Lietuvių kalbos institutas

Lietuvių kalbos institutas – valstybinis mokslinių tyrimų institutas, turintis ypatingos nacionalinės svarbos statusą. Įsikūręs Vilniuje, P. Vileišio g. 5.

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Veikla

Lietuvių kalbos institute vykdomi lietuvių kalbos ir kitų baltų kalbų istorijos ir raštijos raidos, lietuvių kalbos fonetikos ir fonologijos, gramatikos, leksikos ir leksikografijos, semantikos, terminologijos ir terminografijos, onomastikos, bendrinės lietuvių kalbos funkcionavimo, jos normų raidos, sociolingvistikos ir mokyklinės lituanistikos tyrimai, lietuvių tarmių ir geolingvistikos, lituanistikos ir lituanikos dabartinių ir istorinių kontaktų, lietuvių kalbotyros istorijos tyrimai.

Lietuvių kalbos institutas kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, Klaipėdos universitetu ir Vilniaus universitetu vykdo Filologijos mokslo krypties doktorantūros studijas.

Istorija

1930 m. Juozas Balčikonis subūrė Lietuvių kalbos žodyno redakciją, kuri, 1939 m. Kaune įsteigus Antano Smetonos lituanistikos institutą, tapo Lietuvių kalbos skyriumi. Institutui pavesta tirti lietuvių kalbą, rinkti, tvarkyti, skelbti lietuvių kalbos medžiagą ir atstovauti lituanistikos mokslams Lietuvoje bei užsienyje. Jam buvo perduoti didžiojo Lietuvių kalbos žodyno, Lietuvos žemės vardyno, Pavardžių ir vardų komisijos rinkiniai ir Terminų sąvadas.

1940 m., Lietuvai atgavus Vilnių ir į jį perkėlus Lituanistikos institutą, į jo sudėtį dar pateko valstybinė Vrublevskių biblioteka, Lenkų mokslo bičiulių draugijos muziejus su biblioteka, Gudų mokslo muziejus ir Žydų mokslo institutas „YIVO“. Lietuvių kalbos skyrius įsikūrė inžinieriaus Petro Vileišio 1902–1905 m. statytuose rūmuose Antakalnio gatvėje. 1941 m. Lietuvą aneksavus Sovietų Sąjungai, Institutas buvo uždarytas. Jo ir Lietuvių mokslo draugijos pagrindu įkurtas Lietuvos TSR mokslų akademijos Lietuvių kalbos institutas, veikęs ir Antrojo pasaulinio karo metu. Lietuvių kalbos ir literatūros institute iš pradžių dirbo 47 darbuotojai, o 1980 m. – 113. 1952 m. Institute įsteigta aspirantūra. 1941–1952 m. buvo kaupiamos lietuvių kalbos žodyno, tikrinių vardų kartotekos, tyrinėti Vilniaus krašto vietovardžiai, tarmės, 1951 m. sudaryta medžiagos lietuvių kalbos atlasui rinkimo programa, organizuotos dialektologijos ekspedicijos, redaguotas ir leistas akademinis lietuvių kalbos žodynas, kiti leidiniai.

1990 m. balandžio 16 d. atkurtas atskiras Lietuvių kalbos institutas. Jo direktoriumi išrinktas Aleksandras Vanagas. Tų metų pabaigoje Institute dirbo 95 žmonės, iš jų 63 mokslo darbuotojai. 1991 m. Institutui suteiktas valstybinės mokslo institucijos statusas. 2025 m. Institute dirba 62 mokslo darbuotojai, iš jų 14 vyriausiųjų mokslo darbuotojų, 24 vyresnieji mokslo darbuotojai, 17 mokslo darbuotojų ir 7 jaunesnieji mokslo darbuotojai.

Struktūra

1960 m. pirmasis jų reorganizuotas į Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos ir Žodynų sektorius. Abiejuose sektoriuose tuo metu dirbo po 7 mokslinius bendradarbius. Pirmajam nuo įkūrimo iki 1976 m. vadovavo Jonas Kruopas, vėliau – Aleksandras Vanagas. 1990 m. sektorius pertvarkytas į Gramatikos skyrių, jam 1990–2001 m. vadovavo Vytautas Ambrazas, nuo 2001 m. .

Žodynų sektoriui iki 1976 m. vadovavo Zigmas Zinkevičius, 1976–1990 m. Kazys Ulvydas, 1990–2002 m. Vytautas Vitkauskas, nuo 2003 m. Leksikografijos centrui vadovavo . Nuo 1952 m. Žodynų sektoriuje dirbo Terminologijos komisija (vadovas – Jonas Kruopas). 1971 m. ji pertvarkyta į Terminologijos grupę, kuriai ėmė vadovauti Kazimieras Gaivenis. 1990 m. Institute įkurtas Kalbos kultūros ir terminologijos skyrius (vadovas – Stasys Keinys). Po metų jis pertvarkytas į du atskirus padalinius: Kalbos kultūros skyrių, kuriam iki 2001 m. vadovavo Pranas Kniūkšta, 2001–2006 m. – Rita Miliūnaitė, nuo 2006 m. – , ir Terminologijos skyrių (nuo 2003 m. Terminologijos centras), kuriam iki 2000 m. vadovavo Kazimieras Gaivenis, nuo 2000 m. – Albina Auksoriūtė.

Kalbos istorijos ir dialektologijos sektoriui, kuriame 1953 m. buvo 5 moksliniai bendradarbiai, iš pradžių vadovavo Borisas Larinas, 1953–1955 m. – Kazys Ulvydas, 1955–1960 m. – Jonas Kruopas, 1960–1966 m. – Elena Grinaveckienė, 1966–2000 m. – Kazys Morkūnas, 2001 m. – Giedrius Subačius, 2001–2002 m. – Ona Aleknavičienė, šiuo metu – Danguolė Mikulėnienė. 1959 m. šiame sektoriuje įsteigta Toponimikos grupė (vadovas – Aleksandras Vanagas), kuri 1976 m. perkelta į Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektorių, o 1991 m. pertvarkyta į Vardyno skyrių, kuriam nuo įsteigimo vadovavo Vitalija Maciejauskienė, nuo 2003 m. – Laimutis Bilkis. 1974 m. Dabartinės lietuvių literatūrinės kalbos sektoriuje įkurta Sociolingvistikos grupė, kuri 1979 m. perkelta į Kalbos istorijos ir dialektologijos sektorių, o vėliau – į Gramatikos skyrių. 1992 m. Institute įsteigta Leidybos grupė. Jai iš pradžių vadovavo V. Gružas, nuo 1993 m. – A. Stanislovaitienė, nuo 2001 m. – .

Institute veikia:

• Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras
• Bendrinės kalbos tyrimų centras
• Geolingvistikos centras
• Raštijos paveldo tyrimų centras
• Sociolingvistikos centras
• Terminologijos centras
• Kalbos muziejus „Lituanistikos židinys“
• Knygynas
• Biblioteka

Direktoriai

• Pranas Skardžius – 1941 m.
• Antanas Salys – 1941–1944 m.
• Juozas Balčikonis – 1945–1952 m.
• Kostas Korsakas – 1952–1984 m.
• Jonas Lankutis – 1984–1990 m.
• Aleksandras Vanagas – 1990–1995 m.
• Albertas Rosinas – 1995 m.
• Zigmas Zinkevičius – 1995–1996 m.
• Algirdas Sabaliauskas – 1997–2000 m.
•  – 2000–2001 m.
• Giedrius Subačius – 2001–2003 m.
•  – 2003–2018 m.
• Albina Auksoriūtė – 2018–2025 m.
• Darius Ivoška – nuo 2025 m.

Narystė

Nuo 2004 m. ES nacionalinių kalbos institucijų federacijos (EFNIL), nuo 2003 m. Tarptautinio terminologijos informacijos centro (INFOTERM), nuo 2006 m. Europos terminologijos asociacijos (EAFT), nuo 2005 m. Europos leksikografų asociacijos (EURALEX) narys.

Bibliografija

• Lietuvių kalbos žodynas, 20 t. 1941–2002 m. elektroninis variantas 2005 m.
• Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1954 m. 2000 m., elektroninis leidinys 2008 m., internetinis variantas 2003 m.
• Lietuvių kalbos gramatika, 3 t. 1965–1976 m.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, 1994 m., 4 leid. 2005 m.
• Lietuvių kalbos gramatika (angl. Lithuanian Grammar) 1997 m. 2 leid. 2006 m.
• Lietuvių kalbos atlasas, 3 t. 1977–1991 m.
• Lietuvių kalbos enciklopedija, 1999 m., 2 leid. 2008 m.
• Lietuvių pavardžių žodynas, 2 t. 1985–1989 m.
• Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija, 2004 m.

Leidžiamos serijos

• Lietuvių kalbos gramatikos darbai
• Lietuvių kalbos tarmės mokyklai
• Opera linguistica Lithuanica
• Bibliotheca archivi Lithuanici
• Bibliotheca Salensis
• Tarmių tekstynas

Tęstiniai leidiniai:

• Acta linguistica Lithuanica (iki t. 43 Lietuvių kalbotyros klausimai)
• Archivum Lithuanicum (kartu su aukštosiomis mokyklomis)
• Kalbos kultūra
• Terminologija

Šaltiniai

Nuorodos

• Lietuvių kalbos instituto svetainė Archyvuota kopija 2016-06-16 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvių kalbos instituto leidiniai Elektroninėje bibliotekoje^{[neveikianti nuoroda]}