Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas aukščiausias luominis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės įstatymų leidimo ir
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Seimas
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas – aukščiausias luominis Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organas, veikęs 1445–1569 m. Seimą šaukė Didysis kunigaikštis, o tarpuvaldžiu – Ponų taryba. Rinkdavosi Vilniuje arba Brastoje. Iš viso buvo susirinkę 40 LDK Seimų. Po 1569 m. Liublino unijos LDK kartu su Lenkija sudarė konfederacinę Abiejų Tautų Respubliką ir buvo šaukiamas bendras Abiejų Tautų Respublikos Seimas.
Istorija
Pirmąjį didelį Lietuvos bajorų suvažiavimą 1398 m. sušaukė Vytautas, tariantis su Vokiečių ordinu dėl taikos. Vėliau bajorų suvažiavimai taip pat buvo šaukiami, tačiau tai buvo neoficialus Didžiojo kunigaikščio patariamasis organas. 1413 m. Lenkijos Karalius Jogaila ir Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas, sudarydami Horodlės uniją buvo nutarę esant reikalui rengti konvencijas ir seimus (lot. congregationes et parlamenta), tačiau vėliau jie nebuvo šaukiami. Tik į 1445 m. Gardine vykusį Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Kazimiero (1440–1492 m.) ir Ponų tarybos pasitarimą buvo pakviesti ir artimesni bajorai. Jį ir galima laikyti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo pradžia, nes šiame pasitarime bajorai išsireikalavo nemažų privilegijų. Pavyzdžiui, 1447 m. Kazimiero privilegija bajorai ir jų valstiečiai buvo atleisti nuo nuolatinių mokesčių valstybei. Tai paskatino Lietuvos žemės ūkio augimą ir leido bajorams praturtėti. Didžiojo kunigaikščio pajamas užtikrino gausūs jo dvarai bei .
Tačiau prasidėjus beveik nuolatiniam karui su Maskvos kunigaikštyste, Didžiajam kunigaikščiui tekdavo kreiptis į bajorus, kad šie mokėtų papildomus mokesčius. Todėl išaugo ir seimų reikšmė, nes juose mainais už mokesčių mokėjimą, jų didinimą Lietuvos bajorai išsireikalaudavo naujų politinių ir ekonominių privilegijų.
Valdant Kazimierui (1440-1492 m.) įvyko 14 Seimų, iš jų septyni Vilniuje, keturi Brastoje, du Gardine ir vienas Naugarduke. Valdant Aleksandrui (1492–1506 m.) įvyko 3 Seimai Vilniuje. Valdant Žygimantui Senajam (1506–1548 m.) įvyko devyniolika Seimų, iš jų trylika Vilniuje, keturi Brastoje, vienas Gardine ir vienas Naugarduke. Valdant Žygimantui Augustui, iki 1564–1566 m. reformų, įvyko keturi Seimai – trys Vilniuje ir vienas Minske.
Nors Liublino unija formaliai ir panaikino atskirus Lietuvos ir Lenkijos seimus, Lietuvos bajorų suvažiavimai su tokiais pačiais, kaip ir seimo įgaliojimais, tik vadinami Vyriausiaisiais Lietuvos suvažiavimais arba Lietuvos konvokacijomis, vyko iki XVIII a. Juose dažniausiai buvo sprendžiami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus klausimai, tačiau, jeigu dalyvaudavo karalius, nutarimai prilygdavo Abiejų Tautų Respublikos Seimo nutarimams. Lietuvos konvokacijos po Liublino unijos vykdavo Vilniuje, XVI a. jų įvyko 14, XVII a. – 17, XVIII a. – 6.
Įgaliojimai
Iš pradžių į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo funkcijas įstatymų leidyba neįėjo. Seimas rinkdavo Didįjį kunigaikštį, svarstydavo vidaus ir užsienio politikos, mokesčių politikos, karo klausimus, kontroliavo valstybės iždą. Jokiu įstatymu ar dokumentu nebuvo nustatyta, kaip reguliariai Seimas turi būti sušauktas, kas jame turi dalyvauti, kaip turi vykti posėdžiai, kokios Seimo funkcijos.
Įstatymų leidžiamąja institucija Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas tapo XVI a. pradžioje. Tiesa, tuo metu jis turėjo teisę tik pareikšti savo nuomonę arba prašymą Didžiajam kunigaikščiui. Įstatymu tapdavo Didžiojo Kunigaikščio atsakymas į Seimo paklausimą. Didysis kunigaikštis Seimo prašymus dažniausiai patenkindavo, nes jam buvo reikalinga bajorų parama mokesčių bei karo klausimais. Taip subrendo Seimo tradicija bajorams arba jų atstovams visada dalyvauti, svarstant svarbiausius LDK politinius klausimus. Seimas galėjo ir nepritarti Didžiojo kunigaikščio nutarimui ar jo pasirašytai tarpvalstybinei sutarčiai, kuri tokiu atveju Lietuvoje nebuvo įgyvendinama. Stiprėjant bajorų įtakai seimas perėmė ir amnestijos bei malonės prasikaltusiems bajorams, laisviesiems valstiečiams ir miestelėnams sprendimus.
Tikru įstatymų leidimo ir valstybinės valdžios organu seimas tapo po 1564-1566 m. teismų ir administracinės reformos.
Atstovavimas
Seimas buvo šaukiamas retai, dažniau tik nuo XV a. pabaigos. Seimo rinkimų nebūdavo. Į Seimą buvo kviečiami Ponų tarybos nariai, aukšti valstybės pareigūnai – seniūnai, tijūnai, vėliavininkai, kunigaikščiai ir visi galintys atvykti bajorai. Daugiausiai bajorų atvykdavo iš artimiausių vietovių, kur vykdavo Seimas, tačiau pamažu susiformavo paprotys, kad iš tolimesnių valstybės sričių atvykstantys valstybės pareigūnai atsivežtų bent po keletą bajorų. Didėjant Seimo įtakai ir tolimesnių sričių bajorai ėmė juo labiau domėtis ir atvykti į posėdžius. Kai kurių sričių bajorai, negalėdami dalyvauti visi patys, ėmė rinkti savo atstovus ir siųsti juos į Seimą, ypač jeigu būdavo nepatenkinti valstybės pareigūnų parinktais bajorais. Tačiau Seime ir bet kuris nekviestas bajoras turėjo lygias teises. Seimai paprastai trukdavo 1-2 savaites, kol Lietuvoje būdavo Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikštis.
1566 m. įsigaliojus II Lietuvos Statutui į Seimą įeidavo pavietų seimeliuose išrinkti bajorų atstovai, Ponų Tarybos nariai ir kunigaikščiai, o su patariamuoju balsu prievolių klausimams svarstyti į Seimą buvo kviečiami ir didžiųjų miestų atstovai. Po šių reformų pasikeitė Seimo formavimo tvarka, į jį nebegalėdavo atvykti kiekvienas bajoras. Ponų taryba faktiškai tapo aukštaisiais parlamento rūmais, pats Seimas – žemaisiais, atstovų rūmais.
Veikla
Iš svarbesnių XVI a. Seimo sprendimų paminėtinas I Lietuvos Statuto priėmimas Seime 1529 m. Pagal I Lietuvos Statutą, parengtą vadovaujant LDK Kancleriui Albertui Goštautui, aukščiausia valstybine institucija, galinčia leisti įstatymus buvo pripažinta Ponų taryba. Taip pat Seimas rengė bei įteisino ir kitus Lietuvos statutus.
Nuorodos
- „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės parlamentarų (XV– XVIII a.) Biografinis žodynas: problemos iškėlimas Archyvuota kopija 2007-10-21 iš Wayback Machine projekto.
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai | |
|---|---|
| Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas | |
| Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo | |
| Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija | |
| Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940) | |
| Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas | |
| Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje | |
| Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas | |
| Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990) | |
| Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020–2024 | 2024–2028 | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Seimas, Kas yra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Seimas? Ką reiškia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos Seimas?
Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimas auksciausias luominis Lietuvos Didziosios kunigaikstystes įstatymu leidimo ir valstybines valdzios organas veikes 1445 1569 m Seima sauke Didysis kunigaikstis o tarpuvaldziu Ponu taryba Rinkdavosi Vilniuje arba Brastoje Is viso buvo susirinke 40 LDK Seimu Po 1569 m Liublino unijos LDK kartu su Lenkija sudare konfederacine Abieju Tautu Respublika ir buvo saukiamas bendras Abieju Tautu Respublikos Seimas IstorijaPirmajį didelį Lietuvos bajoru suvaziavima 1398 m susauke Vytautas tariantis su Vokieciu ordinu del taikos Veliau bajoru suvaziavimai taip pat buvo saukiami taciau tai buvo neoficialus Didziojo kunigaikscio patariamasis organas 1413 m Lenkijos Karalius Jogaila ir Lietuvos Didysis kunigaikstis Vytautas sudarydami Horodles unija buvo nutare esant reikalui rengti konvencijas ir seimus lot congregationes et parlamenta taciau veliau jie nebuvo saukiami Tik į 1445 m Gardine vykusį Lietuvos Didziojo Kunigaikscio Kazimiero 1440 1492 m ir Ponu tarybos pasitarima buvo pakviesti ir artimesni bajorai Jį ir galima laikyti Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimo pradzia nes siame pasitarime bajorai issireikalavo nemazu privilegiju Pavyzdziui 1447 m Kazimiero privilegija bajorai ir ju valstieciai buvo atleisti nuo nuolatiniu mokesciu valstybei Tai paskatino Lietuvos zemes ukio augima ir leido bajorams praturteti Didziojo kunigaikscio pajamas uztikrino gausus jo dvarai bei Taciau prasidejus beveik nuolatiniam karui su Maskvos kunigaikstyste Didziajam kunigaiksciui tekdavo kreiptis į bajorus kad sie moketu papildomus mokescius Todel isaugo ir seimu reiksme nes juose mainais uz mokesciu mokejima ju didinima Lietuvos bajorai issireikalaudavo nauju politiniu ir ekonominiu privilegiju Valdant Kazimierui 1440 1492 m įvyko 14 Seimu is ju septyni Vilniuje keturi Brastoje du Gardine ir vienas Naugarduke Valdant Aleksandrui 1492 1506 m įvyko 3 Seimai Vilniuje Valdant Zygimantui Senajam 1506 1548 m įvyko devyniolika Seimu is ju trylika Vilniuje keturi Brastoje vienas Gardine ir vienas Naugarduke Valdant Zygimantui Augustui iki 1564 1566 m reformu įvyko keturi Seimai trys Vilniuje ir vienas Minske Nors Liublino unija formaliai ir panaikino atskirus Lietuvos ir Lenkijos seimus Lietuvos bajoru suvaziavimai su tokiais paciais kaip ir seimo įgaliojimais tik vadinami Vyriausiaisiais Lietuvos suvaziavimais arba Lietuvos konvokacijomis vyko iki XVIII a Juose dazniausiai buvo sprendziami Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes vidaus klausimai taciau jeigu dalyvaudavo karalius nutarimai prilygdavo Abieju Tautu Respublikos Seimo nutarimams Lietuvos konvokacijos po Liublino unijos vykdavo Vilniuje XVI a ju įvyko 14 XVII a 17 XVIII a 6 ĮgaliojimaiIs pradziu į Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimo funkcijas įstatymu leidyba neįejo Seimas rinkdavo Didįjį kunigaikstį svarstydavo vidaus ir uzsienio politikos mokesciu politikos karo klausimus kontroliavo valstybes izda Jokiu įstatymu ar dokumentu nebuvo nustatyta kaip reguliariai Seimas turi buti susauktas kas jame turi dalyvauti kaip turi vykti posedziai kokios Seimo funkcijos Įstatymu leidziamaja institucija Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimas tapo XVI a pradzioje Tiesa tuo metu jis turejo teise tik pareiksti savo nuomone arba prasyma Didziajam kunigaiksciui Įstatymu tapdavo Didziojo Kunigaikscio atsakymas į Seimo paklausima Didysis kunigaikstis Seimo prasymus dazniausiai patenkindavo nes jam buvo reikalinga bajoru parama mokesciu bei karo klausimais Taip subrendo Seimo tradicija bajorams arba ju atstovams visada dalyvauti svarstant svarbiausius LDK politinius klausimus Seimas galejo ir nepritarti Didziojo kunigaikscio nutarimui ar jo pasirasytai tarpvalstybinei sutarciai kuri tokiu atveju Lietuvoje nebuvo įgyvendinama Stiprejant bajoru įtakai seimas pereme ir amnestijos bei malones prasikaltusiems bajorams laisviesiems valstieciams ir miestelenams sprendimus Tikru įstatymu leidimo ir valstybines valdzios organu seimas tapo po 1564 1566 m teismu ir administracines reformos AtstovavimasSeimas buvo saukiamas retai dazniau tik nuo XV a pabaigos Seimo rinkimu nebudavo Į Seima buvo kvieciami Ponu tarybos nariai auksti valstybes pareigunai seniunai tijunai veliavininkai kunigaiksciai ir visi galintys atvykti bajorai Daugiausiai bajoru atvykdavo is artimiausiu vietoviu kur vykdavo Seimas taciau pamazu susiformavo paprotys kad is tolimesniu valstybes sriciu atvykstantys valstybes pareigunai atsiveztu bent po keleta bajoru Didejant Seimo įtakai ir tolimesniu sriciu bajorai eme juo labiau dometis ir atvykti į posedzius Kai kuriu sriciu bajorai negaledami dalyvauti visi patys eme rinkti savo atstovus ir siusti juos į Seima ypac jeigu budavo nepatenkinti valstybes pareigunu parinktais bajorais Taciau Seime ir bet kuris nekviestas bajoras turejo lygias teises Seimai paprastai trukdavo 1 2 savaites kol Lietuvoje budavo Lenkijos Karalius ir Lietuvos Didysis Kunigaikstis 1566 m įsigaliojus II Lietuvos Statutui į Seima įeidavo pavietu seimeliuose isrinkti bajoru atstovai Ponu Tarybos nariai ir kunigaiksciai o su patariamuoju balsu prievoliu klausimams svarstyti į Seima buvo kvieciami ir didziuju miestu atstovai Po siu reformu pasikeite Seimo formavimo tvarka į jį nebegaledavo atvykti kiekvienas bajoras Ponu taryba faktiskai tapo aukstaisiais parlamento rumais pats Seimas zemaisiais atstovu rumais VeiklaIs svarbesniu XVI a Seimo sprendimu paminetinas I Lietuvos Statuto priemimas Seime 1529 m Pagal I Lietuvos Statuta parengta vadovaujant LDK Kancleriui Albertui Gostautui auksciausia valstybine institucija galincia leisti įstatymus buvo pripazinta Ponu taryba Taip pat Seimas renge bei įteisino ir kitus Lietuvos statutus Nuorodos Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes parlamentaru XV XVIII a Biografinis zodynas problemos iskelimas Archyvuota kopija 2007 10 21 is Wayback Machine projekto Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes ir Abieju Tautu Respublikos seimaiLietuvos Didziosios Kunigaikstystes Seimas Seimelis Abieju Tautu Respublikos Seimas Nebylusis Seimas Ketveriu metu seimas Gardino seimasParlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybes atkurimoDidysis Vilniaus Seimas Rusijos imperijos Valstybes Duma Vilniaus konferencijaLietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje 1918 1940 Steigiamasis Seimas Pirmasis Seimas Antrasis Seimas Treciasis Seimas Ketvirtasis SeimasParlamento pakaitalai SSRS okupuotoje LietuvojeLiaudies Seimas LSSR Auksciausioji Taryba Lietuvos Persitvarkymo Sajudzio SeimasLietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybes atkurimo nuo 1990 Atkuriamasis Seimas 1992 1996 1996 2000 2000 2004 2004 2008 2008 2012 2012 2016 2016 2020 2020 2024 2024 2028