Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Krymas reikšmės 45 18 š pl 34 24 r ilg 45 300 š pl 34 400 r ilg 45 300 34 400 Krymo pusiasalio palydovinė
Krymo pusiasalis
- Kitos reikšmės – Krymas (reikšmės).
45°18′ š. pl. 34°24′ r. ilg. / 45.300°š. pl. 34.400°r. ilg.
Krymas (krym. Qırım / Къырым, sen. gr. Κιμμερία / Ταυρική, rus. Крым, ukr. Крим) – pusiasalis ir istorinis regionas rytų Europoje, iš šiaurės pusės išsišauna į Juodąją jūrą. Teritoriją nuo 2014 m. faktiškai valdo Rusija (Krymo Respublika ir autonominis Sevastopolio miestas), nors juridiškai jis tebėra laikomas Ukrainos teritorija – Krymo Autonomine Respublika.
Geografija
Pusiasalis užima ~27 tūkst. km² plotą ir skiria Azovo jūrą nuo Juodosios. Šiaurėje Perekopo sąsmauka (plotis apie 8 km) jungiasi su žemynu. Rytuose Kerčės sąsiauris skiria nuo , šiaurės vakaruose Karkinito įlanka skiria nuo žemyno. Šiauriniai ir šiaurės rytiniai krantai žemi, klampūs, daug seklių įlankų – lagūnų (Sivašas); nuo Azovo jūros jas skiria Arabato nerija, su jūra jungia Heničesko sąsiauris. Pietrytiniame krante yra Juodosios jūros , pietvakariniame krante – , šiaurės vakariniame krante – Karkinito įlanka.
Pietinę pusiasalio dalį užima Krymo kalnai, stačiais šlaitais besileidžiantys jūron. Aukščiausia vieta 1545 m (Roman Košo kalnas). Kalnai pasižymi karstinių, erozinių formų gausa – urvai (pvz., Kijik Koba, Marmurinis urvas, Raudonieji urvai), tarpekliai (Didysis Krymo kanjonas), kriokliai (Učan Su ir kt.), atlikuonys, uolų bokštai ir kt. Yra vulkaninių intruzijų (Ajudagas, Karadagas). Šiaurinėje pusėje plyti lygumos. Upės, ištekančios iš kalnų, lygumose dažnai išdžiūsta, ar stokoja vandens (didesnės – Salhiras, Alma, Kača, Belbekas), ežerai druskingi, pakrantėje – limaniniai. Iškastas Šiaurės Krymo kanalas.
Šiaurinėse lygumose būdingi dirbami juodžemio laukai (suartos stepės), kalnuose auga lapuočių ir mišrūs miškai (bukai, ąžuolai, skroblai, pušys), krūmynai, plyti kalnų pievos, o pietiniam pusiasalio krantui būdinga Viduržemio jūros tipo subtropinė augalija (lauramedžiai, kiparisai ir kt.), vaismedžių sodai, vynuogynai. Įsteigtas Krymo nacionalinis parkas.
Kryme klimatas vidutinių platumų žemyninis (šiaurėje) ir mediteraninis (pietiniame krante). Kritulių nuo 300–500 mm pietuose iki 500–700 mm rytuose ir 1000–1200 mm kalnų vakariniuose šlaituose; daugiausia žiemą. Sausio vidutinė temperatūra šiaurėje 1–2 °C, pietrytinėje pakrantėje 4 °C; liepos vidutinė temperatūra 24 °C (visame Kryme).
Istorija
Krymas per savo istoriją buvo ne kartą užkariautas ir valdytas įvairių tautų ir valstybių. Ankstyvojoje istorijoje jį valdė graikai, gotai, hunai, Volgos bulgarai, chazarai, Kijevo Rusia, Bizantija, kipčiakai, Osmanai, Aukso Orda ir mongolai. XIII a. dalį Krymo valdė Venecija ir Genuja, po jų čia gyvavo Krymo chanatas, kuris atiteko Osmanų imperijai. Rusija Krymą valdė nuo XVIII iki XX a. Antrojo pasaulinio karo metu buvo užimtas vokiečių.
Ankstyvoji istorija
I tūkstantmetyje pr. m. e. Kryme gyveno taurų ir skitų gentys. VI–V a. pr. m. e. graikai čia įkūrė savo kolonijas. Pagal jų pavadinimą Kalnų Krymą graikai vadino Taurija arba Tauride (Ταυρίς, Ταυρίδα). V a. pr. m. e. Kerčės rajone susidarė Bosforo valstybė, III a. pr. m. e. Stepių Kryme – Skitų valstybė. Prieš pat erų sandūrą dalį pusiasalio užgrobė Roma. III–IV a. į Krymą veržėsi gotai, hunai ir kitos gentys, Bosforo ir Skitų valstybės žlugo. Nuo IV–V a. pusiasalis pateko Bizantijos įtakos sferon, čia formavosi įvairios nedidelės valstybėlės, iš kurių stambiausia – Teodoro kunigaikštystė (XIII–XV a.). Krymo rytinė dalis nuo X a. priklausė Kijevo Rusiai. Tuo metu Kryme gyveno skitų, taurų, gotų, sarmatų, alanų, chazarų, pečenegų palikuonys, pakrantėse – dar ir slavai bei graikai. XIII a. įsiveržė mongolai-totoriai, susiformavo Aukso Ordos vasalinė valstybė. XIII–XV a. Kryme buvo Genujos pirklių prekyviečių.
Krymo chanatas
1443 m., žlugus Aukso Ordai, įsikūrė Krymo chanatas, nuo 1475 m. Turkijos vasalas.
Rusijos imperija
1783 m. Krymas pateko Rusijos valdžion. Krymo karo metu 1853–1856 m. čia vyko pagrindiniai mūšiai. Rusija triuškinamai pralaimėjo karą prieš jungtines osmanų, britų, prancūzų ir sardiniečių pajėgas. Rusija turėjo visiškai neutralizuoti savo laivyną Juodojoje Jūroje ir atiduoti Valakiją ir Moldaviją Osmanų kontrolei.
Tarybų Sąjunga
1921 m. spalio 10 d. įkurta Krymo autonominė respublika Rusijos sudėtyje. 1945 m. birželio 30 d. autonomija panaikinta, Krymas tapo sritimi, o 1954 m. vasario 19 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku perduotas (pasirašė Klimentas Vorošilovas, perdavė Georgijus Malenkovas) Ukrainos TSR (Rusijos ir Ukrainos tautų draugystės vardan, pažymint 300-ąsias Perejaslavo sutarties tarp Ukrainos kazokų ir Rusijos metines). Ukrainai buvo iškeltas uždavinys sausringą, be žemės ūkio, pramonės ir infrastruktūros sritį per kuo trumpesnį laiką industrializuoti ir pritaikyti Sovietų Sąjungos piliečių poilsiui. 1944 metais, J. Stalino teroro metu iš Krymo į Vidurio Aziją buvo ištremta daug totorių. Antrojo pasaulinio karo metu čia vyko daug įnirtingų mūšių. 1991 m. vasario 12 d. įkurta Krymo autonominė respublika.
2014 m. Krymo krizė
Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas 2014 metų kovo mėnesį, po V. Janukovičiaus nušalinimo, įvedė į Krymo teritoriją Rusijos karius. Kovo 16 dieną vykęs tarptautinės bendruomenės nepripažįstamas referendumas parodė, kad už Krymo prijungimą prie Rusijos Federacijos pasisako 96,77 proc. Krymo balsavusiųjų. Po to įvyko Rusijos Krymo aneksija.
Kovo 21 d. Rusijos prezidentas pasirašė įstatymą, įteisinantį Krymą Rusijos sudėtyje.Kovo 24 d. Krymo vėliava buvo pridėta prie Rusijos regionų vėliavų šalies parlamente. Dar po penkių dienų Krymo laikas buvo pasuktas valanda į priekį, sulyginant jį su Maskvos laiku.Birželio 1 d. Krymas oficialiai pradėjo naudoti Rusijos rublį kaip nacionalinę valiutą.
Gyventojai
2014 m. Kryme gyveno 2,284 mln. gyventojų. Iš jų 67,9 % buvo rusai, 15,7 % – ukrainiečiai, 10,6 % – Krymo totoriai, 1,0 % – gudai, 0,5 % – armėnai. 2011 m. 77 % savo gimtąją kalbą nurodė rusų, 11,4 % – Krymo totorių, 10,1 % – ukrainiečių.
2013 m. 58 % Krymo gyventojų buvo stačiatikiai, 15 % – musulmonai. Po 2014 m. aneksijos, Krymo parapijos priskirtos Maskvos patriarchatui.
Didžiausi Krymo miestai: Simferopolis, Sevastopolis, Kerčė, Jalta, Feodosija, Eupatorija, Džankojus, Alušta.
Ekonomika
Verčiamasi mašinų ir metalo apdirbimo, chemijos, maisto pramone, žvejyba, žemės ūkiu (ypač sodine žemdirbyste – auginami vaismedžiai, tabakas, daržovės, vynuogės; taip pienine gyvulininkyste, paukštininkyste). Kasama valgomoji druska, klintis, porfyras.
Krymas yra svarbi turistinė sritis. Pietiniame Krymo krante gausu kurortų, sanatorijų, vilų (Jalta, Alušta, Hurzufas, Artekas ir kt.), turtingas architektūros paveldas (XIX–XX a. rusų dvarininkų rūmai „Kregždės Lizdas“, Livadijos rūmai, ; totorių paveldas – Bachčisarajaus rūmai ir kt.; senasis graikų, venecijiečių ir kt. tautų palikimas – Taurijos Chersonesas, , Feodosijos Kafos tvirtovė ir kt.).
Šaltiniai
- Крым, Большая советская энциклопедия, T. XIII (Конда—Кун). – Москва: Советская энциклопедия, 1973
- Krymas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007
- „Paskelbti galutiniai Krymo referendumo rezultatai“. delfi.lt. Delfi. BNS, ELTA. 2014-03-17. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- Ukraine: Putin signs Crimea annexation
- Crimea flag added to line-up at Russian parliament
- Ukraine crisis: Crimea celebrates switch to Moscow time
- The Russian ruble has officially become the only valid currency in Crimea
- [2]
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krymo pusiasalis, Kas yra Krymo pusiasalis? Ką reiškia Krymo pusiasalis?
Kitos reiksmes Krymas reiksmes 45 18 s pl 34 24 r ilg 45 300 s pl 34 400 r ilg 45 300 34 400 Krymo pusiasalio palydovine nuotraukaKrymo pietinis krantas Jaltos apylinkeseCufut Kale masyvas Krymo kalnuose Krymas krym Qirim Kyrym sen gr Kimmeria Tayrikh rus Krym ukr Krim pusiasalis ir istorinis regionas rytu Europoje is siaures puses issisauna į Juodaja jura Teritorija nuo 2014 m faktiskai valdo Rusija Krymo Respublika ir autonominis Sevastopolio miestas nors juridiskai jis tebera laikomas Ukrainos teritorija Krymo Autonomine Respublika GeografijaPusiasalis uzima 27 tukst km plota ir skiria Azovo jura nuo Juodosios Siaureje Perekopo sasmauka plotis apie 8 km jungiasi su zemynu Rytuose Kerces sasiauris skiria nuo siaures vakaruose Karkinito įlanka skiria nuo zemyno Siauriniai ir siaures rytiniai krantai zemi klampus daug sekliu įlanku lagunu Sivasas nuo Azovo juros jas skiria Arabato nerija su jura jungia Henicesko sasiauris Pietrytiniame krante yra Juodosios juros pietvakariniame krante siaures vakariniame krante Karkinito įlanka Pietine pusiasalio dalį uzima Krymo kalnai staciais slaitais besileidziantys juron Auksciausia vieta 1545 m Roman Koso kalnas Kalnai pasizymi karstiniu eroziniu formu gausa urvai pvz Kijik Koba Marmurinis urvas Raudonieji urvai tarpekliai Didysis Krymo kanjonas kriokliai Ucan Su ir kt atlikuonys uolu bokstai ir kt Yra vulkaniniu intruziju Ajudagas Karadagas Siaurineje puseje plyti lygumos Upes istekancios is kalnu lygumose daznai isdziusta ar stokoja vandens didesnes Salhiras Alma Kaca Belbekas ezerai druskingi pakranteje limaniniai Iskastas Siaures Krymo kanalas Siaurinese lygumose budingi dirbami juodzemio laukai suartos stepes kalnuose auga lapuociu ir misrus miskai bukai azuolai skroblai pusys krumynai plyti kalnu pievos o pietiniam pusiasalio krantui budinga Vidurzemio juros tipo subtropine augalija lauramedziai kiparisai ir kt vaismedziu sodai vynuogynai Įsteigtas Krymo nacionalinis parkas Kryme klimatas vidutiniu platumu zemyninis siaureje ir mediteraninis pietiniame krante Krituliu nuo 300 500 mm pietuose iki 500 700 mm rytuose ir 1000 1200 mm kalnu vakariniuose slaituose daugiausia ziema Sausio vidutine temperatura siaureje 1 2 C pietrytineje pakranteje 4 C liepos vidutine temperatura 24 C visame Kryme IstorijaPagrindinis straipsnis Krymo istorija Pietineje pakranteje XIII XV a buvo įsikurusios italu prekybines kolonijosBachcisarajaus rumai Krymas per savo istorija buvo ne karta uzkariautas ir valdytas įvairiu tautu ir valstybiu Ankstyvojoje istorijoje jį valde graikai gotai hunai Volgos bulgarai chazarai Kijevo Rusia Bizantija kipciakai Osmanai Aukso Orda ir mongolai XIII a dalį Krymo valde Venecija ir Genuja po ju cia gyvavo Krymo chanatas kuris atiteko Osmanu imperijai Rusija Kryma valde nuo XVIII iki XX a Antrojo pasaulinio karo metu buvo uzimtas vokieciu Ankstyvoji istorija I tukstantmetyje pr m e Kryme gyveno tauru ir skitu gentys VI V a pr m e graikai cia įkure savo kolonijas Pagal ju pavadinima Kalnu Kryma graikai vadino Taurija arba Tauride Tayris Tayrida V a pr m e Kerces rajone susidare Bosforo valstybe III a pr m e Stepiu Kryme Skitu valstybe Pries pat eru sandura dalį pusiasalio uzgrobe Roma III IV a į Kryma verzesi gotai hunai ir kitos gentys Bosforo ir Skitu valstybes zlugo Nuo IV V a pusiasalis pateko Bizantijos įtakos sferon cia formavosi įvairios nedideles valstybeles is kuriu stambiausia Teodoro kunigaikstyste XIII XV a Krymo rytine dalis nuo X a priklause Kijevo Rusiai Tuo metu Kryme gyveno skitu tauru gotu sarmatu alanu chazaru pecenegu palikuonys pakrantese dar ir slavai bei graikai XIII a įsiverze mongolai totoriai susiformavo Aukso Ordos vasaline valstybe XIII XV a Kryme buvo Genujos pirkliu prekyvieciu Krymo chanatas 1443 m zlugus Aukso Ordai įsikure Krymo chanatas nuo 1475 m Turkijos vasalas Rusijos imperija 1783 m Krymas pateko Rusijos valdzion Krymo karo metu 1853 1856 m cia vyko pagrindiniai musiai Rusija triuskinamai pralaimejo kara pries jungtines osmanu britu prancuzu ir sardinieciu pajegas Rusija turejo visiskai neutralizuoti savo laivyna Juodojoje Juroje ir atiduoti Valakija ir Moldavija Osmanu kontrolei Tarybu Sajunga 1921 m spalio 10 d įkurta Krymo autonomine respublika Rusijos sudetyje 1945 m birzelio 30 d autonomija panaikinta Krymas tapo sritimi o 1954 m vasario 19 d TSRS Auksciausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku perduotas pasirase Klimentas Vorosilovas perdave Georgijus Malenkovas Ukrainos TSR Rusijos ir Ukrainos tautu draugystes vardan pazymint 300 asias Perejaslavo sutarties tarp Ukrainos kazoku ir Rusijos metines Ukrainai buvo iskeltas uzdavinys sausringa be zemes ukio pramones ir infrastrukturos sritį per kuo trumpesnį laika industrializuoti ir pritaikyti Sovietu Sajungos pilieciu poilsiui 1944 metais J Stalino teroro metu is Krymo į Vidurio Azija buvo istremta daug totoriu Antrojo pasaulinio karo metu cia vyko daug įnirtingu musiu 1991 m vasario 12 d įkurta Krymo autonomine respublika 2014 m Krymo krize Pagrindinis straipsnis 2014 m Krymo krize Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas 2014 metu kovo menesį po V Janukoviciaus nusalinimo įvede į Krymo teritorija Rusijos karius Kovo 16 diena vykes tarptautines bendruomenes nepripazįstamas referendumas parode kad uz Krymo prijungima prie Rusijos Federacijos pasisako 96 77 proc Krymo balsavusiuju Po to įvyko Rusijos Krymo aneksija Kovo 21 d Rusijos prezidentas pasirase įstatyma įteisinantį Kryma Rusijos sudetyje Kovo 24 d Krymo veliava buvo prideta prie Rusijos regionu veliavu salies parlamente Dar po penkiu dienu Krymo laikas buvo pasuktas valanda į priekį sulyginant jį su Maskvos laiku Birzelio 1 d Krymas oficialiai pradejo naudoti Rusijos rublį kaip nacionaline valiuta Kalnu pilaite Kregzdes Lizdas Gyventojai2014 m Kryme gyveno 2 284 mln gyventoju Is ju 67 9 buvo rusai 15 7 ukrainieciai 10 6 Krymo totoriai 1 0 gudai 0 5 armenai 2011 m 77 savo gimtaja kalba nurode rusu 11 4 Krymo totoriu 10 1 ukrainieciu 2013 m 58 Krymo gyventoju buvo staciatikiai 15 musulmonai Po 2014 m aneksijos Krymo parapijos priskirtos Maskvos patriarchatui Didziausi Krymo miestai Simferopolis Sevastopolis Kerce Jalta Feodosija Eupatorija Dzankojus Alusta EkonomikaVerciamasi masinu ir metalo apdirbimo chemijos maisto pramone zvejyba zemes ukiu ypac sodine zemdirbyste auginami vaismedziai tabakas darzoves vynuoges taip pienine gyvulininkyste paukstininkyste Kasama valgomoji druska klintis porfyras Krymas yra svarbi turistine sritis Pietiniame Krymo krante gausu kurortu sanatoriju vilu Jalta Alusta Hurzufas Artekas ir kt turtingas architekturos paveldas XIX XX a rusu dvarininku rumai Kregzdes Lizdas Livadijos rumai totoriu paveldas Bachcisarajaus rumai ir kt senasis graiku venecijieciu ir kt tautu palikimas Taurijos Chersonesas Feodosijos Kafos tvirtove ir kt SaltiniaiKrym Bolshaya sovetskaya enciklopediya T XIII Konda Kun Moskva Sovetskaya enciklopediya 1973 Krymas Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 Paskelbti galutiniai Krymo referendumo rezultatai delfi lt Delfi BNS ELTA 2014 03 17 Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Ukraine Putin signs Crimea annexation Crimea flag added to line up at Russian parliament Ukraine crisis Crimea celebrates switch to Moscow time The Russian ruble has officially become the only valid currency in Crimea 2