Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Šila (Korėja)
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Šila (kor. 신라 = Silla, handža: 新羅) – istorinė korėjiečių valstybė, egzistavusi Korėjos pusiasalyje 57 m. pr. m. e. – 935 m. Atsiradusi ankstyvuoju Samguk laikotarpiu kaip konfederacijos narė, Samguk laikotarpiu tapo viena trijų Korėją pasidalinusių valstybių su Kogūrija ir , o nuo 668 m valdė beveik visą Korėjos pusiasalį.
| 新羅 Šila | ||||
| ||||
| Sostinė | Gjongdžiu | |||
| Religija | Budizmas | |||
| Valdymo forma | Monarchija | |||
| Sillos dinastija | ||||
| 57 m. pr. m. e. – 4 | ||||
| 927–935 | ||||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkurta | 57 m. pr. m. e. m. | |||
| - Subyra | 935 m. | |||
Įkūrimo legenda
Pasakojama, kad Šilą įkūrė tuo metu keseganu tituluotas karalius (kor. 박 혁거세 = Bak Hyeokgeose, handža: 朴 赫居世). Sakoma, kad jis gimė iš dangiško žirgo padėto kiaušinio, kuris buvo rastas genties susirinkimo metu. Būdamas trylikos jis tapo valdovu ir jį palaikė šeši klanai. Pak Hjokkosė valdė 60 metų, ir paliko sostą savo sūnui Namhei.
Istorija
Džinhano konfederacijos narė (57 m. pr. m. e.–356 m.)
Nors tradiciškai teigiama, kad Šila (tuo metu vadinama Saro) buvo įkurta 57 m. pr. m. e., kai kurie mokslininkai linkę teigti, jog ši data buvo paankstinta, siekiant prailginti karalystės istoriją lyginant su varžovėmis Kogūrija ir Bekdže.
Tiksliai žinoma, kad II a. Šila jau tikrai egzistavo ir valdė nedidelę teritoriją aplink dabartinį Gjongdžu miestą. Ta teritorija buvo vadinama Saru (kor. 사로 = Saro, handža: 斯盧) arba Soraboliu (kor. 서라벌 = Seorabeol, handža: 徐羅伐), kas senojoje korėjiečių kalboje reiškė „sostinė“. Iš šio žodžio kildinamas ir dabartinės Pietų Korėjos sostinės pavadinimas Seulas.
Šiuo laikotarpiu susiformavo svarbiausi klanai: Pak (朴), Sok (昔), ir Kim (金). Jie dalijosi valdžia ir paeiliui paveldėdavo sostą, tapdami karaliais, tituluojamais isagum. Valstybėje buvo įvesta unikali golbum (kor. 골품 = golbum, handža: 骨品) sistema, kurioje aristokratija buvo suskirstyta į 5 kilmės rangus. Aukščiausiam jų, „šventajam kaului“ (songgol), priklausė tik karališkosios giminės atstovai.
Šila nuo pat pradžių buvo priklausė konfederacijai, kuri jungė 12 miestų-valstybių, ir nuo seno turėjo didžiulių ambicijų kitų narių atžvilgiu. III a. ji gana stipriai plėtė savo hegemoniją kaimynių atžvilgiu tapdama stipriausia konfederacijos valstybe.
Šilos hegemonija (356–668 m.)
Korėjai vykstant vienijimosi procesams (apie 250 m. Bekdžė sujungė pietvakarines Korėjos teritorijas, o apie 313 m. Kogūrija suvienijo šiaurinę Korėjos dalį) Šila irgi stengėsi paversti Džinhano konfederaciją vieninga valstybe. 17-ojo valdovo Naimulio (356–402 m.) iš Kim klano laikais buvo panaikinta trijų klanų pakaitinė valdžia, įtvirtinant paveldimą Kim klano valdžią. Valdovai pradėjo tituluotis maripganais, o Saro teritorija tapo centralizuotos valstybės, apimančios Džinhano teritoriją, sostine. Taip Šila suvienijo visą pietryčių Korėją.
Užmezgus glaudesnius ryšius su Kinija Kogūrijoje paplito budizmas ir kinų raštas.
Samguko laikotarpiu Šila buvo priversta nuolat kovoti su kitomis Korėjos valstybėmis, taip pat atsispirti invazijoms iš Japonijos. IV a. sustiprėjus Bekdžei, Šila sudarė sąjungą su Kogūrija, o V a. Kogūrijai pradėjus veržtis į pietus – su Bekdže.
VI a. Šila vis labiau stiprėjo 562 m. aneksavo vakarinę kaimynę Gajos konfederaciją. Karaliaus Džinhungo laikais (540–576 m.) valstybė sustiprino karinę galią remdamasi gerai apmokytais būriais. Įsivėlusi į painius karus bei sąjungas su varžovėmis Šila 553 m. užėmė Hangango upės regioną su Seulo miestu.
Suvienytoja Šila (668–780 m.)
Valdant karaliui Mujel (602–661 m.) sudariusi sąjungą su Tangų Kinija Šila 660 m. okupavo Bekdžę, o 668 m. – Kogūrijos sostinę Pchenjaną taip suvienydama visą Korėją. Tačiau dėl išaugusios Kinijos galios jai nepavyko išlaikyti buvusių šiaurinių Kogūrijos teritorijų šiauriau Pchenjano ir čia įtaka atiteko Tangų dinastijai. Vėliau tose teritorijose įsigalėjo Kogūrijos palikuone pasiskelbusi Balhės valstybė.
Šilai priklausančiose teritorijose buvo įvesta kiniško tipo administracinė sistema, o valdininkų rangai derinti su įsigalėjusiais kilmės rangais golbum. Valstybės sostine išliko Gumsongas (dab. Gjongdžu), tačiau įkurtos ir provincijų sostinės. Tai buvo didžiausias Šilos suklestėjimas, kuomet valdovų valdžia dar buvo reali.
Šilos žlugimas (780–935 m.)
Po karaliaus Hjegongo nužudymo buvo nutraukta iš karaliaus Mujel tiesiogiai einanti giminystės linija ir sostas atiteko kitai Kim klano atšakai. Šis įvykis tapo lūžiu Šilos istorijoje, nes karaliaus valdžia labai sumenko, įsigalėjo didikų klanai, prasidėjo nesutarimai.
Karalienės Džinšeng laikais (887–897 m.) Šiloje prasidėjo neramumai. Per sukilimus valstybė nebesurinko mokesčių, o karvedžiai Jang Gilis ir Kien Huonas įkūrė savo valstybes, kurios atskilo nuo Šilos. Tai buvo pradžia. Po 918 m. valstybėje kilusio perversmo metu susikūrusi valstybė 935 m. užėmė Šilą ir nutraukė jos istoriją.
Kultūra
| Korėjos istorija |
| Įvykių chronologija |
| Godžiosonas |
| Ankstyvasis Samguk laikotarpis: |
| , , |
| Samguk laikotarpis: |
| Šila, , Kogūrija |
| : |
| Šila, Balhė |
| : |
| Šila, , |
| Džiosono dinastija |
| Japonijos okupacija Korėjoje |
| Korėjos padalijimas: |
| Pietų Korėja, Šiaurės Korėja |
| Korėjos karas |
Šilos kultūros klestėjimo palikimas yra senovinis Gjongdžu miestas, tuometinė valstybės sostinė, pasižyminti daugybe kultūros paminklų.
Papildoma informacija
- Šilos dinastija
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Šila (Korėja), Kas yra Šila (Korėja)? Ką reiškia Šila (Korėja)?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Sila kor 신라 Silla handza 新羅 istorine korejieciu valstybe egzistavusi Korejos pusiasalyje 57 m pr m e 935 m Atsiradusi ankstyvuoju Samguk laikotarpiu kaip konfederacijos nare Samguk laikotarpiu tapo viena triju Koreja pasidalinusiu valstybiu su Kogurija ir o nuo 668 m valde beveik visa Korejos pusiasalį 新羅 Sila57 m pr m e 935Location ofSostine GjongdziuReligija BudizmasValdymo forma MonarchijaSillos dinastija 57 m pr m e 4 927 935Era Viduramziai Įkurta 57 m pr m e m Subyra 935 m Įkurimo legendaPasakojama kad Sila įkure tuo metu keseganu tituluotas karalius kor 박 혁거세 Bak Hyeokgeose handza 朴 赫居世 Sakoma kad jis gime is dangisko zirgo padeto kiausinio kuris buvo rastas genties susirinkimo metu Budamas trylikos jis tapo valdovu ir jį palaike sesi klanai Pak Hjokkose valde 60 metu ir paliko sosta savo sunui Namhei IstorijaDzinhano konfederacijos nare 57 m pr m e 356 m Nors tradiciskai teigiama kad Sila tuo metu vadinama Saro buvo įkurta 57 m pr m e kai kurie mokslininkai linke teigti jog si data buvo paankstinta siekiant prailginti karalystes istorija lyginant su varzovemis Kogurija ir Bekdze Tiksliai zinoma kad II a Sila jau tikrai egzistavo ir valde nedidele teritorija aplink dabartinį Gjongdzu miesta Ta teritorija buvo vadinama Saru kor 사로 Saro handza 斯盧 arba Soraboliu kor 서라벌 Seorabeol handza 徐羅伐 kas senojoje korejieciu kalboje reiske sostine Is sio zodzio kildinamas ir dabartines Pietu Korejos sostines pavadinimas Seulas Siuo laikotarpiu susiformavo svarbiausi klanai Pak 朴 Sok 昔 ir Kim 金 Jie dalijosi valdzia ir paeiliui paveldedavo sosta tapdami karaliais tituluojamais isagum Valstybeje buvo įvesta unikali golbum kor 골품 golbum handza 骨品 sistema kurioje aristokratija buvo suskirstyta į 5 kilmes rangus Auksciausiam ju sventajam kaului songgol priklause tik karaliskosios gimines atstovai Sila nuo pat pradziu buvo priklause konfederacijai kuri junge 12 miestu valstybiu ir nuo seno turejo didziuliu ambiciju kitu nariu atzvilgiu III a ji gana stipriai plete savo hegemonija kaimyniu atzvilgiu tapdama stipriausia konfederacijos valstybe Silos hegemonija 356 668 m Korejai vykstant vienijimosi procesams apie 250 m Bekdze sujunge pietvakarines Korejos teritorijas o apie 313 m Kogurija suvienijo siaurine Korejos dalį Sila irgi stengesi paversti Dzinhano konfederacija vieninga valstybe 17 ojo valdovo Naimulio 356 402 m is Kim klano laikais buvo panaikinta triju klanu pakaitine valdzia įtvirtinant paveldima Kim klano valdzia Valdovai pradejo tituluotis maripganais o Saro teritorija tapo centralizuotos valstybes apimancios Dzinhano teritorija sostine Taip Sila suvienijo visa pietryciu Koreja Uzmezgus glaudesnius rysius su Kinija Kogurijoje paplito budizmas ir kinu rastas Samguko laikotarpiu Sila buvo priversta nuolat kovoti su kitomis Korejos valstybemis taip pat atsispirti invazijoms is Japonijos IV a sustiprejus Bekdzei Sila sudare sajunga su Kogurija o V a Kogurijai pradejus verztis į pietus su Bekdze VI a Sila vis labiau stiprejo 562 m aneksavo vakarine kaimyne Gajos konfederacija Karaliaus Dzinhungo laikais 540 576 m valstybe sustiprino karine galia remdamasi gerai apmokytais buriais Įsivelusi į painius karus bei sajungas su varzovemis Sila 553 m uzeme Hangango upes regiona su Seulo miestu Suvienytoja Sila 668 780 m Valdant karaliui Mujel 602 661 m sudariusi sajunga su Tangu Kinija Sila 660 m okupavo Bekdze o 668 m Kogurijos sostine Pchenjana taip suvienydama visa Koreja Taciau del isaugusios Kinijos galios jai nepavyko islaikyti buvusiu siauriniu Kogurijos teritoriju siauriau Pchenjano ir cia įtaka atiteko Tangu dinastijai Veliau tose teritorijose įsigalejo Kogurijos palikuone pasiskelbusi Balhes valstybe Silai priklausanciose teritorijose buvo įvesta kinisko tipo administracine sistema o valdininku rangai derinti su įsigalejusiais kilmes rangais golbum Valstybes sostine isliko Gumsongas dab Gjongdzu taciau įkurtos ir provinciju sostines Tai buvo didziausias Silos suklestejimas kuomet valdovu valdzia dar buvo reali Silos zlugimas 780 935 m Po karaliaus Hjegongo nuzudymo buvo nutraukta is karaliaus Mujel tiesiogiai einanti giminystes linija ir sostas atiteko kitai Kim klano atsakai Sis įvykis tapo luziu Silos istorijoje nes karaliaus valdzia labai sumenko įsigalejo didiku klanai prasidejo nesutarimai Karalienes Dzinseng laikais 887 897 m Siloje prasidejo neramumai Per sukilimus valstybe nebesurinko mokesciu o karvedziai Jang Gilis ir Kien Huonas įkure savo valstybes kurios atskilo nuo Silos Tai buvo pradzia Po 918 m valstybeje kilusio perversmo metu susikurusi valstybe 935 m uzeme Sila ir nutrauke jos istorija KulturaKorejos istorijaĮvykiu chronologijaGodziosonasAnkstyvasis Samguk laikotarpis Samguk laikotarpis Sila Kogurija Sila Balhe Sila Dziosono dinastijaJaponijos okupacija KorejojeKorejos padalijimas Pietu Koreja Siaures Koreja Korejos karasSokkuramo buda vienas pasaulio paveldo objektu Silos kulturos klestejimo palikimas yra senovinis Gjongdzu miestas tuometine valstybes sostine pasizyminti daugybe kulturos paminklu Papildoma informacijaSilos dinastija Sis straipsnis apie Koreja yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį Vikizodynas