Juozas Miliauskas Miglovara

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Juozas Miliauskas – Miglovara (Juozapas Milevskis, 1845 m. kovo 24 d. Galnėje, Šilutės raj. – 1937 m. sausio 21 d. Šiauliuose) – rašytojas, knygnešys, visuomenės veikėjas.

Biografija

Kilęs iš bežemių bajorų. Anksti mirus tėvams, juo rūpinosi giminės ir vyresnysis brolis kun. Aleksandras Miliauskas. Mokėsi Vainuto parapijinėje mokykloje, Šiaulių gimnazijoje. Būdamas 4-oje klasėje kartu su draugai įsitraukė į 1863 m. sukilimą. Jis kovojo B. Dluskio būryje, dalyvavo trijuose mūšiuose. Sukilimui silpstant, 1864 m. pasidavė ir buvo amnestuotas. Vėliau sukilimo atsiminimus jis vaizdžiai aprašė savo kūryboje.

Pragyveno dvaruose ruošdamas vaikus stoti į gimnaziją. 1872 m. atvyko į Rygą ir įsidarbino policijoje. Rygoje Miliauskas sukūrė šeimą, susilaukė ketverto vaikų. Tačiau tai netrukdė įsijungti į visuomeninė veiklą.

1881 m. dalyvavo įsteigiant Rygos lietuvių dainų mėgėjų draugiją . Draugijoje įsigalėjus lenkiškai krypčiai ir negavus leidimo steigti čia lietuvišką laikraštį, tarėsi su Jonu Šliūpu dėl laikraščio leidimo Tilžėje, ragino jį pavadinti „Aušra“. 1883 m. laikraščiui pradėjus eiti, leidėjai siuntė jam apie 150 egz. vokuose su prenumeratorių adresais. Tapo vienu svarbiausių „Aušros“ ir jos kalendorių platintoju. Gautą laikraštį siųsdavo į Kijevą, Astrachanę, Tobolską. Darbas policijoje buvo gera priedanga lietuvybės veikloje, taip jis išvengė represijų ir net įtarimų.

Pats pradėjo rašyti, pasirašydamas Juozapo Miglovaros slapyvardžiu. Rašė eilėraščius „Aušrai“, vėliau ir į kitus laikraščius. 1883 m. pabaigoje išleido rankraštinį literatūrinį žurnalą „Rašliavos Paštas“, parašytą lenkų ir lietuvių kalbomis mokykliniame 24 psl. sąsiuvinyje. Iš viso leidinyje buvo keturi straipsniai, vienas iš jų – Stanislovo Didžiulio, parašytas lietuviškai, pasisakantis prieš kirilicos vartojimą. 1884 m. Tilžėje išleido eilių rinkinį „Iivaires eilas. Pirmas pluoksztas“. 1880 m. buvo pradėjęs rašyti lietuvių kalbos gramatiką.

1886 m. pasitraukęs iš tarnybos Rygos policijoje, Miliauskas grįžo į Lietuvą. Kurį laiką gyveno Akmenėje, pėsčias keliavo po Žemaitijos miestelius, vertėsi homeopatija. 1887 m. atvažiavo į Šiaulius, iš pradžių dirbo policininku, vėliau – notaro raštininku, buhalteriu.

1895 m. kaltintas „Atgajos“ draugijos byloje – pas Matą Slančiauską, vieną iš draugijos narių, rado jo laiškų. Per kratą bute aptiko sąsiuvinių su eilėraščiais, taip pat draudžiamos lietuviškos spaudos. Buvo suimtas, kalinamas Šiaulių kalėjime, bet 1896 m. gegužės 14 d., paskelbus caro manifestą, nuo bausmės atleistas.

Šiauliuose 1906 m. išleido tautosakos rinkinėlį „Dainos“, 1914 m. parengė eilių rinkinį „Giedmenys“, 1928 m. – knygelę „Viduklės kraštas“.

Nuo 1928 m. sausio 1 d. paskirta 150 Lt pensija, kaip tautinės sąmonės žadintojui ir rašytojui. Palaidotas senosiose Šiaulių kapinėse.