Dujotiekis inžinerinių įrenginių sistema degiosioms dujoms tiekti iš gavimo ar gaminimo vietos į vartojimo punktus Dažni
Dujotiekis

Dujotiekis – inžinerinių įrenginių sistema degiosioms dujoms tiekti iš gavimo ar gaminimo vietos į vartojimo punktus. Dažniausiai dujotiekiu tiekiamos gamtinės dujos, rečiau dirbtinės ar suskystintos gamtinės dujos.
Dujotiekių rūšys
Dažniausiai dujotiekiai yra skirstomi į šias kategorijas:
- Pagal slėgį dujotiekyje – magistraliniai (dujos tiekiamos miestams, gyvenvietėms, pramonės įmonėms), skirstomieji (paskirsto jas miestuose) ir vidaus (paskirsto dujas gyvenamųjų namų, pramonės ir kitų pastatų viduje).
Magistralinį dujotiekį dažniausiai sudaro didelio skersmens (iki 1420 mm) plieniniai vamzdžiai, dujų kompresorinės transportuojamų dujų slėgiui padidinti, dujų talpyklos, kuriose kaupiamos dujos, kai jų suvartojama mažiau (pvz., naktį), dujų skirstyklos, kuriose tikrinami dujų parametrai, sumažinamas slėgis ir jos paskirstomos į skirstomąjį tinklą, ryšių linijos, pagalbiniai ir aptarnavimo įrenginiai. Magistraliniu dujotiekiu paprastai tiekiamos iki 5,5–8 MPa suslėgtos dujos.
Skirstomasis dujotiekis būna didelio, vidutinio ir mažo slėgio. Dujų slėgį sumažina ir palaiko jį pastovų dujų slėgio reguliavimo punktas. Iš mažo slėgio skirstomojo dujotiekio dujos tiekiamos į gyvenamųjų namų, visuomeninių pastatų, mažų įmonių vidaus dujotiekių tinklus, iš vidutinio ir didelio (papr. iki 0,6 MPa) slėgio – į pramonės įmonių, katilinių, elektrinių vidaus tinklus.
Skirstomojo dujotiekio tinklas būna šakotinis, kai dujos vartotojams tiekiamos tik iš vienos pusės, ir žiedinis, kai jos tiekiamos iš abiejų pusių uždaru žiediniu tinklu. Šiuo atveju dujų slėgis būna vienodesnis, be to, patogiau tikrinti, remontuoti.
- Pagal dujotiekio tiesimo tipą – antžeminiai, požeminiai ir povandeniniai.
- Pagal spaudimą dujotiekyje – magistraliniai dujotiekiai skirstomi į pirmos kategorijos (iki 10 MPa) ir antros kategorijos (iki 2,5 MPa); skirstomieji dujotiekiai į aukšto (nuo 0,3 MPa iki 1,2 MPa), vidutinio (0,005 MPa iki 0,3 MPa) ir žemo (iki 0,005 MPa) spaudimo.
Vamzdynas
Magistralinio ir skirstomojo dujotiekio vamzdynas dažniausiai klojamas po žeme (>0,8 m gylyje) arba upių, ežerų dugne, kai kada virš žemės ant estakadų, pvz., daugiamečio įšalo rajonuose, pelkėse, dykumose, t. p. kai dujotiekis kerta upes, kanalus, griovas. Plieniniai dujotiekio vamzdžiai izoliuojami bituminėmis arba polimerinėmis izoliacinėmis medžiagomis, t. p. turi apsaugą nuo elektrocheminės korozijos.
Istorija
Pirmaisiais m. e. amžiais Kinijoje gamtinės dujos buvo tiekiamos bambukiniais vamzdžiais. XVIII a. pab. Europoje dujotiekiui buvo naudojami ketiniai vamzdžiai. XIX–XX a. paplito plieniniai vamzdžiai, nes jais galima tiekti labiau suslėgtas dujas.
Pirmasis tolimo tiekimo (3300 km) magistralinis dujotiekis iš 600 mm skersmens vamzdžių nutiestas 1944 m. JAV. Didelius magistralinių dujotiekių tinklus turi JAV, Kanada, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai, Rusija, Kazachstanas.
Lietuvoje
Lietuvoje pirmasis dujotiekis, magistralinio dujotiekio Dašava–Minskas atšaka Ivacevičiai–Vilnius nutiestas 1961 m. Nuo šio dujotiekio vėliau nutiestos atšakos į kitus Lietuvos miestus.
Lietuvoje 2003 m. buvo 1676 km magistralinių dujotiekių. Vamzdžių didžiausias skersmuo 1200 mm, tiekiamų dujų slėgis 5,5 MPa. Magistraliniais dujotiekiais Lietuva sujungta su Rusija, Baltarusija ir Latvija.2012 m. parengta Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties verslo aplinkos analizė. Tokia jungtis integruotų Baltijos šalis į Europos Sąjungos dujų rinkas, padidintų gamtinių dujų tiekimo patikimumą ir išplėstų rinkos galimybes. Lenkijos ir Lietuvos dujotiekių jungties ilgis siektų 562 km. Šios jungties pajėgumai leistų ja į Baltijos šalis transportuoti iki 2,3 mlrd. m³ dujų per metus.
- Lietuvos automagistraliniai dujotiekiai
- Planuojamas Lietuvos-Lenkijos dujotiekis
Šaltiniai
- Dujotiekis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 186 psl.
- http://www.dujos.lt/index.php/ziniasklaidai/pranesimai-spaudai/parengta-lenkijos-lietuvos-dujotiekiu-jungties-verslo-aplinkos-analize/44950 Archyvuota kopija 2012-03-01 iš Wayback Machine projekto. Parengta Lenkijos – Lietuvos dujotiekių jungties verslo aplinkos analizė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dujotiekis, Kas yra Dujotiekis? Ką reiškia Dujotiekis?
Dujotiekis inzineriniu įrenginiu sistema degiosioms dujoms tiekti is gavimo ar gaminimo vietos į vartojimo punktus Dazniausiai dujotiekiu tiekiamos gamtines dujos reciau dirbtines ar suskystintos gamtines dujos Dujotiekio statybaDujotiekio sklendziu punktasAuksto slegio dujotiekis ties GaiziunaisDujotiekiai rytineje Baltijos juros dalyjeStatybininku kaimelis prie Jamburgo duju telkinio Sibire 1986 m Rusijos dujotiekiai į EuropaDujotiekiu rusysDazniausiai dujotiekiai yra skirstomi į sias kategorijas Pagal slegį dujotiekyje magistraliniai dujos tiekiamos miestams gyvenvietems pramones įmonems skirstomieji paskirsto jas miestuose ir vidaus paskirsto dujas gyvenamuju namu pramones ir kitu pastatu viduje Magistralinį dujotiekį dazniausiai sudaro didelio skersmens iki 1420 mm plieniniai vamzdziai duju kompresorines transportuojamu duju slegiui padidinti duju talpyklos kuriose kaupiamos dujos kai ju suvartojama maziau pvz naktį duju skirstyklos kuriose tikrinami duju parametrai sumazinamas slegis ir jos paskirstomos į skirstomajį tinkla rysiu linijos pagalbiniai ir aptarnavimo įrenginiai Magistraliniu dujotiekiu paprastai tiekiamos iki 5 5 8 MPa suslegtos dujos Skirstomasis dujotiekis buna didelio vidutinio ir mazo slegio Duju slegį sumazina ir palaiko jį pastovu duju slegio reguliavimo punktas Is mazo slegio skirstomojo dujotiekio dujos tiekiamos į gyvenamuju namu visuomeniniu pastatu mazu įmoniu vidaus dujotiekiu tinklus is vidutinio ir didelio papr iki 0 6 MPa slegio į pramones įmoniu katiliniu elektriniu vidaus tinklus Skirstomojo dujotiekio tinklas buna sakotinis kai dujos vartotojams tiekiamos tik is vienos puses ir ziedinis kai jos tiekiamos is abieju pusiu uzdaru ziediniu tinklu Siuo atveju duju slegis buna vienodesnis be to patogiau tikrinti remontuoti Pagal dujotiekio tiesimo tipa antzeminiai pozeminiai ir povandeniniai Pagal spaudima dujotiekyje magistraliniai dujotiekiai skirstomi į pirmos kategorijos iki 10 MPa ir antros kategorijos iki 2 5 MPa skirstomieji dujotiekiai į auksto nuo 0 3 MPa iki 1 2 MPa vidutinio 0 005 MPa iki 0 3 MPa ir zemo iki 0 005 MPa spaudimo VamzdynasMagistralinio ir skirstomojo dujotiekio vamzdynas dazniausiai klojamas po zeme gt 0 8 m gylyje arba upiu ezeru dugne kai kada virs zemes ant estakadu pvz daugiamecio įsalo rajonuose pelkese dykumose t p kai dujotiekis kerta upes kanalus griovas Plieniniai dujotiekio vamzdziai izoliuojami bituminemis arba polimerinemis izoliacinemis medziagomis t p turi apsauga nuo elektrochemines korozijos IstorijaPirmaisiais m e amziais Kinijoje gamtines dujos buvo tiekiamos bambukiniais vamzdziais XVIII a pab Europoje dujotiekiui buvo naudojami ketiniai vamzdziai XIX XX a paplito plieniniai vamzdziai nes jais galima tiekti labiau suslegtas dujas Pirmasis tolimo tiekimo 3300 km magistralinis dujotiekis is 600 mm skersmens vamzdziu nutiestas 1944 m JAV Didelius magistraliniu dujotiekiu tinklus turi JAV Kanada Vokietija Prancuzija Nyderlandai Rusija Kazachstanas LietuvojePagrindinis straipsnis Sarasas Lietuvos dujotiekiai Lietuvoje pirmasis dujotiekis magistralinio dujotiekio Dasava Minskas atsaka Ivaceviciai Vilnius nutiestas 1961 m Nuo sio dujotiekio veliau nutiestos atsakos į kitus Lietuvos miestus Lietuvoje 2003 m buvo 1676 km magistraliniu dujotiekiu Vamzdziu didziausias skersmuo 1200 mm tiekiamu duju slegis 5 5 MPa Magistraliniais dujotiekiais Lietuva sujungta su Rusija Baltarusija ir Latvija 2012 m parengta Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiu jungties verslo aplinkos analize Tokia jungtis integruotu Baltijos salis į Europos Sajungos duju rinkas padidintu gamtiniu duju tiekimo patikimuma ir isplestu rinkos galimybes Lenkijos ir Lietuvos dujotiekiu jungties ilgis siektu 562 km Sios jungties pajegumai leistu ja į Baltijos salis transportuoti iki 2 3 mlrd m duju per metus Lietuvos automagistraliniai dujotiekiai Planuojamas Lietuvos Lenkijos dujotiekisSaltiniaiDujotiekis Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 186 psl http www dujos lt index php ziniasklaidai pranesimai spaudai parengta lenkijos lietuvos dujotiekiu jungties verslo aplinkos analize 44950 Archyvuota kopija 2012 03 01 is Wayback Machine projekto Parengta Lenkijos Lietuvos dujotiekiu jungties verslo aplinkos analize