Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Moldova nukreipia čia Kitas reikšmes žiūrėkite Moldova reikšmės Moldovos Respublika rumun Republica MoldovaVėliava Herba
Moldovos Respublika
- „Moldova“ nukreipia čia. Kitas reikšmes žiūrėkite Moldova (reikšmės).
| Moldovos Respublika rumun. Republica Moldova | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Mūsų kalba“ | |||||
Moldavija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | rumunų (moldavų) | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Kišiniovas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentė • Ministras Pirmininkas • Parlamento Pirminikas | Maia Sandu Natalia Gavrilița Igor Grosu | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 33 846 km2 (135) 1,4 % | ||||
| Gyventojų • 2024 • Tankis | 2 401 200 (140) 82,8 žm./km2 (125) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2021 12,396 mlrd. $ (144) 4 791$ (123) | ||||
| Valiuta | Moldovos lėja (MDL) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+2 (EET) UTC+3 (EEST) | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Sovietų Sąjungos 1991 m. rugpjūčio 27 d. | ||||
| Interneto kodas | .md | ||||
| Telefono kodas | +373 | ||||
Moldova arba Moldavija (rumun. Moldova), oficialiai Moldovos Respublika (rumun. Republica Moldova) – valstybė Pietryčių Europoje. Vakaruose ribojasi su Rumunija, šiaurėje, rytuose ir pietuose – su Ukraina. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Kišiniovas. Moldova nuo 1994 m. priklauso Nepriklausomų valstybių sandraugai. Nepaisant to, nuo 2007 m. šalis siekia tapti ES nare.2022 m. birželio 23 d. Moldovai suteiktas ES kandidatės statusas.
Istorija
| Rumunijos ir Moldavijos istorija | ||
| | Rumunijos | | ||
| Dakija | ||
| Vengrija | Pečenegai | Berladė |
| Aukso orda | ||
| R. Vengrija Transilvanija | Moldavija | |
| Basarabai | ||
| Osmanų imperija () | ||
| Habsburgai: | Osmanai: | Rusija: |
| Transilvanija | ||
| Rumunijos karalystė | ||
| Socialistinė Rumunija | Moldavijos TSR | |
| Rumunija | Moldavija | |
| Istorinės Rumunijos regionai: Transilvanija, Banatas, Maramurešas, Krišanija, , Bukovina, Besarabija, , Muntenija, Dobrudža | ||
Dabartinės Moldovos teritorija iki XIX a. vystėsi kaip neatskiriama Moldovos kunigaikštystės dalis. Ši kunigaikštystė apėmė Pruto baseiną, t. y. teritorijas dabartinėje rytų Rumunijoje, dalį Ukrainos. Svarbiausios kunigaikštystės žemės buvo į vakarus nuo Pruto, dab. Rumunijoje. Susikūrusi XIV a., jau XVI amžiuje kunigaikštystė tapo pavaldi Osmanų imperijai, tačiau išsaugojo savarankiškumą ir vietos kunigaikščių (tituluojamų vaivadomis arba gospodariais) dinastiją.
Prielaidos atsirasti dabartinei Moldovai susiformavo 1812 m. po Bukarešto sutarties, kuomet rytinė kunigaikštystės dalis (Besarabijos regionas) buvo aneksuota Rusijos, o vakarinė kunigaikštystės dalis išlaikė autonomiją ir, susijungusi su Valachija, 1859 metais sudarė Rumunijos karalystę. Besarabija iš dalies atitinka dabartinės Moldovos teritoriją, čia buvo įkurta .
1917 metais Rumunijos karalystė įvedė savo kariuomenę į Besarabiją. 1918 metais Besarabijos Krašto taryba (Sfatul Ţării) paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos ir prisijungė prie Rumunijos karalystės. Tik ryčiausia Besarabijos teritorija (dab. Padniestrė) liko TSRS sudėtyje ir ten buvo suformuota Moldavijos ATSR. TSRS nepripažino Besarabijos inkorporacijos. Po Molotovo – Ribentropo pakto, 1940 metais Besarabiją okupavo Tarybų Sąjunga. Po karo vakarinės ir šiaurinės teritorijos dalys perduotos Ukrainai, o iš likusios dalies (dabartinė Moldovos teritorija) sudaryta Moldavijos Tarybų Socialistinė Respublika.
Po Sovietų Sajungos žlugimo, 1991 m. rugpjūčio 27 d. Moldova paskelbė nepriklausomybę, o gruodį prisijungė prie Nepriklausomų Valstybių Sandraugos.
Padniestrė, Moldovos dalis į rytus nuo Dniestro upės, kur gyventojų daugumą sudaro rusai ir ukrainiečiai, 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau ji nėra pasaulio bendrijos pripažinta ir de jure išlieka Moldovos dalimi.
Politinė sistema
Valdymo forma – parlamentinė demokratija. Šalies vadovas yra prezidentas. Jį trijų penktųjų balsų dauguma ketveriems metams renka parlamentas. Prezidento mandatas gali būti vieną kartą atnaujintas. Dabartinis Moldovos prezidentas yra Maja Sandu. Jis pakeitė iš pareigų atsistatydinusį Vladimirą Voroniną. Nuo Moldovos atsiskyrusiai Padniestrės respublikai ilgus metus nuo nepriklausomybės paskelbimo vadovavo Igoris Smirnovas, 2011 m. prezidentu tapo .
Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienų rūmų Moldovos parlamentas. 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams, remiantis proporcine rinkimų sistema. Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2009 m. liepos 29 dieną. Juose daugiausiai vietų parlamente laimėjo Moldovos Respublikos komunistų partija (48 iš 100). Tačiau ji pirmą kartą nuo 1998 m. nesudarė valdančiosios koalicijos. Ją sudarė kitos 4 politinės partijos, rinkimuose gavusios 53 vietas. Dabartinei valdančiajai daugumai vadovauja Liberalų demokratų partijos atstovas Vlad Filat.
Administracinis suskirstymas
Moldova suskirstyta į 32 rajonus (raion, dgs. raioane), 3 miestų savivaldybes (Kišiniovas, Belcis ir Benderai), du pusiau autonominius regionus (Gagaūzija ir atsiskyręs Padniestrės regionas). Rajonai (skliausteliuose nurodomi centrai):
|
|
|
Geografija
Vakarinę Moldovos sieną sudaro Prutas, įtekantis į Dunojų netoli pietinės Moldovos sienos. Rytinėje šalies dalyje išilgai iš šiaurės rytų į pietus teka kita upė – Dniestras, kurio kairiajame krante yra nepripažinta Padniestrės teritorija (apie 12 % šalies teritorijos). Tarp Pruto ir Dniestro yra didžioji šalies dalis, istorinis Besarabijos regionas. Kitos didesnės upės: Reutas, Bikas, Botna, teka praktiškai paraleliai ir įteka į Dniestrą.
Nors Moldova labai arti Juodosios jūros, tiesioginio priėjimo neturi. Vyrauja lygumos, šiaurinė dalis šiek tiek miškinga, kalvota, bet didžiausias aukštis neviršija 430 m (aukščiausias taškas – Dealul Bălăneşti). Pietuose – derlingos juodžemio stepės.
Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis: šiltos vasaros ir švelnios žiemos. Dėl šilto ir sauso klimato plačiai auginami vaisiai ir vynuogės.
Ekonomika
Svarbiausios ūkio šakos – žemės ūkis ir susijusi perdirbamoji pramonė. Daugiau kaip septyni dešimtadaliai Moldovos žemės – derlingas juodžemis. Pagrindinės žemės ūkio kultūros – kviečiai, tabakas, kukurūzai ir saulėgrąžos. Šalies pietuose auginamos vynuogės. Vynininkystė – viena iš nedaugelio pramonės šakų, tebeklestinčių po 1991 m., kai šalis tapo nepriklausoma. Moldovos žemės ūkyje dirba 39 % ekonomiškai aktyvių gyventojų, žemės ūkio produktai sudaro daugumą šalies eksporto. Svarbi ir maisto perdirbimo pramonė, pagaminanti 42 % Moldovos pramonės produkcijos.
2009 m. Moldovos bendras vidaus produktas (perkamosios galios paritetas) buvo 9 986 mlrd. JAV dolerių. Tais pačiais metais BVP vienam žmogui teko 2 300 JAV dolerių. Pagrindiniai mainų partneriai yra Rusija, Ukraina, Rumunija. 2008 m. eksporto partneriai: Marokas (48,1 %), Rusija (14,8 %), Rumunija (8,1 %), Italija (5 %). BVP pagal sektorius: žemės ūkis (40,6 %), pramonė (16 %), paslaugų sektorius (43,3 %) (2005 m.)
Demografija
Šalis tankiai apgyvendinta. 70 % gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi miestai: Kišiniovas, Belcai, Tiraspolis, Benderai.
Tautinė gyventojų sudėtis gana marga. Remiantis paskutiniu 2004 m. Moldovos gyventojų surašymu , ir tais pačiais metais atsiskyrusioje Padniestrėje vykdytu surašymu, didžiausią tautinę grupę sudaro moldavai (69,62 %). Mažesnio dydžio yra ukrainiečių (11,23 %) ir rusų (9,39 %) tautinės grupės, kurių didžioji dalis gyvena Padniestrės regione.
Be šių pagrindinių grupių Moldovoje gyvena 3,85 % gagaūzų, kalbančių gagaūzų kalba (priklausančia tiurkų kalbų grupei), 2 % bulgarų, 1,5 % žydų ir kitų mažesnių tautinių grupių atstovai.
Rumunais surašymų duomenimis save laikė 1,87 % gyventojų (2,17 % – Moldovoje ir 0,05 % – Padniestrėje), tačiau rumunų ir moldavų etnosai dėl lingvistinės ir istorinės bendrystės persikloja: surašymo metu, 18,8 % save moldavais identifikavusių žmonių, savo gimtąją kalbą pavadino rumunų.
93,3% gyventojų – stačiatikiai, priklausantys Moldovos Stačiatikių Bažnyčiai, Ukrainos Stačiatikių Bažnyčiai ir Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. 1,5 % – judėjai. Apie 20 000 katalikų, 18 000 Jehovos liudytojų. Yra baptistų bendruomenė.
Kalba
Valstybinė Moldovos kalba – rumunų, priklausanti romanų kalbų grupei ir užrašyta lotyniškais rašmenimis. Šalyje daugiausiai šnekama rumunų kalbos moldavų subdialektu, paplitusiu ir šiaurės rytų Rumunijoje. Abiejose šalyse galioja vienodas bendrinės kalbos standartas.
1991 m. Moldovos Nepriklausomybės deklaracija skelbia, kad šalies valstybinė kalba – rumunų. 1994 m. šalies Konstitucijoje buvo parašyta, kad valstybinė kalba – moldavų, užrašyta lotyniška abėcėle. 2013 m. gruodžio 5 d. Moldovos Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą, kuriuo skelbiama, kad Nepriklausomybės deklaracija yra pirminis dokumentas ir šalies valstybinė kalba – rumunų. (Konstitucinio Teismo sprendimas galutinis ir neskundžiamas.)
Rumunų kalbos pavadinimo problematika Moldovoje yra sąlygota ilgalaikio politinio ir istorinio Rumunijos ir Moldovos atskirumo. Sąmoningas politinis siekis kurti atskirą moldavų kalbą – po 1940 m. TSRS okupacijos, Moldavijos TSR oficialiomis kalbomis paskelbtos moldavų ir rusų kalbos, rumunų kalbai sukurtas moldaviškas kirilicos raštas, į naujai kuriamą bendrinę kalbą įterpta daug archajinių slavų kilmės rumuniškų žodžių, naujų rusiškų skolinių. Atkūrusi nepriklausomybę Moldova grįžo prie lotyniško rašto.
2004 m. surašymo duomenimis, rumunų/moldavų kalba yra gimtoji daugiau kaip 76 % šalies gyventojų. 11,26 % gyventojų gimtoji kalba – rusų, 5,51 % – ukrainiečių, 4,07% – gagaūzų. Rusų kalba yra gimtoji dideliam skaičiui ne rusų tautybės Moldovos tautinių mažumų atstovų (ukrainiečių, gagaūzų, bulgarų). Ši kalba turi regioninės kalbos statusą Gagaūzijoje ir yra atsiskyrusios nepripažintos Padniestrės „lingua franca“.
Atsiskyrusi Padniestrė oficialiomis įvardija tris kalbas – moldavų (užrašytą kirilica), rusų ir ukrainiečių.
Kultūra
Moldovos kultūra yra glaudžiai susijusi su Rumunijos kultūrinėmis tradicijomis ir istorija, todėl joje galima rasti bizantiško paveldo, turkų ir slavų kultūros elementų.
Pirmosios knygos (religiniai tekstai) atsirado XVII a. viduryje. Įžymūs kultūros veikėjai – princas ir mokslininkas (1673–1723 m.), istorikas ir filologas (1836–1907 m.), rašytojas (1837–1889 m.).
Muzika
Mioriţa – pastoralinė baladė (piemenų daina), vienas svarbiausių rumuniško ir moldaviško folkloro elementų.
Tarybiniais laikais moldaviška folklorinė muzika buvo plėtojama, bet buvo stengiamasi nepabrėžti moldavų ir rumunų panašumų.
Kahulo (Cahul) mieste vyksta muzikiniai festivaliai Draugų veidai (The Faces of Friends).
Sportas
- Moldavijos transportas
- Moldavijos karinės pajėgos
- Moldavijos tarptautiniai santykiai
- Turizmas Moldavijoje
Šaltiniai
- http://www.constcourt.md/libview.php?l=en&id=512&idc=7 Moldovos Respublikos Konstitucinis teismas (2013 m. gruodžio 5 d.)
- https://statistica.gov.md/ro/rezultatele-preliminare-ale-recensamantului-populatiei-si-locuintelor-2024-10077_61626.html
- „World Economic Outlook Database, October 2021 Edition“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2021-10-13.
- The EU and Moldova: vague perspectives and clear shortcomings
- EU leaders grant candidate status to Ukraine and Moldova
- CIA pasaulio faktų knyga: Moldova Archyvuota kopija 2015-11-25 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.statistica.md/public/files/Recensamint/Recensamintul_populatiei/vol_1/6_Nationalitati_de_baza_ro.xls
- James Minahan, Miniature empires: a historical dictionary of the newly independent states, Greenwood Publishing Group, 1989, p. 276
- http://www.moldova-suverana.md/index.php?start_from=&ucat=7&subaction=showfull&id=1156426235&archive=1156767681&
- http://www.e-democracy.md/en/legislation/constitution/ Moldovos Respublikos Konstitucija, 13 str., 1 eil.
- http://memory.loc.gov/cgi-bin/query/r?frd/cstdy:@field(DOCID+md0027)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Moldovos Respublika, Kas yra Moldovos Respublika? Ką reiškia Moldovos Respublika?
Moldova nukreipia cia Kitas reiksmes ziurekite Moldova reiksmes Moldovos Respublika rumun Republica MoldovaVeliava HerbasHimnas Musu kalba Moldavija zemelapyjeValstybine kalba rumunu moldavu Sostine ir didziausias miestas KisiniovasValstybes vadovai Prezidente Ministras Pirmininkas Parlamento Pirminikas Maia Sandu Natalia Gavrilița Igor GrosuPlotas Is viso vandens 33 846 km2 135 1 4 Gyventoju 2024 Tankis 2 401 200 140 82 8 zm km2 125 BVP Is viso Vienam gyventojui 2021 12 396 mlrd 144 4 791 123 Valiuta Moldovos leja MDL Laiko juosta Vasaros laikas UTC 2 EET UTC 3 EEST Nepriklausomybe Paskelbta nuo Sovietu Sajungos 1991 m rugpjucio 27 d Interneto kodas mdTelefono kodas 373 Moldova arba Moldavija rumun Moldova oficialiai Moldovos Respublika rumun Republica Moldova valstybe Pietryciu Europoje Vakaruose ribojasi su Rumunija siaureje rytuose ir pietuose su Ukraina Salies sostine ir didziausias miestas Kisiniovas Moldova nuo 1994 m priklauso Nepriklausomu valstybiu sandraugai Nepaisant to nuo 2007 m salis siekia tapti ES nare 2022 m birzelio 23 d Moldovai suteiktas ES kandidates statusas IstorijaRumunijos ir Moldavijos istorija Rumunijos DakijaVengrija Pecenegai BerladeAukso ordaR Vengrija Transilvanija MoldavijaBasarabaiOsmanu imperija Habsburgai Osmanai Rusija TransilvanijaRumunijos karalysteSocialistine Rumunija Moldavijos TSRRumunija MoldavijaIstorines Rumunijos regionai Transilvanija Banatas Maramuresas Krisanija Bukovina Besarabija Muntenija DobrudzaPagrindinis straipsnis XIV a Moldovos kunigaikstyste ribojosi su LDK Dabartines Moldovos teritorija iki XIX a vystesi kaip neatskiriama Moldovos kunigaikstystes dalis Si kunigaikstyste apeme Pruto baseina t y teritorijas dabartineje rytu Rumunijoje dalį Ukrainos Svarbiausios kunigaikstystes zemes buvo į vakarus nuo Pruto dab Rumunijoje Susikurusi XIV a jau XVI amziuje kunigaikstyste tapo pavaldi Osmanu imperijai taciau issaugojo savarankiskuma ir vietos kunigaiksciu tituluojamu vaivadomis arba gospodariais dinastija Prielaidos atsirasti dabartinei Moldovai susiformavo 1812 m po Bukaresto sutarties kuomet rytine kunigaikstystes dalis Besarabijos regionas buvo aneksuota Rusijos o vakarine kunigaikstystes dalis islaike autonomija ir susijungusi su Valachija 1859 metais sudare Rumunijos karalyste Besarabija is dalies atitinka dabartines Moldovos teritorija cia buvo įkurta 1917 metais Rumunijos karalyste įvede savo kariuomene į Besarabija 1918 metais Besarabijos Krasto taryba Sfatul Ţării paskelbe nepriklausomybe nuo Rusijos ir prisijunge prie Rumunijos karalystes Tik ryciausia Besarabijos teritorija dab Padniestre liko TSRS sudetyje ir ten buvo suformuota Moldavijos ATSR TSRS nepripazino Besarabijos inkorporacijos Po Molotovo Ribentropo pakto 1940 metais Besarabija okupavo Tarybu Sajunga Po karo vakarines ir siaurines teritorijos dalys perduotos Ukrainai o is likusios dalies dabartine Moldovos teritorija sudaryta Moldavijos Tarybu Socialistine Respublika Po Sovietu Sajungos zlugimo 1991 m rugpjucio 27 d Moldova paskelbe nepriklausomybe o gruodį prisijunge prie Nepriklausomu Valstybiu Sandraugos Padniestre Moldovos dalis į rytus nuo Dniestro upes kur gyventoju dauguma sudaro rusai ir ukrainieciai 1991 metais paskelbe nepriklausomybe taciau ji nera pasaulio bendrijos pripazinta ir de jure islieka Moldovos dalimi Politine sistemaPagrindinis straipsnis Moldavijos politine sistema Valdymo forma parlamentine demokratija Salies vadovas yra prezidentas Jį triju penktuju balsu dauguma ketveriems metams renka parlamentas Prezidento mandatas gali buti viena karta atnaujintas Dabartinis Moldovos prezidentas yra Maja Sandu Jis pakeite is pareigu atsistatydinusį Vladimira Voronina Nuo Moldovos atsiskyrusiai Padniestres respublikai ilgus metus nuo nepriklausomybes paskelbimo vadovavo Igoris Smirnovas 2011 m prezidentu tapo Įstatymu leidziamoji valdzia yra vienu rumu Moldovos parlamentas 101 parlamento narys renkamas visuotiniuose rinkimuose ketveriems metams remiantis proporcine rinkimu sistema Paskutiniai parlamento rinkimai vyko 2009 m liepos 29 diena Juose daugiausiai vietu parlamente laimejo Moldovos Respublikos komunistu partija 48 is 100 Taciau ji pirma karta nuo 1998 m nesudare valdanciosios koalicijos Ja sudare kitos 4 politines partijos rinkimuose gavusios 53 vietas Dabartinei valdanciajai daugumai vadovauja Liberalu demokratu partijos atstovas Vlad Filat Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Moldavijos administracinis suskirstymas Moldovos administracinis suskirstymas Moldova suskirstyta į 32 rajonus raion dgs raioane 3 miestu savivaldybes Kisiniovas Belcis ir Benderai du pusiau autonominius regionus Gagauzija ir atsiskyres Padniestres regionas Rajonai skliausteliuose nurodomi centrai Naujuju Anenu rajonas Anenii Noi Naujieji Anenai Basarabiaskos rajonas Basarabeasca Basarabiaska Bricenio rajonas Briceni Bricenis Cimislijos rajonas Cimislia Cimislija Dondusenio rajonas Donduseni Dondusenis Drokijos rajonas Drochia Drokija Dubosaru rajonas Dubăsari Dubosarai Felescio rajonas Falesti Felestis Florescio rajonas Floresti Florestis Glodenio rajonas Glodeni Glodenis Hincescio rajonas Hincesti Hincestis Jalovenio rajonas Ialoveni Jalovenis Jedineco rajonas Edineţ Jedinecas Kahulio rajonas Cahul Kahulis Kantemyro rajonas Cantemir Kantemyras Kelerasio rajonas Călăras Kelerasis Keusenio rajonas Căuseni Keusenis Kriulenio rajonas Criuleni Kriulenis Leovos rajonas Leova Leova Nisporenio rajonas Nisporeni Nisporenis Oknicos rajonas Ocniţa Oknica Orhejaus rajonas Orhei Orhejus Raskanio rajonas Riscani Raskanis Rezinos rajonas Rezina Rezina Sindzerejaus rajonas Singerei Sindzerejus Sorokos rajonas Soroca Soroka Stresenio rajonas Străseni Stresenis Soldenescio rajonas Soldănesti Soldenestis Stefan Vodes rajonas Stefan Voda Stefan Vode Taraklijos rajonas Taraclia Taraklija Telenescio rajonas Telenesti Telenestis Ungenio rajonas Ungheni Ungenis GeografijaKodraiPagrindinis straipsnis Moldavijos geografija Vakarine Moldovos siena sudaro Prutas įtekantis į Dunoju netoli pietines Moldovos sienos Rytineje salies dalyje isilgai is siaures rytu į pietus teka kita upe Dniestras kurio kairiajame krante yra nepripazinta Padniestres teritorija apie 12 salies teritorijos Tarp Pruto ir Dniestro yra didzioji salies dalis istorinis Besarabijos regionas Kitos didesnes upes Reutas Bikas Botna teka praktiskai paraleliai ir įteka į Dniestra Nors Moldova labai arti Juodosios juros tiesioginio priejimo neturi Vyrauja lygumos siaurine dalis siek tiek miskinga kalvota bet didziausias aukstis nevirsija 430 m auksciausias taskas Dealul Bălănesti Pietuose derlingos juodzemio stepes Moldovos klimatas vidutinis kontinentinis siltos vasaros ir svelnios ziemos Del silto ir sauso klimato placiai auginami vaisiai ir vynuoges EkonomikaMoldovos lejosPagrindinis straipsnis Svarbiausios ukio sakos zemes ukis ir susijusi perdirbamoji pramone Daugiau kaip septyni desimtadaliai Moldovos zemes derlingas juodzemis Pagrindines zemes ukio kulturos kvieciai tabakas kukuruzai ir saulegrazos Salies pietuose auginamos vynuoges Vynininkyste viena is nedaugelio pramones saku tebeklestinciu po 1991 m kai salis tapo nepriklausoma Moldovos zemes ukyje dirba 39 ekonomiskai aktyviu gyventoju zemes ukio produktai sudaro dauguma salies eksporto Svarbi ir maisto perdirbimo pramone pagaminanti 42 Moldovos pramones produkcijos 2009 m Moldovos bendras vidaus produktas perkamosios galios paritetas buvo 9 986 mlrd JAV doleriu Tais paciais metais BVP vienam zmogui teko 2 300 JAV doleriu Pagrindiniai mainu partneriai yra Rusija Ukraina Rumunija 2008 m eksporto partneriai Marokas 48 1 Rusija 14 8 Rumunija 8 1 Italija 5 BVP pagal sektorius zemes ukis 40 6 pramone 16 paslaugu sektorius 43 3 2005 m DemografijaPagrindinis straipsnis Moldavijos demografija Salis tankiai apgyvendinta 70 gyventoju gyvena miestuose Didziausi miestai Kisiniovas Belcai Tiraspolis Benderai Tautine gyventoju sudetis gana marga Remiantis paskutiniu 2004 m Moldovos gyventoju surasymu ir tais paciais metais atsiskyrusioje Padniestreje vykdytu surasymu didziausia tautine grupe sudaro moldavai 69 62 Mazesnio dydzio yra ukrainieciu 11 23 ir rusu 9 39 tautines grupes kuriu didzioji dalis gyvena Padniestres regione Be siu pagrindiniu grupiu Moldovoje gyvena 3 85 gagauzu kalbanciu gagauzu kalba priklausancia tiurku kalbu grupei 2 bulgaru 1 5 zydu ir kitu mazesniu tautiniu grupiu atstovai Rumunais surasymu duomenimis save laike 1 87 gyventoju 2 17 Moldovoje ir 0 05 Padniestreje taciau rumunu ir moldavu etnosai del lingvistines ir istorines bendrystes persikloja surasymo metu 18 8 save moldavais identifikavusiu zmoniu savo gimtaja kalba pavadino rumunu 93 3 gyventoju staciatikiai priklausantys Moldovos Staciatikiu Baznyciai Ukrainos Staciatikiu Baznyciai ir Rusijos Staciatikiu Baznyciai 1 5 judejai Apie 20 000 kataliku 18 000 Jehovos liudytoju Yra baptistu bendruomene Kalba Pagrindiniai straipsniai Rumunu kalba ir Moldavu kalba Valstybine Moldovos kalba rumunu priklausanti romanu kalbu grupei ir uzrasyta lotyniskais rasmenimis Salyje daugiausiai snekama rumunu kalbos moldavu subdialektu paplitusiu ir siaures rytu Rumunijoje Abiejose salyse galioja vienodas bendrines kalbos standartas 1991 m Moldovos Nepriklausomybes deklaracija skelbia kad salies valstybine kalba rumunu 1994 m salies Konstitucijoje buvo parasyta kad valstybine kalba moldavu uzrasyta lotyniska abecele 2013 m gruodzio 5 d Moldovos Konstitucinis Teismas prieme nutarima kuriuo skelbiama kad Nepriklausomybes deklaracija yra pirminis dokumentas ir salies valstybine kalba rumunu Konstitucinio Teismo sprendimas galutinis ir neskundziamas Rumunu kalbos pavadinimo problematika Moldovoje yra salygota ilgalaikio politinio ir istorinio Rumunijos ir Moldovos atskirumo Samoningas politinis siekis kurti atskira moldavu kalba po 1940 m TSRS okupacijos Moldavijos TSR oficialiomis kalbomis paskelbtos moldavu ir rusu kalbos rumunu kalbai sukurtas moldaviskas kirilicos rastas į naujai kuriama bendrine kalba įterpta daug archajiniu slavu kilmes rumunisku zodziu nauju rusisku skoliniu Atkurusi nepriklausomybe Moldova grįzo prie lotynisko rasto 2004 m surasymo duomenimis rumunu moldavu kalba yra gimtoji daugiau kaip 76 salies gyventoju 11 26 gyventoju gimtoji kalba rusu 5 51 ukrainieciu 4 07 gagauzu Rusu kalba yra gimtoji dideliam skaiciui ne rusu tautybes Moldovos tautiniu mazumu atstovu ukrainieciu gagauzu bulgaru Si kalba turi regionines kalbos statusa Gagauzijoje ir yra atsiskyrusios nepripazintos Padniestres lingua franca Atsiskyrusi Padniestre oficialiomis įvardija tris kalbas moldavu uzrasyta kirilica rusu ir ukrainieciu KulturaPagrindinis straipsnis Tradiciniai Moldovos kostiumai Moldovos kultura yra glaudziai susijusi su Rumunijos kulturinemis tradicijomis ir istorija todel joje galima rasti bizantisko paveldo turku ir slavu kulturos elementu Pirmosios knygos religiniai tekstai atsirado XVII a viduryje Įzymus kulturos veikejai princas ir mokslininkas 1673 1723 m istorikas ir filologas 1836 1907 m rasytojas 1837 1889 m Muzika Mioriţa pastoraline balade piemenu daina vienas svarbiausiu rumunisko ir moldavisko folkloro elementu Tarybiniais laikais moldaviska folklorine muzika buvo pletojama bet buvo stengiamasi nepabrezti moldavu ir rumunu panasumu Kahulo Cahul mieste vyksta muzikiniai festivaliai Draugu veidai The Faces of Friends Sportas Moldavijos transportas Moldavijos karines pajegos Moldavijos tarptautiniai santykiai Turizmas MoldavijojeSaltiniaiVikiteka Moldavija vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Moldavija http www constcourt md libview php l en amp id 512 amp idc 7 Moldovos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m gruodzio 5 d https statistica gov md ro rezultatele preliminare ale recensamantului populatiei si locuintelor 2024 10077 61626 html World Economic Outlook Database October 2021 Edition IMF org Tarptautinis valiutos fondas Nuoroda tikrinta 2021 10 13 The EU and Moldova vague perspectives and clear shortcomings EU leaders grant candidate status to Ukraine and Moldova CIA pasaulio faktu knyga Moldova Archyvuota kopija 2015 11 25 is Wayback Machine projekto http www statistica md public files Recensamint Recensamintul populatiei vol 1 6 Nationalitati de baza ro xls James Minahan Miniature empires a historical dictionary of the newly independent states Greenwood Publishing Group 1989 p 276 http www moldova suverana md index php start from amp ucat 7 amp subaction showfull amp id 1156426235 amp archive 1156767681 amp http www e democracy md en legislation constitution Moldovos Respublikos Konstitucija 13 str 1 eil http memory loc gov cgi bin query r frd cstdy field DOCID md0027