Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Krymas reikšmės Šis straipsnis dėl savo svarbos redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas J
Krymo Autonominė Respublika
- Kitos reikšmės – Krymas (reikšmės).
| Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas. Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai. |
Krymo Autonominė Respublika (ukr. Автономна Республіка Крим, APK, rus. Автоно́мная Респу́блика Крым, АРК, totor. Qırım Muhtar Cumhuriyeti, QMC) – Ukrainos administracinis vienetas, esantis Kryme, kuris yra de jure Ukrainai priklausanti teritorija, de facto kontroliuojama Rusijos. 2014 metų kovo mėn. aneksuota Rusijos (kaip Krymo federalinė apygarda), tarptautinės bendruomenės Krymo aneksija pripažįstama neteisėta. Iki 2014 m. Krymo krizės, Krymas buvo vienintelė Ukrainos autonominė respublika šalies pietuose.
| Krymo Autonominė Respublika ukr. Автономна Республіка Крим rus. Автономная Республика Крым krym. Qırım Muhtar Cumhuriyeti | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Valstybė | Ukraina | ||||||
| Administracinis centras | Simferopolis | ||||||
| Rajonai | 14 | ||||||
| Srities pavaldumo miestai | 5 | ||||||
| Rajono pavaldumo miestai | 11 | ||||||
| Oficialios kalbos | ukrainiečių rusų Krymo totorių | ||||||
| Įkūrimo data | 1991 m. vasario 12 d. | ||||||
| Gyventojų | 2 024 000 | ||||||
| Plotas | 26 100 km² | ||||||
| Tankumas | 78 žm./km² | ||||||
Įkurta 1991 m. vasario 12 d. Ribojasi su Chersono sritimi šiaurėje, skalaujamas Azovo jūros šiaurės rytuose ir Juodosios jūros vakaruose, pietuose bei pietryčiuose. 2007 m. metais gyveno 1 994 300 gyventojų. Sostinė – Simferopolis.
Geografija
Vandens telkiniai
Pusiasalį skalauja Juodoji ir Azovo jūros, su žemynine dalimi Perekopo sąsmauka jungiasi šiaurėje. Mažavandenės upės: Juodoji (Čiornaja), Belbekas, Kačia, Alma, Salhiras. Šiaurės Kryme prie sąsmaukos yra Šiaurės Krymo kanalas. Pietuose labai daug kurortų.
Klimatas
Stepių Kryme klimatas vidutinis ir sausas, kalnų Kryme – Viduržemio jūros. Vidutinė sausio temperatūra 1-4 °C, liepos 24 °C. Šiaurėje 300–500 mm kritulių per metus, pietuose 1000–1200 mm.
Reljefas
Pusiasalio šiaurėje – lygumos (Stepių Krymas), o pietuose – kalnai (Krymo kalnai).
Naudingosios iškasenos
Randama geležies, gamtinių dujų, druskos, gydomojo purvo ir kt.
Administracinis suskirstymas
Respublika padalinta į:
- 14 rajonų;
- 5 respublikinės reikšmės miestus;
- 11 rajonininės reikšmės miestus.
Sevastopolio miestas – specialųjį statusą turintis Ukrainos miestas; autonominei respublikai nepriklauso.
Rajonai
|
|
Miestų savivaldybės
|
|
Gyventojai
2005 m. respublikoje gyveno 1 994 300 gyventojų. Tarp jų:
- miesto gyventojų – 62,7 %
- kaimo gyventojų − 37,3 %
Nuo pat SSRS žlugimo, atsivėrus sienoms, Krymo populiacija krinta. 1989–2011 metais gyventojų sumažėjo 16,33 %.
Krymo totorių etninė grupė, sudaranti apie 13 proc. Krymo gyventojų, susiformavo Kryme viduramžiais, po Krymo chanato susikūrimo. Pokaryje Stalino nurodymu Krymo totoriai buvo ištremti į Vidurinę Aziją. Po Sovietų Sąjungos žlugimo jie ėmė grįžti į Krymą.
Respublikos vidutinis gyventojų tankumas – 78 žm./km².
| Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2005 m. | |||||||||
| 1795 m. | 1858 m. | 1934 m. | 1959 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2005 m. | |||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 156 400 | 331 300 | 832 000 | 1 057 200 | 2 135 900 | 2 430 500 | 2 024 056 | 1 994 300 | ||
| |||||||||
Tautinė sudėtis
Pagal vienintelį 2001 m. Ukrainos gyventojų surašymą po TSRS žlugimo Kryme gyveno 2,4 mln. žmonių. Krymo gyventojų sudėtis istoriniais laikais buvo daugianacionalinė. Pagal 2001 m. surašymo duomenis gausiausios etninės Krymo gyventojų grupės buvo rusai (60,40 %), ukrainiečiai (24,01 %) ir Krymo totoriai (10,21 %). Pastarieji iki 1944 m. gegužės 18 d., kai buvo pradėtas priverstinis Krymo totorių keldinimas į Vidurinę Aziją, sudarė 20 % Krymo gyventojų. XX a. 9-to dešimtmečio pabaigoje prasidėjo Krymo totorių grįžimas į istorinę tėvynę Kryme.
Daugelis rusų, ukrainiečių, graikų ir bulgarų išpažįsta stačiatikybę, Krymo totoriai, totoriai ir uzbekai – islamą (sunitų pakraipos), daugelis azerbaidžaniečių – musulmonai šiitai. Taip pat paplitę protestantai, katalikai ir judėjai.
Kalbos
Pagal 2001 m. surašymo duomenis gimtąja kalba nurodė rusų kalbą 79,1 % gyventojų, ukrainiečių kalbą – 9,6 % gyventojų (t. y., 2,5 mažiau nei gyvena ukrainiečių, nes daugelis Krymo ukrainiečių yra rusakalbiai), Krymo totorių kalbą – irgi 9,6 % gyventojų.
Pagal apklausos, kurią 2004 m. atliko Kijevo tarptautinis sociologijos institutas, duomenis rusų kalbą bendravime (dažnai kartu su kitomis kalbomis) naudoja 97 % Krymo gyventojų.
Ekonomika
Maisto pramonė, mašinų (laivų, prietaisų, televizorių ir kt.) gamyba, chemijos ir lengvoji pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Kasama geležies rūda, išgaunamos gamtinės dujos. Auginamos grūdinės (kukurūzai, kviečiai, miežiai, ryžiai ir kt.) bei techninės (saulėgrąžos, tabakas, linai ir kt.) kultūros, daug daržovių, vaisių (ypač – vynuogių). Sovietmečiu pusiausalyje buvo pradėtos Krymo atominės elektrinės statybos, kurios, įsiterpus „žaliesiems“, buvo nutrauktos.
Uostai: Kerčė, Jalta, Feodosija, Eupatorija.
Ekonomikos rodikliai
| N | rodiklis | vienetai | 2006 |
|---|---|---|---|
| 1 | Prekių eksportas | mln. JAV dolerių | 400,1 |
| 2 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 1 |
| 3 | Prekių importas | mln. JAV dolerių | 230,9 |
| 4 | Tarp visų Ukrainos sričių | % | 0,5 |
| 5 | Eksporto-importo saldo | mln. JAV dolerių | 169,2 |
| 6 | Kapitalinės investicijos | mln. grivinų | 5444,9 |
| 7 | Vidutinis atlyginimas | Grivinų (2007-01-01) | 1002 |
| 8 | Vidutinis atlyginimas | JAV dolerių (2007-01-01) | 198,4 |
Susisiekimas
Išvystytas geležinkelio mazgas, Simferopolyje veikia
| Maršrutas | Didesni miestai respublikoje | Ukrainietiška numeracija | Tarptautinė numeracija | Statusas | |
|---|---|---|---|---|---|
| Chersonas – Potis | Armianskas, Krasnoperekopskas, Feodosija, Kerčė | Tarptautinis | |||
| – Jalta | Simferopolis, Alušta | E105 | Tarptautinis | ||
| Jalta – Simferopolis | Livadija, Alupka, , | H19 | - | Nacionalinis |
Turizmas
XIX a. caro šeima bei Rusijos kilmingieji pietinėje Krymo pakrantėje įsirengė vasaros rezidencijas. Nuo tada Krymas tapo žinomas kaip atostogų bei poilsiavimo vieta. Prie Juodosios jūros ilsėjosi nemažai garsių menininkų, rašytojų (pvz., kaip Antonas Čechovas), kurie dėl šilto ir neatšiauraus Krymo klimato netgi apsigyveno.
Sovietmečiu Krymas tapo „Visasąjunginių sanatorijų“ vieta, kur, sezono metu, atvykdavo iki 10 milijonų poilsiautojų. Ukrainai atgavus nepriklausomybę, turistų skaičius sumažėjo. Pastaraisiais metais Ukrainą atranda vis daugiau užsienio poilsiautojų (dėl žemų kainų).
Krymo pietinėje dalyje, ties Ursufu, iki šiol veikia Tarptautinis vaikų poilsio ir sveikatingumo centras Artekas.
Pagrindiniai kurortai: Jalta, Mischoras, Alupka, Simeizas, Hurzufas, Alušta, Feodosija, Eupatorija.
Šaltiniai
- Oficialus Ukrainos Aukščiausiosios Rados portalas
- https://www.vle.lt/straipsnis/krymo-autonomine-respublika/
- Государственный комитет статистики Украины. Перепись 2001.
- Портрет электоратов Ющенко и Януковича Archyvuota kopija 2015-04-03 iš Wayback Machine projekto. // Киевский центр политических исследований и конфликтологии. – 18.01.2005
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Krymo Autonominė Respublika, Kas yra Krymo Autonominė Respublika? Ką reiškia Krymo Autonominė Respublika?
Kitos reiksmes Krymas reiksmes Sis straipsnis del savo svarbos redagavimo karu ar daznu ataku yra is dalies uzrakintas Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai gali redaguoti automatiskai patvirtinti naudotojai Krymo Autonomine Respublika ukr Avtonomna Respublika Krim APK rus Avtono mnaya Respu blika Krym ARK totor Qirim Muhtar Cumhuriyeti QMC Ukrainos administracinis vienetas esantis Kryme kuris yra de jure Ukrainai priklausanti teritorija de facto kontroliuojama Rusijos 2014 metu kovo men aneksuota Rusijos kaip Krymo federaline apygarda tarptautines bendruomenes Krymo aneksija pripazįstama neteiseta Iki 2014 m Krymo krizes Krymas buvo vienintele Ukrainos autonomine respublika salies pietuose Krymo Autonomine Respublika ukr Avtonomna Respublika Krim rus Avtonomnaya Respublika Krym krym Qirim Muhtar CumhuriyetiValstybe UkrainaAdministracinis centras SimferopolisRajonai 14Srities pavaldumo miestai 5Rajono pavaldumo miestai 11Oficialios kalbos ukrainieciu rusu Krymo totoriuĮkurimo data 1991 m vasario 12 d Gyventoju 2014 m 2 024 000Plotas 26 100 km Tankumas 2014 m 78 zm km Įkurta 1991 m vasario 12 d Ribojasi su Chersono sritimi siaureje skalaujamas Azovo juros siaures rytuose ir Juodosios juros vakaruose pietuose bei pietryciuose 2007 m metais gyveno 1 994 300 gyventoju Sostine Simferopolis GeografijaPagrindinis straipsnis Krymas Juodoji juraAjudagasVandens telkiniai Pusiasalį skalauja Juodoji ir Azovo juros su zemynine dalimi Perekopo sasmauka jungiasi siaureje Mazavandenes upes Juodoji Ciornaja Belbekas Kacia Alma Salhiras Siaures Kryme prie sasmaukos yra Siaures Krymo kanalas Pietuose labai daug kurortu Klimatas Stepiu Kryme klimatas vidutinis ir sausas kalnu Kryme Vidurzemio juros Vidutine sausio temperatura 1 4 C liepos 24 C Siaureje 300 500 mm krituliu per metus pietuose 1000 1200 mm Reljefas Pusiasalio siaureje lygumos Stepiu Krymas o pietuose kalnai Krymo kalnai Naudingosios iskasenos Randama gelezies gamtiniu duju druskos gydomojo purvo ir kt Administracinis suskirstymasRespublika padalinta į 14 rajonu 5 respublikines reiksmes miestus 11 rajoninines reiksmes miestus Sevastopolio miestas specialujį statusa turintis Ukrainos miestas autonominei respublikai nepriklauso Rajonai Subdivisions of Crimea1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 Miestu savivaldybes 15 Alusta 16 Armianskas 17 Dzankojus 18 Eupatorija 19 Kerce 20 Krasnoperekopskas 21 Sakai 22 Simferopolis 23 Sudakas 24 Feodosija 25 JaltaGyventojai2005 m respublikoje gyveno 1 994 300 gyventoju Tarp ju miesto gyventoju 62 7 kaimo gyventoju 37 3 Nuo pat SSRS zlugimo atsiverus sienoms Krymo populiacija krinta 1989 2011 metais gyventoju sumazejo 16 33 Krymo totoriu etnine grupe sudaranti apie 13 proc Krymo gyventoju susiformavo Kryme viduramziais po Krymo chanato susikurimo Pokaryje Stalino nurodymu Krymo totoriai buvo istremti į Vidurine Azija Po Sovietu Sajungos zlugimo jie eme grįzti į Kryma Respublikos vidutinis gyventoju tankumas 78 zm km Demografine raida tarp 1795 m ir 2005 m 1795 m 1858 m 1934 m 1959 m sur 1979 m sur 1989 m sur 2005 m 156 400 331 300 832 000 1 057 200 2 135 900 2 430 500 2 024 056 1 994 300Demografines raidos histogramaTautine sudetis Krymo totoriu procentine dalis Krymo administraciniuose vienetuose 2001 m Ukrainos visuotinis surasymasUkrainos gyventoju pasiskirstymas pagal tautybe Pagal vienintelį 2001 m Ukrainos gyventoju surasyma po TSRS zlugimo Kryme gyveno 2 4 mln zmoniu Krymo gyventoju sudetis istoriniais laikais buvo daugianacionaline Pagal 2001 m surasymo duomenis gausiausios etnines Krymo gyventoju grupes buvo rusai 60 40 ukrainieciai 24 01 ir Krymo totoriai 10 21 Pastarieji iki 1944 m geguzes 18 d kai buvo pradetas priverstinis Krymo totoriu keldinimas į Vidurine Azija sudare 20 Krymo gyventoju XX a 9 to desimtmecio pabaigoje prasidejo Krymo totoriu grįzimas į istorine tevyne Kryme Daugelis rusu ukrainieciu graiku ir bulgaru ispazįsta staciatikybe Krymo totoriai totoriai ir uzbekai islama sunitu pakraipos daugelis azerbaidzanieciu musulmonai siitai Taip pat paplite protestantai katalikai ir judejai Kalbos Pagal 2001 m surasymo duomenis gimtaja kalba nurode rusu kalba 79 1 gyventoju ukrainieciu kalba 9 6 gyventoju t y 2 5 maziau nei gyvena ukrainieciu nes daugelis Krymo ukrainieciu yra rusakalbiai Krymo totoriu kalba irgi 9 6 gyventoju Pagal apklausos kuria 2004 m atliko Kijevo tarptautinis sociologijos institutas duomenis rusu kalba bendravime daznai kartu su kitomis kalbomis naudoja 97 Krymo gyventoju EkonomikaKrymo AEFeodosijos uostas Maisto pramone masinu laivu prietaisu televizoriu ir kt gamyba chemijos ir lengvoji pramone statybiniu medziagu gamyba Kasama gelezies ruda isgaunamos gamtines dujos Auginamos grudines kukuruzai kvieciai mieziai ryziai ir kt bei technines saulegrazos tabakas linai ir kt kulturos daug darzoviu vaisiu ypac vynuogiu Sovietmeciu pusiausalyje buvo pradetos Krymo atomines elektrines statybos kurios įsiterpus zaliesiems buvo nutrauktos Uostai Kerce Jalta Feodosija Eupatorija Ekonomikos rodikliai N rodiklis vienetai 20061 Prekiu eksportas mln JAV doleriu 400 12 Tarp visu Ukrainos sriciu 13 Prekiu importas mln JAV doleriu 230 94 Tarp visu Ukrainos sriciu 0 55 Eksporto importo saldo mln JAV doleriu 169 26 Kapitalines investicijos mln grivinu 5444 97 Vidutinis atlyginimas Grivinu 2007 01 01 10028 Vidutinis atlyginimas JAV doleriu 2007 01 01 198 4SusisiekimasIsvystytas gelezinkelio mazgas Simferopolyje veikia Automobiliu keliai srityje Marsrutas Didesni miestai respublikoje Ukrainietiska numeracija Tarptautine numeracija StatusasChersonas Potis Armianskas Krasnoperekopskas Feodosija Kerce Tarptautinis Jalta Simferopolis Alusta E105 TarptautinisJalta Simferopolis Livadija Alupka H19 NacionalinisTurizmas Kregzdzes lizdo pilis Jaltoje XIX a caro seima bei Rusijos kilmingieji pietineje Krymo pakranteje įsirenge vasaros rezidencijas Nuo tada Krymas tapo zinomas kaip atostogu bei poilsiavimo vieta Prie Juodosios juros ilsejosi nemazai garsiu menininku rasytoju pvz kaip Antonas Cechovas kurie del silto ir neatsiauraus Krymo klimato netgi apsigyveno Sovietmeciu Krymas tapo Visasajunginiu sanatoriju vieta kur sezono metu atvykdavo iki 10 milijonu poilsiautoju Ukrainai atgavus nepriklausomybe turistu skaicius sumazejo Pastaraisiais metais Ukraina atranda vis daugiau uzsienio poilsiautoju del zemu kainu Krymo pietineje dalyje ties Ursufu iki siol veikia Tarptautinis vaiku poilsio ir sveikatingumo centras Artekas Pagrindiniai kurortai Jalta Mischoras Alupka Simeizas Hurzufas Alusta Feodosija Eupatorija Koktebelio panorama Sudako panoramaSaltiniaiOficialus Ukrainos Auksciausiosios Rados portalas https www vle lt straipsnis krymo autonomine respublika Gosudarstvennyj komitet statistiki Ukrainy Perepis 2001 Portret elektoratov Yushenko i Yanukovicha Archyvuota kopija 2015 04 03 is Wayback Machine projekto Kievskij centr politicheskih issledovanij i konfliktologii 18 01 2005NuorodosInformacine svetaine Archyvuota kopija 2014 02 22 is Wayback Machine projekto ukr rus angl pranc Krymo Auksciausiosios Tarybos svetaine ukr rus