Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Rusijos Japonijos karasPagal laikrodžio rodyklę Rusijos kreiseris Palada ugnies lauke prie Port Artūro Rusijos kavalerij
Rusijos Japonijos karas
| Rusijos–Japonijos karas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Pagal laikrodžio rodyklę: Rusijos kreiseris „Palada“ ugnies lauke prie Port Artūro, Rusijos kavalerija ties Mukdenu, Rusijos kreiseris „Variagas“ ir kanonierė „Korejecas“ Čemulpo įlankoje, žuvę japonų kariai Port Artūre, japonų sausumos pajėgų išsilaipinimas per Jalu upę | |||||||||
| |||||||||
| Konflikto šalys | |||||||||
| Japonijos imperija | Rusijos imperija | ||||||||
| Vadovai ir kariniai vadai | |||||||||
| Imperatorius Meidži | Nikolajus II Romanas Kondratenka † † † | ||||||||
| Pajėgos | |||||||||
1 200 000 (iš viso)
| 1 365 000 (iš viso)
| ||||||||
| Nuostoliai | |||||||||
| 47 152–47 400 žuvę 11 424–11 500 mirę nuo žaizdų 21 802–27 200 mirę nuo ligų Iš viso: 58 000–86 100 | 34 000–52 623 žuvę ar mirę nuo žaizdų 9 300–18 830 mirę nuo ligų 146 032 sužeistų 74 369 paimtų nelaisvėn Iš viso: 43 300–120 000 | ||||||||
Rusijos–Japonijos karas – 1904–1905 m. vykęs Japonijos ir Rusijos karas dėl Mandžiūrijos ir Korėjos kontrolės. Karas prasidėjo japonų antpuoliu prieš Port Artūrą 1904 m. vasario mėn. ir baigėsi Rusijos pralaimėjimu 1905 m. rudenį. Pagrindiniai karo teatrai buvo Pietų Mandžiūrija, ypač teritorija aplink Liaodongo pusiasalį ir Mukdeną, jūros aplink Korėją, Japoniją ir Geltonoji jūra.
Tai buvo pirmasis didelis karas po keleto dešimtmečių pertraukos, kuriame buvo naudojama naujausia ginkluotė: toliašaudė artilerija, , .
Prielaidos ir priešistorė
Pirmoje imperatoriaus Nikolajaus II valdymo pusėje Rusijos politikoje vyravo Tolimųjų Rytų problematika, „didžiosios Azijos programos“ realizavimas. Susitikimo su imperatoriumi Vilhelmu II Revalyje metu Rusijos imperatorius atvirai pareiškė, kad Rusijos įtakos Rytų Azijoje stiprinimą laiko „savo valdymo užduotimi“. Pagrindine kliūtimi Rusijos vyravimui Tolimuosiuose Rytuose buvo Japonija, o neišvengiamą susidūrimą su ja Nikolajus II numatė ir ruošėsi jam tiek diplomatinėmis, tiek karinėmis priemonėmis (susitarimas su Austrija-Vengrija ir santykių su Vokietija pagerinimas užtikrino Rusijos užnugario saugumą; Sibiro kelio statyba ir laivyno stiprinimas sudarė materialines galimybes karui), tačiau Rusijos valdančiuosiuose sluoksniuose vyravo viltis, kad Rusijos jėgos baimė sutrukdys Japonijai pulti tiesiogiai.
Nuo XIX a. vidurio Japonijoje prasidėjo plačios permainos. Iki tol izoliuota šalis, po Meidži restauracijos 1868 m., sparčiai modernizavosi. XIX a. dešimtajame dešimtmetyje Japonija perėjo prie išorinės ekspansijos, visų pirma geografiškai artimoje Korėjoje, kuri tuomet buvo vasaline Kinijos valstybe. 1876 m. sausį Japonija į Seulą nusiuntė tris kanonieres ir privertė Korėją sudaryti prekybos sutartį bei užmegzti diplomatinius santykius.
Tai sukėlė 1894–1895 m. Japonijos–Kinijos karą, kurio metu Japonija visiškai sutriuškino Kiniją. Šimonosekio sutartimi, kuri užbaigė karą, Kinija atsisakė visų savo teisių į Korėją ir perdavė Japonijai keletą teritorijų, įskaitant Liaodongo pusiasalį ir Port Artūro uostą Mandžiūrijoje. Šie pasiekimai sustiprino Japonijos galią ir įtaką, o tai neatitiko Europos didžiųjų valstybių interesų, dėl to Vokietija, Rusija ir Prancūzija privertė Japoniją pasitraukti iš Liaodongo pusiasalio. 1897 m. gruodžio 4 d. Rusija okupavo Port Artūro uostą prie Geltonosios jūros ir 1898 m. kovo mėn. uostą ir pietinę Liaodongo pusiasalio dalį 25 metams. Jame buvo įrengta Port Artūro karinė bazė, tapusi neužšąlančiu uostu . Tai, kad Rusija faktiškai atėmė iš Japonijos karo metu užimtą Liaodongo pusiasalį, lėmė naują Japonijos militarizacijos bangą, kuri jau buvo nukreipta prieš Rusiją.
Rusija taip pat stiprino savo įtaką Mandžiūrijoje. 1896 m. Kinija suteikė Rusijai teisę pratęsti Transsibiro geležinkelį per Mandžiūriją iki Vladivostoko. Rusijos imperijos kariuomenė, dalyvaudama slopinant Boksininkų sukilimą, 1900 m. užėmė Mandžiūriją. Į Japonijos reikalavimus išvesti kariuomenę Rusija, laikydama ją silpna priešininke, menkai tereagavo.
Jėgos
Prieš prasidedant karui Japonija turėjo apie 375 000 karių, 156 karo laivus, Rusija Tolimuosiuose Rytuose – 98 000 karių, 72 laivus. Japonijos kariuomenei vadovavo , kariniam laivynui – . Rusijos imperijos kariuomenei iš pradžių vadovavo E. Aleksejevas, nuo 1904 m. spalio iki 1905 m. kovo – , vėliau – Nikolajus Linevičius. Rusijos kariniam laivynui vadovavo , nuo 1904 m. gegužės mėn – .
Karo eiga
1904 m. vasario 6 d. Japonija nutraukė diplomatinius santykius su Rusija. 1904 m. vasario 8–9 d. naktį Japonijos laivai puolė Rusijos eskadrą netoli Port Artūro, kur buvo sutelkta didžioji Rusijos laivyno dalis. Bet tik 1904 m. vasario 10 d. Japonija paskelbė karą Rusijai.
Karo pradžioje japonai įgijo persvarą jūroje. 1904 m. vasario 3 d. japonai išsilaipino Korėjoje, užėmė Čemulpo (Inčono) ir Nampo uostus ir judėjo į šiaurę, Jaludziango upės link, kur balandžio–gegužės mėn. laimėjo mūšį. Gegužės mėn. japonai išsilaipino Liaodongo pusiasalyje, o birželio mėn. pradėjo Port Artūro apsiaustį. Prasiveržti į Vladivostoką Rusijos laivams nepavyko. 1904 m. rugpjūčio mėn. mūšį Geltonojoje jūroje laimėjo japonų laivynas. 1905 m. sausio mėn. Port Artūras pasidavė.
1904 m. birželio 15 d. Rusijos kariuomenė pralaimėjo mūšį prie Vafangou, 1904 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. – prie Liaojango. 1904 m. spalio bandymas pereiti į kontrpuolimą prie Šahės upės nebuvo sėkmingas. Karo veiksmai sausumoje iš esmės baigėsi Rusijos kariuomenei 1905 m. vasario 3 d. pralaimėjus lemiamą , kuris su daugiau nei 600 000 viso dalyvavusių karių buvo laikomas didžiausiu mūšiu nuo 1813 m. Leipcigo mūšio, taip pat didžiausiu šiuolaikinių laikų mūšiu, kuris kada nors vyko Azijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tam tikras viltis Rusijos vyriausybė dar siejo su , kuri nuo 1904 m. rugsėjo mėn. plaukė į Vladivostoką, bet ši 1905 m. gegužės buvo sunaikinta Cušimos mūšyje.
Karo reikšmė
Nuo 1905 m. rugpjūčio JAV prezidentui T. Ruzveltui tarpininkaujant Portsmute (JAV) vyko taikos derybos. Japonijos–Rusijos karas baigėsi 1905 m. rugsėjo mėn. pasirašyta . Korėja buvo pripažinta Japonijos . Rusija perleido Japonijai Liaodongo pusiasalio nuomos teises, Pietų Mandžiūrijos geležinkelio pietinę dalį nuo Port Artūro iki Čangčuno, Sachalino pietinę dalį ir išvedė kariuomenę iš Mandžiūrijos. Šiaurės rytų Azijoje įsitvirtino Japonija, po karo įgijusi didžiosios valstybės statusą. Išryškėjo Rusijos ekonominis ir karinis atsilikimas, smuko jos tarptautinis autoritetas. Netrukus po karo Rusijoje kilo 1905–1907 m. revoliucija.
Lietuviai
Japonijos–Rusijos kare dalyvavo apie 3000 lietuvių karių ir karininkų. Tarp pasižymėjusių buvo Borisas Adomavičius, Antanas Ričardas Druvė, Jonas Galvydis-Bykauskas, Antanas Kaškelis, Maksimas Katchė, Konstantinas Kleščinskis, Juozas Kraucevičius, Kiprijanas Kondratavičius ir daugelis kitų, po 1918 m. savo karinę patirtį galėjusių pritaikyti ir nepriklausomos Lietuvos kariuomenėje.
Literatūra
- D. Walder. The Short Victorious War. Russo-Japanese Conflict 1904-05. London, 1975
- J. N. Westvood. Russia Against Japan 1904-05. New York, 1986.
- B. W. Menning. Bayonets before Battle: The Imperial Russian Army, 1861–1914. Indiana University ISBN 0-253-21380-0
Šaltiniai
- Mitchell, T.J.; Smith, G.M. (1931). Casualties and Medical Statistics of the Great War. London: HMSO. p. 6. OCLC 14739880.
- Dumas, S.; Vedel-Petersen, K.O. (1923). Losses of Life Caused By War. Oxford: Clarendon Press. pp. 57–9.
- Matthew White. „Mid-Range Wars and Atrocities of the Twentieth Century – Russo-Japanese War“. Historical Atlas of the Twentieth Century.
- Боханов А. Н. Николай II / А. Н. Боханов. — М.: Вече, 2008. — 528 с.: ил. — (Императорская Россия в лицах). ISBN 978-5-9533-2541-7, стр. 148
- Боханов А. Н. Николай II / А. Н. Боханов. — М.: Вече, 2008. — 528 с.: ил. — (Императорская Россия в лицах). ISBN 978-5-9533-2541-7, стр. 147
- Menning p.187
- Rusijos-Japonijos karas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 561 psl.
Nuorodos
Straipsnis ritoja.lt apie Rusijos-Japonijos karo reikšmę Lietuvai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rusijos Japonijos karas, Kas yra Rusijos Japonijos karas? Ką reiškia Rusijos Japonijos karas?
Rusijos Japonijos karasPagal laikrodzio rodykle Rusijos kreiseris Palada ugnies lauke prie Port Arturo Rusijos kavalerija ties Mukdenu Rusijos kreiseris Variagas ir kanoniere Korejecas Cemulpo įlankoje zuve japonu kariai Port Arture japonu sausumos pajegu issilaipinimas per Jalu upeData 1904 m vasario 8 d 1905 m rugsejo 5 d Vieta Mandziurija Geltonoji jura Korejos pusiasalis Japonijos juraRezultatas Japonijos pergaleTeritoriniai pokyciai Rusija perleidzia ir Sachalino pietine dalį JaponijaiKonflikto salysJaponijos imperija Rusijos imperijaVadovai ir kariniai vadaiImperatorius Meidzi Nikolajus II Romanas Kondratenka Pajegos1 200 000 is viso 650 000 karo įkarstyje 1 365 000 is viso 700 000 karo įkarstyje Nuostoliai47 152 47 400 zuve 11 424 11 500 mire nuo zaizdu 21 802 27 200 mire nuo ligu Is viso 58 000 86 100 34 000 52 623 zuve ar mire nuo zaizdu 9 300 18 830 mire nuo ligu 146 032 suzeistu 74 369 paimtu nelaisven Is viso 43 300 120 000 Rusijos Japonijos karas 1904 1905 m vykes Japonijos ir Rusijos karas del Mandziurijos ir Korejos kontroles Karas prasidejo japonu antpuoliu pries Port Artura 1904 m vasario men ir baigesi Rusijos pralaimejimu 1905 m rudenį Pagrindiniai karo teatrai buvo Pietu Mandziurija ypac teritorija aplink Liaodongo pusiasalį ir Mukdena juros aplink Koreja Japonija ir Geltonoji jura Tai buvo pirmasis didelis karas po keleto desimtmeciu pertraukos kuriame buvo naudojama naujausia ginkluote toliasaude artilerija Prielaidos ir priesistoreJaponijos laivyno flagmanas Mikasa Jokosukos muziejujeRusijos kreiseris Variagas Cusimos musio schemaPort Arturo puolimas Pirmoje imperatoriaus Nikolajaus II valdymo puseje Rusijos politikoje vyravo Tolimuju Rytu problematika didziosios Azijos programos realizavimas Susitikimo su imperatoriumi Vilhelmu II Revalyje metu Rusijos imperatorius atvirai pareiske kad Rusijos įtakos Rytu Azijoje stiprinima laiko savo valdymo uzduotimi Pagrindine kliutimi Rusijos vyravimui Tolimuosiuose Rytuose buvo Japonija o neisvengiama susidurima su ja Nikolajus II numate ir ruosesi jam tiek diplomatinemis tiek karinemis priemonemis susitarimas su Austrija Vengrija ir santykiu su Vokietija pagerinimas uztikrino Rusijos uznugario sauguma Sibiro kelio statyba ir laivyno stiprinimas sudare materialines galimybes karui taciau Rusijos valdanciuosiuose sluoksniuose vyravo viltis kad Rusijos jegos baime sutrukdys Japonijai pulti tiesiogiai Nuo XIX a vidurio Japonijoje prasidejo placios permainos Iki tol izoliuota salis po Meidzi restauracijos 1868 m sparciai modernizavosi XIX a desimtajame desimtmetyje Japonija perejo prie isorines ekspansijos visu pirma geografiskai artimoje Korejoje kuri tuomet buvo vasaline Kinijos valstybe 1876 m sausį Japonija į Seula nusiunte tris kanonieres ir priverte Koreja sudaryti prekybos sutartį bei uzmegzti diplomatinius santykius Tai sukele 1894 1895 m Japonijos Kinijos kara kurio metu Japonija visiskai sutriuskino Kinija Simonosekio sutartimi kuri uzbaige kara Kinija atsisake visu savo teisiu į Koreja ir perdave Japonijai keleta teritoriju įskaitant Liaodongo pusiasalį ir Port Arturo uosta Mandziurijoje Sie pasiekimai sustiprino Japonijos galia ir įtaka o tai neatitiko Europos didziuju valstybiu interesu del to Vokietija Rusija ir Prancuzija priverte Japonija pasitraukti is Liaodongo pusiasalio 1897 m gruodzio 4 d Rusija okupavo Port Arturo uosta prie Geltonosios juros ir 1898 m kovo men uosta ir pietine Liaodongo pusiasalio dalį 25 metams Jame buvo įrengta Port Arturo karine baze tapusi neuzsalanciu uostu Tai kad Rusija faktiskai ateme is Japonijos karo metu uzimta Liaodongo pusiasalį leme nauja Japonijos militarizacijos banga kuri jau buvo nukreipta pries Rusija Rusija taip pat stiprino savo įtaka Mandziurijoje 1896 m Kinija suteike Rusijai teise pratesti Transsibiro gelezinkelį per Mandziurija iki Vladivostoko Rusijos imperijos kariuomene dalyvaudama slopinant Boksininku sukilima 1900 m uzeme Mandziurija Į Japonijos reikalavimus isvesti kariuomene Rusija laikydama ja silpna priesininke menkai tereagavo JegosPries prasidedant karui Japonija turejo apie 375 000 kariu 156 karo laivus Rusija Tolimuosiuose Rytuose 98 000 kariu 72 laivus Japonijos kariuomenei vadovavo kariniam laivynui Rusijos imperijos kariuomenei is pradziu vadovavo E Aleksejevas nuo 1904 m spalio iki 1905 m kovo veliau Nikolajus Linevicius Rusijos kariniam laivynui vadovavo nuo 1904 m geguzes men Karo eiga1904 m vasario 6 d Japonija nutrauke diplomatinius santykius su Rusija 1904 m vasario 8 9 d naktį Japonijos laivai puole Rusijos eskadra netoli Port Arturo kur buvo sutelkta didzioji Rusijos laivyno dalis Bet tik 1904 m vasario 10 d Japonija paskelbe kara Rusijai Karo pradzioje japonai įgijo persvara juroje 1904 m vasario 3 d japonai issilaipino Korejoje uzeme Cemulpo Incono ir Nampo uostus ir judejo į siaure Jaludziango upes link kur balandzio geguzes men laimejo musį Geguzes men japonai issilaipino Liaodongo pusiasalyje o birzelio men pradejo Port Arturo apsiaustį Prasiverzti į Vladivostoka Rusijos laivams nepavyko 1904 m rugpjucio men musį Geltonojoje juroje laimejo japonu laivynas 1905 m sausio men Port Arturas pasidave 1904 m birzelio 15 d Rusijos kariuomene pralaimejo musį prie Vafangou 1904 m rugpjucio rugsejo men prie Liaojango 1904 m spalio bandymas pereiti į kontrpuolima prie Sahes upes nebuvo sekmingas Karo veiksmai sausumoje is esmes baigesi Rusijos kariuomenei 1905 m vasario 3 d pralaimejus lemiama kuris su daugiau nei 600 000 viso dalyvavusiu kariu buvo laikomas didziausiu musiu nuo 1813 m Leipcigo musio taip pat didziausiu siuolaikiniu laiku musiu kuris kada nors vyko Azijoje pries Antrajį pasaulinį kara Tam tikras viltis Rusijos vyriausybe dar siejo su kuri nuo 1904 m rugsejo men plauke į Vladivostoka bet si 1905 m geguzes buvo sunaikinta Cusimos musyje Karo reiksmeNuo 1905 m rugpjucio JAV prezidentui T Ruzveltui tarpininkaujant Portsmute JAV vyko taikos derybos Japonijos Rusijos karas baigesi 1905 m rugsejo men pasirasyta Koreja buvo pripazinta Japonijos Rusija perleido Japonijai Liaodongo pusiasalio nuomos teises Pietu Mandziurijos gelezinkelio pietine dalį nuo Port Arturo iki Cangcuno Sachalino pietine dalį ir isvede kariuomene is Mandziurijos Siaures rytu Azijoje įsitvirtino Japonija po karo įgijusi didziosios valstybes statusa Isryskejo Rusijos ekonominis ir karinis atsilikimas smuko jos tarptautinis autoritetas Netrukus po karo Rusijoje kilo 1905 1907 m revoliucija LietuviaiJaponijos Rusijos kare dalyvavo apie 3000 lietuviu kariu ir karininku Tarp pasizymejusiu buvo Borisas Adomavicius Antanas Ricardas Druve Jonas Galvydis Bykauskas Antanas Kaskelis Maksimas Katche Konstantinas Klescinskis Juozas Kraucevicius Kiprijanas Kondratavicius ir daugelis kitu po 1918 m savo karine patirtį galejusiu pritaikyti ir nepriklausomos Lietuvos kariuomeneje LiteraturaD Walder The Short Victorious War Russo Japanese Conflict 1904 05 London 1975 J N Westvood Russia Against Japan 1904 05 New York 1986 B W Menning Bayonets before Battle The Imperial Russian Army 1861 1914 Indiana University ISBN 0 253 21380 0SaltiniaiMitchell T J Smith G M 1931 Casualties and Medical Statistics of the Great War London HMSO p 6 OCLC 14739880 Dumas S Vedel Petersen K O 1923 Losses of Life Caused By War Oxford Clarendon Press pp 57 9 Matthew White Mid Range Wars and Atrocities of the Twentieth Century Russo Japanese War Historical Atlas of the Twentieth Century Bohanov A N Nikolaj II A N Bohanov M Veche 2008 528 s il Imperatorskaya Rossiya v licah ISBN 978 5 9533 2541 7 str 148 Bohanov A N Nikolaj II A N Bohanov M Veche 2008 528 s il Imperatorskaya Rossiya v licah ISBN 978 5 9533 2541 7 str 147 Menning p 187 Rusijos Japonijos karas Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 561 psl NuorodosVikiteka Rusijos Japonijos karas vaizdine ir garsine medziaga Straipsnis ritoja lt apie Rusijos Japonijos karo reiksme Lietuvai