Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 40 41 70 š pl 25 16 58 30 r ilg 54 6782500 š pl 25 2828611 r ilg 54 6782500 25 2828611 Vilniaus šv Mikalojaus bažnyči
Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia
54°40′41.70″ š. pl. 25°16′58.30″ r. ilg. / 54.6782500°š. pl. 25.2828611°r. ilg.
| Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia | |
|---|---|
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Vilniaus I |
| Savivaldybė | Vilniaus miestas |
| Gyvenvietė | Vilnius |
| Adresas | Šv. Mikalojaus g. 4 |
| Statybinė medžiaga | tinkuotas mūras |
| Pastatyta (įrengta) | iki 1387 m. |
| Stilius | gotika |
- Kitos reikšmės – Šv. Mikalojaus bažnyčia.
Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia – bažnyčia, esanti Vilniaus senamiestyje, Šv. Mikalojaus gatvėje. Tai viena seniausių Romos katalikų bažnyčių Lietuvoje.
Istorija
Šv. Mikalojaus bažnyčia pirmą kartą paminėta 1387 metais (Jogailos privilegijoje). Jau tuomet bažnyčia buvo mūrinė, raudonų plytų mūro. Spėjama, kad pirmoji katalikų bažnyčia dabartinės Šv. Mikalojaus bažnyčios vietoje pastatyta dar didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais į Vilnių atvykstančių pirklių bei amatininkų reikmėms; dabartinis jos pastatas sumūrytas XV amžiuje. Nuo to laiko bažnyčia daug kartų restauruota, tačiau išlaikė gotikinį pavidalą.
XVI a. medines bažnyčios lubas pakeitė tuomet sumūryti skliautai su stulpais, bažnyčia įgijo vėlyvosios gotikos bruožų. Po 1749 m. gaisro bažnyčia ilgai stovėjo be stogo, šalo jos skliautai ir sienos. Atstatant bažnyčią po minėto gaisro, sumanyta daug išorės architektūros ir interjero pakeitimų – pažemintas stogo kraigo aukštis, suformuotas trikampis frontonas, performuotas galinis frontonas, vėlyvojo baroko stiliumi permūryti langai, užmūryti trys langai apsidėje, viduje pastatyti trys vėlyvojo baroko altoriai, rokoko stiliaus vargonų choras. 1812 m. bažnyčią niokojo prancūzų kariuomenė, šventovė buvo paversta sandėliu. Po 1812 m. ji vėl remontuota, prie jau 1808 m. stovėjusios keturkampio plano barokinės varpinės pristatyta dviaukštė zakristija.
1864 m. uždarius Vilniaus pranciškonų vienuolyną, šv. Mikalojaus bažnyčia priskirta šv. Jono parapijai, nuolatinio kunigo neturėjo; pamaldos joje buvo laikomos tik tam tikromis dienomis. XIX a. dalis bažnyčios fasadų buvo nudažyti.
Dar iki 1897 m. Vilniaus miesto lietuviai katalikai rūpinosi turėti savo bendruomenės bažnyčią. Maždaug nuo 1900 m. jie rinkdavosi apleistoje šv. Mikalojaus bažnyčioje giedoti bažnytinių giesmių. Paprašius Peterburgo dvasinės akademijos kunigams ir paraginus Mogiliovo arkivyskupui B. Klopatovskiui, 1901 m. gruodžio 31 d. S. A. Žvėravičius atidavė bažnyčią lietuvių bendruomenei ir paskyrė kunigą Juozapą Kuktą jos klebonu. Pagrindiniai šv. Mikalojaus bažnyčios perėmimo lietuvių žinion iniciatoriai buvo Donatas Malinauskas, miškininkas Povilas Matulionis ir gydytojas Andrius Domaševičius. Buvo sukurta taip vadinama „12 Vilniaus apaštalų kuopa", kuri rūpinosi bažnyčios atgavimu. Leidimas oficialiai naudoti bažnyčią lietuviškoms pamaldoms buvo gautas 1901 m. gruodžio 8 d. Atgauta bažnyčia buvo apleista, be langų, grindų. Buvo suremontuoti langai, sudėtos iki šiol išlikusios keraminių plytelių grindys, nutinkuotos ir perdažytos sienos, sutvarkyti altoriai, padaryti bažnyčios suolai.
Po 1902 m. bažnyčia buvo suremontuota, suaukojus lėšų (inž. ). Joje imta giedoti ir pamokslus sakyti lietuviškai. Bažnyčioje buvo suburtas choras, prie jos įsteigta mokykla, tarpusavio pagalbos draugija, prieglauda. Prie bažnyčios būrėsi lietuviai kunigai, tarp jų 1907–1911 m. ir Juozas Tumas-Vaižgantas. Pamaldos lietuvių kalba išliko ir tarpukario metais.
1921 m. šv. Mikalojaus bažnyčia gavo parapijos teises ir tapo nepriklausoma nuo kitų parapijų. Jai galėjo priklausyti visi Vilniaus lietuviai. Tuo laikotarpiu šventovėje įrengti didesni vargonai (autorius V. Bernackis).
1930 m. Vilniaus miesto lietuvių pastangomis šv. Mikalojaus bažnyčioje 500-ųjų mirties metinių proga pastatytas paminklas Vytautui Didžiajam. 1930 m. spalio 27 d. šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo laikomos iškilmingos pamaldos, paminklą Vytautui Didžiajam pašventino Trakų dekanas kanauninkas Klemensas Maliukevičius, paminklą atidengė Laikinojo Komiteto pirmininkas K.Stašys. 1936 m. minėtas paminklas aptvertas baliustrada.
Šv. Mikalojaus bažnyčia buvo remontuota 1933 metais jos klebono Kristupo Čibiro pastangomis. Tuo laikotarpiu atsirado penkios altorių statulos (šventųjų: Juozapo, Kristupo, Teresės, Pranciškaus ir Klaros), kurias sukūrė skulptorius Rapolas Jakimavičius. Lietuvių Labdarybės draugijos audykloje buvo nuausta 25 metrų ilgio šv. Mikalojaus vėliava, skirta bažnyčios atgavimo sukaktuvėms pažymėti.
1942 m. rusų lėktuvams bombarduojant Vilnių, buvo sunaikintas šv. Mikalojaus bažnyčios parapijos namas su garsiąja šv. Mikalojaus sale, kurioje įvyko daug lietuvių renginių, žuvo sėdėjęs už rašomojo stalo klebonas Kristupas Čibiras. Vokiečių okupacijos metais iš bažnyčios buvo atimti du paminkliniai varpai. Po II pasaulinio karo bažnyčia suremontuota.
Sovietiniais metais, nusavinus arkivyskupijos rūmus, šv. Mikalojaus bažnyčios klebonijoje įsikūrė lietuviškosios Vilniaus arkivyskupijos dalies valdytojo kanceliarija. 1959 m. bažnyčios šventoriuje pastatyta skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurta Šv. Kristoforo skulptūra. šv. Kristoforas pavaizduotas per vandenį nešantis kūdikėlį Jėzų. Dėl šios skulptūros dailininkas ir skulptorius Antanas Kmieliauskas buvo pašalintas iš pretendentų į tuometinę Dailininkų sąjungą sąrašo. Tais pačiais metais pagal architekto projektą buvo pastatytas klebonijos namas. 1974 m. šv. Mikalojaus bažnyčios interjere atidengti keli nedideli gotikinio mūro fragmentai.
Šv. Mikalojaus bažnyčia remontuota 1988 metais. Buvo pakeista bažnyčios išorė, atkurti frontono stulpeliai, kurie pakeitė bažnyčios fasadą. 1989 m. atstatytas laiptuotasis frontonas, atkurtos gotikinės sienų nišos, išryškintos užmūrytos angos, jas nutinkuojant baltai. Languose atstatyti vitražai, kurie buvo išbyrėję 1942 m. kovo 23 d. sovietų lakūnams į šventorių numetus bombą.
Nuo 1901 m. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčioje rektoravo Juozapas Kukta, 1901–1906 m. ir 1907–1909 m. dirbo kunigas Antanas Viskantas, 1906–1907 m. dirbo kunigas Jurgis Januškevičius, 1909–1911 m. – kunigas Petras Kraujelis, 1914–1924 m. rektoriavo Vladas Jezukevičius, 1924–1942 m. – kunigas Kristupas Čibiras, kartu su juo nuo 1936 m. dar dirbo kunigai Vincentas Taškūnas, Edmundas Basys ir Kazimieras Pukėnas. Taip pat šv. Mikalojaus parapijos namuose gyveno ir arkivyskupas Mečislovas Reinys. Po kunigo Kristupo Čibiro žūties čia klebonavo kunigai Pranas Bieliauskas, Stanislovas Valiukėnas, Česlovas Krivaitis, L.Pavilionis, J. Saulius, J.Poškus, A.Rutkauskas, R. Blažys, Kovarskis, P.Kučinskas, K.Valeikis, K.Kindurys, vėliau klebonais buvo kun. Juozas Tunaitis, kun. E. Rudokas, kun. E.Paulionis; 2004–2014 m. klebonavo kun. Medardas Čeponis; 1997–2001 m. čia dirbo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.
Architektūra
Eksterjeras
Bažnyčia gotikinė, su mūrine, tinkuota šventoriaus tvora, kurią skaldo arkų nišos. Tvora padengta čerpėmis. Joje yra įvažiavimo vartai su arka ir nedidelis arkinis įėjimas. Bažnyčia stovi centre, ji stačiakampio plano, vienabokštė, su trisiene apside ir zakristija, prijungta prie jos koridoriumi. Bažnyčia sumūryta iš raudonų ir geltonų įvairaus formato plytų. Dominuoja raudona spalva. Bažnyčios fasadai paprasti, pagrindiniame fasade yra laiptuotas trikampis frontonas, frontoną skaido trys smailiaarkių nišų grupės. Į bažnyčią patenkama pro nedidelį XIX a. pristatytą prieangį.
Portalą puošia plytų apvadas, virš jo yra barokinis arkos langas. Apsidės sienose yra po aukštą arkinę nišą. Pastogės frizą sudaro plytų eilė ir tinko juosta. Stogą dengia čerpės. Sienas kai kur papuošia juodos, perdegintos plytos. Bažnyčios varpinės bokštas barokinis, bokšto tarpsnius skiria karnizai. Varpinės bokšte yra trys nedideli žalvariniai varpai. Virš bokšto ir priekinio frontono yra kryžiai.
Už bažnyčios apsidės, šventoriaus centre stovi akmeninė šv. Kristoforo skulptūra. Pietinėje bažnyčios pusėje už šv. Kristoforo skulptūros veikia dviejų aukštų parapijos namai, pastatyti 1958 m. 2016 m. lapkričio 18 d. prie šv. Mikalojaus bažnyčios pastatyta jos ir parapijos globėjo Šv. Mikalojaus skulptūra, kurią sukūrė tretininkas skulptorius Juozas Genevičius. Gruodžio 4 d. švenčiant šv. Mikalojaus atlaidus ir minint bažnyčios perdavimo Vilniaus lietuviams 115-sias metines, paminklas buvo pašventintas.
Interjeras
Bažnyčios interjeras vėlyvosios gotikos, bažnyčia turi tris navas, kurias skiria keturios ant pastatytos aštuoniakampės kolonos, laikančios žvaigždiškus arba tinklinius gotikinius skliautus. Bažnyčioje stovi trys altoriai. Didžiajame altoriuje yra kryžius, atgabentas iš Švenčionėlių parapijos Račkiškės koplyčios. Altoriaus viršų puošia du paauksuoti angelai ir dviejų šventųjų skulptūros: šv. Klaros Asyžietės (kairėje) ir šv. Pranciškaus Asyžiečio (dešinėje). Žemutiniame tarpsnyje stovi keturių šventųjų statulos: šv. Kristupo ir šv. Marijos Magdalietės (kairėje) ir šv. Teresėlės Kūdikėlio Jėzaus ir šv. Juozapo su Jėzumi (dešinėje).
Dešiniajame šoniniame altoriuje yra Švč. Dievo Motinos Sopulingosios medinis , kuris paauksuotas ir pasidabruotas. Viršutiniame altoriaus tarpsnyje tarp dviejų angelų sienoje yra 1903 m. nutapyta šv. Pranciškaus Asyžiečio freska. Kairiajame šoniniame altoriuje yra XVI a. kaustytas bažnyčios globėjo šventojo Mikalojaus paveikslas, atkeltas iš didžiojo altoriaus, nutapytas ant medžio lentų. Šventojo figūra padengta metaliniu rūbu. Abipus paveikslo pastatytos šv. Pranciškaus Ksavero su kryžiumi ir šv. Ignoto (Ignaco) Lojolos medinės statulos. Viršutiniame altoriaus tarpsnyje yra 1903 m. šv. Antano Paduviečio freska, abipus freskos stovi angelų statulos. Be altoriuose esančių skulptūrų, bažnyčioje stovi XVI a. gotikinė medinė šv. Liudviko statula su kalaviju. šv. Antano Paduviečio statula pastatyta prie presbiterijos. Presbiteriją nuo viduriniosios navos atskiria smaili triumfo arka. Presbiterijoje kabo 1942 m. drobėje nutapytas šv. Kazimiero paveikslas, autorius Vytautas Kasiulis. Ten pat kabo nežinomo dailininko nutapytas paveikslas „Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimas”.
Bažnyčios vargonų tribūna rokoko stiliaus, joje yra 1913 m. įrengti aštuonių registrų vargonai. Vargonų prospektas vėlyvojo baroko stiliaus, dekoruotas auksuota ornamentų dažyba.
Bažnyčios dešiniosios sienos nišoje, inkrustuotoje dirbtiniu marmuru, ant aukšto marmurinio pastatytas skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus sukurtas LDK Didžiojo kunigaikščio Vytauto biustas, kuris bažnyčioje įrengtas, minint Vytauto Didžiojo 500 metų mirties sukaktį (1930 m.). Biustas nulietas iš bronzos. Vytautas Didysis pavaizduotas su karūna, šarvais ir apsiaustu. Postamente iškalti ilgi įrašai, bylojantys apie tai, jog šį biustą kunigaikščio 500-ųjų mirties metinių proga pastatė Vilniaus krašto lietuviai. Paminklas aptvertas baliustrada.
- Vytauto Didžiojo biustas profiliu
- Vytauto Didžiojo biustas
- Įrašai Vytauto Didžiojo biuste
- Įrašai Vytauto Didžiojo biuste
Ant bažnyčios sienų kabo Jėzaus Kristaus Kryžiaus Kelio 14 stočių, padarytų iš gipso 1975 m. Bažnyčioje pakabintas Švč. Mergelės Marijos su Jėzuliu paveikslas, nutapytas 1598 m. nežinomo dailininko iš Vengrijos Budos miesto. Paveikslas perimtas iš Šv. Dvasios ir Dominikonų bažnyčios. Bažnyčioje kabo paminklinė lenta, skirta 1942 m. tragiškai žuvusiam bažnyčios klebonui Kristupui Čibirui prisiminti. Paminklinėje lentoje iškaltas kunigo bareljefas ir įrašas: „Kunigas Krištapas Čibiras, Teologijos magistras, nuo 1924 m. šv. Mikalojaus bažnyčios klebonas, su dideliu pasiaukojimu visą savo gyvenimą dirbo Bažnyčios ir Tautos gerovei, žuvo prie darbo stalo, bombarduojant Vilnių. 1883-XII-14 d.-1942-II-23 d.”.
Po vargonų tribūna yra mūrinė klausykla, taip pat bažnyčioje stovi trys medinės XIX a. vietos meistrų darbo neobarokinės klausyklos, ketvirtoji klausykla – kitų meistrų darbo. Klausyklos išpuoštos girliandų ir lapų drožiniais. Bažnyčios suolai pagaminti 1975 m. pagal Jono Zibulio projektą.
Bažnyčios darbo valandos
Šv. mišios vyksta šiokiadieniais 18.00 val., šeštadienį (ir valstybės šventėse) – 9.00 val., sekmadieniais – 8.00, 10.00 (su vertimu į gestų kalbą), 14.00 val. Bažnyčia atidaryta: šiokiadieniais: 15.30 iki 18.30 val., sekmadienį: 7.15 iki 15.00 val.
Šaltiniai
- Viktoras Petkus. Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia. Vilnius: Petro ofsetas, 2004. ISBN 9955-534-83-4.
- Morta Baužienė. Pasižvalgymas po senojo Vilniaus mūrus. Vilnius: Savastis, 2012. ISBN 978-9986-420-89-7.
- Irena Vaišvilaitė. Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių. Vilnius: Baltos lankos, p. 92. ISBN 978-9955-23-952-9.
- Vladas Drėma. Dingęs Vilnius. Vilnius: Versus Aureus, 2013. ISBN 978-9955-34-401-8.
- J.Bielinis ir kt. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
- A.Juškevičius, J.Maceika. Vilnius ir jo apylinkės. (1937 m.), perleista Vilnius: Mintis, 1991. ISBN 5-417-00366-2.
- Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijos informacija.[[1]]
- Vilniaus šv. Mikalojaus parapijos informacija apie šv. Mikalojaus skulptūrą. Skelbta svetainėje [2]
- Šv. Mikalojaus bažnyčios parapijos informacija.[[3]]
Nuorodos
- šv. Mikalojaus bažnyčios parapijos svetainė//mikalojus.lt
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia, Kas yra Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia? Ką reiškia Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia?
54 40 41 70 s pl 25 16 58 30 r ilg 54 6782500 s pl 25 2828611 r ilg 54 6782500 25 2828611 Vilniaus sv Mikalojaus baznyciaVyskupija VilniausDekanatas Vilniaus ISavivaldybe Vilniaus miestasGyvenviete VilniusAdresas Sv Mikalojaus g 4Statybine medziaga tinkuotas murasPastatyta įrengta iki 1387 m Stilius gotikaKitos reiksmes Sv Mikalojaus baznycia Vilniaus sv Mikalojaus baznycia baznycia esanti Vilniaus senamiestyje Sv Mikalojaus gatveje Tai viena seniausiu Romos kataliku baznyciu Lietuvoje IstorijaSv Mikalojaus baznycia 1876 m is Kalendarz Ilustrowany 1877 m Sv Mikalojaus baznycia pirma karta pamineta 1387 metais Jogailos privilegijoje Jau tuomet baznycia buvo murine raudonu plytu muro Spejama kad pirmoji kataliku baznycia dabartines Sv Mikalojaus baznycios vietoje pastatyta dar didziojo kunigaikscio Gedimino laikais į Vilniu atvykstanciu pirkliu bei amatininku reikmems dabartinis jos pastatas sumurytas XV amziuje Nuo to laiko baznycia daug kartu restauruota taciau islaike gotikinį pavidala XVI a medines baznycios lubas pakeite tuomet sumuryti skliautai su stulpais baznycia įgijo velyvosios gotikos bruozu Po 1749 m gaisro baznycia ilgai stovejo be stogo salo jos skliautai ir sienos Atstatant baznycia po mineto gaisro sumanyta daug isores architekturos ir interjero pakeitimu pazemintas stogo kraigo aukstis suformuotas trikampis frontonas performuotas galinis frontonas velyvojo baroko stiliumi permuryti langai uzmuryti trys langai apsideje viduje pastatyti trys velyvojo baroko altoriai rokoko stiliaus vargonu choras 1812 m baznycia niokojo prancuzu kariuomene sventove buvo paversta sandeliu Po 1812 m ji vel remontuota prie jau 1808 m stovejusios keturkampio plano barokines varpines pristatyta dviaukste zakristija 1864 m uzdarius Vilniaus pranciskonu vienuolyna sv Mikalojaus baznycia priskirta sv Jono parapijai nuolatinio kunigo neturejo pamaldos joje buvo laikomos tik tam tikromis dienomis XIX a dalis baznycios fasadu buvo nudazyti Dar iki 1897 m Vilniaus miesto lietuviai katalikai rupinosi tureti savo bendruomenes baznycia Mazdaug nuo 1900 m jie rinkdavosi apleistoje sv Mikalojaus baznycioje giedoti baznytiniu giesmiu Paprasius Peterburgo dvasines akademijos kunigams ir paraginus Mogiliovo arkivyskupui B Klopatovskiui 1901 m gruodzio 31 d S A Zveravicius atidave baznycia lietuviu bendruomenei ir paskyre kuniga Juozapa Kukta jos klebonu Pagrindiniai sv Mikalojaus baznycios peremimo lietuviu zinion iniciatoriai buvo Donatas Malinauskas miskininkas Povilas Matulionis ir gydytojas Andrius Domasevicius Buvo sukurta taip vadinama 12 Vilniaus apastalu kuopa kuri rupinosi baznycios atgavimu Leidimas oficialiai naudoti baznycia lietuviskoms pamaldoms buvo gautas 1901 m gruodzio 8 d Atgauta baznycia buvo apleista be langu grindu Buvo suremontuoti langai sudetos iki siol islikusios keraminiu plyteliu grindys nutinkuotos ir perdazytos sienos sutvarkyti altoriai padaryti baznycios suolai Sv Mikalojaus baznycios veliava isausta Emilijos Vileisienes iniciatyva minint 25 asias sios baznycios atkovojimo sukaktuves Sedi Emilija Vileisiene stovi audejos 1926 m Paminklas sv Kristoforui sv Mikalojaus baznycios sventoriuje skulptorius Antanas Kmieliauskas Po 1902 m baznycia buvo suremontuota suaukojus lesu inz Joje imta giedoti ir pamokslus sakyti lietuviskai Baznycioje buvo suburtas choras prie jos įsteigta mokykla tarpusavio pagalbos draugija prieglauda Prie baznycios buresi lietuviai kunigai tarp ju 1907 1911 m ir Juozas Tumas Vaizgantas Pamaldos lietuviu kalba isliko ir tarpukario metais 1921 m sv Mikalojaus baznycia gavo parapijos teises ir tapo nepriklausoma nuo kitu parapiju Jai galejo priklausyti visi Vilniaus lietuviai Tuo laikotarpiu sventoveje įrengti didesni vargonai autorius V Bernackis 1930 m Vilniaus miesto lietuviu pastangomis sv Mikalojaus baznycioje 500 uju mirties metiniu proga pastatytas paminklas Vytautui Didziajam 1930 m spalio 27 d sv Mikalojaus baznycioje buvo laikomos iskilmingos pamaldos paminkla Vytautui Didziajam pasventino Traku dekanas kanauninkas Klemensas Maliukevicius paminkla atidenge Laikinojo Komiteto pirmininkas K Stasys 1936 m minetas paminklas aptvertas baliustrada Sv Mikalojaus baznycia buvo remontuota 1933 metais jos klebono Kristupo Cibiro pastangomis Tuo laikotarpiu atsirado penkios altoriu statulos sventuju Juozapo Kristupo Tereses Pranciskaus ir Klaros kurias sukure skulptorius Rapolas Jakimavicius Lietuviu Labdarybes draugijos audykloje buvo nuausta 25 metru ilgio sv Mikalojaus veliava skirta baznycios atgavimo sukaktuvems pazymeti 1942 m rusu lektuvams bombarduojant Vilniu buvo sunaikintas sv Mikalojaus baznycios parapijos namas su garsiaja sv Mikalojaus sale kurioje įvyko daug lietuviu renginiu zuvo sedejes uz rasomojo stalo klebonas Kristupas Cibiras Vokieciu okupacijos metais is baznycios buvo atimti du paminkliniai varpai Po II pasaulinio karo baznycia suremontuota Sovietiniais metais nusavinus arkivyskupijos rumus sv Mikalojaus baznycios klebonijoje įsikure lietuviskosios Vilniaus arkivyskupijos dalies valdytojo kanceliarija 1959 m baznycios sventoriuje pastatyta skulptoriaus Antano Kmieliausko sukurta Sv Kristoforo skulptura sv Kristoforas pavaizduotas per vandenį nesantis kudikelį Jezu Del sios skulpturos dailininkas ir skulptorius Antanas Kmieliauskas buvo pasalintas is pretendentu į tuometine Dailininku sajunga saraso Tais paciais metais pagal architekto projekta buvo pastatytas klebonijos namas 1974 m sv Mikalojaus baznycios interjere atidengti keli nedideli gotikinio muro fragmentai Sv Mikalojaus baznycia remontuota 1988 metais Buvo pakeista baznycios isore atkurti frontono stulpeliai kurie pakeite baznycios fasada 1989 m atstatytas laiptuotasis frontonas atkurtos gotikines sienu nisos isryskintos uzmurytos angos jas nutinkuojant baltai Languose atstatyti vitrazai kurie buvo isbyreje 1942 m kovo 23 d sovietu lakunams į sventoriu numetus bomba Nuo 1901 m Vilniaus sv Mikalojaus baznycioje rektoravo Juozapas Kukta 1901 1906 m ir 1907 1909 m dirbo kunigas Antanas Viskantas 1906 1907 m dirbo kunigas Jurgis Januskevicius 1909 1911 m kunigas Petras Kraujelis 1914 1924 m rektoriavo Vladas Jezukevicius 1924 1942 m kunigas Kristupas Cibiras kartu su juo nuo 1936 m dar dirbo kunigai Vincentas Taskunas Edmundas Basys ir Kazimieras Pukenas Taip pat sv Mikalojaus parapijos namuose gyveno ir arkivyskupas Mecislovas Reinys Po kunigo Kristupo Cibiro zuties cia klebonavo kunigai Pranas Bieliauskas Stanislovas Valiukenas Ceslovas Krivaitis L Pavilionis J Saulius J Poskus A Rutkauskas R Blazys Kovarskis P Kucinskas K Valeikis K Kindurys veliau klebonais buvo kun Juozas Tunaitis kun E Rudokas kun E Paulionis 2004 2014 m klebonavo kun Medardas Ceponis 1997 2001 m cia dirbo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ArchitekturaEksterjeras Sv Mikalojaus baznycios soninis fasadas su nisoje stovincia sv Mikalojaus skulptura kuria sukure skulptorius Juozas GeneviciusSv Mikalojaus baznycios apside su aukstomis arkinemis nisomis Baznycia gotikine su murine tinkuota sventoriaus tvora kuria skaldo arku nisos Tvora padengta cerpemis Joje yra įvaziavimo vartai su arka ir nedidelis arkinis įejimas Baznycia stovi centre ji staciakampio plano vienabokste su trisiene apside ir zakristija prijungta prie jos koridoriumi Baznycia sumuryta is raudonu ir geltonu įvairaus formato plytu Dominuoja raudona spalva Baznycios fasadai paprasti pagrindiniame fasade yra laiptuotas trikampis frontonas frontona skaido trys smailiaarkiu nisu grupes Į baznycia patenkama pro nedidelį XIX a pristatyta prieangį Portala puosia plytu apvadas virs jo yra barokinis arkos langas Apsides sienose yra po auksta arkine nisa Pastoges friza sudaro plytu eile ir tinko juosta Stoga dengia cerpes Sienas kai kur papuosia juodos perdegintos plytos Baznycios varpines bokstas barokinis boksto tarpsnius skiria karnizai Varpines bokste yra trys nedideli zalvariniai varpai Virs boksto ir priekinio frontono yra kryziai Uz baznycios apsides sventoriaus centre stovi akmenine sv Kristoforo skulptura Pietineje baznycios puseje uz sv Kristoforo skulpturos veikia dvieju aukstu parapijos namai pastatyti 1958 m 2016 m lapkricio 18 d prie sv Mikalojaus baznycios pastatyta jos ir parapijos globejo Sv Mikalojaus skulptura kuria sukure tretininkas skulptorius Juozas Genevicius Gruodzio 4 d svenciant sv Mikalojaus atlaidus ir minint baznycios perdavimo Vilniaus lietuviams 115 sias metines paminklas buvo pasventintas Interjeras Sv Mikalojaus baznycios interjerasSv Mikalojaus baznycios didysis altorius Baznycios interjeras velyvosios gotikos baznycia turi tris navas kurias skiria keturios ant pastatytos astuoniakampes kolonos laikancios zvaigzdiskus arba tinklinius gotikinius skliautus Baznycioje stovi trys altoriai Didziajame altoriuje yra kryzius atgabentas is Svencioneliu parapijos Rackiskes koplycios Altoriaus virsu puosia du paauksuoti angelai ir dvieju sventuju skulpturos sv Klaros Asyzietes kaireje ir sv Pranciskaus Asyziecio desineje Zemutiniame tarpsnyje stovi keturiu sventuju statulos sv Kristupo ir sv Marijos Magdalietes kaireje ir sv Tereseles Kudikelio Jezaus ir sv Juozapo su Jezumi desineje Desiniajame soniniame altoriuje yra Svc Dievo Motinos Sopulingosios medinis kuris paauksuotas ir pasidabruotas Virsutiniame altoriaus tarpsnyje tarp dvieju angelu sienoje yra 1903 m nutapyta sv Pranciskaus Asyziecio freska Kairiajame soniniame altoriuje yra XVI a kaustytas baznycios globejo sventojo Mikalojaus paveikslas atkeltas is didziojo altoriaus nutapytas ant medzio lentu Sventojo figura padengta metaliniu rubu Abipus paveikslo pastatytos sv Pranciskaus Ksavero su kryziumi ir sv Ignoto Ignaco Lojolos medines statulos Virsutiniame altoriaus tarpsnyje yra 1903 m sv Antano Paduviecio freska abipus freskos stovi angelu statulos Be altoriuose esanciu skulpturu baznycioje stovi XVI a gotikine medine sv Liudviko statula su kalaviju sv Antano Paduviecio statula pastatyta prie presbiterijos Presbiterija nuo viduriniosios navos atskiria smaili triumfo arka Presbiterijoje kabo 1942 m drobeje nutapytas sv Kazimiero paveikslas autorius Vytautas Kasiulis Ten pat kabo nezinomo dailininko nutapytas paveikslas Svc Mergeles Marijos dangun emimas Baznycios vargonu tribuna rokoko stiliaus joje yra 1913 m įrengti astuoniu registru vargonai Vargonu prospektas velyvojo baroko stiliaus dekoruotas auksuota ornamentu dazyba Baznycios desiniosios sienos nisoje inkrustuotoje dirbtiniu marmuru ant auksto marmurinio pastatytas skulptoriaus Rapolo Jakimaviciaus sukurtas LDK Didziojo kunigaikscio Vytauto biustas kuris baznycioje įrengtas minint Vytauto Didziojo 500 metu mirties sukaktį 1930 m Biustas nulietas is bronzos Vytautas Didysis pavaizduotas su karuna sarvais ir apsiaustu Postamente iskalti ilgi įrasai bylojantys apie tai jog sį biusta kunigaikscio 500 uju mirties metiniu proga pastate Vilniaus krasto lietuviai Paminklas aptvertas baliustrada Vytauto Didziojo biustas profiliu Vytauto Didziojo biustas Įrasai Vytauto Didziojo biuste Įrasai Vytauto Didziojo biuste Ant baznycios sienu kabo Jezaus Kristaus Kryziaus Kelio 14 stociu padarytu is gipso 1975 m Baznycioje pakabintas Svc Mergeles Marijos su Jezuliu paveikslas nutapytas 1598 m nezinomo dailininko is Vengrijos Budos miesto Paveikslas perimtas is Sv Dvasios ir Dominikonu baznycios Baznycioje kabo paminkline lenta skirta 1942 m tragiskai zuvusiam baznycios klebonui Kristupui Cibirui prisiminti Paminklineje lentoje iskaltas kunigo bareljefas ir įrasas Kunigas Kristapas Cibiras Teologijos magistras nuo 1924 m sv Mikalojaus baznycios klebonas su dideliu pasiaukojimu visa savo gyvenima dirbo Baznycios ir Tautos gerovei zuvo prie darbo stalo bombarduojant Vilniu 1883 XII 14 d 1942 II 23 d Po vargonu tribuna yra murine klausykla taip pat baznycioje stovi trys medines XIX a vietos meistru darbo neobarokines klausyklos ketvirtoji klausykla kitu meistru darbo Klausyklos ispuostos girliandu ir lapu droziniais Baznycios suolai pagaminti 1975 m pagal Jono Zibulio projekta Baznycios darbo valandosSv misios vyksta siokiadieniais 18 00 val sestadienį ir valstybes sventese 9 00 val sekmadieniais 8 00 10 00 su vertimu į gestu kalba 14 00 val Baznycia atidaryta siokiadieniais 15 30 iki 18 30 val sekmadienį 7 15 iki 15 00 val SaltiniaiViktoras Petkus Vilniaus sv Mikalojaus baznycia Vilnius Petro ofsetas 2004 ISBN 9955 534 83 4 Morta Bauziene Pasizvalgymas po senojo Vilniaus murus Vilnius Savastis 2012 ISBN 978 9986 420 89 7 Irena Vaisvilaite Pasivaiksciojimai po krikscioniskajį Vilniu Vilnius Baltos lankos p 92 ISBN 978 9955 23 952 9 Vladas Drema Dinges Vilnius Vilnius Versus Aureus 2013 ISBN 978 9955 34 401 8 J Bielinis ir kt Lietuvos TSR istorijos ir kulturos paminklu savadas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 A Juskevicius J Maceika Vilnius ir jo apylinkes 1937 m perleista Vilnius Mintis 1991 ISBN 5 417 00366 2 Sv Mikalojaus baznycios parapijos informacija 1 Vilniaus sv Mikalojaus parapijos informacija apie sv Mikalojaus skulptura Skelbta svetaineje 2 Sv Mikalojaus baznycios parapijos informacija 3 Nuorodossv Mikalojaus baznycios parapijos svetaine mikalojus lt Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu