Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kerčė ukr Керч rus Керчь krym Keriç miestas rytinėje Krymo dalyje Kerčės pusiasalyje Miestas didvyris Kerčė yra vienas i

Pantikapajonas

  • Pagrindinis puslapis
  • Pantikapajonas
Pantikapajonas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Kerčė (ukr. Керч, rus. Керчь, krym. Keriç) – miestas rytinėje Krymo dalyje, Kerčės pusiasalyje, Miestas – didvyris. Kerčė yra vienas iš seniausių miestų pasaulyje. Dabar šiame mieste yra daugybė istorijos ir archeologijos paminklų, susijusių su skirtingomis epochomis ir kultūromis.

Kerčė
ukr. Керч
rus. Керчь
krym. Keriç'
            
Kerčės bulvaras
Kerčė
45°20′0″ š. pl. 36°28′0″ r. ilg. / 45.33333°š. pl. 36.46667°r. ilg. / 45.33333; 36.46667 (Kerčė)
Laiko juosta: (UTC+0)
Respublika Krymas
de jure  Ukraina
de facto  Rusija
Įkūrimo data 530 m. pr. m. e.
Gyventojų (2008) 158 165
Plotas 108 km²
Tankumas (2008) 1 464 žm./km²
Vikiteka Kerčė

Istorija

Antika

VII a. pr. m. e. pabaigoje, dabartinės Kerčės vietoje, išeiviai iš Mileto pastatė Pantikalėjos akropolį, ant kalno, kuris dabar vadinamas .

Viduramžiai

VI a. miestas buvo Bizantijos imperijos valdžioje.

VIII a. pateko į Chazarų kaganato įtakos sferą.

IX – X a. Juodosios jūros šiaurinių pakrančių šeimininkais tapo slavai. Susikūrus kunigaikštystės miestams, pavadintas Kerčevu.

1318 m. miestas pateko į sudėtį, kurios centras buvo Kafa. 1475 m. miestas atiteko į Osmanų imperijai.

Naujieji laikai

1774 m., po , Kerčė ir Eni – Kale tvirtovė buvo perduoti Rusijai.

Po nuosmukio, kilusio dėl Pirmojo pasaulinio ir Pilietinio karų, miestas vėl pradėjo klestėti. Iki 1939 m. gyventojų skaičius pakilo iki 104 500.

1940 m. mieste buvo 109 įmonės, kuriose dirbo 42 tūkst. žmonių.

Kerčė Antro pasaulinio karo metais

Antro pasaulinio karo metais Kerčė tapo nuožmių susirėmimų, tarp Tarybų Sąjungos ir vokiečių armijų, arena. Fronto linija keturis kartus perėjo per Kerčę.

1973 m. rugsėjo 14 d. Kerčei buvo suteiktas Miesto – didvyrio vardas.

Archeologija

Planingi kasinėjimai Kerčėje prasidėjo XIX a. 4-ajame dešimtmetyje.

Miesto ribose tebėra keletas kurganų.

Kerčė įtraukta į tarptautinę UNESCO programą – „Šilko kelias“.

Geografija

Padėtis ir reljefas

Kerčės miestas išsidėstęs rytinėje Kerčės pusiasalio dalyje. Reljefas smulkiai ir stambiai kalvotas su daugybe raguvų ir daubų. Kalvų aukštis nuo 40 iki 90 m (Mitridato kalnas – 91,4 m). Miestu prateka Melek – Česme ir Bulganak upės.

Klimatas

Kerčės klimatas nuosaikiai kontinentinis su lengvomis žiemomis ir šiltomis (dažnai karštomis) vasaromis.

Kerčė yra tarp Krymo ir Kaukazo, todėl Kerčės klimatą veikia šių regionų atmosferos pokyčiai, taip pat didelę įtaką daro Juodosios ir Azovo jūros.

Vasarą būna stiprios liūtys, Kerčėje jos įtakojamos iš rytų pusės (Kaukazo) ateinančiais lietaus debesimis, pasiekiančiais Kerčės pusiasalį.

 Kerčės klimatas 
Mėnuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru Metinis
Vid. temperatūra °C −0,5 0,0 3,2 9,8 15,4 20,1 22,8 22,2 17,6 11,4 6,7 2,9 11,0
Krituliai mm 34 31 28 30 36 48 33 44 36 26 37 51 434
Duomenys: Kerčės klimatas 2009 09 28

Administracinis suskirstymas

Iki 1988 m. Kerčė buvo suskirstyta į tris rajonus, kurių kiekvienas turėjo savas partijas ir valdymo įstaigas:

  • Kirovo (dabartinis Centro)
  • Lenino (dabartinis Voikovo gamykla)
  • Ordžonikidzės (dabartinis Aršincevo)

Kerčės miesto savivaldybei (tarybai; ukr. Ялтинська міськрада) priklauso 1 miestas (Kerčė).

Demografija

Pagal 2008 m. gyventojų surašymo duomenis, mieste gyvena 158,2 tūkst. gyventojų.

Etninė sudėtis

Rusai sudaro didžiąją miesto gyventojų dalį. Gyventojai priklauso šioms etninėms grupėms:

  • rusai – 78,7 %
  • ukrainiečiai – 15,4 %
  • krymo totoriai – 1,9 %
  • baltarusiai – 0,2 %
  • lenkai – 0,1 %

Ekonomika

Antroje XX a. pusėje Kerčė tapo stambiu laivų statybos ir metalurgijos centru.

Viena iš miestą formuojančių įmonių tuo metu buvo Kerčės Voikovo vardo metalurgijos fabrikas. Gamykla pastatyta daugiau kaip prieš 100 metų ir buvo skirtas geležies rūdos perdirbimui, kuri buvo kasama Kamyš – Burunsko geležies rūdos kombinate. Dabar gamykla pervadinta į AB „Kerčės metalurgijos kombinatas“, kurio teritorijoje įsikūrusi LLC „Kerčės iešmų fabrikas“.

Kita stambi įmonė yra laivų statykla „Įlanka“, užsiimanti karinių laivų ir stambiagabaričių tanklaivių statyba. Be šių įmonių mieste yra: statybinių medžiagų gamykla, stiklo taros kombinatas, daug maisto pramonės įmonių.

Visoje miesto gyvavimo istorijoje svarbų vaidmenį turėjo žuvininkystės verslas, net ir šiais laikais didelė dalis Kerčės gyventojų dirba žuvies ūkio įmonėse.

Po Tarybų Sąjungos žlugimo ir perėjimo į rinkos ekonomiką, metalurgijos ir laivų statybos šakos patyrė nuosmukį. Kamyš – Burunsko geležies rūdos kombinato veikla buvo sustabdyta ir dabar jis beveik sugriautas. Be šios įmonės daug kitų miesto įmonių sustabdė savo veiklą arba buvo uždarytos. Laivų statyklos „Įlanka“ pajėgumai sumažėjo keliasdešimt kartų.

Transportas

Tarpmiestinius ir tarptautinius pervežimus Kerčėje aptarnauja Kerčės prekybinis uostas, keltas tarp Kerčės perkėlos ir Tamanės, geležinkelio stotis, autobusų stotis ir nedidelis oro uostas. Be to 14 km į šiaurės vakarus nuo Kerčės yra karinis „Bagerovo“ aerodromas. Miestą kerta tarptautinė automagistralė (Chersonas-sienos kirtimo punktas Kerčė) sutampanti su europiniu greitkeliu (Chersonas-Potis).

XX a. 6-ame dešimtmetyje, geležinkelio sąstatų ir automobilių gabenimui, per Kerčės sąsiaurį buvo pastatyta perkėla. 9-to dešimtmečio antroje pusėje geležinkelio sąstatų gabenimas per sąsiaurį buvo nutrauktas, dėl pasenusio geležinkelio kelto ir uosto įrangos. 15 metų laikotarpiu keltai kėlė tik automobilius, bet 2004 m. atsiradus naujiems laivams ir suremontuotai uosto įrangai, vėl pradėti kelti geležinkelio kroviniai.

Dabar automobilinis keltas, per dieną atlieka 8 reisus.

Didžiausią viešojo transporto dalį mieste sudaro autobusai ir maršrutiniai taksi.

2004 m . mieste buvo atidaryta pirmoji troleibuso linija, kurios projektavimas buvo pradėtas dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje. 2007 m. buvo atidaryta antroji troleibuso linijos dalis, sujungusi žiedą tarp Vorošilovo ir Boikovo vardo gamyklos.

2009 m. buvo baigta statyti trečioji troleibusų eismo dalis, kuri sujungė autobusų ir geležinkelio stotis.

Tramvajus

Nuo 1935 m. iki 1941 m. Kerčėje egzistavo susisiekimas elektra varomais tramvajais.

Iškilmingas tramvajaus linijų atidarymas Kerčėje įvyko 1935 m. lapkričio 7 d. Pirmoji, 5,9 km ilgio, linija jungė konservų ir metalurgijos fabrikus.

1937 m. buvo nutiesta linija nuo konservų fabriko iki Kerčės geležinkelio stoties, o 1938 m. ji buvo pratesta iki tabako fabriko.

Pirmosios vokiečių okupacijos metais (1941 m. lapkritis – gruodis) tramvajai nevažinėjo. 1941 m. gruodžio 29 d., po miesto išsivadavimo, susisiekimas atsinaujino – tramvajaus linija, kuri vedė į metalurgijos fabriką, vagonus tempė garvežys. 1942 m. gegužę Kerčė vėl buvo užimta vokiečių armijos. Karinių veiksmų metu sugriauto tramvajų tinklo nuspręsta neatstatyt.

Mokslas ir švietimas

2004 m. mieste veikė:

  • 28 mokyklos
  • 9 aukštosios mokyklos
  • laivų mechanikos ir politechnikos institutai
  • medicinos mokyklos
  • 6 profesinės mokyklos
  • darželiai

Sportas

2006 m. kerčietis Artur Žilicov, pasaulio tekvondo čempionate iškovojo 2 vietą jaunių grupėje.

Iki 2007 m. mieste veikė futbolo klubas (anksčiau žinomas FK Bospor pavadinimu).

Kultūra

Įžymybės

Kultūros ir istorijos paveldu turtingame mieste sukuriamos puikios sąlygos pažintiniam turizmui. Vienos žymiausių Kerčės įžymybių:

  • Pantikalėjos piliakalnis (V a. pr. m. e. – III a.)
  • Carinis kurganas – vieno iš Bosforo carų kapas (IV a. pr. m. e.)
  • Pirmtako Joano cerkvė (757 m.)
  • Eni – Kale tvirtovė (XVIII a.)
  • Didieji Mitridato laiptai, pastatyti 1833–1840 m. pagal italų architekto A. Digbio projektą. Laiptai veda į Mitridato kalno viršūnę ir susideda iš 428 pakopų.
  • Šlovės obeliskas ant Mitridato kalno. Autorius architektas Aleksejus Kiseliovas. Atidengtas 1944 m. rugpjūčio 8 d.
  • Muziejų kompleksas Adžimuškos akmenų skaldykloje.
  • Kerčės tvirtovė (XVIII a.)
  • Demetrio rūsys
  • Kerčės istorijos ir architektūros muziejus
  • Elitinio desanto istorijos muziejus

Šventės

  • balandžio 11 d. – Kerčės išsivadavimo diena (1944 m.)
  • antrasis liepos sekmadienis – Žvejo diena (nuo 1988 m.)
  • antrasis rugsėjo šeštadienis – Miesto diena (nuo 1998 m.)

Festivaliai, varžybos, regatos

  • Jaunimo festivalis „Kaimyninis Pasaulis“
  • Tarptautinis antikinio meno festivalis „Bosforo ugnys“

Miestų partnerystė

Kerčė yra užmezgusi partnerystės ryšius su šiais miestais:

  • Mogiliavas, Baltarusija (nuo 1998 m.)
  • Smolenskas, Rusija (nuo 1998 m.)
  • Čanakalė, Turkija (nuo 1999 m.)
  • Oriolas, Rusija (nuo 2004 m.)
  • Odincovas, Rusija (nuo 2004 m.)
  • Sočis, Rusija (nuo 2005 m.)

GPS koordinatės

  • Eni-Kale tvirtovė: (WGS 84): N 45 20.8368 E 36 36.1027
  • Kerčės tvirtovė: (WGS 84): N 45 18.8799 E 36 28.1891
  • Carinis kurganas (WGS 84): N 45 22.4974 E 36 32.7114
  • Mitridato kalno viršūnė (WGS 84): N 45 21.0029 E 36 28.1762
  • Didieji Mitridato laiptai (WGS 84): N 45 22.0482 E 36 28.3833

Išnašos

  1. Ukraine – CityGuide Archyvuota kopija 2011-03-05 iš Wayback Machine projekto.
  2. https://warheroes.ru/Kerch.asp/
  3. Kerčės pusiasalio raguvos ir upės Archyvuota kopija 2011-08-19 iš Wayback Machine projekto.
  4. „Kerčės klimatas“ (ukrainiečių). Nuoroda tikrinta 2009-09-28.
  5. Актуальное расписание движения пассажирских поездов по станции Керчь.
  6. Новости ОАО «РЖД» Archyvuota kopija 2007-10-24 iš Wayback Machine projekto.
  7. Актуальное расписание и тарифы паромов, справочная информация по переправе
  8. В Керчи открыли 2-ю очередь троллейбусного движения, Городские новости, kerch.com.ua Archyvuota kopija 2007-12-18 iš Wayback Machine projekto.
  9. В Керчи готовят улицы для III троллейбусной линии (Городские новости, kerch.com.ua) Archyvuota kopija 2007-10-16 iš Wayback Machine projekto.
  10. Керченская городская федерация таэквондо ITF Archyvuota kopija 2007-07-01 iš Wayback Machine projekto.

Nuorodos

  • Oficiali miesto svetainė Archyvuota kopija 2011-11-25 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
  • Senoji Kerčė (rus.)


Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 15:33

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pantikapajonas, Kas yra Pantikapajonas? Ką reiškia Pantikapajonas?

Kerce ukr Kerch rus Kerch krym Keric miestas rytineje Krymo dalyje Kerces pusiasalyje Miestas didvyris Kerce yra vienas is seniausiu miestu pasaulyje Dabar siame mieste yra daugybe istorijos ir archeologijos paminklu susijusiu su skirtingomis epochomis ir kulturomis Kerce ukr Kerch rus Kerch krym Keric Kerces bulvarasKerce45 20 0 s pl 36 28 0 r ilg 45 33333 s pl 36 46667 r ilg 45 33333 36 46667 Kerce Laiko juosta UTC 0 Respublika Krymas de jure Ukraina de facto RusijaĮkurimo data 530 m pr m e Gyventoju 2008 158 165Plotas 108 km Tankumas 2008 1 464 zm km Vikiteka KerceIstorijaPantikaleja Antika VII a pr m e pabaigoje dabartines Kerces vietoje iseiviai is Mileto pastate Pantikalejos akropolį ant kalno kuris dabar vadinamas Viduramziai VI a miestas buvo Bizantijos imperijos valdzioje VIII a pateko į Chazaru kaganato įtakos sfera IX X a Juodosios juros siauriniu pakranciu seimininkais tapo slavai Susikurus kunigaikstystes miestams pavadintas Kercevu 1318 m miestas pateko į sudetį kurios centras buvo Kafa 1475 m miestas atiteko į Osmanu imperijai Naujieji laikai Eni Kale tvirtove 1774 m po Kerce ir Eni Kale tvirtove buvo perduoti Rusijai Po nuosmukio kilusio del Pirmojo pasaulinio ir Pilietinio karu miestas vel pradejo klesteti Iki 1939 m gyventoju skaicius pakilo iki 104 500 1940 m mieste buvo 109 įmones kuriose dirbo 42 tukst zmoniu Kerce Antro pasaulinio karo metais Antro pasaulinio karo metais Kerce tapo nuozmiu susiremimu tarp Tarybu Sajungos ir vokieciu armiju arena Fronto linija keturis kartus perejo per Kerce 1973 m rugsejo 14 d Kercei buvo suteiktas Miesto didvyrio vardas Archeologija Planingi kasinejimai Kerceje prasidejo XIX a 4 ajame desimtmetyje Miesto ribose tebera keletas kurganu Kerce įtraukta į tarptautine UNESCO programa Silko kelias GeografijaPadetis ir reljefas Kerces miestas issidestes rytineje Kerces pusiasalio dalyje Reljefas smulkiai ir stambiai kalvotas su daugybe raguvu ir daubu Kalvu aukstis nuo 40 iki 90 m Mitridato kalnas 91 4 m Miestu prateka Melek Cesme ir Bulganak upes Klimatas Kerces klimatas nuosaikiai kontinentinis su lengvomis ziemomis ir siltomis daznai karstomis vasaromis Kerce yra tarp Krymo ir Kaukazo todel Kerces klimata veikia siu regionu atmosferos pokyciai taip pat didele įtaka daro Juodosios ir Azovo juros Vasara buna stiprios liutys Kerceje jos įtakojamos is rytu puses Kaukazo ateinanciais lietaus debesimis pasiekianciais Kerces pusiasalį Kerces klimatas Menuo Sau Vas Kov Bal Geg Bir Lie Rgp Rgs Spa Lap Gru MetinisVid temperatura C 0 5 0 0 3 2 9 8 15 4 20 1 22 8 22 2 17 6 11 4 6 7 2 9 11 0Krituliai mm 34 31 28 30 36 48 33 44 36 26 37 51 434Duomenys Kerces klimatas 2009 09 28Administracinis suskirstymasKerces savivaldybes zemelapis Iki 1988 m Kerce buvo suskirstyta į tris rajonus kuriu kiekvienas turejo savas partijas ir valdymo įstaigas Kirovo dabartinis Centro Lenino dabartinis Voikovo gamykla Ordzonikidzes dabartinis Arsincevo Kerces miesto savivaldybei tarybai ukr Yaltinska miskrada priklauso 1 miestas Kerce DemografijaPagal 2008 m gyventoju surasymo duomenis mieste gyvena 158 2 tukst gyventoju Etnine sudetis Rusai sudaro didziaja miesto gyventoju dalį Gyventojai priklauso sioms etninems grupems rusai 78 7 ukrainieciai 15 4 krymo totoriai 1 9 baltarusiai 0 2 lenkai 0 1 EkonomikaAntroje XX a puseje Kerce tapo stambiu laivu statybos ir metalurgijos centru Viena is miesta formuojanciu įmoniu tuo metu buvo Kerces Voikovo vardo metalurgijos fabrikas Gamykla pastatyta daugiau kaip pries 100 metu ir buvo skirtas gelezies rudos perdirbimui kuri buvo kasama Kamys Burunsko gelezies rudos kombinate Dabar gamykla pervadinta į AB Kerces metalurgijos kombinatas kurio teritorijoje įsikurusi LLC Kerces iesmu fabrikas Kita stambi įmone yra laivu statykla Įlanka uzsiimanti kariniu laivu ir stambiagabariciu tanklaiviu statyba Be siu įmoniu mieste yra statybiniu medziagu gamykla stiklo taros kombinatas daug maisto pramones įmoniu Visoje miesto gyvavimo istorijoje svarbu vaidmenį turejo zuvininkystes verslas net ir siais laikais didele dalis Kerces gyventoju dirba zuvies ukio įmonese Po Tarybu Sajungos zlugimo ir perejimo į rinkos ekonomika metalurgijos ir laivu statybos sakos patyre nuosmukį Kamys Burunsko gelezies rudos kombinato veikla buvo sustabdyta ir dabar jis beveik sugriautas Be sios įmones daug kitu miesto įmoniu sustabde savo veikla arba buvo uzdarytos Laivu statyklos Įlanka pajegumai sumazejo keliasdesimt kartu TransportasTarpmiestinius ir tarptautinius pervezimus Kerceje aptarnauja Kerces prekybinis uostas keltas tarp Kerces perkelos ir Tamanes gelezinkelio stotis autobusu stotis ir nedidelis oro uostas Be to 14 km į siaures vakarus nuo Kerces yra karinis Bagerovo aerodromas Miesta kerta tarptautine automagistrale Chersonas sienos kirtimo punktas Kerce sutampanti su europiniu greitkeliu Chersonas Potis XX a 6 ame desimtmetyje gelezinkelio sastatu ir automobiliu gabenimui per Kerces sasiaurį buvo pastatyta perkela 9 to desimtmecio antroje puseje gelezinkelio sastatu gabenimas per sasiaurį buvo nutrauktas del pasenusio gelezinkelio kelto ir uosto įrangos 15 metu laikotarpiu keltai kele tik automobilius bet 2004 m atsiradus naujiems laivams ir suremontuotai uosto įrangai vel pradeti kelti gelezinkelio kroviniai Kerces uostas Dabar automobilinis keltas per diena atlieka 8 reisus Didziausia viesojo transporto dalį mieste sudaro autobusai ir marsrutiniai taksi 2004 m mieste buvo atidaryta pirmoji troleibuso linija kurios projektavimas buvo pradetas dar XX a 8 ajame desimtmetyje 2007 m buvo atidaryta antroji troleibuso linijos dalis sujungusi zieda tarp Vorosilovo ir Boikovo vardo gamyklos 2009 m buvo baigta statyti trecioji troleibusu eismo dalis kuri sujunge autobusu ir gelezinkelio stotis Tramvajus Nuo 1935 m iki 1941 m Kerceje egzistavo susisiekimas elektra varomais tramvajais Iskilmingas tramvajaus liniju atidarymas Kerceje įvyko 1935 m lapkricio 7 d Pirmoji 5 9 km ilgio linija junge konservu ir metalurgijos fabrikus 1937 m buvo nutiesta linija nuo konservu fabriko iki Kerces gelezinkelio stoties o 1938 m ji buvo pratesta iki tabako fabriko Pirmosios vokieciu okupacijos metais 1941 m lapkritis gruodis tramvajai nevazinejo 1941 m gruodzio 29 d po miesto issivadavimo susisiekimas atsinaujino tramvajaus linija kuri vede į metalurgijos fabrika vagonus tempe garvezys 1942 m geguze Kerce vel buvo uzimta vokieciu armijos Kariniu veiksmu metu sugriauto tramvaju tinklo nuspresta neatstatyt Mokslas ir svietimas2004 m mieste veike 28 mokyklos 9 aukstosios mokyklos laivu mechanikos ir politechnikos institutai medicinos mokyklos 6 profesines mokyklos darzeliaiSportas2006 m kercietis Artur Zilicov pasaulio tekvondo cempionate iskovojo 2 vieta jauniu grupeje Iki 2007 m mieste veike futbolo klubas anksciau zinomas FK Bospor pavadinimu KulturaĮzymybes Carinis kurganas Kulturos ir istorijos paveldu turtingame mieste sukuriamos puikios salygos pazintiniam turizmui Vienos zymiausiu Kerces įzymybiu Pantikalejos piliakalnis V a pr m e III a Carinis kurganas vieno is Bosforo caru kapas IV a pr m e Pirmtako Joano cerkve 757 m Eni Kale tvirtove XVIII a Didieji Mitridato laiptai pastatyti 1833 1840 m pagal italu architekto A Digbio projekta Laiptai veda į Mitridato kalno virsune ir susideda is 428 pakopu Sloves obeliskas ant Mitridato kalno Autorius architektas Aleksejus Kiseliovas Atidengtas 1944 m rugpjucio 8 d Muzieju kompleksas Adzimuskos akmenu skaldykloje Kerces tvirtove XVIII a Demetrio rusys Kerces istorijos ir architekturos muziejus Elitinio desanto istorijos muziejusSventes balandzio 11 d Kerces issivadavimo diena 1944 m antrasis liepos sekmadienis Zvejo diena nuo 1988 m antrasis rugsejo sestadienis Miesto diena nuo 1998 m Festivaliai varzybos regatos Jaunimo festivalis Kaimyninis Pasaulis Tarptautinis antikinio meno festivalis Bosforo ugnys Miestu partnerysteKerce yra uzmezgusi partnerystes rysius su siais miestais Mogiliavas Baltarusija nuo 1998 m Smolenskas Rusija nuo 1998 m Canakale Turkija nuo 1999 m Oriolas Rusija nuo 2004 m Odincovas Rusija nuo 2004 m Socis Rusija nuo 2005 m GPS koordinatesEni Kale tvirtove WGS 84 N 45 20 8368 E 36 36 1027 Kerces tvirtove WGS 84 N 45 18 8799 E 36 28 1891 Carinis kurganas WGS 84 N 45 22 4974 E 36 32 7114 Mitridato kalno virsune WGS 84 N 45 21 0029 E 36 28 1762 Didieji Mitridato laiptai WGS 84 N 45 22 0482 E 36 28 3833IsnasosUkraine CityGuide Archyvuota kopija 2011 03 05 is Wayback Machine projekto https warheroes ru Kerch asp Kerces pusiasalio raguvos ir upes Archyvuota kopija 2011 08 19 is Wayback Machine projekto Kerces klimatas ukrainieciu Nuoroda tikrinta 2009 09 28 Aktualnoe raspisanie dvizheniya passazhirskih poezdov po stancii Kerch Novosti OAO RZhD Archyvuota kopija 2007 10 24 is Wayback Machine projekto Aktualnoe raspisanie i tarify paromov spravochnaya informaciya po pereprave V Kerchi otkryli 2 yu ochered trollejbusnogo dvizheniya Gorodskie novosti kerch com ua Archyvuota kopija 2007 12 18 is Wayback Machine projekto V Kerchi gotovyat ulicy dlya III trollejbusnoj linii Gorodskie novosti kerch com ua Archyvuota kopija 2007 10 16 is Wayback Machine projekto Kerchenskaya gorodskaya federaciya taekvondo ITF Archyvuota kopija 2007 07 01 is Wayback Machine projekto NuorodosOficiali miesto svetaine Archyvuota kopija 2011 11 25 is Wayback Machine projekto rus Senoji Kerce rus

Naujausi straipsniai
  • Liepa 18, 2025

    Eduardas Zabarauskas

  • Liepa 18, 2025

    Eduardas Budreika

  • Liepa 18, 2025

    Echidna aukštyn

  • Liepa 18, 2025

    Energie Cottbus

  • Liepa 18, 2025

    Encefalografija

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje