Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Povilas MatulionisGimė 1860 m rugsėjo 5 d Kupiškis Rusijos imperijaMirė 1932 m kovo 15 d 71 metai Aleksandrijos dvarasTė
Povilas Matulionis
| Povilas Matulionis | |
|---|---|
| Gimė | 1860 m. rugsėjo 5 d. Kupiškis, Rusijos imperija |
| Mirė | 1932 m. kovo 15 d. (71 metai) Aleksandrijos dvaras |
| Tėvas | Stasys Matulionis |
| Motina | Magdalena Matulionienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Zofija Rožnovskaitė |
| Veikla | Lietuvos miškininkas, profesorius, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Alma mater | Peterburgo miškų institutas |
| Vikiteka | Povilas Matulionis |
Povilas Matulionis (1860 m. rugsėjo 5 d. Kupiškyje – 1932 m. kovo 15 d. Aleksandrijos dvare prie Šiaulių) – Lietuvos miškininkas, profesorius, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija
Mokslai
Gimė Stasio ir Magdalenos Matulionių šeimoje. Buvo jauniausias dešimties vaikų šeimoje. Iš vyresniųjų brolių anksti išmoko skaityti, rašyti, skaičiuoti, bet mokyklos lankyti tėvai jo nemanė leisti. 1873 m. išlaikęs baigiamuosius egzaminus mokykloje „labai gerai”, perėjo mokytis į Dinaburgo realinės gimnazijos II klasę. Mokslas sekėsi gerai, ypač istorija, geografija, matematika. Lankydamas gimnaziją, gyveno bendrabutyje, bet kambario neturėjo, nakvodavo koridoriuje ant skrynios, drauge su šuniu Gastonu. Nuo šeštos klasės buvo atleistas nuo mokesčio už mokslą ir iš valstybės gaudavo 150 rublių stipendiją metams.
Baigęs gimnaziją, trejus metus mokytojavo, kol susidėjo pinigų bent pirmiems studijų metams. Nuo 1882 m. keletą kartų vyko į Sankt Peterburgą laikyti egzaminų į įvairius institutus, bet lėšų trūkumas neleido niekur įstoti, ėjo „guvernoriaus“ pareigas Vilniaus, Vitebsko ir Mogiliovo gubernijose. Gimtinėje P. Matulionis užrašinėjo lietuvių liaudies dainas, rinko etnografijos žinias.
Kupiškio klebonui Kozminui prikalbėjus Po. Matulionį stoti į kunigų seminariją, šis išvyko į Kauną. Į seminariją priėmė be egzaminų, nors jis, baigęs realinę klasę, nemokėjo lotynų kalbos. Seminarijoje išbuvo tik iki Kalėdų, bet dėl pašaukimo smarkiai dvejojo. Atlikęs prieškalėdines rekolekcijas, niekam nieko nesakęs, atsisveikino su seminarija.
1883 m. išlaikė egzaminus į Sankt Peterburgo statybos institutą, bet į institutą neįstojo, negavęs tinkamo konkursui laimėti pažymio, buvo paliktas kandidatu. Bet už dalyvavimą viename revoliuciniame sąmoksle buvo ištremtas atgal į Dinaburgą, ten vėl ėmėsi repetitoriaus darbo.
1885 m. nuvykęs į Sankt Peterburgą, išlaikė konkursinius egzaminus ir įstojo į miškų institutą. Institute mokėsi gerai, už tai po dvejų metų studijų jam buvo paskirta valstybinė stipendija po 29 rublius ir 60 kapeikų. Bendradarbiavo J. Šliūpo leidžiamame laikraštyje „Lietuviškasis balsas“, būrė lietuvių jaunimo ratelius, jo įtakoje net Juzefas Pilsudskis išmoko lietuviškai.[reikalingas šaltinis]Jonui Staugaičiui padėjo vesti lietuvių skyrių Majevskio zoologijos botanikos žodyne. Už etnografines žinias apie lietuvius išrinktas Peterburgo Geografijos draugijos nariu korespondentu. Tais pačiais metais su Jonu Spuduliu parašė aritmetikos vadovėlį, vėliau florai skirtą veikalą „Žolynas” (1906 m.), kuriame yra apie 3000 jo surinktų augalų lietuviškų pavadinimų.
Profesinė ir visuomeninė veikla
1889 m. baigus institutą, jam buvo pasiūlyta likti ruoštis profesūrai, bet jis atsisakė, nes norėjo praktiškai dirbti miškuose. Paskirtas Opočkos (Pskovo gubernija) miškų urėdo pavaduotoju, 1892 m. – jaunesniuoju taksatoriumi. Pirmieji žingsniai šioje srityje buvo Cholmo apskrityje, Pokrovskio girioje, turinčioje apie 20000 dešimtinių ploto.
1888 m. išleistas pirmasis ir vienintelis P. Matulionio eilėraščių rinkinys „Margumynai“.
1894 m. jam pavyko persikelti taksatoriumi į Vilnių. Gegužės 7 d. Pskovo bažnyčioje susituokė su Zofija Rožnovskaite iš Opokos. Po vestuvių taksavo mišką Kuršėnuose. 1898 m. už darbštumą miškininkystėje pakeltas į vyresn. taksatorius ir buvo pakviestas tapti prof. Rudzkio asistentu. Iki 1906 m. P. Matulionis gyveno Vilniuje. 1895 m. jo pastangomis buvo įkurta pirmoji slapta lietuvių draugija „Dvylika Vilniaus apaštalų“. 1907 m., pirmininkaujant P. Matulioniui, draugijos rūpesčiu buvo katalikams atkovota Šv. Mikalojaus bažnyčia Vilniuje. Vėliau jo pastangomis buvo atgauta dalis pranciškonų vienuolyno, kur buvo įkurta pirmoji, dviklasė lietuviška mokykla.
Taip pat jo rūpesčiu buvo atidaryta lietuviška skaitykla, prieglauda, mėgėjų teatras, kuriame jis režisavo, ir kitos įstaigos. P. Matulionis Vilniuje kūrė scenos vaizdelius, režisavo ir penkerius metus pirmasis ugdė mėgėjiško lietuvių teatro pradmenis, nes, anot V. Maknio, „turėjo puikią sceninę nuovoką, gerą estetinį skonį, mėgėjų teatre buvo geriausias režisierius“.
1902 m., išleido lietuvišką sieninį kalendorių su tituliniu įrašu: „Kalendorius paprastųjų žuvų vandenuose lietuviškųjų gubernijų“. Šį kalendorių buvo leista kabinti įstaigose ir valsčių raštinėse. Tai buvo pirmasis lietuviškas spaudinys spaudos draudimo laikotarpiu.
1905 m., kilus revoliucijai, dalyvavo revoliuciniame komitete, kaip lietuvių delegatas. Didžiajame lietuvių seime, kaip aukštas rusų valdininkas, oficialiai nedalyvavo, bet veikė užkulisiuose.
1906 m. vyriausybė jį išsiuntė prie Ladogos ežero miško reikalais. Pradirbęs ten tris mėnesius sugrįžo į Vilnių. 1906 m. baigė 15 metų darbą – botanikos žodyną. 1907 m., miškų departamentui pasiūlius, išvyko dirbti į Suomijos miškus. 1909 m. Suomijos miškų tvarkymą pabaigė, gavo valstybės patarėjo rangą ir atsisakė Vladimiro ordino. Nuo 1910 m. vadovavo miškotvarkos rajonui, užėmusiam visą vakarų Rusiją (7 gubernijas) su rezidencija Smolenske. Atvykęs į Smolenską, rado nemažą būrį lietuvių, su kuriais įkūrė oficialią lietuvių draugiją.
1917 m., kilus revoliucijai, dalyvavo visose tarybose ir gynė lietuvių teises. Nuvertus monarchiją – Smolensko revoliucinio vykdomojo komiteto pirmininkas. Bolševikai jį buvo paskyrę miškų komisaru, bet jis atsisakė dirbti su bolševikais ir 1918 m. lapkričio 22 d. kartu su visa šeimyna sugrįžo į Vilnių.
Nepriklausomoje Lietuvoje
Nepriklausomoje Lietuvoje valdžios kviestas, pradėjo Lietuvos miškų administracijos tvarkymą. 1918–1921 m. dirbo Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos Miškų departamento direktoriumi, 1919–1924 m. buvo Lietuvos žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos viceministras.
Įkūrė pirmąją Lietuvoje žuvų perkylą, su T. Ivanausku steigė gamtos tyrimo stotį, vaikai mokėsi iš jo parengto Lietuvos žemėlapio, jis pirmasis parengė Lietuvos miškų klasifikaciją, todėl laikomas miško tipologijos pradininku. 1921 m. drauge su Juozu Tumu-Vaižgantu ir kitais inteligentais įkūrė Lietuvai pagražinti draugiją.
Pasitraukęs iš viceministro posto, iš prezidento A. Stulginskio 1924 m. sausio 7 d. gavo padėkos reskriptą už aktyvų darbą tvarkant Lietuvos miškus.
Du kartus kviestas užimti žemės ūkio ministro vietą, bet abu kartus atsisakė. Lietuvos universitete buvo Aukštųjų Mokslų draugijos pirmininkas ir 1923 m. sausio 20 d. vienbalsiai išrinktas gamtos matematikos fakulteto ordinariniu profesoriumi, miškininkystės katedrai. Nuo 1921 m. rudens trejus metus traukiniu atvykdavo į Dotnuvos žemės ūkio technikumą – čia skaitė miškininkystės paskaitas, vadovavo praktikos darbams.
1924 m. Dotnuvoje kuriantis Žemės ūkio akademijai, tų pačių metų rugsėjo 23 d. prezidento ir žemės ūkio ministro aktu paskirtas LŽŪA ordinariniu profesoriumi, o kitą dieną akademijos profesorių taryba jį išrenka pirmuoju rektoriumi ir miškotvarkos katedros vedėju. Jam skirta kurti, organizuoti antrąją aukštąją mokyklą Lietuvoje.
LŽŪA rektoriaus pareigas ėjo iki 1929 m. sausio 1 d., pasitraukė iš pareigų ir persikėlė gyventi į savo gimtinę – Kupiškį. Iš čia sirgdamas rudeniop persikėlė į Aleksandrijos dvarą, netoli Šiaulių, pas savo dukterį M. Janavičienę.
Čia gyvendamas, susirgo plaučių uždegimu ir 1932 m. kovo 15 d. mirė.
Įvertinimas
Už daugybę miškininkystės ir Lietuvių tautos švietimo ir pilietiškumo kūrimo darbų gavo daugybę apdovanojimų: 1925 m. suomių Miškų Mokslo Draugija išrinko jį savo garbės nariu; 1927 m. lapkričio 15 d. Latvijos Respublikos prezidentas apdovanojo jį „Trijų Žvaigždučių Ordinu“; 1928 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas apdovanojo Didž. Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybės 10 metų jubiliejiniu medaliu. Taip pat LŽŪA studentija, reikšdama savo meilę ir prisirišimą, išrinko garbės nariu: „Jaunosios Lietuvos“ korporacija (1924 m.); studentų miškininkų draugija „Šilas“ ; 2 šaulių būrys (1929 m.) ir kitos. 1929 m. suteiktas Lietuvos universiteto garbės daktaro vardas. Iš rusų valdžios buvo gavęs šiuos ordinus: „Šv. Onos II ir III laipsnio ordinus“; „Šv. Stanislovo II ir III laipsnio ordinus“; taip pat daugybę pagyrimų bei padėkos laiškų už sąžiningai ir sumaniai vestą miškininkystės darbą.
Atminimo įamžinimas
P. Matulionį jo gimtinėje kupiškėnai įamžino jo pradžios kelią, šiauliškiai Aleksandrijoje globoja vietą kur mokslininkas atsisveikino su pasauliu – ten šlama profesoriaus P. Matulionio ąžuolų giraitė. Dotnuvos krašte P. Matulionį tarpukariu ketinta įamžinti paminklu, bet dėl lėšų stygiaus paminklas nebuvo pastatytas. 1934 m. pagrindinių Akademijos rūmų aktų salėje prigludo P. Matulionio bareljefas (skulpt. V. Grybas), bet susprogdinus rūmus bareljefas buvo sunaikintas. Taip pat naująjį Akademijos parką prie miestelio vidurinės mokyklos ketinta pavadinti P. Matulionio garbei, bet oficialiai jis buvo pavadintas Komunizmo vardu. P. Matulionio garbei Akademijos kunigas F. Kemėšis parinko Šv. Povilo titulą naujajai katalikų bažnyčiai, kurią 1925 m. pašventino Maironis, – tuo išreikšta padėka pirmajam LŽŪA rektoriui už rūpestį ir globą. Bet Šv. Povilo bažnyčia komunistų buvo susprogdinta.
Literatūra
- Isokas G. (sudarytojas). Lietuvos miškininkai. Biografinis žinynas. 1–2 dalis. – Vilnius, 1997.
Šaltiniai
- Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. 358–359 p.
- „Prof. Povilas MATULIONIS“. asu.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-26. Nuoroda tikrinta 2016-04-26.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Povilas Matulionis, Kas yra Povilas Matulionis? Ką reiškia Povilas Matulionis?
Povilas MatulionisGime 1860 m rugsejo 5 d Kupiskis Rusijos imperijaMire 1932 m kovo 15 d 71 metai Aleksandrijos dvarasTevas Stasys MatulionisMotina Magdalena MatulionieneSutuoktinis e Zofija RoznovskaiteVeikla Lietuvos miskininkas profesorius politinis bei visuomenes veikejasAlma mater Peterburgo misku institutasVikiteka Povilas Matulionis Povilas Matulionis 1860 m rugsejo 5 d Kupiskyje 1932 m kovo 15 d Aleksandrijos dvare prie Siauliu Lietuvos miskininkas profesorius politinis bei visuomenes veikejas Povilo Matulionio kapas AleksandrijojeBiografijaMokslai Gime Stasio ir Magdalenos Matulioniu seimoje Buvo jauniausias desimties vaiku seimoje Is vyresniuju broliu anksti ismoko skaityti rasyti skaiciuoti bet mokyklos lankyti tevai jo nemane leisti 1873 m islaikes baigiamuosius egzaminus mokykloje labai gerai perejo mokytis į Dinaburgo realines gimnazijos II klase Mokslas sekesi gerai ypac istorija geografija matematika Lankydamas gimnazija gyveno bendrabutyje bet kambario neturejo nakvodavo koridoriuje ant skrynios drauge su suniu Gastonu Nuo sestos klases buvo atleistas nuo mokescio uz moksla ir is valstybes gaudavo 150 rubliu stipendija metams Baiges gimnazija trejus metus mokytojavo kol susidejo pinigu bent pirmiems studiju metams Nuo 1882 m keleta kartu vyko į Sankt Peterburga laikyti egzaminu į įvairius institutus bet lesu trukumas neleido niekur įstoti ejo guvernoriaus pareigas Vilniaus Vitebsko ir Mogiliovo gubernijose Gimtineje P Matulionis uzrasinejo lietuviu liaudies dainas rinko etnografijos zinias Kupiskio klebonui Kozminui prikalbejus Po Matulionį stoti į kunigu seminarija sis isvyko į Kauna Į seminarija prieme be egzaminu nors jis baiges realine klase nemokejo lotynu kalbos Seminarijoje isbuvo tik iki Kaledu bet del pasaukimo smarkiai dvejojo Atlikes prieskaledines rekolekcijas niekam nieko nesakes atsisveikino su seminarija 1883 m islaike egzaminus į Sankt Peterburgo statybos instituta bet į instituta neįstojo negaves tinkamo konkursui laimeti pazymio buvo paliktas kandidatu Bet uz dalyvavima viename revoliuciniame samoksle buvo istremtas atgal į Dinaburga ten vel emesi repetitoriaus darbo 1885 m nuvykes į Sankt Peterburga islaike konkursinius egzaminus ir įstojo į misku instituta Institute mokesi gerai uz tai po dveju metu studiju jam buvo paskirta valstybine stipendija po 29 rublius ir 60 kapeiku Bendradarbiavo J Sliupo leidziamame laikrastyje Lietuviskasis balsas bure lietuviu jaunimo ratelius jo įtakoje net Juzefas Pilsudskis ismoko lietuviskai reikalingas saltinis Jonui Staugaiciui padejo vesti lietuviu skyriu Majevskio zoologijos botanikos zodyne Uz etnografines zinias apie lietuvius isrinktas Peterburgo Geografijos draugijos nariu korespondentu Tais paciais metais su Jonu Spuduliu parase aritmetikos vadovelį veliau florai skirta veikala Zolynas 1906 m kuriame yra apie 3000 jo surinktu augalu lietuvisku pavadinimu Profesine ir visuomenine veikla Povilo Matulionio kapo rodykle prie kelio is Radviliskio į SiauliusPovilo Matulionio biografija ant Aleksandrijos kalno prie Siauliu 1889 m baigus instituta jam buvo pasiulyta likti ruostis profesurai bet jis atsisake nes norejo praktiskai dirbti miskuose Paskirtas Opockos Pskovo gubernija misku uredo pavaduotoju 1892 m jaunesniuoju taksatoriumi Pirmieji zingsniai sioje srityje buvo Cholmo apskrityje Pokrovskio girioje turincioje apie 20000 desimtiniu ploto 1888 m isleistas pirmasis ir vienintelis P Matulionio eilerasciu rinkinys Margumynai 1894 m jam pavyko persikelti taksatoriumi į Vilniu Geguzes 7 d Pskovo baznycioje susituoke su Zofija Roznovskaite is Opokos Po vestuviu taksavo miska Kursenuose 1898 m uz darbstuma miskininkysteje pakeltas į vyresn taksatorius ir buvo pakviestas tapti prof Rudzkio asistentu Iki 1906 m P Matulionis gyveno Vilniuje 1895 m jo pastangomis buvo įkurta pirmoji slapta lietuviu draugija Dvylika Vilniaus apastalu 1907 m pirmininkaujant P Matulioniui draugijos rupesciu buvo katalikams atkovota Sv Mikalojaus baznycia Vilniuje Veliau jo pastangomis buvo atgauta dalis pranciskonu vienuolyno kur buvo įkurta pirmoji dviklase lietuviska mokykla Taip pat jo rupesciu buvo atidaryta lietuviska skaitykla prieglauda megeju teatras kuriame jis rezisavo ir kitos įstaigos P Matulionis Vilniuje kure scenos vaizdelius rezisavo ir penkerius metus pirmasis ugde megejisko lietuviu teatro pradmenis nes anot V Maknio turejo puikia scenine nuovoka gera estetinį skonį megeju teatre buvo geriausias rezisierius 1902 m isleido lietuviska sieninį kalendoriu su tituliniu įrasu Kalendorius paprastuju zuvu vandenuose lietuviskuju guberniju Sį kalendoriu buvo leista kabinti įstaigose ir valsciu rastinese Tai buvo pirmasis lietuviskas spaudinys spaudos draudimo laikotarpiu 1905 m kilus revoliucijai dalyvavo revoliuciniame komitete kaip lietuviu delegatas Didziajame lietuviu seime kaip aukstas rusu valdininkas oficialiai nedalyvavo bet veike uzkulisiuose 1906 m vyriausybe jį issiunte prie Ladogos ezero misko reikalais Pradirbes ten tris menesius sugrįzo į Vilniu 1906 m baige 15 metu darba botanikos zodyna 1907 m misku departamentui pasiulius isvyko dirbti į Suomijos miskus 1909 m Suomijos misku tvarkyma pabaige gavo valstybes patarejo ranga ir atsisake Vladimiro ordino Nuo 1910 m vadovavo miskotvarkos rajonui uzemusiam visa vakaru Rusija 7 gubernijas su rezidencija Smolenske Atvykes į Smolenska rado nemaza burį lietuviu su kuriais įkure oficialia lietuviu draugija 1917 m kilus revoliucijai dalyvavo visose tarybose ir gyne lietuviu teises Nuvertus monarchija Smolensko revoliucinio vykdomojo komiteto pirmininkas Bolsevikai jį buvo paskyre misku komisaru bet jis atsisake dirbti su bolsevikais ir 1918 m lapkricio 22 d kartu su visa seimyna sugrįzo į Vilniu Nepriklausomoje Lietuvoje Nepriklausomoje Lietuvoje valdzios kviestas pradejo Lietuvos misku administracijos tvarkyma 1918 1921 m dirbo Lietuvos zemes ukio ir valstybes turtu ministerijos Misku departamento direktoriumi 1919 1924 m buvo Lietuvos zemes ukio ir valstybes turtu ministerijos viceministras Įkure pirmaja Lietuvoje zuvu perkyla su T Ivanausku steige gamtos tyrimo stotį vaikai mokesi is jo parengto Lietuvos zemelapio jis pirmasis parenge Lietuvos misku klasifikacija todel laikomas misko tipologijos pradininku 1921 m drauge su Juozu Tumu Vaizgantu ir kitais inteligentais įkure Lietuvai pagrazinti draugija Pasitraukes is viceministro posto is prezidento A Stulginskio 1924 m sausio 7 d gavo padekos reskripta uz aktyvu darba tvarkant Lietuvos miskus Du kartus kviestas uzimti zemes ukio ministro vieta bet abu kartus atsisake Lietuvos universitete buvo Aukstuju Mokslu draugijos pirmininkas ir 1923 m sausio 20 d vienbalsiai isrinktas gamtos matematikos fakulteto ordinariniu profesoriumi miskininkystes katedrai Nuo 1921 m rudens trejus metus traukiniu atvykdavo į Dotnuvos zemes ukio technikuma cia skaite miskininkystes paskaitas vadovavo praktikos darbams 1924 m Dotnuvoje kuriantis Zemes ukio akademijai tu paciu metu rugsejo 23 d prezidento ir zemes ukio ministro aktu paskirtas LZuA ordinariniu profesoriumi o kita diena akademijos profesoriu taryba jį isrenka pirmuoju rektoriumi ir miskotvarkos katedros vedeju Jam skirta kurti organizuoti antraja aukstaja mokykla Lietuvoje LZuA rektoriaus pareigas ejo iki 1929 m sausio 1 d pasitrauke is pareigu ir persikele gyventi į savo gimtine Kupiskį Is cia sirgdamas rudeniop persikele į Aleksandrijos dvara netoli Siauliu pas savo dukterį M Janaviciene Cia gyvendamas susirgo plauciu uzdegimu ir 1932 m kovo 15 d mire ĮvertinimasPovilo Matulionio kapa supa 72 azuolu girate Uz daugybe miskininkystes ir Lietuviu tautos svietimo ir pilietiskumo kurimo darbu gavo daugybe apdovanojimu 1925 m suomiu Misku Mokslo Draugija isrinko jį savo garbes nariu 1927 m lapkricio 15 d Latvijos Respublikos prezidentas apdovanojo jį Triju Zvaigzduciu Ordinu 1928 m vasario 16 d Lietuvos Respublikos Prezidentas apdovanojo Didz Lietuvos kunigaikscio Gedimino II laipsnio ordinu ir Lietuvos nepriklausomybes 10 metu jubiliejiniu medaliu Taip pat LZuA studentija reiksdama savo meile ir prisirisima isrinko garbes nariu Jaunosios Lietuvos korporacija 1924 m studentu miskininku draugija Silas 2 sauliu burys 1929 m ir kitos 1929 m suteiktas Lietuvos universiteto garbes daktaro vardas Is rusu valdzios buvo gaves siuos ordinus Sv Onos II ir III laipsnio ordinus Sv Stanislovo II ir III laipsnio ordinus taip pat daugybe pagyrimu bei padekos laisku uz saziningai ir sumaniai vesta miskininkystes darba Atminimo įamzinimasP Matulionį jo gimtineje kupiskenai įamzino jo pradzios kelia siauliskiai Aleksandrijoje globoja vieta kur mokslininkas atsisveikino su pasauliu ten slama profesoriaus P Matulionio azuolu giraite Dotnuvos kraste P Matulionį tarpukariu ketinta įamzinti paminklu bet del lesu stygiaus paminklas nebuvo pastatytas 1934 m pagrindiniu Akademijos rumu aktu saleje prigludo P Matulionio bareljefas skulpt V Grybas bet susprogdinus rumus bareljefas buvo sunaikintas Taip pat naujajį Akademijos parka prie miestelio vidurines mokyklos ketinta pavadinti P Matulionio garbei bet oficialiai jis buvo pavadintas Komunizmo vardu P Matulionio garbei Akademijos kunigas F Kemesis parinko Sv Povilo titula naujajai kataliku baznyciai kuria 1925 m pasventino Maironis tuo isreiksta padeka pirmajam LZuA rektoriui uz rupestį ir globa Bet Sv Povilo baznycia komunistu buvo susprogdinta LiteraturaIsokas G sudarytojas Lietuvos miskininkai Biografinis zinynas 1 2 dalis Vilnius 1997 SaltiniaiLietuvos albumas Janina Markevicaite Liudas Gira Adomas Kliucinskis Kaunas Otto Elsner Berlin 1921 m 358 359 p Prof Povilas MATULIONIS asu lt Suarchyvuota is originalo 2016 04 26 Nuoroda tikrinta 2016 04 26