Raseinių apskritis

Raseinių apskritis (arba Raseinių reparticija, Raseinių žemė, Raseinių kreizas, Raseinių pavietas, Raseinių ujezdas; lenk. Rossieński powiat, rus. Россіенскій уѣздъ, vok. Kreis Rossienie) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje, gyvavę 1764–1950 m. Centras – Raseiniai.

Raseinių apskritis

←

1764 – 1950

→

→

→

Apskritis Kauno gubernijoje po 1867 m.

Administracinis centras

Raseiniai

1764–1795 m.

Žemaičių seniūnija

1795–1842 m.

Vilniaus gubernija

1842–1915 m.

Kauno gubernija

1915–1917 m.

Lietuvos sritis

1918–1941 m.

Lietuva

1941–1945 m.

Šiaulių krašto apygarda

1945–1950 m.

Lietuvos TSR

Istorija

redaguoti

LDK

redaguoti

Raseinių apskritis kaip atskiras administracinis vienetas suformuotas 1764 m., vykdant administracinę LDK reformą ir visą Žemaitijos seniūniją padalinus į 2 didelius administracinius vienetus – reparticijas. Raseinių reparticija (1793 m. dar vadinta Raseinių žeme) apėmė pietinę Žemaitijos dalį į šiaurę ir į pietus nuo Raseinių abipus Dubysos (šiaurėje siekė Šiluvą, Žaiginį, pietuose – Vadžgirį, Pavidaujį, Mituvos aukštupį; vakarinė riba ėjo tarp Raseinių ir Viduklės, Vadžgirio–Tytuvėnų kryptimi). Iki pat 1795 m. Raseinių pavietas priklausė LDK Žemaitijos seniūnijai.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1790 m.		212 170		78 miestai ir miesteliai

Rusijos imperija

redaguoti

1795–1842 m. buvusi reparticija kaip apskritis (ujezdas) priklausė Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai (1795–1796 m. Vilniaus vietininkystei, 1796–1801 m. Lietuvos gubernijai), 1842–1915 m. Kauno gubernijai. XIX a. apskritis apėmė senovinius Žemaitijos seniūnijos Karšuvos, Kražių, Pajūrio, Raseinių, Rietavo, Šiauduvos ir Viduklės valsčius, dalį Ariogalos ir Tendžiogalos valsčių.

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1897 m.	~5700	235 362		1 miestas: Raseiniai miesteliai: Eržvilkas, Kaltinėnai, Kelmė, Kražiai, Naumiestis, Rietavas, Skaudvilė, Šilalė, Šiluva, Švėkšna, Tauragė, Upyna, Veiviržėnai
1914 m.	6485	279 200

Tarpukaris ir pokaris

redaguoti

1915–1918 m. įėjo į Oberosto Lietuvos sritį. Dalis šaltinių nurodo, kad 1917 m. prie Raseinių apskrities prijungta Jurbarko apskritis, tačiau 1918 m. Oberosto žemėlapyje žymima, kad apskrities centras yra Jurbarkas, o ne Raseiniai,^[1] tad jungtinis darinys irgi vadinosi Jurbarko apskritimi.

1919–1940 m. Raseinių apskritis buvo nepriklausomoje Lietuvoje, 1941–1944 m. įėjo į Lietuvos generalinės srities Šiaulių krašto apygardą.

Po II pasaulinio karo kurį laiką apskrities įstaigos buvo Šiluvoje. 1947 m. Jurbarko ir Raudonės valsčiai perduoti Jurbarko apskričiai, Kelmės, Kražių ir Tytuvėnų valsčiai – Kelmės apskričiai. 1950 m. birželio 20 d. reformos metu apskritis pertvarkyta į Raseinių rajoną (39 apylinkės), dalis teritorijos perduota Ariogalos rajonui (16 apylinkių), Skaudvilės rajonui (9 apylinkės) ir Tytuvėnų rajonui (13 apylinkių).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1917 m.	2325	72 049
1919 m.			14 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Juodaičių valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Liolių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Skirsnemunės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius
1923-09 (išsamiau)	3087	108 024	12 valsčių: Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Raudonės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius, 2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai	1601 gyvenvietė:^[2] 2 miestai (Jurbarkas, Raseiniai), 12 miestelių, 839 kaimai, 15 bažnytkaimių, 283 dvarai ir palivarkai, 447 vienkiemiai, 3 kitos gyvenvietės
1932 m.	2887	120 367	12 valsčių ir 155 seniūnijos ^[3]	2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
1939 m.	3048	130 314		2 miestai: Jurbarkas, Raseiniai
1940 m.			12 valsčių:^[4]Betygalos valsčius, Girkalnio valsčius, Jurbarko valsčius, Kelmės valsčius, Kražių valsčius, Nemakščių valsčius, Raseinių valsčius, Raudonės valsčius, Šiluvos valsčius, Šimkaičių valsčius, Tytuvėnų valsčius, Viduklės valsčius	2 miestai (Jurbarkas, Raseiniai)
1942 m.		114 600
1949-01-01 (suskirstymas)	1760		8 valsčiai ir 77 apylinkės ^[5]	1 miestas: Raseiniai 3 miesteliai
1950-01-19			77 apylinkės ^[6]

Valsčiai

redaguoti

Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:

Valsčius	Laikotarpis	Centras
Betygalos valsčius	1919–1950	Betygala
Girkalnio valsčius	1919–1950	Girkalnis
Juodaičių valsčius	1919	Juodaičiai
Jurbarko valsčius	1919–1947	Jurbarkas
Kelmės valsčius	1919–1947	Kelmė
Kražių valsčius	1919–1947	Kražiai
Liolių valsčius	1919	Lioliai
Nemakščių valsčius	1919–1950	Nemakščiai
Raseinių valsčius	1919–1950	Raseiniai
Raudonės valsčius	1920–1947	Raudonė
Skirsnemunės valsčius	1919	Skirsnemunė
Šiluvos valsčius	1919–1950	Šiluva
Šimkaičių valsčius	1919–1950	Šimkaičiai
Tytuvėnų valsčius	1919–1947	Tytuvėnai
Viduklės valsčius	1919–1950	Viduklė
Žaiginio valsčius	1949?–1950	Žaiginys

Žemėlapiai

redaguoti

Apskritis Kauno gubernijoje
Apskritis (nr. 14) Oberosto žemėlapyje
Apskritis tarpukario žemėlapyje

Literatūra

redaguoti

Raseinių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 505
Raseinių apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 689
Raseinių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).
Россиенский уезд. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 27А (54) : Репина — Рясское и Россия. С.-Петербургъ, 1899. (rus.)
Rossieński powiat. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IX (Poźajście — Ruksze). Warszawa, 1888, 773 psl. (lenk.)

File:Verwaltungsbezirk Litauen 1918.jpg
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 195
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.
Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1] File:Verwaltungsbezirk Litauen 1918.jpg

[2] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 195

[3] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 647–661 psl.

[4] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108

[6] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]