Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Moldavijos geografija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Moldavijos geografija | |
| Žemynas | Europa |
| Regionas | Pietryčių Europa |
| Plotas | 33 851 km² 97,16 % žemės 2,84 % vandens |
| Pakrantė | 0 km |
| Sienos | Ukraina 939 km Rumunija 450 km |
| Aukščiausias taškas | Balaneštų kalnas 429 m |
| Žemiausias taškas | Dniestras 2 m |
| Ilgiausia upė | Prutas 695 km |
| Didžiausias ežeras | Dubesario tvenkinys 68 km² |
Moldavija arba Moldova – valstybė Pietryčių Europoje, beveik visa teritorija Pruto ir Dniestro tarpupyje. Neturi tiesioginio priėjimo prie jūros (tik Dniestro ir Dunojaus upėmis per Ukrainą ir Rumuniją į Juodąją jūrą). Šiaurėje, rytuose ir pietuose ribojasi su Ukraina (939 km), vakaruose su Rumunija (450 km). Moldovos teritorijos ilgis iš šiaurės į pietus – 330 km, plotis iš vakarų į pietus – 135 km. Dažniausiai priskiriama Vidurio ir Rytų Europai.
Paviršius
Geologiniu požiūriu priklauso Rytų Europos, arba Rusijos, platformos pietvakariniam pakraščiui; pietuose – hercininės Skitų plokštės pakraštys. Pamatą sudaro priekambrio kristalinės uolienos, padengtos jaunesnėmis nuosėdomis. Nuosėdinių uolienų (daugiausia smiltainiai, moliai, klintys) sluoksnis pietuose iki 6 000 m.
Kalvotų lygumų kraštas, labai paveiktas erozijos; vidutinis šalies aukštis 147 m virš jūrs lygio; aukščiausias taškas Beleneštis (429 m virš jūros lygio); žemiausias taškas Dniestro žemupyje pasienyje su Ukraina (5 m virš jūros lygio). Didžiojoje dalyje Moldovos aukštumos, tiksliau Moldovos ir Besarabijos aukštumos rytinė dalis: Kodris ir Toltrai. Kodris – miškais apaugusi kalvota lyguma šalies viduryje; gilūs slėniai, statūs kalvų šlaitai, didelis santykinis aukštis primena kalnus, Reuto ir Biko tarpupis vadinamas „Besarabijos Šveicarija“; – amfiteatro formos dideli paviršiaus pažemėjimai, per ilgą laiką susidarę dėl nuošliaužų ir erozijos. Toltrai – kalvota aukštuma šiauriau; . Palei Dniestrą – Padniestrės aukštuma; palei Prutą – Tigečio aukštuma. Šiaurėje – slėniuota Šiaurės Moldovos lyguma; pietuose – kalvota ir pelkėta, žemėjanti Juodosios jūros link Pietų Moldavos lyguma. Piečiau Kišiniovo – likučiai.
Klimatas
Vidutinių platumų pereinantis iš jūrinio į žemyninį su ilgomis karštomis vasaromis, šiltais rudenimis ir trumpomis mažai sniegingomis žiemomis. Vyrauja šiltos Atlanto oro masės; vyraujantys šiaurės vakarų vėjai.
Vidutinė metinė oro temperatūra idėja šiaurės pietų kryptimi °C: Bričenis +7,5, Kišiniovas +9,2, Kahulis +10,1. Vidutinė sausio oro temperatūra nuo -5 °C šiaurėje iki -2 °C pietuose; atitinkamai liepos nuo +19 °C iki +22 °C. Žemiausia oro temperatūra įregistruota -36 °C, aukščiausia +41 °C.
Didžiausias daugiametis kritulių kiekis 560 mm šiaurėje, mažiausias 370 mm pietvakariuose. Vakariniuose Kodrio šlaituose kritulių daugiau negu rytiniuose; vasarą dažnos liūtys su perkūnija; žiemą sniego danga dažnai nepastovi.
~50 % saulėtų dienų; saulė šviečia nuo 2 000 val. per metus šaiurėje iki 2 350 val. per metus pietuose. Vegetacinis laikotarpis trunka ~220 dienų.
Vidutinė sausio ir liepos oro temperatūra °C (vidutinis daugiametis kritulių kiekis mm): Kišiniovas -3 ir +21 (480).
Vidaus vandenys
Neturtinga paviršinių vandenų. Upės priklauso Juodosios jūros baseinui; beveik visos teka šiaurės pietų kryptimi. Svarbiausios upės Dniestras ir Prutas prasideda Ukrainos Karpatuose. Dniestras teka rytuose, Prutas vakaruose pasienyje su Rumunija ir įteka Dunojų. Pietinės upės Jalpugas ir Kogilnikas vasarą labai nusenka.
Natūralių ežerų nedaug; daugiausia senvaginiai Dniestro ir Pruto slėniuose. ~1600 dirbtinių tvenkinių (marių), užtvenkus Dniestrą, Biką, Prutą. Didžiausias Dubesario tvenkinys (68 km²), susidariusios užtvenkus Dniestrą.
Dirvožemis
Juodžemiai užima 72 % šalies teritorijos (aukščiausias rodiklis pasaulyje); būdingi visi juodžemių tipai – tipiški (didžiausi plotai, ypač šiaurėje), paprastieji, karbonatiniai, išplauti, nujaurėję. Aukštumose paplitę miškų pilkžemiai, Kodryje – miškų rudžemiai; upių slėniuose – aliuviniai dirvožemiai. Dirvų erozija; druskėjimas.
Augalija
Priklauso stepių ir miškastepių zonai; didžiausios stepės – šiaurėje Belcio, pietuose Budžako. Stepės išartos; natūralios stepių augalijos beveik nelikę. Miškų nedaug, daugiausia Kodruose; vyrauja plačialapiai – ąžuolai (70 %; ir pūkuotųjų ąžuolų giraitės girnecos pietuose), skroblai, bukai, uosiai, liepos. Nendrynai Dniestro ir Pruto žemupiuose.
Dirbamoji žemė užima 67 (arimai 57, sodai ir vynuogynai 10), pievos ir ganyklos 12, miškai 10 (2005; 1980 buvo 8, XX a. pr. buvo 25), vidaus vandenys 1 % šalies teritorijos.
Gyvūnija
Miškuose veisiasi šermuonėliai, voverės, barsukai, stirnos, elniai, kiaunės, lapės, šernai, vilkai; stepėse ir miškastepėse daug graužikų – pelės, žiurkėnai, starai, šeškai. Daug paukščių Dniestro ir Pruto žemupiuose – antys, žąsys, gervės, garniai, gulbės, pelikanai. Miškuose veisiasi miškiniai vieversiai, kėkštai, geniai, strazdai, apuokai, vanagai, stepėse – putpelės, kurapkos, stepių ereliai. Vidaus vandenyse karšiai, karpiai, karosai, ešeriai, starkiai, baltieji amūrai.
Aplinkosauga
2000 m. atmosferos tarša tūkst. t: anglies monoksidu 220, azoto oksidais 55, sieros dioksidu 50, lakiaisiais organiniais junginiais 50.
Saugomos teritorijos užima 1,5 % šalies teritorijos. Kodrio rezervatas – įkurtas 1971 metais, 52 km²; saugomi ąžuolai, skroblai, bukai, elniai, stirnos, šernai, barsukai, kiaunės.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Moldavijos geografija, Kas yra Moldavijos geografija? Ką reiškia Moldavijos geografija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Moldavijos geografijaZemynas EuropaRegionas Pietryciu EuropaPlotas 33 851 km 97 16 zemes 2 84 vandensPakrante 0 kmSienos Ukraina 939 km Rumunija 450 kmAuksciausias taskas Balanestu kalnas 429 mZemiausias taskas Dniestras 2 mIlgiausia upe Prutas 695 kmDidziausias ezeras Dubesario tvenkinys 68 km Moldavija arba Moldova valstybe Pietryciu Europoje beveik visa teritorija Pruto ir Dniestro tarpupyje Neturi tiesioginio priejimo prie juros tik Dniestro ir Dunojaus upemis per Ukraina ir Rumunija į Juodaja jura Siaureje rytuose ir pietuose ribojasi su Ukraina 939 km vakaruose su Rumunija 450 km Moldovos teritorijos ilgis is siaures į pietus 330 km plotis is vakaru į pietus 135 km Dazniausiai priskiriama Vidurio ir Rytu Europai PavirsiusGeologiniu poziuriu priklauso Rytu Europos arba Rusijos platformos pietvakariniam pakrasciui pietuose hercinines Skitu plokstes pakrastys Pamata sudaro priekambrio kristalines uolienos padengtos jaunesnemis nuosedomis Nuosediniu uolienu daugiausia smiltainiai moliai klintys sluoksnis pietuose iki 6 000 m Kalvotu lygumu krastas labai paveiktas erozijos vidutinis salies aukstis 147 m virs jurs lygio auksciausias taskas Belenestis 429 m virs juros lygio zemiausias taskas Dniestro zemupyje pasienyje su Ukraina 5 m virs juros lygio Didziojoje dalyje Moldovos aukstumos tiksliau Moldovos ir Besarabijos aukstumos rytine dalis Kodris ir Toltrai Kodris miskais apaugusi kalvota lyguma salies viduryje gilus sleniai status kalvu slaitai didelis santykinis aukstis primena kalnus Reuto ir Biko tarpupis vadinamas Besarabijos Sveicarija amfiteatro formos dideli pavirsiaus pazemejimai per ilga laika susidare del nuosliauzu ir erozijos Toltrai kalvota aukstuma siauriau Palei Dniestra Padniestres aukstuma palei Pruta Tigecio aukstuma Siaureje sleniuota Siaures Moldovos lyguma pietuose kalvota ir pelketa zemejanti Juodosios juros link Pietu Moldavos lyguma Pieciau Kisiniovo likuciai KlimatasVidutiniu platumu pereinantis is jurinio į zemyninį su ilgomis karstomis vasaromis siltais rudenimis ir trumpomis mazai sniegingomis ziemomis Vyrauja siltos Atlanto oro mases vyraujantys siaures vakaru vejai Vidutine metine oro temperatura ideja siaures pietu kryptimi C Bricenis 7 5 Kisiniovas 9 2 Kahulis 10 1 Vidutine sausio oro temperatura nuo 5 C siaureje iki 2 C pietuose atitinkamai liepos nuo 19 C iki 22 C Zemiausia oro temperatura įregistruota 36 C auksciausia 41 C Didziausias daugiametis krituliu kiekis 560 mm siaureje maziausias 370 mm pietvakariuose Vakariniuose Kodrio slaituose krituliu daugiau negu rytiniuose vasara daznos liutys su perkunija ziema sniego danga daznai nepastovi 50 sauletu dienu saule sviecia nuo 2 000 val per metus saiureje iki 2 350 val per metus pietuose Vegetacinis laikotarpis trunka 220 dienu Vidutine sausio ir liepos oro temperatura C vidutinis daugiametis krituliu kiekis mm Kisiniovas 3 ir 21 480 Vidaus vandenysNeturtinga pavirsiniu vandenu Upes priklauso Juodosios juros baseinui beveik visos teka siaures pietu kryptimi Svarbiausios upes Dniestras ir Prutas prasideda Ukrainos Karpatuose Dniestras teka rytuose Prutas vakaruose pasienyje su Rumunija ir įteka Dunoju Pietines upes Jalpugas ir Kogilnikas vasara labai nusenka Naturaliu ezeru nedaug daugiausia senvaginiai Dniestro ir Pruto sleniuose 1600 dirbtiniu tvenkiniu mariu uztvenkus Dniestra Bika Pruta Didziausias Dubesario tvenkinys 68 km susidariusios uztvenkus Dniestra DirvozemisJuodzemiai uzima 72 salies teritorijos auksciausias rodiklis pasaulyje budingi visi juodzemiu tipai tipiski didziausi plotai ypac siaureje paprastieji karbonatiniai isplauti nujaureje Aukstumose paplite misku pilkzemiai Kodryje misku rudzemiai upiu sleniuose aliuviniai dirvozemiai Dirvu erozija druskejimas AugalijaPriklauso stepiu ir miskastepiu zonai didziausios stepes siaureje Belcio pietuose Budzako Stepes isartos naturalios stepiu augalijos beveik nelike Misku nedaug daugiausia Kodruose vyrauja placialapiai azuolai 70 ir pukuotuju azuolu giraites girnecos pietuose skroblai bukai uosiai liepos Nendrynai Dniestro ir Pruto zemupiuose Dirbamoji zeme uzima 67 arimai 57 sodai ir vynuogynai 10 pievos ir ganyklos 12 miskai 10 2005 1980 buvo 8 XX a pr buvo 25 vidaus vandenys 1 salies teritorijos GyvunijaMiskuose veisiasi sermuoneliai voveres barsukai stirnos elniai kiaunes lapes sernai vilkai stepese ir miskastepese daug grauziku peles ziurkenai starai seskai Daug pauksciu Dniestro ir Pruto zemupiuose antys zasys gerves garniai gulbes pelikanai Miskuose veisiasi miskiniai vieversiai kekstai geniai strazdai apuokai vanagai stepese putpeles kurapkos stepiu ereliai Vidaus vandenyse karsiai karpiai karosai eseriai starkiai baltieji amurai Aplinkosauga2000 m atmosferos tarsa tukst t anglies monoksidu 220 azoto oksidais 55 sieros dioksidu 50 lakiaisiais organiniais junginiais 50 Saugomos teritorijos uzima 1 5 salies teritorijos Kodrio rezervatas įkurtas 1971 metais 52 km saugomi azuolai skroblai bukai elniai stirnos sernai barsukai kiaunes