Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vėlaičių piliakalnisVėlaičių piliakalnio priešpilis iš pietų pusėsVėlaičių piliakalnisKoordinatės 55 54 51 4 š pl 21 31
Vėlaičių piliakalnis
| Vėlaičių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
| Vėlaičių piliakalnis | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | ||
| Aukštis | 20-25 m | ||
| Plotas | 7,5×40 m | ||
| Priešpilis | 15×15 m | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio pr. m. e. II pusė – X a. | ||
| Žvalgytas | 1958, 1966, 1974, 1975, 1982, 1992 m. | ||
| Tirtas | 1996–1997 m. | ||
| Registro Nr. | 23787: 5229, 23788 /A450KP; AR511/ | ||
Vėlaičių piliakalnis su gyvenviete (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalūs kodai: komplekso - 23787, piliakalnio - 5229, gyvenvietės - 23788; senas registro kodas - A450KP, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR511) – piliakalnis su papėdės gyvenviete Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje, Vėlaičių kaime (Kartenos seniūnija), Alanto kairiajame krante.
Pasiekiamas keliu Kartena–Vėlaičiai pervažiavus , pasukus į kairę šiaurės kryptimi už sodybos ir laukais paėjus 400 m į šiaurės vakarus.
Istorija
Vėlaičių piliakalnis yra ankstyviausia Kartenos apylinkės senovės gyvenvietė. I tūkstantmečio pr. m. e. II pusėje, ankstyvajame geležies amžiuje aukštumos kyšulyje buvo įrengta nesmarkiai įtvirtinta gyvenvietė.VII–X a. senieji Vėlaičių gyventojai gyveno aukštumos šiaurinėje papėdėje prie Alanto plytėjusioje gyvenvietėje, kurią saugojo aukštumoje pastatyta medinė pilis su priešpiliu. Apie čia vykusias kovas su priešais byloja pietvakariniame priešpilio šlaite rastas geležinis įmovinis ietigalis.
Piliakalnis apleistas apie X a. Šimtmečiams bėgant srauni Alanto upė nuolat plovė rytinį jo šlaitą. XIX a. buvo belikusi tik nedidelė piliakalnio dalis, kurios naikinimo procesas vyksta ir mūsų dienomis.
1972 m. piliakalnis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,1975-1982 m. išaiškinta papėdės gyvenvietė. 1992 m. piliakalnis su gyvenviete įrašyti į Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą,1997 m. – registruoti kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše, 1998 m. paskelbti Lietuvos Respublikos kultūros paminklu, 2005 m. pripažinti valstybės saugomu kultūros paminklu.2006 m. piliakalnio su gyvenviete teritorija prijungta prie Salantų regioninio parko.
Piliakalnis su gyvenviete
Vėlaičių piliakalnio kompleksą sudaro piliakalnio liekanos ir papėdės gyvenvietė, užimantys 3,78 ha plotą, plytintį Alanto ir Tyrupalio santakoje.
Piliakalnis
Piliakalnis krantinio tipo, įrengtas Alanto kairiajame krante, prie Tyrupalio žiočių esančiame aukštumos kyšulyje. Beveik visą piliakalnį nuplovė Alantas. Išliko tik vakarinė-pietvakarinė piliakalnio aikštelės ir šlaito dalis, apaugusi mišku.
Ovali, pailga šiaurės - pietų kryptimi aikštelė buvo įrengta piliakalnio šiaurinėje dalyje. Ji buvo apie 40 m ilgio, išliko tik jos 2-7,5 m pločio vakarinis kraštas ir vakarinis šlaitas. Jos pietiniame krašte nuo aukštumos buvęs supiltas 0,5 m aukščio, 7 m pločio pylimas kiek lenktais galais, kurio išorinis 1,5 m aukščio šlaitas leidžiasi į pietuose buvusį priešpilį. Į pietus nuo pylimo buvo įrengtas keturkampio formos, apie 15 m ilgio ir maždaug tokio pat pločio priešpilis. Jo išliko taip pat tik 2 m pločio vakarinė dalis ir vakarinis šlaitas. Priešpilio aikštelės pietiniame šlaite buvo iškastas 4,5 m pločio, 1,5 m gylio griovys, už kurio supiltas 0,5 m aukščio, 4 m pločio pylimas. Jo išorinis 2 m aukščio šlaitas pereina į piliakalnio šlaitą. Piliakalnio ir priešpilio šlaitai statūs, 20-25 m aukščio. Kartu su priešpiliu, aikštelės bei priešpilio gynybiniais įrenginiais Vėlaičių piliakalnis užėmė apie 90 m ilgio aukštumos kyšulį.
Papėdės gyvenvietė
Tai lygi, dirvonuojanti vieta piliakalnio šiaurinėje papėdėje esančiame slėnyje, kurį iš rytų, šiaurės ir šiaurės vakarų juosia Alanto upė. Vakarinėje dalyje yra pylimą primenantis sampilas, einantis šiaurės - pietų kryptimi nuo piliakalnio iki Alanto upės. Panašu, kad tai senkelio Vėlaičiai–Gaudučiai sankasa. Papėdės gyvenvietė apima apie 1,0 ha dydžio plotą.
Tyrimai
1958 m. piliakalnį žvalgė Vilniaus universiteto studentas Aloizas Gvidonas Bartkus, 1966 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institutas (tyrimų vadovas Adolfas Tautavičius), 1974 m. – Ignas Jablonskis, 1975 ir 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).
1974–1976 m. kartografavo Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1982 m. – SSRS žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas, 1992 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas. 1994 m. parengtas piliakalnio fotogrametrinis planas (autoriai A. Bautrėnas ir R. Kačinskytė).
1996–1997 m. piliakalnio liekanas ištyrė ir papėdės gyvenvietę tyrinėjo Gintautas Zabiela (LII). Piliakalnyje iš viso ištyrė 348 m² plotą, kuriame aptiko iki 0,5 m kultūrinį sluoksnį su akmenų grindiniais, stulpaviete, ankstyva brūkšniuota ir lygia keramika, geležiniu ietigaliu. Padarius pylimų pjūvius, nustatyta, kad jie pilti per vieną kartą iš smėlio, tvirtinti akmenimis.
Papėdės gyvenvietėje aptiko iki 40 cm storio I tūkstantmečio kultūrinį sluoksnį su lipdyta keramika ir molio tinku.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. II puse - X a., o papėdės gyvenvietė – VIII–X a.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Auksūdžio piliakalnis 22 km Gintarų piliakalnis 4 km | Dauginčių piliakalnis 4 km Martynaičių piliakalnis 4 km | Gintališkės piliakalnis 17 km | |||||||||
| Kurmaičių piliakalnis 17 km Kartenos piliakalnis 2 km | | Gaudučių piliakalnis 0,5 km Pakutuvėnų piliakalnis 10 km | |||||||||
| Kačaičių piliakalnis 9 km Mišučių piliakalnis 7 km | Gerduvėnų piliakalnis 19 km | Gandingos piliakalnis 15 km Vieštovėnų piliakalnis 14 km | |||||||||
Šaltiniai
- Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. - Lietuvos lokaliniai tyrimai. - ISSN 1822-4857. - T. 1(2) (2002/05). - P. 204
- Lietuvos TSR archeologijos atlasas. - Vilnius, 1975. - T. 2, - P. 178 (Nr. 801)
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1973. - P. 136
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. - Vilnius, 1993. - P. 60
- Kultūros vertybių registras: Vėlaičių piliakalnis su gyvenviete; Vėlaičių piliakalnio su gyvenviete piliakalnis; Vėlaičių piliakalnio su gyvenviete gyvenvietė
- Lietuvos piliakalniai: Atlasas, sudarė Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. - Vilnius, 2005. - T.1. - P. 466–467
- Gintautas Zabiela. Vėlaičių piliakalnio tyrinėjimai. - Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. - Vilnius, 1998. - P. 119–125
- Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 1254. - L. 17 (brėž. L-11)
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas, Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976.
Nuorodos
- Lietuvos piliakalniai: Vėlaičiai
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vėlaičių piliakalnis, Kas yra Vėlaičių piliakalnis? Ką reiškia Vėlaičių piliakalnis?
Velaiciu piliakalnisVelaiciu piliakalnio priespilis is pietu pusesVelaiciu piliakalnisKoordinates 55 54 51 4 s pl 21 31 20 5 r ilg 55 914278 s pl 21 522361 r ilg 55 914278 21 522361Vieta Kretingos rajonasSeniunija Kartenos seniunijaAukstis 20 25 mPlotas 7 5 40 mPriespilis 15 15 mNaudotas I tukstantmecio pr m e II puse X a Zvalgytas 1958 1966 1974 1975 1982 1992 m Tirtas 1996 1997 m Registro Nr 23787 5229 23788 A450KP AR511 Velaiciu piliakalnis su gyvenviete valstybes saugomas kulturos paminklas unikalus kodai komplekso 23787 piliakalnio 5229 gyvenvietes 23788 senas registro kodas A450KP senas kulturos paminklu saraso Nr AR511 piliakalnis su papedes gyvenviete Kretingos rajono savivaldybes teritorijoje Velaiciu kaime Kartenos seniunija Alanto kairiajame krante Pasiekiamas keliu Kartena Velaiciai pervaziavus pasukus į kaire siaures kryptimi uz sodybos ir laukais paejus 400 m į siaures vakarus IstorijaVelaiciu piliakalnis yra ankstyviausia Kartenos apylinkes senoves gyvenviete I tukstantmecio pr m e II puseje ankstyvajame gelezies amziuje aukstumos kysulyje buvo įrengta nesmarkiai įtvirtinta gyvenviete VII X a senieji Velaiciu gyventojai gyveno aukstumos siaurineje papedeje prie Alanto plytejusioje gyvenvieteje kuria saugojo aukstumoje pastatyta medine pilis su priespiliu Apie cia vykusias kovas su priesais byloja pietvakariniame priespilio slaite rastas gelezinis įmovinis ietigalis Piliakalnis apleistas apie X a Simtmeciams begant srauni Alanto upe nuolat plove rytinį jo slaita XIX a buvo belikusi tik nedidele piliakalnio dalis kurios naikinimo procesas vyksta ir musu dienomis 1972 m piliakalnis paskelbtas respublikines reiksmes archeologijos paminklu 1975 1982 m isaiskinta papedes gyvenviete 1992 m piliakalnis su gyvenviete įrasyti į Lietuvos Respublikos istorijos ir kulturos paminklu sarasa 1997 m registruoti kulturos vertybiu registro archeologiniu vietu sarase 1998 m paskelbti Lietuvos Respublikos kulturos paminklu 2005 m pripazinti valstybes saugomu kulturos paminklu 2006 m piliakalnio su gyvenviete teritorija prijungta prie Salantu regioninio parko Piliakalnis su gyvenviete3D modelis Velaiciu piliakalnio kompleksa sudaro piliakalnio liekanos ir papedes gyvenviete uzimantys 3 78 ha plota plytintį Alanto ir Tyrupalio santakoje Piliakalnis Piliakalnis krantinio tipo įrengtas Alanto kairiajame krante prie Tyrupalio ziociu esanciame aukstumos kysulyje Beveik visa piliakalnį nuplove Alantas Isliko tik vakarine pietvakarine piliakalnio aiksteles ir slaito dalis apaugusi misku Ovali pailga siaures pietu kryptimi aikstele buvo įrengta piliakalnio siaurineje dalyje Ji buvo apie 40 m ilgio isliko tik jos 2 7 5 m plocio vakarinis krastas ir vakarinis slaitas Jos pietiniame kraste nuo aukstumos buves supiltas 0 5 m aukscio 7 m plocio pylimas kiek lenktais galais kurio isorinis 1 5 m aukscio slaitas leidziasi į pietuose buvusį priespilį Į pietus nuo pylimo buvo įrengtas keturkampio formos apie 15 m ilgio ir mazdaug tokio pat plocio priespilis Jo isliko taip pat tik 2 m plocio vakarine dalis ir vakarinis slaitas Priespilio aiksteles pietiniame slaite buvo iskastas 4 5 m plocio 1 5 m gylio griovys uz kurio supiltas 0 5 m aukscio 4 m plocio pylimas Jo isorinis 2 m aukscio slaitas pereina į piliakalnio slaita Piliakalnio ir priespilio slaitai status 20 25 m aukscio Kartu su priespiliu aiksteles bei priespilio gynybiniais įrenginiais Velaiciu piliakalnis uzeme apie 90 m ilgio aukstumos kysulį Papedes gyvenviete Tai lygi dirvonuojanti vieta piliakalnio siaurineje papedeje esanciame slenyje kurį is rytu siaures ir siaures vakaru juosia Alanto upe Vakarineje dalyje yra pylima primenantis sampilas einantis siaures pietu kryptimi nuo piliakalnio iki Alanto upes Panasu kad tai senkelio Velaiciai Gauduciai sankasa Papedes gyvenviete apima apie 1 0 ha dydzio plota Tyrimai1958 m piliakalnį zvalge Vilniaus universiteto studentas Aloizas Gvidonas Bartkus 1966 m Lietuvos mokslu akademijos Istorijos institutas tyrimu vadovas Adolfas Tautavicius 1974 m Ignas Jablonskis 1975 ir 1982 m Moksline metodine kulturos paminklu apsaugos taryba tyrimu vadovas Romas Olisauskas 1992 m Lietuvos kulturos paveldo mokslinis centras tyrimu vadovas Vilnius Morkunas 1974 1976 m kartografavo Respublikinis zemetvarkos projektavimo institutas 1982 m SSRS zemes ukio ministerijos zemes ukio aerofotogeodeziniu tyrinejimu institutas 1992 m Valstybinis zemetvarkos institutas 1994 m parengtas piliakalnio fotogrametrinis planas autoriai A Bautrenas ir R Kacinskyte 1996 1997 m piliakalnio liekanas istyre ir papedes gyvenviete tyrinejo Gintautas Zabiela LII Piliakalnyje is viso istyre 348 m plota kuriame aptiko iki 0 5 m kulturinį sluoksnį su akmenu grindiniais stulpaviete ankstyva bruksniuota ir lygia keramika geleziniu ietigaliu Padarius pylimu pjuvius nustatyta kad jie pilti per viena karta is smelio tvirtinti akmenimis Papedes gyvenvieteje aptiko iki 40 cm storio I tukstantmecio kulturinį sluoksnį su lipdyta keramika ir molio tinku Piliakalnis datuojamas I tukstantmecio pr m e II puse X a o papedes gyvenviete VIII X a Aplinkiniai piliakalniaiAuksudzio piliakalnis 22 km Gintaru piliakalnis 4 km Dauginciu piliakalnis 4 km Martynaiciu piliakalnis 4 km Gintaliskes piliakalnis 17 kmKurmaiciu piliakalnis 17 km Kartenos piliakalnis 2 km Gauduciu piliakalnis 0 5 km Pakutuvenu piliakalnis 10 kmKacaiciu piliakalnis 9 km Misuciu piliakalnis 7 km Gerduvenu piliakalnis 19 km Gandingos piliakalnis 15 km Viestovenu piliakalnis 14 kmSaltiniaiJulius Kanarskas Kartenos apylinkiu proistore Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 1822 4857 T 1 2 2002 05 P 204 Lietuvos TSR archeologijos atlasas Vilnius 1975 T 2 P 178 Nr 801 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 136 Lietuvos Respublikos istorijos ir kulturos paminklu sarasas Vilnius 1993 P 60 Kulturos vertybiu registras Velaiciu piliakalnis su gyvenviete Velaiciu piliakalnio su gyvenviete piliakalnis Velaiciu piliakalnio su gyvenviete gyvenviete Lietuvos piliakalniai Atlasas sudare Zenonas Baubonis Gintautas Zabiela Vilnius 2005 T 1 P 466 467 Gintautas Zabiela Velaiciu piliakalnio tyrinejimai Archeologiniai tyrinejimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais Vilnius 1998 P 119 125 Ignas Jablonskis Kai kurie zvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose Lietuvos istorijos instituto rankrastynas F 1 b 1254 L 17 brez L 11 Kretingos rajono gamtos ir kulturos paminklu ir saugotinu objektu katalogas Vilnius Respublikinis zemetvarkos projektavimo institutas 1976 NuorodosLietuvos piliakalniai Velaiciai Hillforts eu atviruju duomenu istekliai