Imperatorius Nintoku jap 仁徳天皇 Nintoku tennō 16 asis Japonijos imperatorius skaičiuojant pagal tradicinį Japonijos impera

Imperatorius Nintoku (jap. 仁徳天皇 = Nintoku-tennō) – 16–asis Japonijos imperatorius, skaičiuojant pagal tradicinį Japonijos imperatorių sąrašą. Nors nenustatyta tiksli data, kada imperatorius Nintoku valdė, bet manoma, kad tai galėjo būti nuo 313 iki 399 m.

Imperatorius Nintoku

Įsivaizduojamas imperatoriaus portretas
Gimė	257 m. (tradicinė data)
Mirė	399 m. (tradicinė data) – 142 metų
Tėvas
Motina	Nakatsuhime no Mikoto
Vaikai
Japonijos imperatorius
Kelintas	16
Ėjo pareigas	313 m. – 399 m.
Pirmtakas
Įpėdinis

Vikiteka	Imperatorius Nintoku

Istorija

Istorikai Nintoku laiko V a. „legendiniu imperatoriumi“. (apie 509–571), 29-ojo imperatoriaus, valdymo laikotarpis yra pirmo imperatoriaus, kurio gyvenimo datos yra nustatytos šiuolaikinėje istoriografijoje; tačiau įprastai pripažinti ankstesniųjų imperatorių vardai ir datos nebuvo patvirtinti kaip „tradiciniai“ iki (737–806), 50-ojo valdovo iš Jamato dinastijos.

Pagal japonų kroniką , jis buvo ketvirtasis sūnus. Jo motina buvo Nakatsuhime no Mikoto, proproanūkė. Jis taip pat buvo imperatorių , ir tėvas.

Nintoku karališkas titulas neturėtų būti įvardijamas tennō, nes daugelis istorikų įsitikinę, kad šis titulas nebuvo įvestas iki ir valdymo. Tikėtina, tai buvo Sumeramikoto ar Amenoshita Shiroshimesu Ōkimi (治天下大王) titulai, reiškiantys „didįjį karalių, kuris valdo viską po dangumi“. Kaip alternatyva, Nintoku galėjo būti vadinamas „Didžiuoju Jamato karaliumi“ ヤマト大王/大君).

(didžiausia kapavietė Japonijoje) Sakajuje (Osakos prefektūra) laikomas paskutine imperatoriaus poilsio vieta. Tikroji Nintoku kapavietės vieta nėra žinoma.

Gyvenimo faktai

Nors kronika Nihon Shoki nurodo Nintoku valdymo metus nuo 313 iki 399 m., šiuolaikiniai tyrinėtojai teigia, kad šios datos nėra tikslios.

Kronika pažymi sekančius Nintoku valdymo pasiekimus:

sukūrė įtvirtintų kuolų pakrantę, pavadintą Naniwa no Horie, kad užkirstų kelią potvyniams Kavačio lygumose ir panaudotų vystymuisi; daroma prielaida, kad tai buvo pirmasis Japonijos didelio masto inžinerinių statinių projektas.
įsteigė įtvirtintą lauko valdą, kurią tiesiogiai kontroliavo imperatoriaus rūmai.
pastatė Yokono bank (horizontalus sklypas, Ikuno-ku, Osaka-shi).

Žmonos ir vaikai

Imperatorienė (pirmoji): princesė Iwa (磐之媛命), poetė ir Katsuragi no Sotsuhiko (葛城襲津彦) duktė

Princas Ooe no Izahowake (大兄去来穂別尊)
Princas Suminoe no Nakatsu (住吉仲皇子)
Princas Mizuhawake (瑞歯別尊)
Princas Oasatsuma wakugo no Sukune (雄朝津間稚子宿禰尊)

Imperatorienė (antroji): Yatanohimemiko (八田皇女), duktė

Himuka no Kaminagahime (日向髪長媛), Morokata no Kimi Ushimoroi (諸県君牛諸井) duktė

Princas Ookusaka (大草香皇子)
Princesė Kusaka no hatabihime no Himemiko (草香幡梭姫皇女)

Uji no Wakiiratsume (宇遅之若郎女), imperatoriaus Odžino duktė

Kurohime (黒日売), Kibi no Amabe no Atai (吉備海部直) duktė

Šaltiniai

(Kunaichō): 仁徳天皇 (16); retrieved 2013-8-28.
Titsingh, Isaac. (1834). Annales des empereurs du japon, pp. 22–24; (1979). Gukanshō, pp. 256–257; . (1980). Jinnō Shōtōki, pp. 110–111.
. (1959). The Imperial House of Japan, p. 36.
Kelly, Charles F. "Kofun Culture", Japanese Archaeology. 27 April 2009.
Titsingh, pp. 34–36; Brown, pp. 261–262; Varley, pp. 123–124.
Hoye, Timothy. (1999). Japanese Politics: Fixed and Floating Worlds, p. 78; excerpt, "According to legend, the first Japanese emperor was Jinmu. Along with the next 13 emperors, Jinmu is not considered an actual, historical figure. Historically verifiable Emperors of Japan date from the early sixth century with Kinmei.
. (1896). Nihongi, pp. 109.
Parry, Richard Lloyd. "Japan guards the emperors' secrets; Ban on digs in ancient imperial tombs frustrates archaeologists", The Independent (London). 12 November 1995.
Aston, William. (1998). Nihongi, Vol. 1, pp. 254–271.

Karališkieji titulai
Prieš tai:	Japonijos imperatorius 313 m. – 399 m. (tradicinė data)	Po to:

[kunaicho-1] (Kunaichō): 仁徳天皇 (16); retrieved 2013-8-28.

[2] Titsingh, Isaac. (1834). Annales des empereurs du japon, pp. 22–24; (1979). Gukanshō, pp. 256–257; . (1980). Jinnō Shōtōki, pp. 110–111.

[3] . (1959). The Imperial House of Japan, p. 36.

[4] Kelly, Charles F. "Kofun Culture", Japanese Archaeology. 27 April 2009.

[Titsingh_pp._34-36-5] Titsingh, pp. 34–36; Brown, pp. 261–262; Varley, pp. 123–124.

[6] Hoye, Timothy. (1999). Japanese Politics: Fixed and Floating Worlds, p. 78; excerpt, "According to legend, the first Japanese emperor was Jinmu. Along with the next 13 emperors, Jinmu is not considered an actual, historical figure. Historically verifiable Emperors of Japan date from the early sixth century with Kinmei.

[7] . (1896). Nihongi, pp. 109.

[parry1995-8] Parry, Richard Lloyd. "Japan guards the emperors' secrets; Ban on digs in ancient imperial tombs frustrates archaeologists", The Independent (London). 12 November 1995.

[9] Aston, William. (1998). Nihongi, Vol. 1, pp. 254–271.