege Manilia). Gabinijaus įstatymui priešinosi aristokratija, bet jis ir vėl buvo sėkmingai priimtas. Mitridato galia buvo palaužta ankstesnių Lukulo pergalių ir Pompėjui teliko užbaigti karą. Pompėjui taip pat buvo leista nukariauti ir reorganizuoti visą regioną. Cezaris ir vėl parėmė Pompėjų.
Atvykstant Pompėjui, Mitridatas atsitraukė link Armėnijos, bet buvo nugalėtas. Tačiau Tigranas, Armėnijos karalius, atsisakė jį priimti į savo valdas. Mitridatas metėsi į Kolchidės vidurį, o iš ten į savo valdas Kimerų Bospore. Pompėjus su armija tuomet patraukė prieš Tigraną, kuris pasidavė be kovos, ir jam buvo leista sudaryti taiką su Romos respublika. 65 m. pr. m. e.
Norėdamas išlaikyti valdžią jis buvo sudaręs sąjungą su Julijum Cezariu, vedęs jo dukrą, tačiau jai mirus vėliau abu dėl daugelio politinių nesutarimų tapo aršiais varžovais. Abu karvedžiai kovėsi pilietiniame kare. Pompėjui nesisekė ir jis buvo priverstas bėgti į Egiptą, tačiau čia, vos tik jam išlipus į krantą (48 m. pr. m. e.), bijodami Cezario jį nužudė jauno Egipto karaliaus patarėjai. Pompėjaus galva buvo nusiųsta Cezariui dovanų.
| Romos konsulas | ||
| Anksčiau valdė: | Gnėjus Pompėjus Didysis (70 m. pr. m. e.) kartu su Marku Licinijumi Krasu | Vėliau valdė: Kvintas Hortenzijus |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
| Romos konsulas | ||
| Anksčiau valdė: | Gnėjus Pompėjus Didysis (55 m. pr. m. e.) kartu su Marku Licinijumi Krasu | Vėliau valdė: |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
| Romos konsulas | ||
| Anksčiau valdė: | Gnėjus Pompėjus Didysis (, 52 m. pr. m. e.) be kolegos | Vėliau valdė: Perėmė pats save |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
| Romos konsulas | ||
| Anksčiau valdė: Perėmė pats save | Gnėjus Pompėjus Didysis (52 m. pr. m. e.) kartu su | Vėliau valdė: |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
Vikicitatos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gnėjus Pompėjus Didysis, Kas yra Gnėjus Pompėjus Didysis? Ką reiškia Gnėjus Pompėjus Didysis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sis straipsnis del savo svarbos redagavimo karu ar daznu ataku yra is dalies uzrakintas Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai gali redaguoti automatiskai patvirtinti naudotojai Pompejus nukreipia cia Apie kitus Pompejus ziurekite Pompeju gimine Gnejus Pompejus Didysis lot Gnaeus Pompeius MagnusPompejaus biustasGime 106 m pr m e rugsejo 29 d Picenas ItalijaMire 48 m pr m e rugsejo 28 d EgiptasPalaidotas a Albano Laciale ItalijaTevaiSutuoktinis e 86 82 m pr m e issiskyre Emilija 82 m pr m e jos mirtis 79 61 m pr m e issiskyre 59 54 m pr m e jos mirtis 52 48 m pr m e jo mirtis Vaikai SekstasSeima Pompeju gimineVeikla Karvedys ir politikasPareigos Konsulas 70 55 52 m pr m e Zymus apdovanojimai3 triumfai Gnejus Pompejus Didysis Gnaeus Pompeius Magnus 106 m pr m e rugsejo 29 d 48 m pr m e rugsejo 29 d zymus Romos ir politikas Nors kiles is provincijos jis tapo zymiu visuomenes veikeju o Kornelijus Sula suteike jam pravarde Magnus Didysis Jis buvo Marko Licinijaus Kraso priesas ir Julijaus Cezario sajungininkas Sie trys politikai dominavo velyvojoje respublikoje del ju sajungos vadinamos Pirmuoju triumviratu Po Kraso mirties Pompejus ir Cezaris pradejo varzytis del valdzios Romoje Jaunyste ir politinis debiutasJo tevas Pompejus Strabonas buvo labai turtingas zmogus is Piceno regiono Italijoje ir jo seima nepriklause toms kurios vadovavo Romos politikai Taciau Pompejus Strabonas lipo per tradicinius budamas kvestorium 104 m pr m e pretoriumi 92 m pr m e konsulu 89 m pr m e Pompejus vos buvo baiges mokykla kai buvo pakviestas tarnauti tevui per Sajungininku kara Dar budamas septyniolikos metu jis kovojo 89 m pr m e su italais ir dalyvaudamas visuose tevo kariniuose ir politiniuose reikaluose Taip tesesi iki Strabono mirties po dveju metu Pagal Plutarcha simpatizavusį Pompejui tuo metu jis buvo labai populiarus ir panasus į Aleksandra Didijį Jo tevas mire 87 m pr m e konflikte tarp Gajaus Marijaus ir Kornelijaus Sulos palikdamas jaunajį Pompeju atsakinga uz seimos reikalus ir turta Kol kelerius metus Marijaus grupuote valde Italija Pompejus priklauses aristokratu frakcijai laikesi nuosaly Sugrįzes į Roma jis buvo apkaltintas karo grobio pasisavinimu bet greitai isteisintas Tam turejo įtakos jo suzadetuves su teisejo dukra Kai 84 m pr m e tapo zinoma kad Sula grįzta is į Italija Pompejus nuvyko į Picena kur surinko tris legionus paveldetus is tevo Jis prisijunge prie Sulos jam atvykus is Graikijos 83 m pr m e Sula tikejosi problemu is rezimo ir suprato kad 23 metu Pompejus ir trys jo veteranu legionai yra naudingi Kai Pompejus atskleides savo karinius sugebejimus kovoje su jį apsupusiais Marijaus daliniais galiausiai prisijunge prie Sulos jis buvo pastarojo sveikinamas su imperatoriaus titulu Si sajunga iskele Pompejaus karjera ir Sula visiskai valdes Roma kaip diktatorius priverte Pompeju issiskirti ir vesti jo podukra kuri buvo nescia nuo savo vyro kad priristu jaunajį sajungininka prie saves Sicilija ir AfrikaNors del jauno amziaus Pompejus buvo privatus neturejo cursus honorum politinio ar su juo susijusio posto taciau turtingas zmogus ir talentingas generolas vadovaujantis trims veteranu legionams Be to jis trosko sloves ir galios Per likusia karo Italijoje laika Pompejus tapo vienu sekmingiausiu Sulos generolu ir kai karas Italijoje priartejo prie pabaigos Sula pasiunte Pompeju pries Marijaus salininkus Sicilijoje ir Afrikoje Su malonumu patenkindamas zento norus ir noredamas sutvirtinti savo kaip diktatoriaus pozicijas Sula is pradziu jį pasiunte į Sicilija 82 m pr m e Pompejus lengvai uzeme Sicilija kuri buvo pagrindinis grudu tiekejas Romai O stingant grudu kiltu badas ir nepasitenkinimas valdzia Pompejus numalsino pasipriesinima grieztom priemonem nuzude Gneju Papiriju Karbona ir jo sajungininkus Nors pilieciai piktinosi jo metodais jis atsake viena zymiausiu savo citatu Ar nenustosite cituoti įstatymus mums turintiems kalavijus prie sonu Sutriuskines priesus Sicilijoje 81 m pr m e jis persikele į Afrikos provincija kur jis nugalejo Gneju Domiciju Ahenobarba ir Numidijos karaliu Hiarba po įnirtingo musio Po to tesesi pergales ir Pompejaus kariai paskelbe jį imperatoriumi Jis gavo pravarde adulescentulus carnifex paauglys skerdikas del jo ziaurumo susidorojant su likusiais priesais Tais paciais metais grįzus į Roma jį entuziastingai sveikino zmones o Sula pavadino jį Magnus Didziuoju Daugelis komentatoriu mano kad tai buvo Sulos ziaurus ir ironiskas pokstas Prireike daug laiko kol Pompejus priverte visus jį taip vadinti Pompejus nepasitenkines tokiais nuopelnais reikalavo triumfo uz pergales Afrikoje Is pradziu Sula nesutiko tada Pompejus atsisake paleisti savo legionus ir pasirode prie Romos vartu su savo reikalavimais Sula nusileido įveiktas Pompejaus įkyrumo Taciau noredamas nuvertinti jo triumfa Sula is pradziu triumfavo pats po to leido triumfuoti o Pompeju paliko trecia tikedamasis kad iki to laiko triumfai romenams nusibos Pompejus ketino įzengti į Roma tempiamas dramblio Taciau jis netilpo pro vartus Kvintas Sertorijus ir SpartakasPompejaus karines sloves troskimas ir nenoras uzsiimti tradicine politine karjera tesesi Po Lepido kurio kandidatura siekiant konsulo posto pries Sulos nora anksciau palaike maisto pareikalavo prokonsulo galiu nors pats dar nebuvo konsulu zygiui į Ispanija kovoti su Kvintu Sertorijum Marijaus salininku generolu Taciau aristokratija bijanti jauno ir sekmingo generolo nenorejo jam suteikti galiu Pompejus atsisake paleisti savo legionus kol jo noras nebus patenkintas Bet Sertorijus sekmingai priesinosi Kvintui Cecilijui Metelui Pijui vienam is gabiausiu Sulos generolu ir prireike pasiusti jam ka nors į pagalba Tad Senatas be didelio entuziazmo pasiunte Pompeju į Ispanija su prokonsulo titulu ir su tokiom galiom kaip Metelo Pompejus buvo Ispanijoje penkerius seserius metus 76 71 m pr m e bet nei jis nei Metelas nesugebejo pasiekti aiskios pergales kovoje su Sertorijum Bet kai Sertorijaus pareigunas Markas Perperna Ventonas isdavikiskai jį nuzude 72 m pr m e karas greitai pasibaige Pompejus lengvai nugalejo Perperna pirmam musy ir visa Ispanija buvo uzimta 71 m pr m e pirmoj pusej Per kelis menesius po Sertorijaus mirties Pompejus atskleide viena is reiksmingiausiu savo talentu nukariautos provincijos organizavima ir valdyma Saziningi ir dosnus santykiai isplete jo klientura per visa Ispanija ir Pietu Galija Kai Krasas kovojo su Spartaku Pompejus 71 m pr m e grįzo į Italija su savo armija Zygyje į Roma jis susidure su Spartako armijos likuciais kurie bande pabegti Į nelaisve paeme apie 5000 buvusiu Spartako kariu Taip Pompejus prisieme be kitu nuopelnu Spartako maisto uzbaigimo garbe Tai labai įsiutino Krasa Grįzimas į Roma ir isrinkimas konsuluNepatenkinti oponentai ypac Krasas teige kad Pompejus issiugde talenta pasirodyti karo zygyje pavelaves ir prisiimti visus nuopelnus uz sekminga pabaiga Auganti nesantaika tarp Kraso ir Pompejaus neisnyko visa desimtmetį Romoje Pompejus buvo kandidatas į konsulo vieta ir nors jis nebuvo sulaukes teiseto amziaus nejo zemesniu pareigu valstybeje pvz pretoriaus jo isrinkimas buvo nulemtas Jo karine sekme pakerejo zmones gerbejai jį laike geriausiu to meto generolu o aristokratija ziurejo į jį su pavydu Daug zmoniu nustojo jį laikyti aristokratu grupuotes nariu ir tikejosi per jį atstatyti Sulos atimtas teises ir privilegijas 71 m pr m e gruodzio 31 d Pompejus įjoja į Roma triumfo vezime kaip paprastas raitelis svesdamas antra neteiseta triumfa uz pergales Ispanijoje Tais metais budamas tik 35 m jis buvo isrinktas konsulu su milziniska Romos gyventoju parama ir 70 m pr m e tarnavo kartu su Krasu Bunant konsulu Pompejus atvirai atsiskyre nuo aristokratijos ir tapo labai populiarus 69 m pr m e liaudis jį dievino o optimatai buvo įtarus del jo ketinimu Jis pasiule ir prieme įstatyma sugrazinusį tribunams Sulos atimta galia Jis su savo milziniska įtaka prisidejo prie Lex Aurelia pasiulyto pretoriaus Lucijaus Aurelijaus Kotos kad teisejai butu renkami is senato raiteliu izdo tribunu o ne tik is senato kaip įsake Sula Priimant abu sprendimus Pompeju labai reme Cezaris su kuriuo uzsimezge artimesni rysiai Sekancius dvejus metus Pompejus liko Romoj Jo pirmavima valstybeje padidino du prokonsuliniai vadovavimai netureje precedento Romos istorijoje Karas su piratais67 m pr m e praejus dvejiems metams po buvimo konsulu Pompejus buvo paskirtas laivyno turejusio kariauti su Vidurzemio jura kontroliuojanciais piratais vadu Sis paskyrimas kaip viskas jo gyvenime buvo apsuptas gincu Konservatyvios senato grupuotes bijojo jo galios Optimatai dare viska kad isvengtu paskyrimo Cezaris buvo vienas is senatoriu nuo pat pradziu palaikiusiu Pompeju Liaudies tribunas pasiules Lex Gabinia suteikiancia Pompejui vadovavima kare su piratais ir absoliucia kontrole juroje ir 50 myliu nuo kranto į zemyno giluma padare Pompeju virsesnį uz kitus armijos vadus Rytuose Aristokratija karstai pasipriesino įstatymui bet jis buvo priimtas Tuo metu piratai buvo Vidurzemio juros seimininkai ir plesdavo ne tik Azijos ir Graikijos pakranciu miestus bet uzpuldavo ir pacia Italija Vos gaves paskyrima Pompejus pradejo pasiruosimus ir baige pries ziemos pabaiga Jo planai atnese neįtiketina sekme Pompejus padalino Vidurzemio jura į trylika sriciu kuriose vadovavo jo atstovai Per keturiasdesimt dienu jis isnaikino piratus vakaruose atstatydamas rysius tarp Italijos Afrikos ir Ispanijos Po to jis apgule pagrindinius piratu įtvirtinimus Kilikijoje ir sumuses laivyna įtikino didziaja ju dalį pazadejes atleisti pasiduoti Dauguma ju apsistojo Solyje nuo tada vadinamame Pompejopoliu Jis uztruko visa vasara kol isvale jura nuo piratu Per tris trumpus menesius Pompejaus kariai islaisvino juras nuo piratu parodydami ypatinga tiksluma drausme ir organizacinius sugebejimus Karo greitumas parode kad Pompejus buvo talentingas generolas ant zemes ir juroje su gerais logistiniais sugebejimais Pompejus RytuosePer likusia metu dalį ir kitu pradzia Pompejus lanke Kilikijos ir Pamfilijos miestus skirdamas pareigunus naujai uzkariautose srityse Jam nesant Romoje 66 m pr m e Pompejus buvo paskirtas vietoj Lucijaus Licinijaus Lukulo kariauti su Mitridatu IV is Ponto Lukulas geros kilmes patricijus dave suprasti kad jis įnirses jog jį pakeicia nauju zmogum tokiu kaip Pompejus Atsakydamas sis pavadino Lukula Kserksu su toga Lukulas atsove pavadindamas Pompeju maitvanagiu nes jis maitinasi kitu darbais turedamas galvoj kara su Mitridatu ir Spartako sukilima Įstatyma su nauju Pompejaus paskyrimu pasiule tribunas ir buvo paremtas Cicerono kalboje kuri isliko iki musu laiku pro Lege Manilia Gabinijaus įstatymui priesinosi aristokratija bet jis ir vel buvo sekmingai priimtas Mitridato galia buvo palauzta ankstesniu Lukulo pergaliu ir Pompejui teliko uzbaigti kara Pompejui taip pat buvo leista nukariauti ir reorganizuoti visa regiona Cezaris ir vel pareme Pompeju Atvykstant Pompejui Mitridatas atsitrauke link Armenijos bet buvo nugaletas Taciau Tigranas Armenijos karalius atsisake jį priimti į savo valdas Mitridatas metesi į Kolchides vidurį o is ten į savo valdas Kimeru Bospore Pompejus su armija tuomet patrauke pries Tigrana kuris pasidave be kovos ir jam buvo leista sudaryti taika su Romos respublika 65 m pr m e Noredamas islaikyti valdzia jis buvo sudares sajunga su Julijum Cezariu vedes jo dukra taciau jai mirus veliau abu del daugelio politiniu nesutarimu tapo arsiais varzovais Abu karvedziai kovesi pilietiniame kare Pompejui nesiseke ir jis buvo priverstas begti į Egipta taciau cia vos tik jam islipus į kranta 48 m pr m e bijodami Cezario jį nuzude jauno Egipto karaliaus patarejai Pompejaus galva buvo nusiusta Cezariui dovanu Romos konsulas Anksciau valde Gnejus Pompejus Didysis 70 m pr m e kartu su Marku Licinijumi Krasu Veliau valde Kvintas HortenzijusStraipsniu serijos apie Senoves Roma dalis Romos konsulas Anksciau valde Gnejus Pompejus Didysis 55 m pr m e kartu su Marku Licinijumi Krasu Veliau valde Straipsniu serijos apie Senoves Roma dalis Romos konsulas Anksciau valde Gnejus Pompejus Didysis 52 m pr m e be kolegos Veliau valde Pereme pats saveStraipsniu serijos apie Senoves Roma dalis Romos konsulas Anksciau valde Pereme pats save Gnejus Pompejus Didysis 52 m pr m e kartu su Veliau valde Straipsniu serijos apie Senoves Roma dalis Vikiteka Gnejus Pompejus Didysis vaizdine ir garsine medziaga VikicitatosWikiquote logo Puslapis Vikicitatose Gnejus Pompejus Didysis