Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vladas PutvinskisGimė 1873 m spalio 6 d Ryga Rusijos imperijaMirė 1929 m kovo 5 d 55 metai KaunasTėvai Idalija Broel Pli
Vladas Putvinskis
| Vladas Putvinskis | |
|---|---|
| Gimė | 1873 m. spalio 6 d. Ryga, Rusijos imperija |
| Mirė | 1929 m. kovo 5 d. (55 metai) Kaunas |
| Tėvai | Idalija Broel Pliateraitė Rapolas Putvinskis |
| Sutuoktinis (-ė) | Emilija Gruzdytė |
| Vaikai | Ona Tercijonienė Stasys Putvinskis Sofija Mantautienė–Marcinkevičienė Emilija Pūtvytė |
| Veikla | Lietuvos dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje |
| Alma mater | Halės universitetas |
| Vikiteka | Vladas Putvinskis |
Vladas Putvinskis – Pūtvis (1873 m. spalio 6 d. Rygoje – 1929 m. kovo 5 d. Kaune, palaidotas Kelmėje) – bajoras, dvarininkas, visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys, žuvininkystės pradininkas Lietuvoje, Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjas.
Biografija
Kilęs iš senos Žemaitijos bajorų giminės. Vlado Putvinskio tėvas Rapolas Putvinskis (1832–1897) iš savo tėvo Hermanegildo paveldėjo Šilo Pavėžupio ir Graužikų dvarus. Po 1863 m. sukilimo buvo ištremtas į Sibirą. Grįžęs laikinai apsigyveno Rygoje, vedė Idaliją Broel Pliateraitę iš Kuršo Pliaterių giminės, ten jiems gimė sūnus Vladas. Duktė Marija (1877–1959) gimė Šilo Pavėžupyje.
Vl. Putvinskis mokėsi pas namų mokytojus, vėliau Šiaulių gimnazijoje, nuo ketvirtos klasės perėjo ir 1893 m. baigė Mintaujos realinę mokyklą. 1894 m. įstojo į Halės universitetą ir studijavo agronomiją, tačiau susirgus tėvui po dviejų semestrų 1896 m. nutraukė studijas ir grįžo ūkininkauti į Šilo Pavėžupį. Vėliau lankė žuvininkystės kursus Lenkijoje.
Šeima
1897 m. rugpjūčio 12 d. vedė bajoraitę Emiliją Gruzdytę, vyskupo Motiejaus Valančiaus giminaitę. Šilo Pavėžupio dvare jiems gimė sūnus Stasys Putvinskis (1898–1942), būsimasis Lietuvos žemės ūkio ministras. Vyriausioji dukra Onutė Tercijonienė – žinoma pedagogė ir visuomenės veikėja, 1919 m. Šaulių sąjungos Kauno būrio moterų skyriaus pirmoji vadė, savo publikacijas skelbdavo žurnaluose „Motina ir vaikai“, „Trimitas“, „Šaulė“, „Šeima“, nuo 1949 m. gyveno JAV. Jauniausioji duktė Sofija Mantautienė–Marcinkevičienė dirbo ELTOJE, 1938 m. vadovavo Šaulių moterimis, skaitė paskaitas, bendradarbiavo spaudoje, 1944 m. pasitraukė į Vakarus. vadovavo Graužikų jaunųjų ūkininkų rateliui, 1927–1934 m. buvo Šaulių sąjungos Kelmės būrio valdybos pirmininkas, vienas iš Šaulių sąjungos Kelmės muziejaus, kuris pavadintas Vlado Putvinskio vardu, įkūrėjų, mirė Sibire. Jauniausioji Emilija buvo mokytoja, aktyviai dalyvavo Šaulių sąjungos ir Skautų sąjungos veikloje, buvo Vytauto Didžiojo universiteto šaulių moterų organizatorė ir pirmininkė, aktyviai bendradarbiavo spaudoje, nuo 1949 m. gyveno JAV.
Ūkininkas
Iš tėvo ir motinos paveldėjo Šilo Pavėžupio, Graužikų ir Palendrių dvarus. Palendrių dvarą netrukus pardavė, o Šilo Pavėžupio dvare 1899 m. rudenį iškasė bandomąjį tvenkinį, kuriame kitų metų pavasarį pradėjo auginti karpius. Vėliau, sukaupęs nemažai žinių ir patirties, parengė vadovėlį ūkininkams „Karpių auginimas mažuose tvenkiniuose“. Dotnuvos žemės ūkio akademijos rektorius P. Matulionis, įvertindamas V. Putvinskio žinias ir nuopelnus, 1926 m. pavasarį jį pakvietė į akademiją dėstyti studentams žuvininkystės pagrindus. Iš viso dvare buvo 85 ha dirbtinai įrengtų tvenkinių. Jų aplinka buvo gražiai tvarkoma. Sovietmečiu žuvininkystės ūkis čia toliau išvystytas.
V. Putvinskis savo dvarų žemės ūkyje įdiegė daug naujovių – ėmėsi auginti lubinus, numelioravo laukus, įvedė sėjomainą, įsteigė pavyzdingą pieno ūkį, populiarino žemaitukų veislės arklius. 1923–1928 m. Graužikų dvaras buvo pavyzdinis.
Lietuvybės puoselėtojas
Augęs lenkiškoje aplinkoje, namuose kalbėjo lenkiškai, bet apie 1900 m. apsisprendęs būti lietuviu, kartu su žmona ėmė mokytis lietuvių kalbos. Ypač didelę įtaką jiems padarė Povilas Višinskis. 1899 m. Šilo Pavėžupyje įsteigė pirmąją slaptą pradinę mokyklą, antrąją – kitais metais Graužikuose. 1905 m. dvarą nusiaubus caro dragūnams, ši mokykla savo veiklą nutraukė. Pavėžupyje mokykla veikė ir toliau, kol buvo atidaryta valdiška Vėžežerio mokykla. Vladas Putvinskis apmokėdavo visas išlaidas ir atlyginimus mokytojams. Gabesniuosius vaikus siuntė mokytis toliau, juos rėmė. Suaugusiems steigė vakarinius kursus. Suaugusiuosius ir vaikus mokė ir pats Vladas Putvinskis. Jis svajojo įsteigti viešą mokyklą, kurioje būtų žemės ūkio ir amatų klasės, buvo paskyręs jai sklypą, nubraižęs mokyklos planą, tačiau pastatyti nepavyko, nes susidūrė su įvairiais trukdymais.
Šilo Pavėžupio dvaras tapo lietuvybės centru. 1902 m. vasarą, V. Putvinskiui pritarus, Povilas Višinskis Graužikuose suorganizavo pirmąjį literatų susirinkimą. Tokie susirinkimai vėliau čia vykdavo kiekvieną mėnesį. Atvykdamas į juos kiekvienas turėdavo atsivežti „pasą“ – naujai parašytų straipsnių, literatūrinių kūrinėlių. Juose dalyvaudavo Povilas Višinskis, Žemaitė, Jonas Krikščiūnas-Jovaras, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Jonas Biliūnas, Augustinas Janulaitis, Antanas Žmuidzinavičius ir kiti demokratinės pakraipos inteligentai ir rašytojai. Nuo 1901 m. ir pats V. Putvinskis bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje Vlado Putvio vardu.
P. Višinskis čia kurį laiką redagavo „Varpą“, Vladas Putvinskis paremdavo jo leidimą materialiai. Lankydavosi ir Jonas Jablonskis. V. Putvinskiui pakvietus, jis 1900 m. vasarą Graužikuose spaudai rengė „Lietuvių kalbos gramatiką“ ir Motiejaus Valančiaus „Raštus“. Jam talkino Antanas Smetona, Petras Avižonis, Žemaitė.
Kovotojas prieš spaudos draudimą
A. Janulaičiui pasiūlius, V. Putvinskis Šilo Pavėžupyje įsteigė didžiausią lietuviškos spaudos gabenimo, paskirstymo ir persiuntimo centrą Žemaitijoje. Visą persiuntimą buvo apgalvojęs ir pasiruošęs visokiems netikėtumams: pasirūpinęs ginklų, laikė slaptas sargybas.Pavykdavo apgauti žandarus – į jų rankas nepakliuvo nė vienas spaudos transportas, nors dvaras buvo šnipų sekamas. Slėptuves įrengė sode, svirne, miške.
Spauda buvo gaunama ir siunčiama reguliariai. Priimdavo užsakymus iš knygnešių bei prenumeratorių, susisiekdavo su Mažosios Lietuvos leidyklomis. Iš Mažosios Lietuvos spaudą atveždavo dvaro kumečiai K. Račkauskas ir Pranas Penikas. Pranas Penikas Prūsijoje susisiekdavo su Morta Zauniūte, pagal iš anksto parengtą užsakymą paimdavo uždraustą literatūrą, organizuodavo jos gabenimą per sieną, vėliau pristatydavo į Putvinskiams priklausiusį Graužikų kaimą, iš kur patekdavo į Šilo Pavėžupio dvaro teritorijoje įrengtas slaptavietes – spaudos sandėliukus. Mažesnį spaudinių kiekį atsiimdavo patys adresatai, didesnius, siunčiamus toliau, išgabendavo arkliais. Knygos dažniausiai būdavo platinamos Šiauliuose ir jų apylinkėse. Toks spaudos gabenimas truko apie septynerius metus iki pat 1906 m., kol V. Putvinskis pateko į kalėjimą. Aktyviai talkininkavo žmona Emilija, Gruzdžių dvaro administratorius A. Kalnietis, studentas V. Kalnietis, Palendrių dvaro savininkė ir kt.
Politikas
1902 m. Šilo Pavėžupio dvare įvyko susirinkimas, kurio metu buvo tariamasi dėl Lietuvos demokratų partijos įkūrimo, kuri netrukus ir pradėjo veikti Vilniuje. V. Putvinskis aktyviai dalyvavo 1905 m. revoliuciniuose įvykiuose, agitavo prieš carą. Šilo Pavėžupio dvare kurį laiką prieglobstį rasdavo į užsienį susiruošę revoliucijos dalyviai. Už tai 1906 m. suimtas ir keletą mėnesių kalėjo Šiaulių ir Kauno kalėjimuose. Antrą kartą už politinę veiklą suimtas 1914 m. Tada jį ištrėmė į Žemutinio Naugardo Voskresensko kaimą, kur jis išbuvo iki 1917 m. Tremtyje V. Putvinskis ėmė domėtis filosofija ir parašė nemažai straipsnių filosofijos temomis.
Šaulių sąjungos įkūrėjas
1919 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos šaulių sąjungą, 1919–1922 m. buvo jos pirmininkas. Sąjungos nariai vadovavosi V. Putvinskio parengtais Sąjungos įstatais ir programa. 1920 m. buvo susitarta dėl Šaulių sąjungos kasmetinės šventės. Ji buvo švenčiama birželio 23-24 dienomis, per Jonines, Kelmės valsčiaus Graužikų kaime, ant Žvėryno kalno. Nebebuvo susirinkta tik 1929 m., po V. Putvinskio mirties.
Paskutiniai jo žodžiai, pasakyti gydytojui Parčevskiui, buvo: „… Daktare! Ne fiziškai sergu, bet sergu dėl to, kad negaliu dirbti tautos idėjos darbo…“
Įvertinimas
Už nuopelnus atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę 1928 m. apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu. Taip pat įteikti: Italijos Karūnos ordinas „Už nuopelnus“, Latvijos Nepriklausomybės medalis, sidabrinis Klaipėdos vadavimo medalis, garbės ženklas Šaulių žvaigždė ir kt.
Atminimo įamžinimas
- Kapas ir antkapinis paminklas Kelmės kapinėse; paminklinis akmuo Šilo Pavėžupio dvare;
- Paminklas (biustas) Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje;
- Pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje;
- 1929 m. įrengtas memorialinis kambarys Graužikuose;
- 1930 m. Tauragėje (priešais Kultūros rūmus) įamžinant Šaulių sąjungos kūrėją pastatytas paminklas, kurį pokario metais sovietiniai kariai nuvertė, sudaužė ir užkasė. Atgimimo laikais, istoriją menančių tauragiškių dėka, paminklas atstatytas.
- 1936 m. Kelmėje įkurtas jo vardo muziejus;
- 1989 m. Šilo Pavėžupio pradinei mokyklai grąžintas Vlado Putvinskio vardas;
- Kelmėje ir Kaune jo vardu pavadintos gatvės.
Šaltiniai
- Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. p. 379-380.
- Oksana Laurutytė. Putvinskių archyvas galėjo atitekti sukčiams Archyvuota kopija 2018-08-04 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- Apie Vladą Putvinskį Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vladas Putvinskis, Kas yra Vladas Putvinskis? Ką reiškia Vladas Putvinskis?
Vladas PutvinskisGime 1873 m spalio 6 d Ryga Rusijos imperijaMire 1929 m kovo 5 d 55 metai KaunasTevai Idalija Broel Pliateraite Rapolas PutvinskisSutuoktinis e Emilija GruzdyteVaikai Ona Tercijoniene Stasys Putvinskis Sofija Mantautiene Marcinkeviciene Emilija PutvyteVeikla Lietuvos dvarininkas visuomenes ir kulturos veikejas rasytojas knygnesys zuvininkystes pradininkas LietuvojeAlma mater Hales universitetasVikiteka Vladas Putvinskis Vladas Putvinskis Putvis 1873 m spalio 6 d Rygoje 1929 m kovo 5 d Kaune palaidotas Kelmeje bajoras dvarininkas visuomenes ir kulturos veikejas rasytojas knygnesys zuvininkystes pradininkas Lietuvoje Lietuvos sauliu sajungos įkurejas BiografijaKiles is senos Zemaitijos bajoru gimines Vlado Putvinskio tevas Rapolas Putvinskis 1832 1897 is savo tevo Hermanegildo paveldejo Silo Pavezupio ir Grauziku dvarus Po 1863 m sukilimo buvo istremtas į Sibira Grįzes laikinai apsigyveno Rygoje vede Idalija Broel Pliateraite is Kurso Pliateriu gimines ten jiems gime sunus Vladas Dukte Marija 1877 1959 gime Silo Pavezupyje Vl Putvinskis mokesi pas namu mokytojus veliau Siauliu gimnazijoje nuo ketvirtos klases perejo ir 1893 m baige Mintaujos realine mokykla 1894 m įstojo į Hales universiteta ir studijavo agronomija taciau susirgus tevui po dvieju semestru 1896 m nutrauke studijas ir grįzo ukininkauti į Silo Pavezupį Veliau lanke zuvininkystes kursus Lenkijoje Seima1897 m rugpjucio 12 d vede bajoraite Emilija Gruzdyte vyskupo Motiejaus Valanciaus giminaite Silo Pavezupio dvare jiems gime sunus Stasys Putvinskis 1898 1942 busimasis Lietuvos zemes ukio ministras Vyriausioji dukra Onute Tercijoniene zinoma pedagoge ir visuomenes veikeja 1919 m Sauliu sajungos Kauno burio moteru skyriaus pirmoji vade savo publikacijas skelbdavo zurnaluose Motina ir vaikai Trimitas Saule Seima nuo 1949 m gyveno JAV Jauniausioji dukte Sofija Mantautiene Marcinkeviciene dirbo ELTOJE 1938 m vadovavo Sauliu moterimis skaite paskaitas bendradarbiavo spaudoje 1944 m pasitrauke į Vakarus vadovavo Grauziku jaunuju ukininku rateliui 1927 1934 m buvo Sauliu sajungos Kelmes burio valdybos pirmininkas vienas is Sauliu sajungos Kelmes muziejaus kuris pavadintas Vlado Putvinskio vardu įkureju mire Sibire Jauniausioji Emilija buvo mokytoja aktyviai dalyvavo Sauliu sajungos ir Skautu sajungos veikloje buvo Vytauto Didziojo universiteto sauliu moteru organizatore ir pirmininke aktyviai bendradarbiavo spaudoje nuo 1949 m gyveno JAV ukininkasVl Putvinskio portretas Lietuvos albume 1921 m Is tevo ir motinos paveldejo Silo Pavezupio Grauziku ir Palendriu dvarus Palendriu dvara netrukus pardave o Silo Pavezupio dvare 1899 m rudenį iskase bandomajį tvenkinį kuriame kitu metu pavasarį pradejo auginti karpius Veliau sukaupes nemazai ziniu ir patirties parenge vadovelį ukininkams Karpiu auginimas mazuose tvenkiniuose Dotnuvos zemes ukio akademijos rektorius P Matulionis įvertindamas V Putvinskio zinias ir nuopelnus 1926 m pavasarį jį pakviete į akademija destyti studentams zuvininkystes pagrindus Is viso dvare buvo 85 ha dirbtinai įrengtu tvenkiniu Ju aplinka buvo graziai tvarkoma Sovietmeciu zuvininkystes ukis cia toliau isvystytas V Putvinskis savo dvaru zemes ukyje įdiege daug naujoviu emesi auginti lubinus numelioravo laukus įvede sejomaina įsteige pavyzdinga pieno ukį populiarino zemaituku veisles arklius 1923 1928 m Grauziku dvaras buvo pavyzdinis Lietuvybes puoseletojasAuges lenkiskoje aplinkoje namuose kalbejo lenkiskai bet apie 1900 m apsisprendes buti lietuviu kartu su zmona eme mokytis lietuviu kalbos Ypac didele įtaka jiems padare Povilas Visinskis 1899 m Silo Pavezupyje įsteige pirmaja slapta pradine mokykla antraja kitais metais Grauzikuose 1905 m dvara nusiaubus caro dragunams si mokykla savo veikla nutrauke Pavezupyje mokykla veike ir toliau kol buvo atidaryta valdiska Vezezerio mokykla Vladas Putvinskis apmokedavo visas islaidas ir atlyginimus mokytojams Gabesniuosius vaikus siunte mokytis toliau juos reme Suaugusiems steige vakarinius kursus Suaugusiuosius ir vaikus moke ir pats Vladas Putvinskis Jis svajojo įsteigti viesa mokykla kurioje butu zemes ukio ir amatu klases buvo paskyres jai sklypa nubraizes mokyklos plana taciau pastatyti nepavyko nes susidure su įvairiais trukdymais Silo Pavezupio dvaras tapo lietuvybes centru 1902 m vasara V Putvinskiui pritarus Povilas Visinskis Grauzikuose suorganizavo pirmajį literatu susirinkima Tokie susirinkimai veliau cia vykdavo kiekviena menesį Atvykdamas į juos kiekvienas turedavo atsivezti pasa naujai parasytu straipsniu literaturiniu kurineliu Juose dalyvaudavo Povilas Visinskis Zemaite Jonas Kriksciunas Jovaras Gabriele Petkevicaite Bite Jonas Biliunas Augustinas Janulaitis Antanas Zmuidzinavicius ir kiti demokratines pakraipos inteligentai ir rasytojai Nuo 1901 m ir pats V Putvinskis bendradarbiavo lietuviskoje spaudoje Vlado Putvio vardu P Visinskis cia kurį laika redagavo Varpa Vladas Putvinskis paremdavo jo leidima materialiai Lankydavosi ir Jonas Jablonskis V Putvinskiui pakvietus jis 1900 m vasara Grauzikuose spaudai renge Lietuviu kalbos gramatika ir Motiejaus Valanciaus Rastus Jam talkino Antanas Smetona Petras Avizonis Zemaite Kovotojas pries spaudos draudimaA Janulaiciui pasiulius V Putvinskis Silo Pavezupyje įsteige didziausia lietuviskos spaudos gabenimo paskirstymo ir persiuntimo centra Zemaitijoje Visa persiuntima buvo apgalvojes ir pasiruoses visokiems netiketumams pasirupines ginklu laike slaptas sargybas Pavykdavo apgauti zandarus į ju rankas nepakliuvo ne vienas spaudos transportas nors dvaras buvo snipu sekamas Sleptuves įrenge sode svirne miske Spauda buvo gaunama ir siunciama reguliariai Priimdavo uzsakymus is knygnesiu bei prenumeratoriu susisiekdavo su Mazosios Lietuvos leidyklomis Is Mazosios Lietuvos spauda atvezdavo dvaro kumeciai K Rackauskas ir Pranas Penikas Pranas Penikas Prusijoje susisiekdavo su Morta Zauniute pagal is anksto parengta uzsakyma paimdavo uzdrausta literatura organizuodavo jos gabenima per siena veliau pristatydavo į Putvinskiams priklausiusį Grauziku kaima is kur patekdavo į Silo Pavezupio dvaro teritorijoje įrengtas slaptavietes spaudos sandeliukus Mazesnį spaudiniu kiekį atsiimdavo patys adresatai didesnius siunciamus toliau isgabendavo arkliais Knygos dazniausiai budavo platinamos Siauliuose ir ju apylinkese Toks spaudos gabenimas truko apie septynerius metus iki pat 1906 m kol V Putvinskis pateko į kalejima Aktyviai talkininkavo zmona Emilija Gruzdziu dvaro administratorius A Kalnietis studentas V Kalnietis Palendriu dvaro savininke ir kt Politikas1902 m Silo Pavezupio dvare įvyko susirinkimas kurio metu buvo tariamasi del Lietuvos demokratu partijos įkurimo kuri netrukus ir pradejo veikti Vilniuje V Putvinskis aktyviai dalyvavo 1905 m revoliuciniuose įvykiuose agitavo pries cara Silo Pavezupio dvare kurį laika prieglobstį rasdavo į uzsienį susiruose revoliucijos dalyviai Uz tai 1906 m suimtas ir keleta menesiu kalejo Siauliu ir Kauno kalejimuose Antra karta uz politine veikla suimtas 1914 m Tada jį istreme į Zemutinio Naugardo Voskresensko kaima kur jis isbuvo iki 1917 m Tremtyje V Putvinskis eme dometis filosofija ir parase nemazai straipsniu filosofijos temomis Sauliu sajungos įkurejasVlado Putvinskio medalis kurį gavo uz dalyvavima Klaipedos sukilime 1919 m kartu su bendraminciais įkure Lietuvos sauliu sajunga 1919 1922 m buvo jos pirmininkas Sajungos nariai vadovavosi V Putvinskio parengtais Sajungos įstatais ir programa 1920 m buvo susitarta del Sauliu sajungos kasmetines sventes Ji buvo svenciama birzelio 23 24 dienomis per Jonines Kelmes valsciaus Grauziku kaime ant Zveryno kalno Nebebuvo susirinkta tik 1929 m po V Putvinskio mirties Paskutiniai jo zodziai pasakyti gydytojui Parcevskiui buvo Daktare Ne fiziskai sergu bet sergu del to kad negaliu dirbti tautos idejos darbo ĮvertinimasUz nuopelnus atkuriant bei įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybe 1928 m apdovanotas DLK Gedimino II laipsnio ordinu Taip pat įteikti Italijos Karunos ordinas Uz nuopelnus Latvijos Nepriklausomybes medalis sidabrinis Klaipedos vadavimo medalis garbes zenklas Sauliu zvaigzde ir kt Atminimo įamzinimasAtminimo lenta Kaune Laisves al Kapas ir antkapinis paminklas Kelmes kapinese paminklinis akmuo Silo Pavezupio dvare Paminklas biustas Vytauto Didziojo karo muziejaus sodelyje Pavarde įrasyta Knygnesiu sieneleje Kauno Vytauto Didziojo karo muziejaus sodelyje 1929 m įrengtas memorialinis kambarys Grauzikuose 1930 m Taurageje priesais Kulturos rumus įamzinant Sauliu sajungos kureja pastatytas paminklas kurį pokario metais sovietiniai kariai nuverte sudauze ir uzkase Atgimimo laikais istorija menanciu tauragiskiu deka paminklas atstatytas 1936 m Kelmeje įkurtas jo vardo muziejus 1989 m Silo Pavezupio pradinei mokyklai grazintas Vlado Putvinskio vardas Kelmeje ir Kaune jo vardu pavadintos gatves SaltiniaiLietuvos albumas Janina Markevicaite Liudas Gira Adomas Kliucinskis Kaunas Otto Elsner Berlin 1921 m p 379 380 Oksana Laurutyte Putvinskiu archyvas galejo atitekti sukciams Archyvuota kopija 2018 08 04 is Wayback Machine projekto NuorodosApie Vlada Putvinskį Archyvuota kopija 2007 09 27 is Wayback Machine projekto