| Sudargas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Sudargas | ||||||||||||||||
| 55°02′31″š. pl. 22°38′28″r. ilg. / 55.042°š. pl. 22.641°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Sudargo seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 33 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Sudargi, rus. Сударги | |||||||||||||||
| Vikiteka | Sudargas | |||||||||||||||
Sudárgas – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, į vakarus nuo Jurbarko, kelių 184 Kiduliai–Ramoniškiai ir 3808 Slavikai–Sudargas kryžkelėje. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (įrengta 1945 m.), Sudargo evangelikų liuteronų bažnyčia, kapinės, veikia Kidulių pagrindinės mokyklos skyrius (anksčiau – Sudargo Martyno Sederevičiaus pagrindinė mokykla), biblioteka, paštas (LT-71077), bendruomenės centras.
Į vakarus nuo Sudargo eina siena su Kaliningrado sritimi (Rusija). Prie Nemuno, 1 km ruože yra išlikę penki Sudargo piliakalniai (IV–XIV a.).
Etimologija
Sudargo pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Sudargas (asmenvardinis vietovardis). Nors Lietuvoje ir negausu vietovardžių, kurie remiasi pavardės vienaskaita, tačiau tokių pasitaiko (Kavarskas, Musteika, galbūt Birštonas). Žinomas ir istorinis asmuo, kurio vardu gyvenvietė pavadinta – tai Žemaitijos didikas Sudargas, kurį nuo 1308 m. mini kryžiuočių ordino kronikos. Spėjama, kad čia buvo kilmingų lietuvių Sudargų rezidencija.
Nuo 1724 m. kurį laiką miestelis vadinosi Jansborgu (šved. Jansborg – „Jono miestas“), miestelio teises išrūpinusio didiko Jono Mikalojaus Radvilos garbei.
Istorija
Viduramžiais čia buvo vienas stipriausių krašto gynybos centrų kariaujant su teutonais, stovėjo žemaičių Sudargo pilis, kurią 1317 m. birželio 24 d. sudegino kryžiuočiai. Po to vietovė ilgam išnyko. Tik XVI a. pradžioje Lenkijos karalienei ir Lietuvos didžiajai kunigaikštienei Bonai ėmus kolonizuoti panemunę gyvenvietė ėmė augti.
1561 m. minimas kaimas. 1724 m. Jonas Mikalojus Radvila (tuometinis Jurbarko seniūnas) išrūpino iš Ldk Augusto II miestelio teises, leista turėti turgų, rengti du prekymečius. 1748 m. pastatyta medinė Sudargo bažnyčia. 1792 m. gegužės 12 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą. 1795 m. Sudargas atiteko Prūsijai, vėliau – Lenkijai.
XIX a. 2-ojoje pusėje Sudargas buvo svarbus knygnešystės centras, didelis spaudinių srautas ėjo per kleboną Martyną Sederevičių. 1870 m. rugpjūčio 28 d. Sudargas neteko miesto teisių. XIX a. pabaigoje jis minimas kaip Naumiesčio apskrities gyvenvietė Kidulių valsčiuje.
1912 m. sudegė bažnyčia, vėliau buvo atstatyta, tačiau 1944 m. vokiečių sunaikinta.
2000 m. patvirtintas dabartinis Sudargo herbas. 2003 m. įkurtas Sudargo bendruomenės centras.2020 m. prie piliakalnių pradžios atidengta skulptūra rašytojui Dž. Selindžeriui ir jo romanui „Rugiuose prie bedugnės“ (aut. Nerijus Erminas). Iš Sudargo yra kilęs rašytojo prosenelis.2022 m. atidengta skulptūrinė kompozicija paminėti Melno taikos sutarties 600 m. jubiliejų. Paminklą (skulp. Saulius Kriščiukaitis) sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1561 m. | Jurbarko valsčius | ? |
| –1870 m. | miestelis-valsčius | Naumiesčio apskritis |
| 1870–1915 m. | Kidulių valsčius | |
| 1919–1950 m. | Šakių apskritis | |
| 1950–1963 m. | Sudargo apylinkės centras | Šakių rajonas |
| 1963–1972? m. | Kidulių apylinkė | |
| 1976 m. | Slavikų apylinkė | |
| 1989 m. | Griškabūdžio apylinkė | |
| 1995– | Sudargo seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m. | ||||||||
| 1888 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1982 m. | 1987 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 932 | 257 | 119 | 91 | 71 | 70 | 72 | ||
| 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | - | - | ||
| 77 | 85 | 35 | 33 | - | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonės
- Serafinas Laurynas Kušeliauskas (1820–1889), Sudarge palaidotas knygnešys
- Martynas Sederevičius (1829–1907), Sudarge palaidotas kunigas ir knygnešys
- Bencion Grande (1891–1974), orientalistas
Literatūra
- Sudargas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 305 psl.
- Sudargo istorija ir kalendorius: 2001–2004 m. / Jonas Bosas. – Marijampolė: Ramona, 2001. – 64 p.: iliustr. – ISBN 9986-851-68-8
- Sudargas: kaimui – 465 metai (1539–2004) / Jonas Bosas. – Marijampolė: TeleSATpressa, 2004. – 72 p.: iliustr. – ISBN 9955-607-15-7
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Sudargas, Kas yra Sudargas? Ką reiškia Sudargas?