Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Vosylius Sezemanas1912Gimė 1884 m gegužės 30 d Vyborgas SuomijaMirė 1963 m kovo 30 d 78 metai VilniusPalaidotas a Antaka
Vosylius Sezemanas
| Vosylius Sezemanas | |
|---|---|
| 1912 | |
| Gimė | 1884 m. gegužės 30 d. Vyborgas, Suomija |
| Mirė | 1963 m. kovo 30 d. (78 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinės |
| Vaikai | Georgijus-Arsenijus Sezemanas |
| Veikla | filosofas, vertėjas, kritinio realizmo atstovas, filosofijos profesorius |
| Alma mater |
|
Vosylius Sezemanas (1884 m. gegužės 30 d. Vyborge, Suomija – 1963 m. kovo 30 d. Vilniuje) – filosofas, vertėjas, kritinio realizmo atstovas, filosofijos profesorius.
Biografija
V. Sezemano tėvas buvo švedas, motina – vokiečių kilmės Suomijos pilietė. Vaikystės ir mokslo metai praėjo Peterburge, kur tėvas dirbo gydytoju. V.Sezemanas mokėsi Jekaterinos vokiečių gimnazijoje Peterburge, ten gavo klasikinį išsilavinimą ir baigė ją aukso medaliu. 1902 m. pradėjo studijuoti Karinėje medicinos akademijoje, bet po metų studijas metė ir pradėjo studijuoti Peterburgo universiteto Istorijos ir filosofijos fakultete filosofiją ir klasikinę filologiją. 1909 m. baigė studijas ir pasiliko dirbti universiteto Klasikinės filologijos katedroje aspirantu. Neilgai trukus gavo stipendiją mokslams užsienyje.
1909–1911 m. studijavo filosofiją, psichologiją, estetiką, pedagogiką Marburgo ir Berlyno universitetuose pas garsius to meto profesorius H. Coheną, P. Natorpą, E. Cassirerį, H. Dielsą, H. Wolffliną. Grįžęs į Rusiją, dirbo filosofijos disciplinų, pedagogikos, psichologijos, logikos ir klasikinių kalbų dėstytoju įvairiose Peterburgo mokyklose. Kartu gilino savo filosofines žinias, 1913 m. išlaikė filosofijos magistro egzaminus ir buvo išrinktas Peterburgo universiteto Filosofijos katedros privatdocentu.
Prasidėjus I pasauliniam karui, pedagoginį darbą nutraukė, savanoriu įstojo į sanitarinį būrį ir išvyko į frontą. Grįžęs Peterburgan, vėl tęsė mokslinį ir pedagoginį darbą. Po Vasario revoliucijos keletą mėnesių dirbo Laikinosios vyriausybės spaudos biure ir bendradarbiavo Revoliucijos archyve. 1918 m. su šeima persikėlė į Viatkos miestą, ten gavo pedagogikos ir psichologijos dėstytojo vietą pedagoginiame institute. 1919 m. V. Sezemanas buvo išrinktas Saratovo universiteto docentu, kur dirbo iki 1921 m. vasaros. Netrukus jis, kaip Suomijos pilietis, su šeima išvyko į Helsinkį, aplankyti ten sergančią savo motiną. Dėl susiklosčiusios nepalankios politinės situacijos V. Sezemanas buvo priverstas pasilikti su šeima Helsinkyje. Iš ten jis persikėlė į Berlyną, kur dirbo korepetitoriumi ir vertėju, bei buvo įsitraukęs į eurazijiečių Sąjūdį ir dalyvavo Rusų instituto veikloje.
1923 m. V. Sezemanas pakviečiamas į Lietuvos (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) universitetą Kaune, vadovauti Filosofijos katedrai. Dirbdamas Kaune jis parašė brandžiausias savo studijas gnoseologijos, logikos, estetikos, etikos, antikos ir naujausios filosofijos istorijos srityse. Kaip Europos mąstytojas, jis spausdino savo darbus įvairiuose Europos leidiniuose, tačiau tuo pat metu jis domėjosi ir įsiliejo ir į Lietuvos filosofinį ir kultūrinį gyvenimą. Lietuva jam tapo antrąja tėvyne, čia jis rado palankias sąlygas dirbti mokslinį darbą, rašyti ir kurti. Vosyliaus Sezemano „Logika“ (1928 m.) bei „Estetika“ (1970 m.) pripažinti kaip vieni svarbiausių Lietuvos filosofijos veikalų. Puikiai išmokęs lietuvių kalbą, su klasiko Benedikto Kazlausko pagalba jis išvertė Aristotelio „Apie sielą“, daug prisidėdamas prie lietuviškos filosofinės terminijos kūrimo bei tobulinimo.
Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, kartu su universitetu persikėlė į Vilnių ir toliau ėjo profesoriaus pareigas. Ten jis dėstė folosofijos istoriją, gnoseologiją, estetiką, logiką ir pedagogiką. 1943 m. vokiečių okupantams uždarius universitetą, dėstė vokiečių kalbą Vilniaus rusų gimnazijoje, vadovavo filosofijos būreliui, kuris buvo įkurtas žydų gete. Po karo vėl ėjo profesoriaus pareigas universitete.
1950 m. buvo apkaltintas antisovietine veikla ir ryšiais su sionistinėmis organizacijomis, nuteistas 15-kai metų ir ištremtas į Taišeto lagerį Irkutsko srityje. 1956 m. grįžęs į Lietuvą, iki pat mirties 1963 m. dirbo mokslinį darbą ir dėstė Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje.
V. Sezemano „Raštai“
Šioje knygoje yra pateikta keletas rankraštinių studijų, prieškario Lietuvoje skelbti straipsniai, studijos, paskaitos, konspektai, filosofijos istorijos darbai, kultūros, socialinės filosofijos, etikos, religijotyros darbai.
„Raštuose“ atsiskleidžia pagrindinė V. Sezemano filosofijos tema – žmogus. Čia nagrinėjami jo būties aspektai, istorinis ir kultūros pasaulis, dvasinė pasaulėžiūra. Į filosofijos istoriją nežiūrima kaip į sustingusį faktą, o į dabarties problemas – vien į kaip šiandien kilusias. Filosofijos istorijos prasmė – atskleisti, koks yra praeities, dabarties ir ateities ryšys kultūros plėtotėje.
Žmonijos istorija išskiriama dvasinės kultūros epochomis, besiskiriančiomis kokybiškai ir nepaaiškinančiomis viena kitos prieš tai buvusia epocha. „Iš praeities neįmanoma išplėtoti dabarties, kaip iš dabarties–išplėtoti ateities.“ Tokiu būdu, naujas praeities įsisąmoninimas ne tik įprasmina dabarties įvykius, bet ir leidžia pamatyti praeitį kitoje šviesoje, kokios ji pati dar neturėjo. Taip praėjusios dvasinės kultūros epochos geriau paaiškinamos, matosi jų teologinis krūvis, bei pasikartojantys reiškiniai – krizės.
Pasak autoriaus, krizė kultūroje subręsta tuomet, kai nauji įvykiai ir faktai netelpa esamojoje vertybių skalėje, o naujo jų prasmės supratimo dar nėra, kas sukelia žmonėms beviltiškumo jausmą, keistumą, beprasmiškumą. Ir tik naujos prasmės atskleidimas gali įveikti šiuos jausmus. Reikia rasti naują dabarties paaiškinimą, kuris ne tik aiškintų ją iš praeities, bet kartu pateisintų prieš ateitį.
Ateitis–atvira, iš anksto neapibrėžiama ir tiksliai nedeterminuojama, bet dabartyje esančios vertybės įgalina žmones veikti, ir šis veiksmas kartu yra ateities kūrimas. Toks aiškinimas, tarsi kaip kultūrinės kūrybos aktas, dėl kurio išlaikomas amžinai gyvas praeities ir dabarties ryšys, o per dabartį – ryšys su ateitimi.
V. Sezemano „Estetika“
Tai vienas svarbiausių V. Sezemano mokslinių veikalų. Pagrindinė veikale nagrinėjama problema – estetinių reiškinių specifika, jų savitumas. Autorius bando suvokti grožio pasaulį iš vidaus ir iš jo specifikos išvesti jo pažinimo sąlygas.
Anot autoriaus, estetinis suvokimas – tai savitas, nepakartojamas išgyvenimas, kuris priklauso mūsų vidaus pasauliui, yra autonomiškas, kartu ir sintetinis bei analitinis aktas, kurį sukelia tam tikras meno kūrinys ar gamtos reiškinys. Grožis nesutampa su pačiu suvokiamu išoriniu objektu, jis yra tik tam tikras to objekto suvokimo aspektas, kuriam reikalingas estetinis sąmonės nusistatymas. Taip laisvai orientuoti sąmonės veiklą išorinės aplinkos atžvilgiu išimtinai sugeba tik žmogus. Todėl, autoriaus teigimu, grožis yra neatskiriamas nuo žmogaus egzistavimo: „Tiktai žmoguje pasaulis įsisąmonina savo grožį, savo estetines potencijas. Žmogus ne tik pats kuria grožį, kartu jis atlieka funkciją to organo, kurio dėka, pasaulis suvokia savyje glūdinčias estetines vertybes“.
V. Sezemano „Gnoseologija“
Veikalas yra sudarytas iš V. Sezemano skaitytų paskaitų kurso, Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto studentams. Veikale pateikiama kritinė naujų amžių ir dabartinės gnoseologijos krypčių ir koncepcijų analizė, išryškinamos jų ypatybės, nenuoseklumas, ir pažymimi principai, kurie, autoriaus supratimu, turėtų praplėsti gnoseologijos akiratį.
Svarbiausios V. Sezemano intencijos šiame veikale – apimti gnoseologija bet kokį pažinimą, visas galimas jo rūšis, ypač tas savitas pažinimo formas, kurios iškyla žmogaus savęs supratime, dvasios fenomenuose ir kultūros vertybėse.
Plačiai nagrinėjamas filosofijos krypčių – materializmo ir idealizmo – klausimas: kiekvienos aiškinimas paprastai prieina priešingų išvadų, todėl šių krypčių pagrįstumas -esminė gnoseologijos problema, kuri iškyla jau vos pradėjus aiškintis pažinimo prigimtį ir paskirtį.
V. Sezemano požiūriu, gnoseologijos problematikos šerdis yra subjekto ir objekto koreliacija, kuri glūdi pačioje pažinimo prasmėje. Pažinimo sąvoka suponuoja nuo subjekto nepriklausomo objekto buvimą. Subjekto ir objekto santykis pažinime yra tai, kad pažinimo turinys kyla iš objekto, kita vertus, pažinimas vis dėlto yra subjekto aktas, kame taip pat glūdi prieštaravimas. Pažinimo subjektas tarsi izoliuojamas nuo pasaulio, o žmogaus ir aplinkos santykiui suprasti būtinas priešingas išeities taškas – jų vienumas.
Pagrindiniai veikalai
- Logika. – Kaunas: Rankus, 1928.
- Raštai. Gnoseologija. – V.:Mintis, 1987.
- Estetika. – V.:Mintis, 1970.
- Filosofijos istorija. Kultūra. – V.: Mintis, 1997.
- Loginiai ir gnoseologiniai tyrinėjimai. V.: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011. – 216 p.
Nuorodos
- Apie V. Sezemaną Archyvuota kopija 2011-05-25 iš Wayback Machine projekto.
- Konferencija Prof. V. Sezemanas Vytauto Didžiojo universitete Archyvuota kopija 2008-06-11 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vosylius Sezemanas, Kas yra Vosylius Sezemanas? Ką reiškia Vosylius Sezemanas?
Vosylius Sezemanas1912Gime 1884 m geguzes 30 d Vyborgas SuomijaMire 1963 m kovo 30 d 78 metai VilniusPalaidotas a Antakalnio kapinesVaikai Georgijus Arsenijus SezemanasVeikla filosofas vertejas kritinio realizmo atstovas filosofijos profesoriusAlma mater 1913 m Peterburgo universiteto Filosofijos katedros privatdocentas 1919 m Saratovo universiteto docentas 1923 m Vytauto Didziojo universitete filosofijos katedros vadovas 1943 m Vilniaus rusu gimnazija 1963 m Vilniaus universitetas Vosylius Sezemanas 1884 m geguzes 30 d Vyborge Suomija 1963 m kovo 30 d Vilniuje filosofas vertejas kritinio realizmo atstovas filosofijos profesorius BiografijaV Sezemano tevas buvo svedas motina vokieciu kilmes Suomijos piliete Vaikystes ir mokslo metai praejo Peterburge kur tevas dirbo gydytoju V Sezemanas mokesi Jekaterinos vokieciu gimnazijoje Peterburge ten gavo klasikinį issilavinima ir baige ja aukso medaliu 1902 m pradejo studijuoti Karineje medicinos akademijoje bet po metu studijas mete ir pradejo studijuoti Peterburgo universiteto Istorijos ir filosofijos fakultete filosofija ir klasikine filologija 1909 m baige studijas ir pasiliko dirbti universiteto Klasikines filologijos katedroje aspirantu Neilgai trukus gavo stipendija mokslams uzsienyje 1909 1911 m studijavo filosofija psichologija estetika pedagogika Marburgo ir Berlyno universitetuose pas garsius to meto profesorius H Cohena P Natorpa E Cassirerį H Dielsa H Wolfflina Grįzes į Rusija dirbo filosofijos disciplinu pedagogikos psichologijos logikos ir klasikiniu kalbu destytoju įvairiose Peterburgo mokyklose Kartu gilino savo filosofines zinias 1913 m islaike filosofijos magistro egzaminus ir buvo isrinktas Peterburgo universiteto Filosofijos katedros privatdocentu Prasidejus I pasauliniam karui pedagoginį darba nutrauke savanoriu įstojo į sanitarinį burį ir isvyko į fronta Grįzes Peterburgan vel tese mokslinį ir pedagoginį darba Po Vasario revoliucijos keleta menesiu dirbo Laikinosios vyriausybes spaudos biure ir bendradarbiavo Revoliucijos archyve 1918 m su seima persikele į Viatkos miesta ten gavo pedagogikos ir psichologijos destytojo vieta pedagoginiame institute 1919 m V Sezemanas buvo isrinktas Saratovo universiteto docentu kur dirbo iki 1921 m vasaros Netrukus jis kaip Suomijos pilietis su seima isvyko į Helsinkį aplankyti ten sergancia savo motina Del susiklosciusios nepalankios politines situacijos V Sezemanas buvo priverstas pasilikti su seima Helsinkyje Is ten jis persikele į Berlyna kur dirbo korepetitoriumi ir verteju bei buvo įsitraukes į eurazijieciu Sajudį ir dalyvavo Rusu instituto veikloje 1923 m V Sezemanas pakvieciamas į Lietuvos nuo 1930 m Vytauto Didziojo universiteta Kaune vadovauti Filosofijos katedrai Dirbdamas Kaune jis parase brandziausias savo studijas gnoseologijos logikos estetikos etikos antikos ir naujausios filosofijos istorijos srityse Kaip Europos mastytojas jis spausdino savo darbus įvairiuose Europos leidiniuose taciau tuo pat metu jis domejosi ir įsiliejo ir į Lietuvos filosofinį ir kulturinį gyvenima Lietuva jam tapo antraja tevyne cia jis rado palankias salygas dirbti mokslinį darba rasyti ir kurti Vosyliaus Sezemano Logika 1928 m bei Estetika 1970 m pripazinti kaip vieni svarbiausiu Lietuvos filosofijos veikalu Puikiai ismokes lietuviu kalba su klasiko Benedikto Kazlausko pagalba jis isverte Aristotelio Apie siela daug prisidedamas prie lietuviskos filosofines terminijos kurimo bei tobulinimo Lietuvai atgavus Vilniaus krasta kartu su universitetu persikele į Vilniu ir toliau ejo profesoriaus pareigas Ten jis deste folosofijos istorija gnoseologija estetika logika ir pedagogika 1943 m vokieciu okupantams uzdarius universiteta deste vokieciu kalba Vilniaus rusu gimnazijoje vadovavo filosofijos bureliui kuris buvo įkurtas zydu gete Po karo vel ejo profesoriaus pareigas universitete 1950 m buvo apkaltintas antisovietine veikla ir rysiais su sionistinemis organizacijomis nuteistas 15 kai metu ir istremtas į Taiseto lagerį Irkutsko srityje 1956 m grįzes į Lietuva iki pat mirties 1963 m dirbo mokslinį darba ir deste Vilniaus universiteto Filosofijos katedroje V Sezemano Rastai Sioje knygoje yra pateikta keletas rankrastiniu studiju prieskario Lietuvoje skelbti straipsniai studijos paskaitos konspektai filosofijos istorijos darbai kulturos socialines filosofijos etikos religijotyros darbai Rastuose atsiskleidzia pagrindine V Sezemano filosofijos tema zmogus Cia nagrinejami jo buties aspektai istorinis ir kulturos pasaulis dvasine pasauleziura Į filosofijos istorija neziurima kaip į sustingusį fakta o į dabarties problemas vien į kaip siandien kilusias Filosofijos istorijos prasme atskleisti koks yra praeities dabarties ir ateities rysys kulturos pletoteje Zmonijos istorija isskiriama dvasines kulturos epochomis besiskirianciomis kokybiskai ir nepaaiskinanciomis viena kitos pries tai buvusia epocha Is praeities neįmanoma ispletoti dabarties kaip is dabarties ispletoti ateities Tokiu budu naujas praeities įsisamoninimas ne tik įprasmina dabarties įvykius bet ir leidzia pamatyti praeitį kitoje sviesoje kokios ji pati dar neturejo Taip praejusios dvasines kulturos epochos geriau paaiskinamos matosi ju teologinis kruvis bei pasikartojantys reiskiniai krizes Pasak autoriaus krize kulturoje subresta tuomet kai nauji įvykiai ir faktai netelpa esamojoje vertybiu skaleje o naujo ju prasmes supratimo dar nera kas sukelia zmonems beviltiskumo jausma keistuma beprasmiskuma Ir tik naujos prasmes atskleidimas gali įveikti siuos jausmus Reikia rasti nauja dabarties paaiskinima kuris ne tik aiskintu ja is praeities bet kartu pateisintu pries ateitį Ateitis atvira is anksto neapibreziama ir tiksliai nedeterminuojama bet dabartyje esancios vertybes įgalina zmones veikti ir sis veiksmas kartu yra ateities kurimas Toks aiskinimas tarsi kaip kulturines kurybos aktas del kurio islaikomas amzinai gyvas praeities ir dabarties rysys o per dabartį rysys su ateitimi V Sezemano Estetika Tai vienas svarbiausiu V Sezemano moksliniu veikalu Pagrindine veikale nagrinejama problema estetiniu reiskiniu specifika ju savitumas Autorius bando suvokti grozio pasaulį is vidaus ir is jo specifikos isvesti jo pazinimo salygas Anot autoriaus estetinis suvokimas tai savitas nepakartojamas isgyvenimas kuris priklauso musu vidaus pasauliui yra autonomiskas kartu ir sintetinis bei analitinis aktas kurį sukelia tam tikras meno kurinys ar gamtos reiskinys Grozis nesutampa su paciu suvokiamu isoriniu objektu jis yra tik tam tikras to objekto suvokimo aspektas kuriam reikalingas estetinis samones nusistatymas Taip laisvai orientuoti samones veikla isorines aplinkos atzvilgiu isimtinai sugeba tik zmogus Todel autoriaus teigimu grozis yra neatskiriamas nuo zmogaus egzistavimo Tiktai zmoguje pasaulis įsisamonina savo grozį savo estetines potencijas Zmogus ne tik pats kuria grozį kartu jis atlieka funkcija to organo kurio deka pasaulis suvokia savyje gludincias estetines vertybes V Sezemano Gnoseologija Veikalas yra sudarytas is V Sezemano skaitytu paskaitu kurso Lietuvos universiteto Humanitariniu mokslu fakulteto studentams Veikale pateikiama kritine nauju amziu ir dabartines gnoseologijos krypciu ir koncepciju analize isryskinamos ju ypatybes nenuoseklumas ir pazymimi principai kurie autoriaus supratimu turetu praplesti gnoseologijos akiratį Svarbiausios V Sezemano intencijos siame veikale apimti gnoseologija bet kokį pazinima visas galimas jo rusis ypac tas savitas pazinimo formas kurios iskyla zmogaus saves supratime dvasios fenomenuose ir kulturos vertybese Placiai nagrinejamas filosofijos krypciu materializmo ir idealizmo klausimas kiekvienos aiskinimas paprastai prieina priesingu isvadu todel siu krypciu pagrįstumas esmine gnoseologijos problema kuri iskyla jau vos pradejus aiskintis pazinimo prigimtį ir paskirtį V Sezemano poziuriu gnoseologijos problematikos serdis yra subjekto ir objekto koreliacija kuri gludi pacioje pazinimo prasmeje Pazinimo savoka suponuoja nuo subjekto nepriklausomo objekto buvima Subjekto ir objekto santykis pazinime yra tai kad pazinimo turinys kyla is objekto kita vertus pazinimas vis delto yra subjekto aktas kame taip pat gludi priestaravimas Pazinimo subjektas tarsi izoliuojamas nuo pasaulio o zmogaus ir aplinkos santykiui suprasti butinas priesingas iseities taskas ju vienumas Pagrindiniai veikalaiLogika Kaunas Rankus 1928 Rastai Gnoseologija V Mintis 1987 Estetika V Mintis 1970 Filosofijos istorija Kultura V Mintis 1997 Loginiai ir gnoseologiniai tyrinejimai V Lietuvos kulturos tyrimu institutas 2011 216 p NuorodosApie V Sezemana Archyvuota kopija 2011 05 25 is Wayback Machine projekto Konferencija Prof V Sezemanas Vytauto Didziojo universitete Archyvuota kopija 2008 06 11 is Wayback Machine projekto