| Skirsnemunė | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Skirsnemunė | ||||||||||||||||
| 55°05′38″š. pl. 22°54′14″r. ilg. / 55.094°š. pl. 22.904°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Tauragės apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Jurbarko rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Skirsnemunės seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 724 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Skirstymoń, rus. Скирстымоне | |||||||||||||||
| Vikiteka | Skirsnemunė | |||||||||||||||
Skirsnemunė – kaimas Jurbarko rajono savivaldybėje, 9 km į rytus nuo Jurbarko, dešiniajame Nemuno krante, prie kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras. Stovi mūrinė Skirsnemunės šv. Jurgio bažnyčia (pastatyta 1903 m.), koplytėlė, medinė Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia (nuo 1849 m.), veikia muziejus, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinė mokykla (su kraštotyros muziejumi), biblioteka, Jurbarko kultūros centro Skirsnemunės skyrius, paštas (LT-74063), kaimo bendruomenė (nuo 2003 m.). Šalia Skirsnemunės yra pilis ir parkas, Bisenės istorinė piliavietė.
Etimologija
Spėjama, kad Skirsnemunė yra Christmemel pilies, stovėjusios priešingame Nemuno krante, modifikuotas vertinys: sandas Christ- buvo adaptuotas pagal apytikrį skambėjimą, o Memel vokiškai reiškia „Nemunas“.
Anot liaudies etimologijos, senovėje čia „skyrėsi“ Nemunas, upės vagoje buvusi didelė sala su pievomis ir ganyklomis. Ji tęsėsi nuo Šilinės iki Skirsnemunės.
Geografija
Skirsnemunė ir jos apylinkės yra vaizdingoje Karšuvos žemumoje, kraštovaizdyje yra Nemuno slėnis ir sraunūs jo intakai, įvairus reljefas, gausi augmenija. Vakaruose stūkso Antkalniškių piliakalnis, rytuose – Šilinės ąžuolynas ir prasideda Panemunių RP teritorija. Šalia kaimo yra kreidos ir mergelio telkinys. Iki XX a. vidurio stūksojo Skirsnemunės piliakalnis.
Istorija
Minima nuo XIII a., kadaise čia buvo gynybinė pilis, vėliau – valdovo dvaras. 1313 m. priešingame Nemuno krante kryžiuočiai pastatė Kristmemelio pilį, o šiapus stovėjo Bisenės pilis. 1328 m. užfiksuotas žemės drebėjimas. 1431 m. Ldk Švitrigaila ir Vokiečių ordino magistras Paulis Rusdorfas sudarė Skirsnemunės sutartį.
XV a. minimas Skirsnemunės dvaras, XVI a. – miestelis, turėjęs turgų ir prekymečių privilegijas, nuo 1523 m. minima Skirsnemunės bažnyčia. 1549 m. Ldk Žygimantas Augustas Skirsnemunę užrašė Barborai Radvilaitei. 1636 m. grafas Jurgis Tiškevičius Skirsnemunės koplyčiai suteikė parapijos teises.
1792 m. gegužės 12 d. ATR valdovas Stanislovas Augustas suteikė laisvojo miesto teises ir herbą, tačiau po kelių mėnesių krašte nugalėjo rusų palaikomi miestų reformos priešininkai ir savivalda buvo panaikinta. Vietos gyventojai bandė priešintis, reikalavo grąžinti teises, tačiau bergždžiai. 1808, 1818 ir 1875 m. Skirsnemunė kentėjo nuo gaisrų. 1849 m. Žvyriuose, kur gyveno vokiečių amatininkai, prekiautojai ir dvarų tarnautojai, kairiajame Talkoto upelio krante pastatyta Skirsnemunės evangelikų liuteronų bažnyčia. XIX a. Skirsnemunė – miestelis Raseinių apskrities Jurbarko valsčiuje.
Po I pasaulinio karo trumpam įkurtas valsčius. XX a. tarpukariu Skirsnemunėje veikė žemės ūkio mašinų dirbtuvė, pieninė, smulkaus kredito draugija, iki II pasaulinio karo pradėtas statyti pirmasis Lietuvoje cemento fabrikas. 1941 m. rugsėjį nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Šilinės miške prie Jurbarko su kitais nužudyti Skirsnemunės žydai.
Pokario metais apylinkėse veikė Kęstučio apygardos, Trijų Lelijų partizanų rinktinės Jurbarko grupės skyrius. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Kauno „Kaspino“ tekstilės ir galanterijos fabriko cechas. Dar 1970 m. turėjo miestelio statusą, tačiau vėliau jo neteko.
2002 m. patvirtintas Skirsnemunės herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XV–XVIII a. | Skirsnemunės valsčiaus centras | ? |
| XIX a. | Jurbarko valsčius | Raseinių apskritis |
| 1919 m. | Skirsnemunės valsčiaus centras | |
| 1923?–1947 m. | Jurbarko valsčius | |
| 1947–1950 m. | Jurbarko apskritis | |
| 1950–1995 m. | Skirsnemunės apylinkė (1950–1954 ir 1963–1995 m. jos centras) | Jurbarko rajonas |
| 1995– | Skirsnemunės seniūnijos centras | Jurbarko rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1868 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1868 m.* | 1897 m.sur. | 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 497 | 1 409 | 717 | 707 | 439 | 479 | 538 | ||
| 1980 m. | 1987 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 494 | 464 | 634 | 905 | 772 | 724 | - | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Gedgaudai, bajorų giminė.
- Mikalojus Gadliauskas (1818–1890), rašytojas, vertėjas, liaudies gydytojas.
- Jurgis Baltrušaitis (1873–1944), poetas, eseistas, vertėjas, diplomatas.
- Aldona Stempužienė (1926–2023), JAV lietuvių dainininkė, operos solistė.
- Vytautas Urbanavičius (1935–2024), archeologas.
- Juvencijus Deikus (1938–), Lietuvos inžinierius mechanikas, technologijos mokslų daktaras.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Skirsnemunė, Kas yra Skirsnemunė? Ką reiškia Skirsnemunė?