Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
44 51 58 52 š pl 34 20 54 36 r ilg 44 8662556 š pl 34 3484333 r ilg 44 8662556 34 3484333 Įėjimas į urvus Raudonieji urv
Raudonieji urvai
44°51′58.52″ š. pl. 34°20′54.36″ r. ilg. / 44.8662556°š. pl. 34.3484333°r. ilg.
Raudonieji urvai arba Kizil-Koba (ukr. Червоні печери, Кизил-Коба, rus. Красные пещеры, Кизил-Коба, krym. Qızıl Qoba, Къызыл Къоба) – kelių urvų sistema Krymo kalnuose Dolgorukovskio plynaukštė 3 km nuo Perevalnojės kaimelio Simferopolio rajone.
Kizil-Koba – didžiausias Krymo urvas. Bendras ištirtų urvų ilgis šiuo metu yra apie 25 km, plotas – 64000 km², tūris – 270000 m³, aukščių skirtumas – 275 m. Atskirų salių ilgis – apie 70-80 m, aukštis – iki 145 m (Mėlynojo lašo salė). Lankytojams atviroje urvo pradžioje (apie 500 m) temperatūra ištisus metus būna + 10-13 °C. Apatinių aukštų vidutinė temperatūra 8,1-9,0 °C. Sistemą sudaro keletas urvų, suformuojančių požeminį šešių aukštų labirintą, todėl į apatinius Raudonų urvų aukštus lankytojai įleidžiami tik su gidais.
Pirmu urvo aukštu teka požeminė upė Kizilkobinka. Urvuose nemažai ežerų, krioklių, sifonų. Čia yra ir vienas didžiausių stalaktitų Europoje – jo ilgis siekia 8 m, amžius – apie 8000 metų.
Urvus suformavo Kizilkobinkos upė, kuri, ištekėdama iš urvo, krenta žemyn, sudarydama .
Kizil-Koba žinomas ir kaip archeologijos paminklas. Jame prieš 2,5 tūkst. metų gyveno žmonės, kuriuos mokslininkai priskiria vadinamajai kizilkobiečių kultūrai (tikėtiniems kimeriečių protėviams).
1989 m. urve buvo įrengtas ekskursinis 500 metrų ilgio maršrutas.
Galerija
- Kizilkobinkos upė urve.
- Ekskursinis maršrutas.
- Stalagmitas "Urvo šeimininkas".
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 230
Nuorodos
- А. А. Щепинский, «Красные пещеры» (научно-популярный очерк и путеводитель, 1987) Archyvuota kopija 2009-03-22 iš Wayback Machine projekto.
- Путешествия – Красная пещера (информация, фото) Archyvuota kopija 2012-06-02 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Raudonieji urvai, Kas yra Raudonieji urvai? Ką reiškia Raudonieji urvai?
44 51 58 52 s pl 34 20 54 36 r ilg 44 8662556 s pl 34 3484333 r ilg 44 8662556 34 3484333 Įejimas į urvus Raudonieji urvai arba Kizil Koba ukr Chervoni pecheri Kizil Koba rus Krasnye peshery Kizil Koba krym Qizil Qoba Kyzyl Koba keliu urvu sistema Krymo kalnuose Dolgorukovskio plynaukste 3 km nuo Perevalnojes kaimelio Simferopolio rajone Kizil Koba didziausias Krymo urvas Bendras istirtu urvu ilgis siuo metu yra apie 25 km plotas 64000 km turis 270000 m auksciu skirtumas 275 m Atskiru saliu ilgis apie 70 80 m aukstis iki 145 m Melynojo laso sale Lankytojams atviroje urvo pradzioje apie 500 m temperatura istisus metus buna 10 13 C Apatiniu aukstu vidutine temperatura 8 1 9 0 C Sistema sudaro keletas urvu suformuojanciu pozeminį sesiu aukstu labirinta todel į apatinius Raudonu urvu aukstus lankytojai įleidziami tik su gidais Pirmu urvo aukstu teka pozemine upe Kizilkobinka Urvuose nemazai ezeru kriokliu sifonu Cia yra ir vienas didziausiu stalaktitu Europoje jo ilgis siekia 8 m amzius apie 8000 metu Urvus suformavo Kizilkobinkos upe kuri istekedama is urvo krenta zemyn sudarydama Kizil Koba zinomas ir kaip archeologijos paminklas Jame pries 2 5 tukst metu gyveno zmones kuriuos mokslininkai priskiria vadinamajai kizilkobieciu kulturai tiketiniems kimerieciu proteviams 1989 m urve buvo įrengtas ekskursinis 500 metru ilgio marsrutas GalerijaKizilkobinkos upe urve Ekskursinis marsrutas Stalagmitas Urvo seimininkas SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 230NuorodosVikiteka Raudonieji urvai vaizdine ir garsine medziagaA A Shepinskij Krasnye peshery nauchno populyarnyj ocherk i putevoditel 1987 Archyvuota kopija 2009 03 22 is Wayback Machine projekto Puteshestviya Krasnaya peshera informaciya foto Archyvuota kopija 2012 06 02 is Wayback Machine projekto