Pasaulio krepšinio čempionatas

FIBA pasaulio krepšinio čempionatas
Šalys	FIBA narės
Regionas	FIBA tarptautinis
Pirmasis čempionatas	1950 m.
Komandų sk.	32
Paskutinė čempionė	Vokietija
Čempionė daugiausiai kartų	JAV ir Jugoslavija (po 5 kartus)

FIBA pasaulio krepšinio čempionatas – krepšinio čempionatas, kuriame susirenka stipriausios pasaulio rinktinės. Rengiamas nuo 1950 m., vyksta kas ketveri metai (tais metais, kai nevyksta olimpiados). Čempionato organizatorius – FIBA.

Pasaulio čempionato struktūra panaši į FIFA Pasaulio taurės turnyrą. Nuo 1970 m. abu šie turnyrai vyko tais pačiais metais. Tačiau nuo 2019 m. FIBA norėdama pritraukti daugiau žiūrovų, tais pačiais metais nusprendė neberengti čempionato. Paraleliai vyksta ir Moterų pasaulio krepšinio čempionatas. Šis čempionatas vyksta kitoje šalyje, nei vyrų čempionatas.

Pasaulio krepšinio čempionate žaidžia 32 komandos (nuo m.), įskaitant ir šalį šeimininkę. Komanda nugalėtoja nuo 1967 m. gauna James Naismith trofėjų. Paskutinė pasaulio čempionė yra Vokietijos krepšinio rinktinė, triumfavusi XVIII pasaulio krepšinio čempionate.

Nuo 2019 m. pasaulio krepšinio čempionato dalyviai nustatomi tokia tvarka:

• Eurobasket (Europa) – 12 vietos
• FIBA Amerikos čempionatas (Šiaurės, Pietų ir Centrinė Amerikos) – 7 vietos
• FIBA Azijos čempionatas (Azija) / FIBA Okeanijos čempionatas (Okeanija) – 7 vietos
• FIBA Afrikos čempionatas (Afrika) – 5 vietos
• Šalis šeimininkė – 1 vieta (2023 m. – 2 vietos)

Vyrų čempionatų prizininkai

• 1. 1950 m. Argentinoje – Argentina, JAV, Čilė
• 2. 1954 m. Brazilijoje – JAV, Brazilija, Filipinai
• 3. 1959 m. Čilėje – Brazilija, JAV, Čilė
• 4. 1963 m. Brazilijoje – Brazilija, Jugoslavija, SSRS
• 5. 1967 m. Urugvajuje – SSRS, Jugoslavija, Brazilija
• 6. 1970 m. Jugoslavijoje – Jugoslavija, Brazilija, SSRS
• 7. 1974 m. Puerto Rike – SSRS, Jugoslavija, JAV
• 8. 1978 m. Filipinuose – Jugoslavija, SSRS, Brazilija
• 9. 1982 m. Kolumbijoje – SSRS, JAV, Jugoslavija
• 10. 1986 m. Ispanijoje – JAV, SSRS, Jugoslavija
• 11. 1990 m. Argentinoje – Jugoslavija, SSRS, JAV
• 12. 1994 m. Kanadoje – JAV, Rusija, Kroatija
• 13. 1998 m. Graikijoje – Jugoslavija, Rusija, JAV (7. Lietuva)
• 14. 2002 m. JAV – Jugoslavija, Argentina, Vokietija
• 15. 2006 m. Japonijoje – Ispanija, Graikija, JAV (7. Lietuva)
• 16. 2010 m. Turkijoje – JAV, Turkija, Lietuva
• 17. 2014 m. Ispanijoje – JAV, Serbija, Prancūzija. (4. Lietuva)
• 18. 2019 m. Kinijoje – Ispanija, Argentina, Prancūzija. (9. Lietuva)
• 19. , , 2023 m. Japonijoje, Filpinuose ir Indonezijoje – Vokietija, Serbija, Kanada (6. Lietuva)

Medalių lentelė

Vieta	Šalis	Auksas	Sidabras	Bronza	Suma
1	Jungtinės Amerikos Valstijos	5	3	4	12
2	Jugoslavija	5	3	2	10
3	Sovietų Sąjunga	3	3	2	8
4	Brazilija	2	2	2	6
5	Ispanija	2	0	0	2
6	Argentina	1	2	0	3
7	Vokietija	1	0	1	2
8	Rusija	0	2	0	2
8	Serbija	0	2	0	2
9	Graikija	0	1	0	1
9	Turkija	0	1	0	1
10	Čilė	0	0	2	2
10	Prancūzija	0	0	2	2
11	Lietuva	0	0	1	1
11	Kroatija	0	0	1	1
11	Filipinai	0	0	1	1
11	Kanada	0	0	1	1

• Serbijos ir Rusijos medaliai nėra skaičiuojami kartu su buvusiomis Jugoslavijos ir SSRS medaliais.

Dalyvavusios rinktinės

Visos čempionate dalyvavusios rinktinės:

Europa

• Ispanija – 12 kartų
• Jugoslavija – 10 kartų
• Italija – 10 kartų
• Sovietų Sąjunga – 9 kartai
• Graikija – 9 kartai
• Prancūzija – 8 kartai
• Serbija – 6 kartai (įskaitant Serbiją ir Juodkalniją)
• Vokietija – 6 kartai
• Turkija – 5 kartai
• Lietuva – 5 kartai
• Rusija – 5 kartai
• Slovėnija – 4 kartai
• Čekoslovakija – 4 kartai
• Kroatija – 3 kartai
• Juodkalnija – 2 kartai
• Suomija – 2 kartai
• Lenkija – 2 kartai
• Izraelis – 2 kartai
• Latvija – 1 kartas
• Gruzija – 1 kartas
• Čekija – 1 kartas
• Ukraina – 1 kartas
• Nyderlandai – 1 kartas
• Bulgarija – 1 kartas

Amerika

• Brazilija – 18 kartų
• JAV – 17 kartų
• Puerto Rikas – 15 kartų
• Argentina – 14 kartų
• Kanada – 14 kartų
• Meksika – 10 kartų
• Urugvajus – 7 kartai
• Venesuela – 4 kartai
• Dominikos Respublika – 4 kartai
• Kuba – 4 kartai
• Panama – 4 kartai
•  – 4 kartai
•  – 3 kartai
•  – 2 kartai
•  – 1 kartas
•  – 1 kartas

Afrika

• Angola – 9 kartai
• Egiptas – 6 kartai (pradžioje patekdavo iš Europos zonos)
• Senegalas – 5 kartai
• Dramblio Kaulo Krantas – 4 kartai
• Nigerija – 3 kartai
• Tunisas – 2 kartai
• Žaliasis Kyšulys – 1 kartas
• Pietų Sudanas – 1 kartas
• Alžyras – 1 kartas
• Centrinės Afrikos Respublika – 1 kartas

Azija

• Australija – 13 kartų (pradžioje patekdavo iš Okeanijos zonos)
• Kinijos LR – 10 kartų
• Pietų Korėja – 8 kartai
• Filipinai – 7 kartai
• Naujoji Zelandija – 6 kartai (pradžioje patekdavo iš Okeanijos zonos)
• Japonija – 6 kartai
• Iranas – 4 kartai
• Libanas – 4 kartai
• Jordanija – 3 kartai
• Kataras – 2 kartai
•  – 2 kartai (kaip Formosa)
•  – 2 kartai
•  – 1 kartas

Šaltiniai