Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Markas Vipsanijus Agripa lot Marcus Vipsanius AgrippaAgripos biustasGimė 63 m pr m e Mirė 12 m pr m e Veikla romėnų karv
Markas Vipsanijus Agripa
| Markas Vipsanijus Agripa lot. Marcus Vipsanius Agrippa | |
|---|---|
| Agripos biustas | |
| Gimė | 63 m. pr. m. e. |
| Mirė | 12 m. pr. m. e. |
| Veikla | romėnų karvedys ir politikas, artimas imperatoriaus Augusto draugas ir bendražygis, laimėjęs daugumą garsių kautynių, įskaitant Akcijaus mūšį prieš Antonijų ir Kleopatrą. |
| Vikiteka | Markas Vipsanijus Agripa |
Markas Vipsanijus Agripa (Marcus Vipsanius Agrippa, 63 – 12 m. pr. m. e.) – romėnų karvedys ir politikas, artimas Augusto draugas ir bendražygis, laimėjęs daugumą mūšių, įskaitant Akcijaus mūšį prieš Antonijų ir Kleopatrą. Kartu su Oktavianu Augustu ir Gajumi Cilnijumi Mecenu buvo viena svarbiausių asmenybių, įkūrusių Romos Principato sistemą – imperatorių (princepsų) valdžią, pabaigusią Romos Respublikos ir pradėjusią Romos Imperijos epochą. Agripos anūkas Gajus tapo Romos imperatoriumi Kaligula, o proanūkis Liucijus Domicijus – Romos imperatoriumi Neronu.
Biografija
Iškilimas
M. V. Agripos tėvas buvo Romos karvedys ir politikas Lucijus Vipsanijus Agripa. M. V. Agripa dar jaunystėje susipažino ir susidraugavo su būsimuoju imperatoriumi Oktavianu Augustu. Abu tarnavo G. J. Cezario vadovaujamos kariuomenės kavalerijoje. 45 m. pr. m. e. Romos Senate prasidėjus frakcijų kovoms, Cezaris M. V. Agripą, Oktavianą ir G. C. Mecenatą išsiuntė mokytis į Makedonijoje buvusius Romos legionus. M. V. Agripa ten taip pat mokėsi ir architektūros. Romoje nužudžius Cezarį, Oktavianas grįžo į sostinę. Tuo tarpu M. V. Agripa ėmė vadovauti Makedonijoje buvusiems legionams ir su jais užėmė Romą. Oktavianas Romoje kartu su Marku Antonijumi ir Lepidu sudarė vadinamąjį Antrąjį triumviratą kovai su Cezario žudikais. 42 m. pr. m. e. Graikijos teritorijoje, ties Philippi, po dviejų lemiamų mūšių Antrojo triumvirato kariuomenė įveikė jungtinę Cezario žudikų M. J. Bruto bei G. K. Longino armiją. Po mūšio Oktavianas paskyrė M. V. Agripą savo armijos legatu. Po Cezario nužudymo S. Pompėjus buvo paskirtas Romos karinio laivyno vadu. Philippi mūšyje respublikonams pralaimėjus, S. Pompėjus laivyną nuplukdė į Siciliją, joje įkūrė piratinę valstybę, prisijungė Sardiniją, Korsiką ir net ėmė grasinti Romai, neleisdamas nugabenti maisto produktų. 38 m. pr. m. e. Oktavianas atėmė iš S. Pompėjaus Sardiniją ir Korsiką, tačiau vėliau dviejų jūrų mūšių metu Oktavianas buvo sutriuškintas, o likusius jo laivus sunaikino audra. Romai vėl grėsė ekonominė blokada, todėl reikėjo skubiai sukurti naują laivyną ir surasti jam tinkamą vadą. Tuomet jis pavedė M. V. Agripai sukurti naują laivyną kovai su piratais.
Oktaviano laivyno reforma
Agripa vadovavo armijai Galijoje ir iš ten buvo skubiai iškviestas į Romą. Markui atiteko apleistas, karui neparengtas laivynas. Apsaugant laivus nuo greitaeigių priešo laivų taranų smūgių, Agripos įsakymu romėnai savo laivų korpusus vaterlinijos lygyje sutvirtino papildoma apsaugine juosta. Agripa suprato, jog laivynui gyvybiškai reikalinga gerai apsaugota, įrengta ir netoli karo veiksmų teatro esanti atraminė bazė. Jis įsakė iškasti du kanalus iki Averino ežero taip sukurdamas naują laivyno bazę, pavadintą Julijumi.
Agripai patarus, Oktavianas išlaisvino 20 000 vergų ir jais papildė laivų ekipažus. Prasidėjo didelio masto laivų gamyba. Tuo pat metu Agripa lygiagrečiai pradėjo nuolatinį įgulų apmokymą. Antonijus 20000 pėstininkų iškeitė į 120 Tito Statilijaus Tauro vadovaujamų laivų.
36 m. pr. m. e. pavasarį laivynas buvo pasirengęs karui. Pagal planą prie Mesinos armija turėjo būti permesta į Siciliją ir sutriuškinti Pompėjaus laivyną. Dėl audros jūroje jiems teko grįžti į Julijų remontui.
Audra rimtai apgadino ir 70 laivų Lepido laivyną, plaukusį iš Afrikos susijungimui su Oktaviano laivais, o Antonijaus 120 laivų laivynas buvo priverstas ieškoti išsigelbėjimo Graikijoje.
Milo mūšis
Baigęs remontuoti audros apgadintus laivus Agripa pasuko prie Liparų salų ir užėmęs piečiausiai esančią Termeso salą stebėjo ties šiaurės rytų Sicilijos Milaco miestu susitelkusius Antonijaus laivus. Šiam laivynui vadovavo Demoharas, o pats Pompėjus su eskadra prie Mesinos ketino sukliudyti išsilaipinimą Sicilijoje.
Ilgai laukęs Agripa nutarė veikti ir jį atakavo su visomis pajėgomis, išskleista rikiuote. Atsakydamas, Demoharas jį pasitiko tokia pat kovos rikiuote. Kiekybiškai Agripa buvo pranašesnis, tačiau jo laivai buvo ne tokie manevringi, sunkūs, bet gerai apsaugoti nuo manevringesnių Pompėjaus laivų taranų smūgių. Pompėjaus vadai pasinaudojo savo pranašumu ir sugebėjo iš rikiuotės išvesti keletą Agripos laivų, tačiau smūgiai taranais nedavė lauktų rezultatų. Agripos laivų ekipažai sumaniai pasinaudojo svaidomosiomis mašinomis ir netrukus nuskandino priešo laivyno flagmaną. Demoharas persikėlė į kitą laivą ir buvo priverstas atsitraukti. Agripa prarado penkis laivus, o Demoharas trisdešimt. Agripa laimėjo pirmąją pergalę jūroje.
Mūšis ties Naulochu
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naulocho mūšis.
Tuo metu Oktavianas išsilaipino Sicilijoje, o atgal į Regiumą grįžtančią jo eskadrą prie Taorminos sunaikino Sekstas Pompėjus. Šio mūšio metu Oktavianas buvo sunkiai sužeistas. Sausumos armijai grėsė rimtas pavojus, tačiau Agripa, įsitvirtinęs šiaurės Sicilijoje, skubiai į pagalbą pasiuntė tris legionus ir su šiomis jėgomis sudarė placdarmą Oktaviano armijai išsilaipinti. Pompėjus negalėjo pasipriešinti tokioms jėgoms ir nutarė karo veiksmus perkelti į jūrą ir 36 m. pr. m. e. rugsėjo 3 d., į rytus nuo Milo, ties Naulocho kyšuliu įvyko antrasis didelis jūrų mūšis tarp romėnų laivynų. Jį laimėjęs Agripa neteko tik trijų taranuotų laivų, tuo tarpu Sekstas Pompėjus 28, dar 17 pastarojo laivų pabėgo, o likę sudegė ar buvo pagauti.
Likusi be vado kariuomenė pasidavė Lepidui, tačiau Oktavianas papirko jo karvedžius, karius ir Lepidas beveik vienas susidūrė su gausia Oktaviano 45 legionų kariuomene. Pažymėtina tai, kad Lepidas po to dar ketvirtį amžiaus kartu su Oktavianu ir Antonijumi dalyvavo politinėje veikloje.
Po septynerių metų kovos triumviratas atsikratė Seksto Pompėjaus. Tuo būdu Agripa per pusmetį užbaigė karą Oktaviano naudai. Laivyno pagalba Agripa sumušė, o vėliau ir visiškai sunaikino Seksto Pompėjaus laivyną, jo šalininkus Sicilijoje ir iš būsimo imperatoriaus kelio pašalino pavojingą priešininką. Už tai jis buvo apdovanotas pergalės laurų vainiku.
Pompėjaus laivai buvo lengvi, greiti, manevringi, tuo tarpu Agripos laivai buvo grynai romėniški, tvirti, sunkūs, aukšti ir masyvūs, nerangūs, tačiau būtent šia kryptimi toliau buvo plėtojama romėnų laivų gamyba.
Agripos laivai buvo aprūpinti daugybe svaidomųjų mašinų ir įrengimų, bokštų, kuriais naudotasi iš viršaus bei iš atstumo buvo apšaudont priešininką. Laivuose buvo ir kiekybinis Agripos karių pranašumas. Tuo tarpu Pompėjaus karvedžiai vėlėsi į abordažinius mūšius, kuriuose dėl kiekybinio pranašumo, Agripa iš anksto buvo pranašesnis. Jis galėjo priešą atakuoti frontu ir pasinaudojus greičiu jį apsupti, suardyti rikiuotę, išskaidyti laivus ir po vieną juos sunaikinti pranašesnėmis pajėgomis.
Kova su Marku Antonijumi
Naulocho mūšyje Sekstas Pompėjus nedalyvavo ir jį stebėjo nuo kranto. Jam teko bėgti į Mesiną, o iš ten į Mažąją Aziją. 35 m. pr. m. e. Sekstas Pompėjus buvo pagautas Mileto mieste (dab. Turkijos teritorija) ir Marko Antonijaus vietininkas Markas Ticijus jį nužudė be teismo. Tai prieštaravo Romos respublikos įstatymams, todėl po kelerių metų, prasidėjus konfliktui tarp Antonijaus ir Oktaviano, pastarasis šią žmogžudystę panaudojo kaip vieną iš teisinių ginklų prieš Antonijų.
Dėl amoralaus Antonijaus elgesio, jo vedybų su faraone Kleopatra pasipiktinusi visuomenė linko prie Oktaviano. Sutriuškinęs Sekstą Pompėjų Oktavianas savo pusėn patraukė ir Lepido legionierius. 36 m. pr. m. e. jis paleido triumviratą ir ištrėmė garbėtrošką Lepidą. Oktavianui atiteko Kirenaika šiaurės Afrikoje. Mirus Fulvijai jis išleido savo seserį Oktaviją už Antonijaus, kuris, nepasisydamas visuomenės opinijos ir žmonos, gyveno su paskutine Ptolemėjų dinastijos atstove Kleopatra. Paskelbus Kleopatrą žmona 33 m. pr. m. e. Antonijaus ir Oktaviano santykiai tapo iki kraštutinumo įtempti.
Išvijęs Oktaviją ir Kleopatrą paskelbęs savo žmona, Antonijus pradėjo savo valdas dalinti neteisėtiems faraonės sūnums. Senatas pasmerkė tokį Antonijaus elgesį. Antonijus persikėlė į Aleksandriją. Galinga imperija iro akyse ir, Oktaviano raginamas, senatas paskelbė Antonijui karą.
Antonijus buvo gabus karvedys; jo rankose buvo patyrusi ir galinga, kovose užgrūdinta armija bei laivynas. Nežiūrint to ir nepaisydamas patarėjų įkalbinėjimų, Antonijus vis tik nutarė į lemiamą mūšį stoti jūroje. Antonijus kariuomenę sutelkė Efese (Ephesus) į kur jis persikėlė su Kleopatra. Jo žinioje buvo 12000 pėstininkų, 10000 raitelių, 500 karo laivų. Neskaitant keleto triremų ir kvadriremų, likusieji buvo okteros ir dekateros (aštuoniukės ir dešimtukės).
Milžiniški laivai, tvirti su stipriais taranais, sutvirtinti medinėmis juostomis, aukštais – iki 3 m. bortais, kurie į galus dar aukštėjo ir apsunkino abordažą. Deniuose buvo sunkios svaidomosios mašinos ir bokštai. Tai buvo lėti, mažai manevringi laivai, kurių pagrindiniu ginklu tapo svaidomosios mašinos. Antonijus pasinaudojo Agripos laivų kovojusių prie Naulocho prototipais. Žinių, jog juose buvo harpagai, korvusai neišliko.
Kleopatrą lydėjo 200 egiptiečių lengvų, greitaeigių laivų. Laivyną aptarnavo per 300 transportinių laivų. Bendras laivyno skaičius siekė 670 laivų. Tačiau Antonijus, turėdamas žymiai pranašesnes pajėgas, nesiėmė jokių karinių veiksmų. Žiemai jis patraukė į Patrus bei Achėją. Laivynas ir kariuomenė buvo išsklaidyti Jonijos jūros pakraščiuose, o pagrindinės pajėgos stovėjo prie Akcijaus kyšulio. Iš armijos ir laivyno ėmė dezertyruoti kariai, daugybė irkluotojų, prasidėjo ligos ir dar iki prasidedant mūšiams Antonijaus laivynas buvo visiškai pakrikęs. Antonijus turėjo pakankamai lėšų išlaikyti armijai, tačiau kariai badavo, nes buvo blogai organizuotas ir nereguliarus tiekimas. Paskubomis surinktos įgulos negalėjo užpildyti mirusiųjų, pabėgusių vietos, be to, jos buvo neapmokytos, nepasiruošę tokiems karo veiksmams.
Mūšis ties Akcijumi
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Akcijaus mūšis.
Prie Graikijos krantų esančio Akcijaus iškyšulio 31 m. pr. m. e. įvyko lemiamas mūšis tarp Oktaviano Augusto admirolo Agripos vadovaujamo ir jungtinio Marko Antonijaus ir Egipto faraonės Kleopatros laivynų. Mūšį laimėjo Oktaviano Augusto kariuomenė.
Pažymėdamas pergalę prie Akcijaus Oktavianas pastatė miestą kurį pavadino Nikopoliu – pergalės miestu. Antonijus ir Kleopatra atsitraukė į Aleksandriją, kur ištisus metus dar laukė neišvengiamo likimo. 30 m. pr. m. e. rugpjūčio 1 d. Aleksandrijoje pasirodė Oktaviano laivynas. Paskutiniai legionai ir laivai pasidavė imperatoriui. Antonijus ir Kleopatra nusižudė. Gajus Julijus Cezaris Oktavianas Augustas tapo Romos valdovu. 31 m. pr. m. e. rugsėjo 2 d. jūrų mūšio metu Antonijus buvo galutinai sutriuškintas ir Egiptas tapo eiline Romos provincija. Prasidėjo Romos imperijos epocha.
Agripa laimėjęs tris didelius jūrų mūšius – prie Milo, Naulocho ir Akcijaus. Tačiau Agripa nesutiko, kad jam būtų surengtas ypatingas pagerbimas Romoje – triumfo eisena. Iš Oktaviano rankų jis priėmė tik pasižymėjimo ženklą – mėlynos spalvos vėliavą. Agripa ir toliau išliko artimiausiu imperatoriaus Oktaviano, pasivadinusio Augustu Cezariu, žmogumi. Po karo Galijoje, Palestinoje ir Juodojoje jūroje jis grįžo į Kampaniją, kur susirgęs 12 m. pr. m. e. mirė.
Kita veikla
M. V. Agripa pasižymėjo ne tik karo reikaluose. Būdamas edilu 33 m. pr. m. e. Romoje statė ir rekonstravo akvedukus, išplėtė Romos kanalizaciją, statė pirtis, įrengė sodus. Akcijaus mūšiui atminti Agripa Romoje pastatė Panteoną. Manoma, kad Agripa pastatė dabartinėje Prancūzijoje esantį ir į UNESCO paveldo sąrašą įtrauktą Gardo akveduką. Trečiojo konsulato metu Agripa Galijoje reformavo vietos administraciją, pertvarkė finansų sistemą bei visoje provincijoje įrengė romėnų kelius, vadinamąją Via Agrippa. Agripa taip pat buvo geografas. Remiantis graikų šaltiniais buvo sukurtas visos Romos imperijos žemėlapis.
Šaltiniai
- Plate, William (1867). „Agrippa, Marcus Vipsanius“. In Smith, William (red.). Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology. 1. Boston: Little, Brown and Company. pp. 77–80.
- Agripa, Markas Vipsanijus Agripa. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 170 psl.
| Romos Respublikos konsulas | ||
| Anksčiau valdė: | Markas Vipsanijus Agripa (37 m. pr. m. e.) kartu su | Vėliau valdė: |
| Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis | ||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Markas Vipsanijus Agripa, Kas yra Markas Vipsanijus Agripa? Ką reiškia Markas Vipsanijus Agripa?
Markas Vipsanijus Agripa lot Marcus Vipsanius AgrippaAgripos biustasGime 63 m pr m e Mire 12 m pr m e Veikla romenu karvedys ir politikas artimas imperatoriaus Augusto draugas ir bendrazygis laimejes dauguma garsiu kautyniu įskaitant Akcijaus musį pries Antoniju ir Kleopatra Vikiteka Markas Vipsanijus Agripa Markas Vipsanijus Agripa Marcus Vipsanius Agrippa 63 12 m pr m e romenu karvedys ir politikas artimas Augusto draugas ir bendrazygis laimejes dauguma musiu įskaitant Akcijaus musį pries Antoniju ir Kleopatra Kartu su Oktavianu Augustu ir Gajumi Cilnijumi Mecenu buvo viena svarbiausiu asmenybiu įkurusiu Romos Principato sistema imperatoriu princepsu valdzia pabaigusia Romos Respublikos ir pradejusia Romos Imperijos epocha Agripos anukas Gajus tapo Romos imperatoriumi Kaligula o proanukis Liucijus Domicijus Romos imperatoriumi Neronu BiografijaIskilimas M V Agripos tevas buvo Romos karvedys ir politikas Lucijus Vipsanijus Agripa M V Agripa dar jaunysteje susipazino ir susidraugavo su busimuoju imperatoriumi Oktavianu Augustu Abu tarnavo G J Cezario vadovaujamos kariuomenes kavalerijoje 45 m pr m e Romos Senate prasidejus frakciju kovoms Cezaris M V Agripa Oktaviana ir G C Mecenata issiunte mokytis į Makedonijoje buvusius Romos legionus M V Agripa ten taip pat mokesi ir architekturos Romoje nuzudzius Cezarį Oktavianas grįzo į sostine Tuo tarpu M V Agripa eme vadovauti Makedonijoje buvusiems legionams ir su jais uzeme Roma Oktavianas Romoje kartu su Marku Antonijumi ir Lepidu sudare vadinamajį Antrajį triumvirata kovai su Cezario zudikais 42 m pr m e Graikijos teritorijoje ties Philippi po dvieju lemiamu musiu Antrojo triumvirato kariuomene įveike jungtine Cezario zudiku M J Bruto bei G K Longino armija Po musio Oktavianas paskyre M V Agripa savo armijos legatu Po Cezario nuzudymo S Pompejus buvo paskirtas Romos karinio laivyno vadu Philippi musyje respublikonams pralaimejus S Pompejus laivyna nuplukde į Sicilija joje įkure piratine valstybe prisijunge Sardinija Korsika ir net eme grasinti Romai neleisdamas nugabenti maisto produktu 38 m pr m e Oktavianas ateme is S Pompejaus Sardinija ir Korsika taciau veliau dvieju juru musiu metu Oktavianas buvo sutriuskintas o likusius jo laivus sunaikino audra Romai vel grese ekonomine blokada todel reikejo skubiai sukurti nauja laivyna ir surasti jam tinkama vada Tuomet jis pavede M V Agripai sukurti nauja laivyna kovai su piratais Oktaviano laivyno reforma Agripa vadovavo armijai Galijoje ir is ten buvo skubiai iskviestas į Roma Markui atiteko apleistas karui neparengtas laivynas Apsaugant laivus nuo greitaeigiu prieso laivu taranu smugiu Agripos įsakymu romenai savo laivu korpusus vaterlinijos lygyje sutvirtino papildoma apsaugine juosta Agripa suprato jog laivynui gyvybiskai reikalinga gerai apsaugota įrengta ir netoli karo veiksmu teatro esanti atramine baze Jis įsake iskasti du kanalus iki Averino ezero taip sukurdamas nauja laivyno baze pavadinta Julijumi Agripai patarus Oktavianas islaisvino 20 000 vergu ir jais papilde laivu ekipazus Prasidejo didelio masto laivu gamyba Tuo pat metu Agripa lygiagreciai pradejo nuolatinį įgulu apmokyma Antonijus 20000 pestininku iskeite į 120 Tito Statilijaus Tauro vadovaujamu laivu 36 m pr m e pavasarį laivynas buvo pasirenges karui Pagal plana prie Mesinos armija turejo buti permesta į Sicilija ir sutriuskinti Pompejaus laivyna Del audros juroje jiems teko grįzti į Juliju remontui Audra rimtai apgadino ir 70 laivu Lepido laivyna plaukusį is Afrikos susijungimui su Oktaviano laivais o Antonijaus 120 laivu laivynas buvo priverstas ieskoti issigelbejimo Graikijoje Milo musis Baiges remontuoti audros apgadintus laivus Agripa pasuko prie Liparu salu ir uzemes pieciausiai esancia Termeso sala stebejo ties siaures rytu Sicilijos Milaco miestu susitelkusius Antonijaus laivus Siam laivynui vadovavo Demoharas o pats Pompejus su eskadra prie Mesinos ketino sukliudyti issilaipinima Sicilijoje Ilgai laukes Agripa nutare veikti ir jį atakavo su visomis pajegomis isskleista rikiuote Atsakydamas Demoharas jį pasitiko tokia pat kovos rikiuote Kiekybiskai Agripa buvo pranasesnis taciau jo laivai buvo ne tokie manevringi sunkus bet gerai apsaugoti nuo manevringesniu Pompejaus laivu taranu smugiu Pompejaus vadai pasinaudojo savo pranasumu ir sugebejo is rikiuotes isvesti keleta Agripos laivu taciau smugiai taranais nedave lauktu rezultatu Agripos laivu ekipazai sumaniai pasinaudojo svaidomosiomis masinomis ir netrukus nuskandino prieso laivyno flagmana Demoharas persikele į kita laiva ir buvo priverstas atsitraukti Agripa prarado penkis laivus o Demoharas trisdesimt Agripa laimejo pirmaja pergale juroje Musis ties Naulochu Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naulocho musis Tuo metu Oktavianas issilaipino Sicilijoje o atgal į Regiuma grįztancia jo eskadra prie Taorminos sunaikino Sekstas Pompejus Sio musio metu Oktavianas buvo sunkiai suzeistas Sausumos armijai grese rimtas pavojus taciau Agripa įsitvirtines siaures Sicilijoje skubiai į pagalba pasiunte tris legionus ir su siomis jegomis sudare placdarma Oktaviano armijai issilaipinti Pompejus negalejo pasipriesinti tokioms jegoms ir nutare karo veiksmus perkelti į jura ir 36 m pr m e rugsejo 3 d į rytus nuo Milo ties Naulocho kysuliu įvyko antrasis didelis juru musis tarp romenu laivynu Jį laimejes Agripa neteko tik triju taranuotu laivu tuo tarpu Sekstas Pompejus 28 dar 17 pastarojo laivu pabego o like sudege ar buvo pagauti Likusi be vado kariuomene pasidave Lepidui taciau Oktavianas papirko jo karvedzius karius ir Lepidas beveik vienas susidure su gausia Oktaviano 45 legionu kariuomene Pazymetina tai kad Lepidas po to dar ketvirtį amziaus kartu su Oktavianu ir Antonijumi dalyvavo politineje veikloje Po septyneriu metu kovos triumviratas atsikrate Seksto Pompejaus Tuo budu Agripa per pusmetį uzbaige kara Oktaviano naudai Laivyno pagalba Agripa sumuse o veliau ir visiskai sunaikino Seksto Pompejaus laivyna jo salininkus Sicilijoje ir is busimo imperatoriaus kelio pasalino pavojinga priesininka Uz tai jis buvo apdovanotas pergales lauru vainiku Pompejaus laivai buvo lengvi greiti manevringi tuo tarpu Agripos laivai buvo grynai romeniski tvirti sunkus auksti ir masyvus nerangus taciau butent sia kryptimi toliau buvo pletojama romenu laivu gamyba Agripos laivai buvo aprupinti daugybe svaidomuju masinu ir įrengimu bokstu kuriais naudotasi is virsaus bei is atstumo buvo apsaudont priesininka Laivuose buvo ir kiekybinis Agripos kariu pranasumas Tuo tarpu Pompejaus karvedziai velesi į abordazinius musius kuriuose del kiekybinio pranasumo Agripa is anksto buvo pranasesnis Jis galejo priesa atakuoti frontu ir pasinaudojus greiciu jį apsupti suardyti rikiuote isskaidyti laivus ir po viena juos sunaikinti pranasesnemis pajegomis Kova su Marku Antonijumi Naulocho musyje Sekstas Pompejus nedalyvavo ir jį stebejo nuo kranto Jam teko begti į Mesina o is ten į Mazaja Azija 35 m pr m e Sekstas Pompejus buvo pagautas Mileto mieste dab Turkijos teritorija ir Marko Antonijaus vietininkas Markas Ticijus jį nuzude be teismo Tai priestaravo Romos respublikos įstatymams todel po keleriu metu prasidejus konfliktui tarp Antonijaus ir Oktaviano pastarasis sia zmogzudyste panaudojo kaip viena is teisiniu ginklu pries Antoniju Del amoralaus Antonijaus elgesio jo vedybu su faraone Kleopatra pasipiktinusi visuomene linko prie Oktaviano Sutriuskines Seksta Pompeju Oktavianas savo pusen patrauke ir Lepido legionierius 36 m pr m e jis paleido triumvirata ir istreme garbetroska Lepida Oktavianui atiteko Kirenaika siaures Afrikoje Mirus Fulvijai jis isleido savo seserį Oktavija uz Antonijaus kuris nepasisydamas visuomenes opinijos ir zmonos gyveno su paskutine Ptolemeju dinastijos atstove Kleopatra Paskelbus Kleopatra zmona 33 m pr m e Antonijaus ir Oktaviano santykiai tapo iki krastutinumo įtempti Isvijes Oktavija ir Kleopatra paskelbes savo zmona Antonijus pradejo savo valdas dalinti neteisetiems faraones sunums Senatas pasmerke tokį Antonijaus elgesį Antonijus persikele į Aleksandrija Galinga imperija iro akyse ir Oktaviano raginamas senatas paskelbe Antonijui kara Antonijus buvo gabus karvedys jo rankose buvo patyrusi ir galinga kovose uzgrudinta armija bei laivynas Neziurint to ir nepaisydamas patareju įkalbinejimu Antonijus vis tik nutare į lemiama musį stoti juroje Antonijus kariuomene sutelke Efese Ephesus į kur jis persikele su Kleopatra Jo zinioje buvo 12000 pestininku 10000 raiteliu 500 karo laivu Neskaitant keleto triremu ir kvadriremu likusieji buvo okteros ir dekateros astuoniukes ir desimtukes Milziniski laivai tvirti su stipriais taranais sutvirtinti medinemis juostomis aukstais iki 3 m bortais kurie į galus dar aukstejo ir apsunkino abordaza Deniuose buvo sunkios svaidomosios masinos ir bokstai Tai buvo leti mazai manevringi laivai kuriu pagrindiniu ginklu tapo svaidomosios masinos Antonijus pasinaudojo Agripos laivu kovojusiu prie Naulocho prototipais Ziniu jog juose buvo harpagai korvusai neisliko Kleopatra lydejo 200 egiptieciu lengvu greitaeigiu laivu Laivyna aptarnavo per 300 transportiniu laivu Bendras laivyno skaicius sieke 670 laivu Taciau Antonijus turedamas zymiai pranasesnes pajegas nesieme jokiu kariniu veiksmu Ziemai jis patrauke į Patrus bei Acheja Laivynas ir kariuomene buvo issklaidyti Jonijos juros pakrasciuose o pagrindines pajegos stovejo prie Akcijaus kysulio Is armijos ir laivyno eme dezertyruoti kariai daugybe irkluotoju prasidejo ligos ir dar iki prasidedant musiams Antonijaus laivynas buvo visiskai pakrikes Antonijus turejo pakankamai lesu islaikyti armijai taciau kariai badavo nes buvo blogai organizuotas ir nereguliarus tiekimas Paskubomis surinktos įgulos negalejo uzpildyti mirusiuju pabegusiu vietos be to jos buvo neapmokytos nepasiruose tokiems karo veiksmams Musis ties Akcijumi Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Akcijaus musis Prie Graikijos krantu esancio Akcijaus iskysulio 31 m pr m e įvyko lemiamas musis tarp Oktaviano Augusto admirolo Agripos vadovaujamo ir jungtinio Marko Antonijaus ir Egipto faraones Kleopatros laivynu Musį laimejo Oktaviano Augusto kariuomene Pazymedamas pergale prie Akcijaus Oktavianas pastate miesta kurį pavadino Nikopoliu pergales miestu Antonijus ir Kleopatra atsitrauke į Aleksandrija kur istisus metus dar lauke neisvengiamo likimo 30 m pr m e rugpjucio 1 d Aleksandrijoje pasirode Oktaviano laivynas Paskutiniai legionai ir laivai pasidave imperatoriui Antonijus ir Kleopatra nusizude Gajus Julijus Cezaris Oktavianas Augustas tapo Romos valdovu 31 m pr m e rugsejo 2 d juru musio metu Antonijus buvo galutinai sutriuskintas ir Egiptas tapo eiline Romos provincija Prasidejo Romos imperijos epocha Agripa laimejes tris didelius juru musius prie Milo Naulocho ir Akcijaus Taciau Agripa nesutiko kad jam butu surengtas ypatingas pagerbimas Romoje triumfo eisena Is Oktaviano ranku jis prieme tik pasizymejimo zenkla melynos spalvos veliava Agripa ir toliau isliko artimiausiu imperatoriaus Oktaviano pasivadinusio Augustu Cezariu zmogumi Po karo Galijoje Palestinoje ir Juodojoje juroje jis grįzo į Kampanija kur susirges 12 m pr m e mire Kita veikla M V Agripa pasizymejo ne tik karo reikaluose Budamas edilu 33 m pr m e Romoje state ir rekonstravo akvedukus isplete Romos kanalizacija state pirtis įrenge sodus Akcijaus musiui atminti Agripa Romoje pastate Panteona Manoma kad Agripa pastate dabartineje Prancuzijoje esantį ir į UNESCO paveldo sarasa įtraukta Gardo akveduka Treciojo konsulato metu Agripa Galijoje reformavo vietos administracija pertvarke finansu sistema bei visoje provincijoje įrenge romenu kelius vadinamaja Via Agrippa Agripa taip pat buvo geografas Remiantis graiku saltiniais buvo sukurtas visos Romos imperijos zemelapis SaltiniaiPlate William 1867 Agrippa Marcus Vipsanius In Smith William red Dictionary of Greek and Roman Biography and Mythology 1 Boston Little Brown and Company pp 77 80 Agripa Markas Vipsanijus Agripa Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 170 psl Romos Respublikos konsulas Anksciau valde Markas Vipsanijus Agripa 37 m pr m e kartu su Veliau valde Straipsniu serijos apie Senoves Roma dalis