Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Knygnešystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
- Kitos reikšmės – Knygnešys (reikšmės).
Knygnešystė – XIX a. Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš carinės Rusijos vykdytą lietuviškos spaudos ir raidyno draudimo politiką, trukusią 40 metų, pasireiškęs lietuviškų leidinių spausdinimu užsienyje, daugiausiai tuometinėje Prūsijoje, Mažojoje Lietuvoje bei Amerikoje, nelegaliu gabenimu per sieną ir platinimu. Persekiotas rusų valdžios.
Knygnešystės muziejai yra Ustronės sodyboje bei Bistrampolio knygnešių koplyčioje (Panevėžio rajonas).
2004 m. UNESCO knygnešystę įvertino kaip unikalią ir pasaulyje neturinčią atitikmenų.
Istorija
Nuslopinus 1863–1864 m. sukilimą Lietuvoje, 1865 m. rugsėjo 23 d. Rusijos vidaus reikalų ministras Piotras Valujevas, tęsdamas represijas, išleido aplinkraštį Nr. 141, draudžiantį spausdinti lotyniškomis raidėmis, lietuvių ir žemaičių tarmėmis. Taip buvo įformintas spaudos draudimas.
Pasipriešinimą spaudos draudimui iš pradžių organizavo katalikų bažnyčios atstovai. Vyskupas Motiejus Valančius įkūrė pirmąją žinomą lietuviškų knygų platinimo, knygnešių organizaciją.
Knygnešystė atsirado kaip pasipriešinimas caro valdžios veiklai, nukreiptai prieš Lietuvos katalikų bažnyčią, uždraudus lietuviškas maldaknyges ir diegiant provoslavybę. Vyskupas Motiejus Valančius per Aukštaitijos šviesuolį Jurgį Bielinį 1866–1867 m. persiuntė kunigui pinigų į Mažąją Lietuvą spaustuvės atidarymui, o netrukus ir 9 brošiūrų tekstus, raginančius kovoti prieš rusinimo politiką. Vėliau atsirado kiti spaudos platinimo centrai. Svarbiausi jų – Sudarge su kun. Martynu Sederevičiumi, Šilo Pavėžupio dvare su Vladu Putvinskiu, Povilu Višinskiu ir Morta Zauniūte, Seinų kunigų seminarijoje, Kauno kunigų seminarijoje, Kretingos vienuolyne. Vilniuje kun. Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius, inž. Jonas Bortkevičius, dr. Andrius Domaševičius, , Donatas Malinauskas, Povilas Matulionis, Elijošius Nonevičius, Liepšinskis, kun. , broliai Antanas, Jonas ir Petras Vileišiai apsijungė į organizaciją Dvylika Vilniaus apaštalų, kuri siekė iš lenkų valdomos kurijos susigrąžinti bent vieną bažnyčią lietuviams. 1901 m. organizacija savo tikslą pasiekė – lietuviai atgavo Šv. Mikalojaus bažnyčią.
Žemaitijoje spaudą aktyviai platino kun. Marcijonas Povilas Jurgaitis, Dominykas Vičas, Suvalkų krašte – Petras Mikolainis-Noveskis, Juozas Kancleris (sumuštas žandarų buvo išprotėjęs), Vilniaus krašte – kun. Silvestras Gimžauskas, Rytų Lietuvoje – Stanislovas Didžiulis, Rygoje – policininkas Juozas Miliauskas-Miglovara. Vėliau susikūrė veiklios knygnešystės organizacijos – Garšvių, „Sietynas“, „Atgaja“, , , , „Atžala“, , , , , , , Mintaujos gimnazistų – „Kūdikis“. Lietuviški leidiniai spausdinti tuometinėje Vokietijos teritorijoje – Tilžėje, Ragainėje, Vydūno kaimynystėje Bitėnuose, Priekulėje, Klaipėdoje. Rytų Prūsijoje 1864-1896 m. buvo išspausdinta daugiau nei 3 500 000 egzempliorių leidinių lietuvių kalba. 500 000 elementorių, daugiau nei 300 000 mokslinių ir kitokių pasaulietinių leidinių, 75 000 laikraščių. Knygnešystė glaudžiai susijusi ir su taip vadintomis daraktorių mokyklomis.
Ilgainiui Lietuvoje neliko nei vieno miestelio ar bažnytkaimio, kur nebūtų galima įsigyti lietuviškos spaudos. Ištisą platintojų armiją sudarė zakristijonai, , pamaldžios moterėlės ir save pašventusios vienuolystei. Apie veiklos mastą kalba skaičiai: 1900–1902 m. caro valdžiai pavyko konfiskuoti net 56 tūkst. spaudinių.
Knygnešiai, sulaikyti prie tuometinės Vokietijos – Rusijos sienos, caro žandarų buvo mušami, kankinami, o pastebėti ir nesustoję – šaudomi vietoje. Sugautus ir nuteistus knygnešius dažniausiai tremdavo į Sibirą, kartais – į Mogiliovo, Smolensko sritis, sodindavo į kalėjimą nuo 1 iki 5 metų laikotarpiui.
Šis kultūrinis sąjūdis, kurio dalyviai daugiausia buvo valstiečiai, ir kuris laikomas lietuvių tautinio sąjūdžio dalimi, padėjo pamatus Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 1918 m. ir išliko svarbiu tautinės savimonės išsaugojimui ligi šių dienų. Daugelio knygnešių atsiminimai ir istorijos buvo išleistos 1926 m. knygoje „Knygnešys“. Jurgis Bielinis, knygnešys, sukūręs lietuviškos spaudos nelegalaus platinimo tinklą, gimė 1846 m. kovo 16 d. Ši diena kalendoriuose minima kaip Knygnešio diena.
Knygnešio darbas
Tvirtai supakuotus ryšulius – kiekvieną po du pūdus (32kg) – atveždavo į kurią pasienio smuklę ar kitą vietą, iš kurios juos galėdavo pasiimti knygnešiai. Kad galėtų per sieną pernešti daugiau spaudos, šie pasienyje pasisamdydavo tvirtų įgudusių vyrų. Perneštą per sieną spaudą tinkamoje vietoje paslėpdavo (tarp malkų, šiene ir net mirusiųjų karstuose). Iš čia jau pats knygnešys ją išveždavo paslėpęs. Ilgoje kelionėje tekdavo keisti vežimus, arklius, net perkinkyti juos pagal vietos tradiciją.
Galiausiai knygas išskirstydavo kitiems knygnešiams – platintojams. Šie būtinai užsiimdavo kokiu nors verslu ar amatu, nes iš spaudos perdavimo negalėjo išgyventi; be to reikėjo pateisinti bendravimą su įvairiais nepažįstamais ar mažai pažįstamais žmonėmis. Šiam reikalui tinkamiausiai buvo smulki prekyba religiniais reikmenimis prie bažnyčių sekmadieniais ir ypač bažnytinių švenčių ar atlaidų dienomis. Įsigytą lietuvišką spaudą reikėjo rūpestingai slėpti, nes kartais policija maldaknyges atiminėdavo net iš einančių į bažnyčią žmonių. Buvo slepiama stalčiuose su dvigubais dugnais, specialiai padarytose tuščiavidurėse kojose ar kitose vietose.
Centrai
- Gardamas
- Garšviai
- Sudargas
Palikimas
Knygnešių žygiai tvirtai įaugę į lietuvių sąmonę ir sulaukia naujų interpretacijų. Knygnešių judėjimas ir jo sudėtinė dalis - knygų spausdinimas kūrė knygų lietuvių kalba kultūrą.
- 2018 metų Londono knygų mugėje knygnešiai platino Lietuvos autorių knygas ir žinias apie Lietuvos paviljoną.
- 2011 m. sukurtas filmas „Knygnešys“, režisierius Jonas Trukanas.
- Jurgio Bielinio (g. 1846 m.) gimimo dieną - kovo 16-ąją, minima Knygnešio diena.
Literatūra
- „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai“, 1864–1904: žinynas (sud. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius) – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2009. – 670 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-23-117-2
- „Radviliškio krašto knygnešiai ir jų pagalbininkai: bibliografijos žinynas“. – Radviliškis: Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka, 2009. – 131 p. – ISBN 978-609-8034-00-4
- Benjaminas Kaluškevičius, Ona žemaitytė–Narkevičienė. „Šimtas knygnešių: knygnešių sienelės vardai“. Vilnius, 1998. – ISBN 9986-9175-0-6
Nuorodos
- Apie knygnešius
- Žymūs knygnešiai
- Knygnešių sienelė Archyvuota kopija 2012-09-17 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos knygnešio draugija
- Spaudos laisvės ir knygnešystės analizė Archyvuota kopija 2007-03-29 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai
- Bružas, Rimas (2013). Tauta be valstybės. Valstybės kelias. Vilnius: Vaga. p. 79. ISBN 978-5-415-02287-8.
- „Lithuania’s ‘Day of the Book Smugglers’ Comes to the UK Ahead of London Book Fair“. publishingperspectives.com. Nuoroda tikrinta 31 May 2018.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Knygnešystė, Kas yra Knygnešystė? Ką reiškia Knygnešystė?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Kitos reiksmes Knygnesys reiksmes Knygnesyste XIX a Lietuvos istorijos fenomenas nukreiptas pries carines Rusijos vykdyta lietuviskos spaudos ir raidyno draudimo politika trukusia 40 metu pasireiskes lietuvisku leidiniu spausdinimu uzsienyje daugiausiai tuometineje Prusijoje Mazojoje Lietuvoje bei Amerikoje nelegaliu gabenimu per siena ir platinimu Persekiotas rusu valdzios Knygnesys Vincas JuskaSlapto knygu spausdinimo Rytprusiuose organizatorius vysk Motiejus ValanciusKnygnesiu sienele Knygnesystes muziejai yra Ustrones sodyboje bei Bistrampolio knygnesiu koplycioje Panevezio rajonas 2004 m UNESCO knygnesyste įvertino kaip unikalia ir pasaulyje neturincia atitikmenu IstorijaNuslopinus 1863 1864 m sukilima Lietuvoje 1865 m rugsejo 23 d Rusijos vidaus reikalu ministras Piotras Valujevas tesdamas represijas isleido aplinkrastį Nr 141 draudziantį spausdinti lotyniskomis raidemis lietuviu ir zemaiciu tarmemis Taip buvo įformintas spaudos draudimas Pasipriesinima spaudos draudimui is pradziu organizavo kataliku baznycios atstovai Vyskupas Motiejus Valancius įkure pirmaja zinoma lietuvisku knygu platinimo knygnesiu organizacija Knygnesyste atsirado kaip pasipriesinimas caro valdzios veiklai nukreiptai pries Lietuvos kataliku baznycia uzdraudus lietuviskas maldaknyges ir diegiant provoslavybe Vyskupas Motiejus Valancius per Aukstaitijos sviesuolį Jurgį Bielinį 1866 1867 m persiunte kunigui pinigu į Mazaja Lietuva spaustuves atidarymui o netrukus ir 9 brosiuru tekstus raginancius kovoti pries rusinimo politika Veliau atsirado kiti spaudos platinimo centrai Svarbiausi ju Sudarge su kun Martynu Sedereviciumi Silo Pavezupio dvare su Vladu Putvinskiu Povilu Visinskiu ir Morta Zauniute Seinu kunigu seminarijoje Kauno kunigu seminarijoje Kretingos vienuolyne Vilniuje kun Juozapas Ambraziejus Ambrozevicius inz Jonas Bortkevicius dr Andrius Domasevicius Donatas Malinauskas Povilas Matulionis Elijosius Nonevicius Liepsinskis kun broliai Antanas Jonas ir Petras Vileisiai apsijunge į organizacija Dvylika Vilniaus apastalu kuri sieke is lenku valdomos kurijos susigrazinti bent viena baznycia lietuviams 1901 m organizacija savo tiksla pasieke lietuviai atgavo Sv Mikalojaus baznycia Zemaitijoje spauda aktyviai platino kun Marcijonas Povilas Jurgaitis Dominykas Vicas Suvalku kraste Petras Mikolainis Noveskis Juozas Kancleris sumustas zandaru buvo isprotejes Vilniaus kraste kun Silvestras Gimzauskas Rytu Lietuvoje Stanislovas Didziulis Rygoje policininkas Juozas Miliauskas Miglovara Veliau susikure veiklios knygnesystes organizacijos Garsviu Sietynas Atgaja Atzala Mintaujos gimnazistu Kudikis Lietuviski leidiniai spausdinti tuometineje Vokietijos teritorijoje Tilzeje Ragaineje Vyduno kaimynysteje Bitenuose Priekuleje Klaipedoje Rytu Prusijoje 1864 1896 m buvo isspausdinta daugiau nei 3 500 000 egzemplioriu leidiniu lietuviu kalba 500 000 elementoriu daugiau nei 300 000 moksliniu ir kitokiu pasaulietiniu leidiniu 75 000 laikrasciu Knygnesyste glaudziai susijusi ir su taip vadintomis daraktoriu mokyklomis Ilgainiui Lietuvoje neliko nei vieno miestelio ar baznytkaimio kur nebutu galima įsigyti lietuviskos spaudos Istisa platintoju armija sudare zakristijonai pamaldzios motereles ir save pasventusios vienuolystei Apie veiklos masta kalba skaiciai 1900 1902 m caro valdziai pavyko konfiskuoti net 56 tukst spaudiniu Knygnesiai sulaikyti prie tuometines Vokietijos Rusijos sienos caro zandaru buvo musami kankinami o pastebeti ir nesustoje saudomi vietoje Sugautus ir nuteistus knygnesius dazniausiai tremdavo į Sibira kartais į Mogiliovo Smolensko sritis sodindavo į kalejima nuo 1 iki 5 metu laikotarpiui Sis kulturinis sajudis kurio dalyviai daugiausia buvo valstieciai ir kuris laikomas lietuviu tautinio sajudzio dalimi padejo pamatus Lietuvos nepriklausomybes atkurimui 1918 m ir isliko svarbiu tautines savimones issaugojimui ligi siu dienu Daugelio knygnesiu atsiminimai ir istorijos buvo isleistos 1926 m knygoje Knygnesys Jurgis Bielinis knygnesys sukures lietuviskos spaudos nelegalaus platinimo tinkla gime 1846 m kovo 16 d Si diena kalendoriuose minima kaip Knygnesio diena Knygnesio darbasTvirtai supakuotus rysulius kiekviena po du pudus 32kg atvezdavo į kuria pasienio smukle ar kita vieta is kurios juos galedavo pasiimti knygnesiai Kad galetu per siena pernesti daugiau spaudos sie pasienyje pasisamdydavo tvirtu įgudusiu vyru Pernesta per siena spauda tinkamoje vietoje paslepdavo tarp malku siene ir net mirusiuju karstuose Is cia jau pats knygnesys ja isvezdavo paslepes Ilgoje kelioneje tekdavo keisti vezimus arklius net perkinkyti juos pagal vietos tradicija Galiausiai knygas isskirstydavo kitiems knygnesiams platintojams Sie butinai uzsiimdavo kokiu nors verslu ar amatu nes is spaudos perdavimo negalejo isgyventi be to reikejo pateisinti bendravima su įvairiais nepazįstamais ar mazai pazįstamais zmonemis Siam reikalui tinkamiausiai buvo smulki prekyba religiniais reikmenimis prie baznyciu sekmadieniais ir ypac baznytiniu svenciu ar atlaidu dienomis Įsigyta lietuviska spauda reikejo rupestingai slepti nes kartais policija maldaknyges atiminedavo net is einanciu į baznycia zmoniu Buvo slepiama stalciuose su dvigubais dugnais specialiai padarytose tusciavidurese kojose ar kitose vietose CentraiGardamas Garsviai SudargasPalikimasKnygnesiu zygiai tvirtai įauge į lietuviu samone ir sulaukia nauju interpretaciju Knygnesiu judejimas ir jo sudetine dalis knygu spausdinimas kure knygu lietuviu kalba kultura 2018 metu Londono knygu mugeje knygnesiai platino Lietuvos autoriu knygas ir zinias apie Lietuvos paviljona 2011 m sukurtas filmas Knygnesys rezisierius Jonas Trukanas Jurgio Bielinio g 1846 m gimimo diena kovo 16 aja minima Knygnesio diena Svenciant lietuviu spaudos atgavimo 25 metį Baznycios gatve zengia gimnazistu kolona 1929 m PlungeLiteratura Lietuvos knygnesiai ir daraktoriai 1864 1904 zinynas sud Benjaminas Kaluskevicius Kazys Misius Vilnius Diemedzio leidykla 2009 670 p iliustr ISBN 978 9986 23 117 2 Radviliskio krasto knygnesiai ir ju pagalbininkai bibliografijos zinynas Radviliskis Radviliskio rajono savivaldybes viesoji biblioteka 2009 131 p ISBN 978 609 8034 00 4 Benjaminas Kaluskevicius Ona zemaityte Narkeviciene Simtas knygnesiu knygnesiu sieneles vardai Vilnius 1998 ISBN 9986 9175 0 6NuorodosApie knygnesius Zymus knygnesiai Knygnesiu sienele Archyvuota kopija 2012 09 17 is Wayback Machine projekto Lietuvos knygnesio draugija Spaudos laisves ir knygnesystes analize Archyvuota kopija 2007 03 29 is Wayback Machine projekto SaltiniaiBruzas Rimas 2013 Tauta be valstybes Valstybes kelias Vilnius Vaga p 79 ISBN 978 5 415 02287 8 Lithuania s Day of the Book Smugglers Comes to the UK Ahead of London Book Fair publishingperspectives com Nuoroda tikrinta 31 May 2018