Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rusijos pilietinis karas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Rusijos pilietinis karas | |||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Priklauso: Pirmasis pasaulinis karas | |||||||||||
Raudonosios armijos būrys Spalio revoliucijos metu | |||||||||||
| |||||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||||
| Sovietų Rusija | Baltagvardiečiai Nepriklausomybės judėjimai Įskaitant
Sąjungininkai Įskaitant
Pro-vokiškos armijos Įskaitant
Kitos grupuotės
| ||||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||||
| Vladimiras Leninas Levas Trockis Nestoras Machno | Aleksandras Kolčiakas † Antonas Denikinas | ||||||||||
| Pajėgos | |||||||||||
| 3 000 000 | 2 400 000 baltagvardiečių, 255 000 sąjungininkų. | ||||||||||
| Nuostoliai | |||||||||||
| 1 212 824 žuvusieji | Mažiausiai 1 500 000 žuvusiųjų | ||||||||||
Rusijos pilietinis karas (rus. Гражданская война в России, 1917/1918 – 1922/1923) – keletas karinių konfliktų tarp skirtingų politinių, etninių, socialinių grupių ir valstybinių darinių buvusios Rusijos imperijos teritorijoje, vykusių po Spalio revoliucijos 1917 m. lapkričio mėnesį valdžią paėmus bolševikams. Pagrindinė kova vyko tarp komunistų bolševikų (pagal L.Trockio įkurtą Raudonąją armiją vadintų „raudonaisiais“) ir įvairių jiems oponavusių grupių – konservatorių, demokratų, nuosaikiųjų socialistų, nacionalistų ir Baltosios gvardijos. Pilietinis karas baigėsi bolševikų pergale.
Pilietinis karas vyko daugiausia trijuose pagrindiniuose frontuose: rytų, pietų ir šiaurės vakarų. Taip pat karą galima suskirstyti į tris pagrindinius laikotarpius.
Kovojančios pusės
Pilietinis karas vyko tarp „raudonųjų“ (komunistų ir revoliucionierių) ir „baltųjų“ (monarchistų, reakcionierių, demokratų ir konservatorių), kurie priešinosi bolševikų režimui. Baltųjų kovą prieš Raudonuosius palaikė ir užsienio šalys. Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės pajėgos po Vokietijos pralaimėjimo kare 1918 m. lapkritį įsiveržė iš šiaurės ir pietų, užimdamos vokiečių paliekamas Rusijos teritorijas ir užėmė aiškiai baltuosius palaikančią poziciją. „Baltuosius“ aktyviai rėmė ir kitos užsienio valstybės (Vokietija, Lenkija). Nuosaikūs socialistai, anarchistai ir nacionalistai kovojo su abiem pagrindinėm jėgom ir buvo vadinami „žaliaisiais sukilėliais“. Anarchistinės grupės Ukrainoje (pvz., vadovaujamos Nestoro Machno), priklausomai nuo situacijos kovojo tiek su vienais, tiek su kitais.
Baltieji
Didelės antibolševikinės pajėgos susitelkė Rusijos pakraščiuose. Šiaurės Kaukaze susiformavo vadinamoji Savanorių armija, vadovaujama generolų L. Kornilovo, A. Denikino, M. Aleksejevo. Bendrai baltieji sudarė tris frontus:
- pietuose: generolo Denikino ir Krasnovo vadovaujami Dono kazokai ir savanoriai;
- šiaurės vakaruose: Judeničiaus armija;
- vakarų Sibire, Omske: admirolo Kolčiako armija, sustiprinta 40 000 Čekoslovakų korpuso (karo belaisviai).
Be šių trijų frontų dar buvo gana savarankiškų baltųjų pajėgų:
- rytų Sibire: Atamano Semionovo kazokų pajėgos, remiamos japonų ir amerikiečių;
- Mongolijoje: Azijos kavalerijos divizija, vadovaujamas baltvokiečio Ungern von Sternberg.
Raudonieji
Raudonosios armijos stiprinimui, gynybos organizavimui vadovavo karo reikalų komisaras Levas Trockis. Buvo įvesta privaloma karinė tarnyba 18-40 metų vyrams. Raudonoji armija išaugo nuo 1 milijono karių 1918 m. pabaigoje iki daugiau nei 5 milijonų praėjus dvejiems metams. Buvo panaudotos visos ginklų atsargos, imta gaminti naujus.
Karo eiga
Tai, kad kilo pilietinis karas, nustebino Leniną ir pradžioje jis nepakankamai įvertino savo priešininkų jėgas.
1918 m. vasarą ir rudenį Ukraina, Donas, Kubanė, Pavolgis, Sibiras buvo su bolševikais kovojančių baltagvardiečių rankose.
Po 1919 m. pradžios puolimo Raudonoji armija užėmė didelę dalį per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečių okupuotų teritorijų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos pilietinis karas, Kas yra Rusijos pilietinis karas? Ką reiškia Rusijos pilietinis karas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Rusijos pilietinis karasPriklauso Pirmasis pasaulinis karasRaudonosios armijos burys Spalio revoliucijos metuData 1917 m lapkricio 7 d 1922 m spalisVieta Buvusi Rusijos imperija Mongolija Tuva PersijaRezultatas Raudonosios armijos pergale Rusijoje Ukrainoje Baltarusijoje Pietu Kaukaze Vidurineje Azijoje Tuvoje ir Mongolijoje Nepriklausomybes judejimu pergale Suomijoje Estijoje Latvijoje Lietuvoje ir LenkijojePriezastis Spalio revoliucijaTeritoriniai pokyciai Įkuriama Sovietu Sajunga Suomijos Estijos Latvijos Lietuvos ir Lenkijos nepriklausomybeKonflikto salysSovietu Rusija Baltagvardieciai Nepriklausomybes judejimai Įskaitant Lenkija Suomija Estija Latvija LietuvaUkrainaGruzijaArmenijaAzerbaidzanas Sajungininkai Įskaitant Jungtine KaralysteJaponijos imperija CekoslovakijaGraikijos karalyste Jungtines Amerikos Valstijos PrancuzijaSerbijos karalysteRumunijos karalysteItalijos karalysteKinijos respublika Pro vokiskos armijos Įskaitant Vokietijos imperijaLandesverasBermontininkai Kitos grupuotes BasmaciaiBucharaOsmanu imperijaMongolijaVadovai ir kariniai vadaiVladimiras Leninas Levas Trockis Michailas Tuchacevskis Nestoras Machno Aleksandras Kolciakas Antonas Denikinas Piotras VrangelisPajegos3 000 000 2 400 000 baltagvardieciu 255 000 sajungininku Nuostoliai1 212 824 zuvusieji Maziausiai 1 500 000 zuvusiuju Rusijos pilietinis karas rus Grazhdanskaya vojna v Rossii 1917 1918 1922 1923 keletas kariniu konfliktu tarp skirtingu politiniu etniniu socialiniu grupiu ir valstybiniu dariniu buvusios Rusijos imperijos teritorijoje vykusiu po Spalio revoliucijos 1917 m lapkricio menesį valdzia paemus bolsevikams Pagrindine kova vyko tarp komunistu bolseviku pagal L Trockio įkurta Raudonaja armija vadintu raudonaisiais ir įvairiu jiems oponavusiu grupiu konservatoriu demokratu nuosaikiuju socialistu nacionalistu ir Baltosios gvardijos Pilietinis karas baigesi bolseviku pergale Pilietinis karas vyko daugiausia trijuose pagrindiniuose frontuose rytu pietu ir siaures vakaru Taip pat kara galima suskirstyti į tris pagrindinius laikotarpius Kovojancios pusesRusijos pilietinio karo frontai 1919 m kova Pilietinis karas vyko tarp raudonuju komunistu ir revoliucionieriu ir baltuju monarchistu reakcionieriu demokratu ir konservatoriu kurie priesinosi bolseviku rezimui Baltuju kova pries Raudonuosius palaike ir uzsienio salys Prancuzijos ir Jungtines Karalystes pajegos po Vokietijos pralaimejimo kare 1918 m lapkritį įsiverze is siaures ir pietu uzimdamos vokieciu paliekamas Rusijos teritorijas ir uzeme aiskiai baltuosius palaikancia pozicija Baltuosius aktyviai reme ir kitos uzsienio valstybes Vokietija Lenkija Nuosaikus socialistai anarchistai ir nacionalistai kovojo su abiem pagrindinem jegom ir buvo vadinami zaliaisiais sukileliais Anarchistines grupes Ukrainoje pvz vadovaujamos Nestoro Machno priklausomai nuo situacijos kovojo tiek su vienais tiek su kitais Baltieji Dideles antibolsevikines pajegos susitelke Rusijos pakrasciuose Siaures Kaukaze susiformavo vadinamoji Savanoriu armija vadovaujama generolu L Kornilovo A Denikino M Aleksejevo Bendrai baltieji sudare tris frontus pietuose generolo Denikino ir Krasnovo vadovaujami Dono kazokai ir savanoriai siaures vakaruose Judeniciaus armija vakaru Sibire Omske admirolo Kolciako armija sustiprinta 40 000 Cekoslovaku korpuso karo belaisviai Be siu triju frontu dar buvo gana savarankisku baltuju pajegu rytu Sibire Atamano Semionovo kazoku pajegos remiamos japonu ir amerikieciu Mongolijoje Azijos kavalerijos divizija vadovaujamas baltvokiecio Ungern von Sternberg Raudonieji Raudonosios armijos stiprinimui gynybos organizavimui vadovavo karo reikalu komisaras Levas Trockis Buvo įvesta privaloma karine tarnyba 18 40 metu vyrams Raudonoji armija isaugo nuo 1 milijono kariu 1918 m pabaigoje iki daugiau nei 5 milijonu praejus dvejiems metams Buvo panaudotos visos ginklu atsargos imta gaminti naujus Karo eigaTai kad kilo pilietinis karas nustebino Lenina ir pradzioje jis nepakankamai įvertino savo priesininku jegas 1918 m vasara ir rudenį Ukraina Donas Kubane Pavolgis Sibiras buvo su bolsevikais kovojanciu baltagvardieciu rankose Po 1919 m pradzios puolimo Raudonoji armija uzeme didele dalį per Pirmajį pasaulinį kara vokieciu okupuotu teritoriju Vikiteka Rusijos pilietinis karas vaizdine ir garsine medziaga Sis straipsnis apie kara yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį