Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Maroko geografijaŽemynas AfrikaRegionas MagrebasKoordinatės 32 00 Š 5 00 VPlotas 446 550 be Vakarų Sacharos km 57 99 94
Maroko geografija
| Maroko geografija | |
| Žemynas | Afrika |
| Regionas | Magrebas |
| Koordinatės | 32°00'Š 5°00'V |
| Plotas | 446 550 (be Vakarų Sacharos) km² (57) 99,94% žemės 0,06% vandens |
| Pakrantė | 1 835 km |
| Sienos | viso: 2 017.9 km Alžyras 1 559 km Vakarų Sachara: 443 km Ispanija (Seuta): 6,3 km Ispanija (Melilja) 9,6 km |
| Aukščiausias taškas | Tubkalis 4 165 m |
| Žemiausias taškas | Sebkha Tah −55 m |
| Ilgiausia upė | Dra 1 150 km |
| Didžiausias ežeras | - |
Marokas – valstybė šiaurės vakarų Afrikoje, ribojasi su Alžyru rytuose, Vakarų Sachara pietuose ir Atlanto vandenynu vakaruose bei Viduržemio jūra šiaurėje. Marokas yra ant Afrikos žemyno tektoninės plokštės šiaurinės dalies. Atlaso kalnai kerta Maroko teritoriją skersai iš pietvakarių į šiaurės rytus. Šie kalnai prieš 40-45 mln. metų susidarė pasislinkus Afrikos tektoninei plokštei į šiaurę. Atlaso kalnai ir Alpės susidarė spaudžiantis žemyninėms tektoninėms plytoms istorinėje Viduržemio jūros vietoje. Pačios seniausios uolienos Afrikoje yra kambro periodo uolienos, esančios Atlaso kalnų viršūnėse. Atlaso kalnų prieškalnėse dažnai vyksta žemės drebėjimai. Pastarasis pats didžiausias įvyko 1960 m. Agadire, per kurį žuvo 12 000 žmonių. Visos Maroko upės prasideda Atlaso ir Rifo kalnuose.
Reljefas
Marokas yra kalnų šalis. Atlaso kalnai susideda iš trijų kalnagūbrių: Vidurinio Atlaso šiaurėje, Aukštojo Atlaso centre su keletu viršukalnių, aukštesnių kaip 3700 m (tai patys aukščiausi kalnai Afrikoje į šiaurę nuo Kamerūno), ir Antiatlaso pietuose (2360 m), bei šiaurinėje dalyje miškais apaugusios plynaukštės. 1800 m aukštyje prasideda Alpinės pievos. Į vakarus nuo Atlaso yra pakankamai drėgnos Atlanto vandenyno lygumos (Garbo, Abdo ir Suso), šiaurės vakaruose yra plokščiakalnis – Maroko Mesetos, šiaurės rytuose – Maroko-Alžyro Mesetos (1100–1200 m aukščio). Į pietus nuo Antiatlaso – akmeningas plokščiakalnis, kuris į pietryčius ir pietus pereinana į smėlėtą ir akmeningą Sacharos lygumą. Šiaurinėje Maroko pakrantės dalyje 200 km tęsiasi Rifo kalnai (1500 m aukščio), sudarantys barjerą tarp Viduržemio jūros ir centrinių šalies rajonų. Tarp Rifo kalnų ir Vidurinio Atlaso yra Tazos perėja, jungianti šiaurinius Maroko rajonus su Alžyru. Lygi Atlanto vandenyno smėlėta pakrantė tik vietomis uolėta. Rifo kalnų krantai statūs su siaura smėlio juosta.
Klimatas
Šiauriniai ir Atlanto pakrantės Maroko rajonai yra Viduržemio jūros klimato zonoje su krituliais žiemą (spalio – balandžio mėn.) ir sausa ir karšta vasara (gegužės – rugsėjo mėn). Vasarą Marokas yra pastovaus anticiklono zonoje, kurio centras yra virš Atlanto vandenyno ir Sacharos, o žiemą šaltos Atlanto oro srovės dažnai pasiekia ir pietinius šalies rajonus. Šiaurinėje šalies dalyje dažnos liūtys. Žiemą 1500 m aukštumas nukloja sniegas, o Atlaso kalnų lygumose sniego storis gali siekti net šešis metrus. Vidutinis metinis kritulių kiekis mažėja iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus. Aukštasis Atlasas stabdo didžiąją kritulių dalį, o Sacharos dykumos dalyje vidutinė metinė kritulių norma nesiekia 200 mm. Būna metų, kai čia kritulių nebūna iš viso. Patys drėgniausi yra Rifo, Vidurinio Atlaso ir Aukštojo Atlaso kalnų rajonai. Kartais čia iškrenta iki 1000 mm kritulių. Atlaso lygumose kritulių kiekis svyruoja apie 533 mm Rabate ir 254 mm Marakeše, bet kasmetiniai kritulių rodikliai gali labai keistis. Oro temperatūra taip pat svyruoja tolstant nuo Viduržemio jūros ir Atlanto vandenyno. Pakrančių klimatas švelnus ir žiemą, čia šalnų nėra, bet centriniuose rajonuose žiema – šaltesnė, o vasara – karštesnė. Vasarą oro temperatūra staiga kyla visoje Maroko teritorijoje, išskyrus Atlanto pakrantę į pietus nuo Kasablankos, kur iš šiaurės į pietus teka šaltoji Kanarų srovė. Ji daro ženklią įtaką šioms vietovėms, kur dieną dažnas rūkas ir vėsus oras. Pats karščiausias oras yra Marakeše – vasaromis čia oro temperatūra pakyla iki 38-40° C dieną, o naktimis nukrenta iki 18-24° C. Kalnuose 1500 m aukštyje vasarą oro temperatūra pasiekia iki 32° C. Iš Sacharos dažnai atslenka ciklonai, kurie persirita Atlaso kalnus ir susitinka su Atlanto anticiklonu. Tada Maroko pakrantėse pučia sausas karštas vėjas, kuris gali pasiekti uragano lygį. Šie vėjai vadinami šergais (Chergui), o Europoje – siroku, ir sukelia kelias dienas besitęsiančius dusinančius karščius. Pietiniuose rajonuose yra dažnos smėlio audros.
Augmenija
Maroke yra Alpinės pievos, tankūs miškai, stepės Sacharos pakraščiuose ir oazės dykumoje. Marokui yra būdingas Viduržemio jūros – tankiai suaugę dygliuoti visžaliai krūmai ir medžių sąžalynai, (Quercus ilex) ir kamštinių ąžuolų (Quercus suber) giraitės, augančios kalnuose iki 700 m virš jūros lygio, o aukščiau – mišrūs miškai. Kalnuose ir lygumose yra daug alepinių pušų ir kadagio miškų. Rifo kalnų viduryje, Vidurio Atlaso šiaurėje ir Aukštojo Atlaso rytuose auga Atlaso kedras (Cedrus atlantica), vertinamas dėl savo aromatingos ir labai ilgaamžės medienos. Pietvakarių Maroke endeminiu augalu yra arganas, dar vadinamas geležiniu medžiu, iš kurio vaisių spaudžiamas augalinis aliejus. Šiaurės rytų stepės padengtos ašuotene (Stipa tenacissima) (angl. Esparto arba angl. esparto grass), iš kurios gaminamas aukštos kokybės popierius. Sausiems centriniams ir pietiniams rajonams būdinga krūminė kietalapė augalija, žolynai (liucerna, kietis, kupranugarinė žolė ir kt.). Maroke daug augalų, įvežtų iš kitų Viduržemio jūros klimato regionų: tai eukaliptai ir įvairūs kaktusai.
Gyvūnija
Daugelio gyvūnų, gyvenusių šiaurės Afrikoje Romos imperijos laikais, iki šių dienų neliko, tai: krokodilai, begemotai, žirafos, buivolai, drambliai, antilopės, ir liūtai. Maroko pusdykumėse veisiasi kiškiai, Sacharinės gazelės, einiai, hienos ir šokliai. Pietiniuose rajonuose sutinkama Raguotoji angis, (Aspidelaps lubricus lubricus), smiltpelės. Vidurinio Atlaso kalnų plynaukštėse yra šernų, lapių, lūšių, šakalų ir beuodegių makakų, o Aukštajame Atlase, – berberinių avinų. Arkliai į Maroką įvežti apie 1600 m. pr. m. e., o vienkupris kupranugaris čia atsirado VII a. kraštą užkariavus arabams. Marokas yra sezoninių paukščių migravimo kelyje tarp Europos ir Afrikos. Čia dažnai galima matyti gandrus ir jų lizdus. Dirbamos žemės rajonuose dažnos pelėdos, gegutės, žalvarniai ir šarkos, o pelkėtose vietose – garniai. Kalnuose dažnai sutinkami grifai, ereliai, vanagai, suopiai, pelėsakaliai ir startsakaliai. Atlanto vandenyno pakrančių vandenyse daug vertingų rūšių žuvų (sardinių, tunų, sidabrinių menkių ir kt.).
Saugomos teritorijos
Gyvunams ir augalams saugoti Maroke yra įkurta keturiolika nacionalinių parkų. Didžiausi yra Tubkalio nacionalinis parkas, esantis sunkiai prieinamame Aukštajame Atlase ir Tazeko nacionalinis parkas – Vidurinio Atlaso šiaurės rytuose.
Vidaus vandenys
Pastoviai tekančių upių Maroke mažai. Iš Atlaso kalnų į Atlanto vandenyną ir Viduržemio jūrą įteka didžiausios upės: Muluja, Sebu, Um ar-Rbija, Tensiftas ir Bu-Regregas. Šios upės vandeningos rudenį ir žiemą, o vasarą visiškai nusenka. Visos likusios upės yra išdžiūstančios ir vadinamos Vadi (angl. Wadi, arab. وادي wādī, pranc. oued). Tokia yra ir ilgiausia Maroko upė Dra, tekanti šalies pietuose. Ant šiaurėje tekančių upių yra pastatytos užtvankos ir HES. Taip sudarė didžiulės vandens saugyklos. Visus metus vandeningų ežerų Maroke nėra. Po žiemos susidarę ežerai yra druskingi ir vasara išdžiūsta.
Faktai ir skaičiai
- Plotas
-
- visas: 446 550 km²
- sausuma: 446 300 km²
- vandenys: 250 km²
- Jūrinės valdos
-
- Pakrantės zona: 24 jūrmylės (44 km)
- Kontinentinis šelfas: 200 jūrmylių (370 km)
- Išskirtinė ekonominė zona: 200 jūrmylių (370 km)
- Teritorinė jūra: 12 jūrmylių (29 km)
- Kranto linijos ilgis
- 1 835 km
- Sienos
-
- bendras ilgis: 2 017,9 km
- pagal valstybes: Alžyras 1 559 km, Vakarų Sachara 443 km, Ispanija 15,9 km
- Ekstremalūs taškai
-
- Aukščiausia vieta: Tubkalis (Jebel Toubkal) 4 165 m
- Žemiausia vieta: Sebkha Tah -55 m
- Gamtiniai resursai
- Fosforitai, geležis, švinas, kobaltas, manganas, cinkas, akmens anglis, nedideli kiekiai naftos ir dujų, oda, žuvis, druska, hidroenergija
- Žemės naudojimas
-
- dirbama žemė: 19 %
- grūdiniai pasėliai: 2 %
- kita: 79 % (2005 m.)
- Drėkinama žemė
- 14 450 km² (2003 m.)
- Gamtiniai pavojai
-
- žemės drebėjimai – šiaurės vakaruose, vakaruose
- sausros – nuolat pasikartojančios
Galerija
Šaltiniai
- CIA Factbook: Marokas Archyvuota kopija 2018-12-26 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Europos skaitmeninis archyvas Archyvuota kopija 2007-09-06 iš Wayback Machine projekto. Maroko žemėlapiai
- Maroko nacionaliniai parkai Archyvuota kopija 2011-10-19 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Maroko geografija, Kas yra Maroko geografija? Ką reiškia Maroko geografija?
Maroko geografijaZemynas AfrikaRegionas MagrebasKoordinates 32 00 S 5 00 VPlotas 446 550 be Vakaru Sacharos km 57 99 94 zemes 0 06 vandensPakrante 1 835 kmSienos viso 2 017 9 km Alzyras 1 559 km Vakaru Sachara 443 km Ispanija Seuta 6 3 km Ispanija Melilja 9 6 kmAuksciausias taskas Tubkalis 4 165 mZemiausias taskas Sebkha Tah 55 mIlgiausia upe Dra 1 150 kmDidziausias ezeras Marokas valstybe siaures vakaru Afrikoje ribojasi su Alzyru rytuose Vakaru Sachara pietuose ir Atlanto vandenynu vakaruose bei Vidurzemio jura siaureje Marokas yra ant Afrikos zemyno tektonines plokstes siaurines dalies Atlaso kalnai kerta Maroko teritorija skersai is pietvakariu į siaures rytus Sie kalnai pries 40 45 mln metu susidare pasislinkus Afrikos tektoninei plokstei į siaure Atlaso kalnai ir Alpes susidare spaudziantis zemyninems tektoninems plytoms istorineje Vidurzemio juros vietoje Pacios seniausios uolienos Afrikoje yra kambro periodo uolienos esancios Atlaso kalnu virsunese Atlaso kalnu prieskalnese daznai vyksta zemes drebejimai Pastarasis pats didziausias įvyko 1960 m Agadire per kurį zuvo 12 000 zmoniu Visos Maroko upes prasideda Atlaso ir Rifo kalnuose Uoleta Atlanto vandenyno pakrante ties Es Savira Reljefas Marokas yra kalnu salis Atlaso kalnai susideda is triju kalnagubriu Vidurinio Atlaso siaureje Aukstojo Atlaso centre su keletu virsukalniu aukstesniu kaip 3700 m tai patys auksciausi kalnai Afrikoje į siaure nuo Kameruno ir Antiatlaso pietuose 2360 m bei siaurineje dalyje miskais apaugusios plynaukstes 1800 m aukstyje prasideda Alpines pievos Į vakarus nuo Atlaso yra pakankamai dregnos Atlanto vandenyno lygumos Garbo Abdo ir Suso siaures vakaruose yra ploksciakalnis Maroko Mesetos siaures rytuose Maroko Alzyro Mesetos 1100 1200 m aukscio Į pietus nuo Antiatlaso akmeningas ploksciakalnis kuris į pietrycius ir pietus pereinana į smeleta ir akmeninga Sacharos lyguma Siaurineje Maroko pakrantes dalyje 200 km tesiasi Rifo kalnai 1500 m aukscio sudarantys barjera tarp Vidurzemio juros ir centriniu salies rajonu Tarp Rifo kalnu ir Vidurinio Atlaso yra Tazos pereja jungianti siaurinius Maroko rajonus su Alzyru Lygi Atlanto vandenyno smeleta pakrante tik vietomis uoleta Rifo kalnu krantai status su siaura smelio juosta Maroko geografinis zemelapisKlimatas Siauriniai ir Atlanto pakrantes Maroko rajonai yra Vidurzemio juros klimato zonoje su krituliais ziema spalio balandzio men ir sausa ir karsta vasara geguzes rugsejo men Vasara Marokas yra pastovaus anticiklono zonoje kurio centras yra virs Atlanto vandenyno ir Sacharos o ziema saltos Atlanto oro sroves daznai pasiekia ir pietinius salies rajonus Siaurineje salies dalyje daznos liutys Ziema 1500 m aukstumas nukloja sniegas o Atlaso kalnu lygumose sniego storis gali siekti net sesis metrus Vidutinis metinis krituliu kiekis mazeja is siaures į pietus ir is vakaru į rytus Aukstasis Atlasas stabdo didziaja krituliu dalį o Sacharos dykumos dalyje vidutine metine krituliu norma nesiekia 200 mm Buna metu kai cia krituliu nebuna is viso Patys dregniausi yra Rifo Vidurinio Atlaso ir Aukstojo Atlaso kalnu rajonai Kartais cia iskrenta iki 1000 mm krituliu Atlaso lygumose krituliu kiekis svyruoja apie 533 mm Rabate ir 254 mm Marakese bet kasmetiniai krituliu rodikliai gali labai keistis Oro temperatura taip pat svyruoja tolstant nuo Vidurzemio juros ir Atlanto vandenyno Pakranciu klimatas svelnus ir ziema cia salnu nera bet centriniuose rajonuose ziema saltesne o vasara karstesne Vasara oro temperatura staiga kyla visoje Maroko teritorijoje isskyrus Atlanto pakrante į pietus nuo Kasablankos kur is siaures į pietus teka saltoji Kanaru srove Ji daro zenklia įtaka sioms vietovems kur diena daznas rukas ir vesus oras Pats karsciausias oras yra Marakese vasaromis cia oro temperatura pakyla iki 38 40 C diena o naktimis nukrenta iki 18 24 C Kalnuose 1500 m aukstyje vasara oro temperatura pasiekia iki 32 C Is Sacharos daznai atslenka ciklonai kurie persirita Atlaso kalnus ir susitinka su Atlanto anticiklonu Tada Maroko pakrantese pucia sausas karstas vejas kuris gali pasiekti uragano lygį Sie vejai vadinami sergais Chergui o Europoje siroku ir sukelia kelias dienas besitesiancius dusinancius karscius Pietiniuose rajonuose yra daznos smelio audros Lietuvos baltasis gandras Marakeso centreAugmenija Maroke yra Alpines pievos tankus miskai stepes Sacharos pakrasciuose ir oazes dykumoje Marokui yra budingas Vidurzemio juros tankiai suauge dygliuoti viszaliai krumai ir medziu sazalynai Quercus ilex ir kamstiniu azuolu Quercus suber giraites augancios kalnuose iki 700 m virs juros lygio o auksciau misrus miskai Kalnuose ir lygumose yra daug alepiniu pusu ir kadagio misku Rifo kalnu viduryje Vidurio Atlaso siaureje ir Aukstojo Atlaso rytuose auga Atlaso kedras Cedrus atlantica vertinamas del savo aromatingos ir labai ilgaamzes medienos Pietvakariu Maroke endeminiu augalu yra arganas dar vadinamas geleziniu medziu is kurio vaisiu spaudziamas augalinis aliejus Siaures rytu stepes padengtos asuotene Stipa tenacissima angl Esparto arba angl esparto grass is kurios gaminamas aukstos kokybes popierius Sausiems centriniams ir pietiniams rajonams budinga krumine kietalape augalija zolynai liucerna kietis kupranugarine zole ir kt Maroke daug augalu įveztu is kitu Vidurzemio juros klimato regionu tai eukaliptai ir įvairus kaktusai Gyvunija Daugelio gyvunu gyvenusiu siaures Afrikoje Romos imperijos laikais iki siu dienu neliko tai krokodilai begemotai zirafos buivolai drambliai antilopes ir liutai Maroko pusdykumese veisiasi kiskiai Sacharines gazeles einiai hienos ir sokliai Pietiniuose rajonuose sutinkama Raguotoji angis Aspidelaps lubricus lubricus smiltpeles Vidurinio Atlaso kalnu plynaukstese yra sernu lapiu lusiu sakalu ir beuodegiu makaku o Aukstajame Atlase berberiniu avinu Arkliai į Maroka įvezti apie 1600 m pr m e o vienkupris kupranugaris cia atsirado VII a krasta uzkariavus arabams Marokas yra sezoniniu pauksciu migravimo kelyje tarp Europos ir Afrikos Cia daznai galima matyti gandrus ir ju lizdus Dirbamos zemes rajonuose daznos peledos gegutes zalvarniai ir sarkos o pelketose vietose garniai Kalnuose daznai sutinkami grifai ereliai vanagai suopiai pelesakaliai ir startsakaliai Atlanto vandenyno pakranciu vandenyse daug vertingu rusiu zuvu sardiniu tunu sidabriniu menkiu ir kt Saugomos teritorijos Gyvunams ir augalams saugoti Maroke yra įkurta keturiolika nacionaliniu parku Didziausi yra Tubkalio nacionalinis parkas esantis sunkiai prieinamame Aukstajame Atlase ir Tazeko nacionalinis parkas Vidurinio Atlaso siaures rytuose Sebu vandens saugykla netoli FesoVidaus vandenys Pastoviai tekanciu upiu Maroke mazai Is Atlaso kalnu į Atlanto vandenyna ir Vidurzemio jura įteka didziausios upes Muluja Sebu Um ar Rbija Tensiftas ir Bu Regregas Sios upes vandeningos rudenį ir ziema o vasara visiskai nusenka Visos likusios upes yra isdziustancios ir vadinamos Vadi angl Wadi arab وادي wadi pranc oued Tokia yra ir ilgiausia Maroko upe Dra tekanti salies pietuose Ant siaureje tekanciu upiu yra pastatytos uztvankos ir HES Taip sudare didziules vandens saugyklos Visus metus vandeningu ezeru Maroke nera Po ziemos susidare ezerai yra druskingi ir vasara isdziusta Faktai ir skaiciai Plotas visas 446 550 km sausuma 446 300 km vandenys 250 km Jurines valdos Pakrantes zona 24 jurmyles 44 km Kontinentinis selfas 200 jurmyliu 370 km Isskirtine ekonomine zona 200 jurmyliu 370 km Teritorine jura 12 jurmyliu 29 km Kranto linijos ilgis 1 835 kmSienos bendras ilgis 2 017 9 km pagal valstybes Alzyras 1 559 km Vakaru Sachara 443 km Ispanija 15 9 kmEkstremalus taskai Auksciausia vieta Tubkalis Jebel Toubkal 4 165 m Zemiausia vieta Sebkha Tah 55 mGamtiniai resursai Fosforitai gelezis svinas kobaltas manganas cinkas akmens anglis nedideli kiekiai naftos ir duju oda zuvis druska hidroenergijaZemes naudojimas dirbama zeme 19 grudiniai paseliai 2 kita 79 2005 m Drekinama zeme 14 450 km 2003 m Gamtiniai pavojai zemes drebejimai siaures vakaruose vakaruose sausros nuolat pasikartojanciosGalerijaSaltiniaiCIA Factbook Marokas Archyvuota kopija 2018 12 26 is Wayback Machine projekto NuorodosEuropos skaitmeninis archyvas Archyvuota kopija 2007 09 06 is Wayback Machine projekto Maroko zemelapiai Maroko nacionaliniai parkai Archyvuota kopija 2011 10 19 is Wayback Machine projekto