Raseinių apskritis

Raseinių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas (1764–1950 m.) dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje. Centras – Raseiniai.

Raseinių apskritis
← 1764 – 1950 →   →   →
Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.
Administracinis centras	Raseiniai
Valsčiai	14 (1919), 12 (1923)
1764-1795	Žemaičių seniūnija
1795-1842	Vilniaus gubernija
1842-1915	Kauno gubernija
1915-1917	Lietuvos sritis
1918-1941	Lietuva
1941-1945	Šiaulių krašto apygarda
1945-1950	Lietuvos TSR
Gyventojų	235 362 (1897), 72 049 (1917), 130 314 (1939)
Plotas	6 485 km² (1914), 2 325 km² (1917), 3 087 km²(1923)

Istorija

Raseinių apskritis kaip atskiras administracinis vienetas suformuotas 1764 m., vykdant administracinę LDK reformą ir visą Žemaitijos seniūniją padalinus į 2 didelius administracinius vienetus – . Raseinių reparticija (1793 m. dar vadinta Raseinių žeme) apėmė pietinę Žemaitijos dalį į šiaurę ir į pietus nuo Raseinių abipus Dubysos (šiaurėje siekė Šiluvą, Žaiginį, pietuose – Vadžgirį, Pavidaujį, Mituvos aukštupį; vakarinė riba ėjo tarp Raseinių ir Viduklės, Vadžgirio–Tytuvėnų kryptimi). Iki pat 1795 m. Raseinių pavietas priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.

1795–1842 m. buvusi reparticija kaip apskritis () priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai (1795–1796 m. Vilniaus vietininkystei, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai), 1842–1915 m. Kauno gubernijai. XIX a. apskritis apėmė senovinius Žemaitijos seniūnijos Karšuvos, Kražių, Pajūrio, Raseinių, Rietavo, Šiauduvos ir Viduklės valsčius, dalį Ariogalos ir Tendžiogalos valsčių.

1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. 1917 m. į ją pateko panaikinta Jurbarko apskritis. 1919–1940 m. apskritis buvo nepriklausomoje Lietuvoje, 1941–1944 m. įėjo į Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą.

Po II pasaulinio karo kurį laiką apskrities įstaigos buvo Šiluvoje. 1947 m. Jurbarko ir Raudonės valsčiai perduoti Jurbarko apskričiai, Kelmės, Kražių ir Tytuvėnų valsčiai – Kelmės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Raseinių rajoną (39 apylinkės), dalis teritorijos perduota Ariogalos rajonui (16 apylinkių), Skaudvilės rajonui (9 apylinkės) ir Tytuvėnų rajonui (13 apylinkių).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1790 m.		212 170		78 miestai ir miesteliai
1897 m.	~5700	235 362		1 miestas: Raseiniai miesteliai: Eržvilkas, Kaltinėnai, Kelmė, Kražiai, Naumiestis, Rietavas, Skaudvilė, Šilalė, Šiluva, Švėkšna, Tauragė, Upyna, Veiviržėnai
1914 m.	6485	279 200
1917 m.	2325	72 049
1919 m.			14 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Juodaičių valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Liolių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Skirsnemunės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius
1923-09 (išsamiau)	3087	108 024	12 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Raudonės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius, 2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai	1601 gyvenvietė: 2 miestai (Jurbarkas, Raseiniai) 12 miestelių 839 kaimai 15 bažnytkaimių 283 dvarai ir palivarkai 447 vienkiemiai 3 kitos gyvenvietės
1932 m.	2887	120 367	12 valsčių ir 155 seniūnijos	2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
1939 m.	3048	130 314		2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
1940 m.			12 valsčių:Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Raudonės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius	2 miestai (Jurbarkas, Raseiniai)
1942 m.		114 600
1949-01-01 (suskirstymas)	1760		8 valsčiai ir 77 apylinkės	1 miestas: Raseiniai 3 miesteliai
1950-01-19			77 apylinkės

Valsčiai

Apskrities valsčiai 1919–1950 metais:

Pavadinimas	Laikotarpis	Centras
Betygalos valsčius	1919–1950	Betygala
Girkalnio valsčius	1919–1950	Girkalnis
Juodaičių valsčius	1919	Juodaičiai
Jurbarko valsčius	1919–1947	Jurbarkas
Kelmės valsčius	1919–1947	Kelmė
Kražių valsčius	1919–1947	Kražiai
Liolių valsčius	1919	Lioliai
Nemakščių valsčius	1919–1950	Nemakščiai
Raseinių valsčius	1919–1950	Raseiniai
Raudonės valsčius	1920–1947	Raudonė
Skirsnemunės valsčius	1919	Skirsnemunė
Šiluvos valsčius	1919–1950	Šiluva
Šimkaičių valsčius	1919–1950	Šimkaičiai
Tytuvėnų valsčius	1919–1947	Tytuvėnai
Viduklės valsčius	1919–1950	Viduklė
Žaiginio valsčius	1949?–1950	Žaiginys

Šaltiniai

1. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 195
2. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
3. Savivaldybių žinynas (Lietuvos meistų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
5. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

Nuorodos

• Россиенский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27А (54) : Репина — Рясское и Россия. С.-Петербургъ, 1899. (rus.)
• Raseinių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987.