Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Lietuvių mokslo draugijos biblioteka speciali lituanistinė biblioteka kurią 1907 m Vilniuje įkūrė Lietuvių mokslo draugi
Lietuvių mokslo draugijos biblioteka
Lietuvių mokslo draugijos biblioteka – speciali lituanistinė biblioteka, kurią 1907 m. Vilniuje įkūrė Lietuvių mokslo draugija.
Steigimas
Lietuvių mokslo draugijos valdyba 1907 m. išleido atsišaukimą, kviečiantį aukoti knygų, rankraščių, laikraščių, kalendorių bei „visus kitus menkiausius išleidimus“, nes „mūsų gi priedermė yra surinkti po visur išmėtytą medžiagą. Tegu gi nė viena mintis, nė vienas mūsų tautos gyvatos ženklas, raštu išreikštas, neišnyksta…“ Pirmieji aukotojai buvo patys Lietuvių mokslo draugijos steigėjai, įvairios mokslo įstaigos bei draugijos. Jonas Basanavičius padovanojo 3500 tomų, Juozas Tumas-Vaižgantas – 414 t., Eduardas Volteris – 105 t., „Birutės“ draugija Tilžėje – 750 t., – 294 t., Rusijos mokslų akademija – 45 t., Sankt Peterburgo universitetas – 13 t. Įvairių leidinių padovanojo „Žiburio“ draugija, , Susivienijimas lietuvių Amerikoje. Čikagos laikraščio „Lietuva“ leidėjas Antanas Olšauskas atsiuntė savo leidinių, daug tomų padovanojo , Užsienio lietuvių jaunuomenės santara pasiūlė pilnus „Varpo“ ir „Ūkininko“ komplektus. Jau 1908 m. bibliotekos fonduose buvo 7000, 1909 m. – 9000 knygų. Parama draugijai laikyta garbės reikalu. Daug paaukotų knygų buvo atsitiktinės, daug nereikalingų, pasitaikydavo ir dubletų. Vertingesnius parduodavo, o už gautus pinigus pirkdavo naujų knygų Lituanikos skyriui. 1911 m. 85 asmenys padovanojo daugiau kaip 1800 tomų, vien gydytojas F. Kauneckis perdavė 563 t. S. Daukanto asmeninę biblioteką. 1912 m. biblioteka gaudavo 26 pavadinimų lietuviškus laikraščius, Rusijoje ir JAV einančios lietuvių periodikos. 1915 m. turėjo – 20 000, 1927 m. – 25 000 knygų. Draugijos komitetas patvirtino naudojimosi biblioteka taisykles. Biblioteka dirbo kasdien, skaityti buvo galima vietoje, galima ir išsinešti, bet ne daugiau dviejų knygų ir ne ilgiau kaip mėnesiui.
Fondai
1909 m. knygas pradėta kataloguoti ir skirstyti į grupes: thracia, lituanica et prussica, medicina, be to, gautas leidimas atidaryti skaityklą. Biblioteka aptarnavo Lietuvių mokslo draugijos narius ir užsienio mokslininkus. Bendradarbiavo su 25 užsienio šalių mokslo įstaigomis, bibliotekomis, draugijomis, mainais gaudavo jų leidinių.
Greta knygų fondo įsteigtas lietuvių rankraščių archyvas. „Birutės“ draugija perdavė D. Poškos laiškus, jo ir A. Juškos žodynų rankraščius, Juozas Tumas-Vaižgantas – M. Valančiaus susirašinėjimą su kun. , K. Jauniaus gramatiką ir „Mokslą dvasiškos iškalbos“, A. Fromo-Gužučio dramų rankraščius, Felicija Bortkevičienė ir Domas Šidlauskas – J. Biliūno laiškus. Archyvas plėtėsi, kaupta dokumentinė medžiaga, didžiausią jo dalį sudarė tautosakos rinkiniai. Nupirkti Kaunatavo dvaro, Narbuto dvaro XIV a. – XIX a. įvairūs reikalų raštai ir dokumentai, Teodoro Narbuto rankraščiai, Ukmergės dvarininko J. Franckevičiaus dienoraštis, rašytas 1766–1782 m., Belvedero dvarininkas Burba atidavė apie šimtą XVI a. – XVIII a. dokumentų.
Sudaryta Folkloro komisija, jos nariai Kazys Grinius, Eduardas Volteris, Jonas Basanavičius, Juozas Tumas-Vaižgantas, Augustinas Janulaitis išleido atsišaukimą, raginantį rinkti tautosaką, užrašinėti dainas, melodijas, 1910 m. parengė leidinį „Trumpa folkloro dalykams rinkti programa“. 1940 šiame fonde buvo sukaupta apie 16 300 dainų, 3794 pasakos, sakmės, padavimai, 32 374 mįslės, patarlės ir priežodžiai. Archyvą tvarkė Mykolas Biržiška.
Bibliotekoje kaupta ir Lietuvių mokslo draugijos muziejaus medžiaga: archeologijos, etnografijos, istorijos eksponatai. Amerikos lietuvių susivienijimas padovanojo 1900 m. Paryžiaus pasaulinės parodos eksponatus lietuviškos etnografijos rinkinius. Patys draugijos nariai atiduodavo ne tik savo pavienius radinius, bet ir ištisas kolekcijas. Petras Vileišis padovanojo senų pinigų kolekciją, kun. Juozapas Žiogas – pluoštą fotografijų, A. Špokevičius – archeologinių radinių rinkinį, Papilės klebonas – paleontologijos kolekciją. Draugija ir pati rengė paieškų keliones. Išvykose, ieškodami muziejinių eksponatų, draugijos nariai aiškino vietos gyventojams apie daiktinių istorijos paminklų reikšmę, ragino juos rinkti. Buvo rengiami ir archeologiniai kasinėjimai.
Eksponatai grupuoti į antropologijos, archeologijos, etnografijos ir numizmatikos skyrius. Iki Pirmojo pasaulinio karo muziejuje sukaupta: 643 metaliniai dirbiniai, 235 namų apyvokos ir žemės ūkio įrankiai, žirgų papuošalai, didelė auksinių ir sidabrinių monetų kolekcija. Etnografijos skyrius turėjo 170 juostų, 57 prijuostes, įvairių liaudies meno audinių, mezginių pavyzdžių, muzikos instrumentų. Draugija rinko ir meno kūrinius – paveikslus, skulptūras, biustus. Jų buvo per 300 vienetų.
Knygas tvarkė Lietuvių mokslo draugijos narys bibliotekininkas. Pirmasis – Antanas Smetona, viename jo buto kambaryje kurį laiką knygos ir saugotos. Fondams gausėjant, prie šv. Mikalojaus bažnyčios nusamdytas dar vienas kambarėlis. Kiti draugijos bibliotekininkai – Jonas Basanavičius, Povilas Karazija, Jurgis Šlapelis. Žlugus Tautos namų idėjai, bandyta pirkti Donskio namus Kalvarijų gatvėje. Tačiau 1915 m. Lietuvą okupavo Vokietijos kariuomenė. Rusijos bankuose padėti pinigai po 1917 m. revoliucijos liko beverčiai. Draugijos iždas ištuštėjo, teko kraustytis į apleistus namus Aušros Vartų gatvėje.
Patalpos
Biblioteka dažnai keitė patalpas. Dėl nuolatinio kraustymosi daug spaudinių dingo. 1919 m. Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą biblioteka liko Vilniuje, 1920 m. iš Aušros Vartų gatvės perkelta į A. Domaševičiaus namus Gimnazijos gatvėje. Valdžia nuolat darė kratas, konfiskuodavo rankraščius ir knygas, fondai nauja medžiaga nepasipildydavo. 1927 m. mirus J. Basanavičiui biblioteka kurį laiką neveikė. Lietuvių mokslo draugija knygoms tvarkyti pasamdė padėjėjus, įrengė J. Basanavičiaus muziejinį kambarį su jo baldais ir kt. daiktais, kuriuos paaukojo Andrius Domaševičius. 1927 m. biblioteka ir 1929 m. skaitykla vėl pradėjo veikti, įsteigtas abonementas. 1930 m. buvo 2387 nuolatiniai skaitytojai, iš jų 1530 moksleivių, 195 studentai. 1932 m. biblioteka ir J. Basanavičiaus muziejus perkraustyti į P. Vileišio namus (dabar Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas) Antakalnyje. Draugijai atiduotas Vileišių rūmų antras aukštas su įėjimu iš kiemo ir virtuvės laiptais, dar palėpė ir rūsys. Pirmame aukšte įsikūrė „Ryto“ draugija, o namai prie gatvės palikti gyventi privatiems asmenims. Rūsyje (vadintame suterena) sutalpintas archyvas, muziejus, sudėti knygų dubletai, o pati biblioteka užėmė du kambarius antrame aukšte. Pirmo aukšto kambaryje (buv. ponios E. Vileišienės buduare) įrengtas dr. J. Basanavičiaus muziejinis kambarys, o didžiojoje salėje (buv. valgomajame) – Literatūros muziejus. Fondai papildyti paaukotais spaudiniais, atvirukais, fotografijomis, paveikslais. 1932 m. buvo 30 000, 1938 m. – 33 000 knygų.
1938 m. sausio 29 d. Lietuvių mokslo draugijos patalpas užėmė lenkų policija ir, neleisdami niekam įeiti, tris mėnesius darė kratą, o gegužės 24 d. Lenkijos Vidaus reikalų ministras patvirtino, kad draugija uždaroma. Vilnių grąžinus Lietuvai, draugijos turtą perėmė Lietuvos valstybė. 1940 m. rugpjūčio 29 d. oficialiai turtas perduotas Lituanistikos institutui, 1941 m. – tų metų sausio 16 d. įsteigtai Lietuvos mokslų akademijai, 1945 m. – Lietuvių literatūros institutui. 1952 m. bibliotekos pagrindu įkurta Lietuvių kalbos ir literatūros instituto biblioteka. 1990 m. reorganizavus Lietuvių kalbos ir literatūros institutą į Lietuvių kalbos institutą ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutą, biblioteka liko bendra.
Literatūra
- A. Valaitis. Iš Lietuvių mokslo draugijos istorijos, Vilnius, 1932 m.
Šaltiniai
- Lietuvių mokslo draugijos biblioteka. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Archyvuota kopija 2008-12-08 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvių mokslo draugijos biblioteka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 176 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Lietuvių mokslo draugijos biblioteka, Kas yra Lietuvių mokslo draugijos biblioteka? Ką reiškia Lietuvių mokslo draugijos biblioteka?
Lietuviu mokslo draugijos biblioteka speciali lituanistine biblioteka kuria 1907 m Vilniuje įkure Lietuviu mokslo draugija Namas Vilniuje kuriame 1920 1932 m veike Lietuviu mokslo draugijos bibliotekaVileisiu rumaiSteigimasLietuviu mokslo draugijos valdyba 1907 m isleido atsisaukima kvieciantį aukoti knygu rankrasciu laikrasciu kalendoriu bei visus kitus menkiausius isleidimus nes musu gi priederme yra surinkti po visur ismetyta medziaga Tegu gi ne viena mintis ne vienas musu tautos gyvatos zenklas rastu isreikstas neisnyksta Pirmieji aukotojai buvo patys Lietuviu mokslo draugijos steigejai įvairios mokslo įstaigos bei draugijos Jonas Basanavicius padovanojo 3500 tomu Juozas Tumas Vaizgantas 414 t Eduardas Volteris 105 t Birutes draugija Tilzeje 750 t 294 t Rusijos mokslu akademija 45 t Sankt Peterburgo universitetas 13 t Įvairiu leidiniu padovanojo Ziburio draugija Susivienijimas lietuviu Amerikoje Cikagos laikrascio Lietuva leidejas Antanas Olsauskas atsiunte savo leidiniu daug tomu padovanojo Uzsienio lietuviu jaunuomenes santara pasiule pilnus Varpo ir ukininko komplektus Jau 1908 m bibliotekos fonduose buvo 7000 1909 m 9000 knygu Parama draugijai laikyta garbes reikalu Daug paaukotu knygu buvo atsitiktines daug nereikalingu pasitaikydavo ir dubletu Vertingesnius parduodavo o uz gautus pinigus pirkdavo nauju knygu Lituanikos skyriui 1911 m 85 asmenys padovanojo daugiau kaip 1800 tomu vien gydytojas F Kauneckis perdave 563 t S Daukanto asmenine biblioteka 1912 m biblioteka gaudavo 26 pavadinimu lietuviskus laikrascius Rusijoje ir JAV einancios lietuviu periodikos 1915 m turejo 20 000 1927 m 25 000 knygu Draugijos komitetas patvirtino naudojimosi biblioteka taisykles Biblioteka dirbo kasdien skaityti buvo galima vietoje galima ir issinesti bet ne daugiau dvieju knygu ir ne ilgiau kaip menesiui Fondai1909 m knygas pradeta kataloguoti ir skirstyti į grupes thracia lituanica et prussica medicina be to gautas leidimas atidaryti skaitykla Biblioteka aptarnavo Lietuviu mokslo draugijos narius ir uzsienio mokslininkus Bendradarbiavo su 25 uzsienio saliu mokslo įstaigomis bibliotekomis draugijomis mainais gaudavo ju leidiniu Greta knygu fondo įsteigtas lietuviu rankrasciu archyvas Birutes draugija perdave D Poskos laiskus jo ir A Juskos zodynu rankrascius Juozas Tumas Vaizgantas M Valanciaus susirasinejima su kun K Jauniaus gramatika ir Moksla dvasiskos iskalbos A Fromo Guzucio dramu rankrascius Felicija Bortkeviciene ir Domas Sidlauskas J Biliuno laiskus Archyvas pletesi kaupta dokumentine medziaga didziausia jo dalį sudare tautosakos rinkiniai Nupirkti Kaunatavo dvaro Narbuto dvaro XIV a XIX a įvairus reikalu rastai ir dokumentai Teodoro Narbuto rankrasciai Ukmerges dvarininko J Franckeviciaus dienorastis rasytas 1766 1782 m Belvedero dvarininkas Burba atidave apie simta XVI a XVIII a dokumentu Sudaryta Folkloro komisija jos nariai Kazys Grinius Eduardas Volteris Jonas Basanavicius Juozas Tumas Vaizgantas Augustinas Janulaitis isleido atsisaukima raginantį rinkti tautosaka uzrasineti dainas melodijas 1910 m parenge leidinį Trumpa folkloro dalykams rinkti programa 1940 siame fonde buvo sukaupta apie 16 300 dainu 3794 pasakos sakmes padavimai 32 374 mįsles patarles ir priezodziai Archyva tvarke Mykolas Birziska Bibliotekoje kaupta ir Lietuviu mokslo draugijos muziejaus medziaga archeologijos etnografijos istorijos eksponatai Amerikos lietuviu susivienijimas padovanojo 1900 m Paryziaus pasaulines parodos eksponatus lietuviskos etnografijos rinkinius Patys draugijos nariai atiduodavo ne tik savo pavienius radinius bet ir istisas kolekcijas Petras Vileisis padovanojo senu pinigu kolekcija kun Juozapas Ziogas pluosta fotografiju A Spokevicius archeologiniu radiniu rinkinį Papiles klebonas paleontologijos kolekcija Draugija ir pati renge paiesku keliones Isvykose ieskodami muziejiniu eksponatu draugijos nariai aiskino vietos gyventojams apie daiktiniu istorijos paminklu reiksme ragino juos rinkti Buvo rengiami ir archeologiniai kasinejimai Eksponatai grupuoti į antropologijos archeologijos etnografijos ir numizmatikos skyrius Iki Pirmojo pasaulinio karo muziejuje sukaupta 643 metaliniai dirbiniai 235 namu apyvokos ir zemes ukio įrankiai zirgu papuosalai didele auksiniu ir sidabriniu monetu kolekcija Etnografijos skyrius turejo 170 juostu 57 prijuostes įvairiu liaudies meno audiniu mezginiu pavyzdziu muzikos instrumentu Draugija rinko ir meno kurinius paveikslus skulpturas biustus Ju buvo per 300 vienetu Knygas tvarke Lietuviu mokslo draugijos narys bibliotekininkas Pirmasis Antanas Smetona viename jo buto kambaryje kurį laika knygos ir saugotos Fondams gausejant prie sv Mikalojaus baznycios nusamdytas dar vienas kambarelis Kiti draugijos bibliotekininkai Jonas Basanavicius Povilas Karazija Jurgis Slapelis Zlugus Tautos namu idejai bandyta pirkti Donskio namus Kalvariju gatveje Taciau 1915 m Lietuva okupavo Vokietijos kariuomene Rusijos bankuose padeti pinigai po 1917 m revoliucijos liko beverciai Draugijos izdas istustejo teko kraustytis į apleistus namus Ausros Vartu gatveje PatalposBiblioteka daznai keite patalpas Del nuolatinio kraustymosi daug spaudiniu dingo 1919 m Lenkijai okupavus Vilniaus krasta biblioteka liko Vilniuje 1920 m is Ausros Vartu gatves perkelta į A Domaseviciaus namus Gimnazijos gatveje Valdzia nuolat dare kratas konfiskuodavo rankrascius ir knygas fondai nauja medziaga nepasipildydavo 1927 m mirus J Basanaviciui biblioteka kurį laika neveike Lietuviu mokslo draugija knygoms tvarkyti pasamde padejejus įrenge J Basanaviciaus muziejinį kambarį su jo baldais ir kt daiktais kuriuos paaukojo Andrius Domasevicius 1927 m biblioteka ir 1929 m skaitykla vel pradejo veikti įsteigtas abonementas 1930 m buvo 2387 nuolatiniai skaitytojai is ju 1530 moksleiviu 195 studentai 1932 m biblioteka ir J Basanaviciaus muziejus perkraustyti į P Vileisio namus dabar Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas Antakalnyje Draugijai atiduotas Vileisiu rumu antras aukstas su įejimu is kiemo ir virtuves laiptais dar palepe ir rusys Pirmame aukste įsikure Ryto draugija o namai prie gatves palikti gyventi privatiems asmenims Rusyje vadintame suterena sutalpintas archyvas muziejus sudeti knygu dubletai o pati biblioteka uzeme du kambarius antrame aukste Pirmo auksto kambaryje buv ponios E Vileisienes buduare įrengtas dr J Basanaviciaus muziejinis kambarys o didziojoje saleje buv valgomajame Literaturos muziejus Fondai papildyti paaukotais spaudiniais atvirukais fotografijomis paveikslais 1932 m buvo 30 000 1938 m 33 000 knygu 1938 m sausio 29 d Lietuviu mokslo draugijos patalpas uzeme lenku policija ir neleisdami niekam įeiti tris menesius dare krata o geguzes 24 d Lenkijos Vidaus reikalu ministras patvirtino kad draugija uzdaroma Vilniu grazinus Lietuvai draugijos turta pereme Lietuvos valstybe 1940 m rugpjucio 29 d oficialiai turtas perduotas Lituanistikos institutui 1941 m tu metu sausio 16 d įsteigtai Lietuvos mokslu akademijai 1945 m Lietuviu literaturos institutui 1952 m bibliotekos pagrindu įkurta Lietuviu kalbos ir literaturos instituto biblioteka 1990 m reorganizavus Lietuviu kalbos ir literaturos instituta į Lietuviu kalbos instituta ir Lietuviu literaturos ir tautosakos instituta biblioteka liko bendra LiteraturaA Valaitis Is Lietuviu mokslo draugijos istorijos Vilnius 1932 m SaltiniaiLietuviu mokslo draugijos biblioteka Lietuviu literaturos ir tautosakos institutas Archyvuota kopija 2008 12 08 is Wayback Machine projekto Lietuviu mokslo draugijos biblioteka Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 176 psl