| Ilguva | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Ilguva | ||||||||||||||||
| 55°03′47″š. pl. 23°19′26″r. ilg. / 55.063°š. pl. 23.324°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Marijampolės apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Kriūkų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 139 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Iłgów, Poniki | |||||||||||||||
| Vikiteka | Ilguva | |||||||||||||||
Ilguva – kaimas Šakių rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, 5 km į vakarus nuo Kriūkų, Panemunių regioniniame parke. Kaimo pakraščiu teka Nemuno intakas Nyka. Seniūnaitijos centras. Stovi Ilguvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (nuo 1814 m., yra vertingas paveikslas „Marija su Kūdikiu“, dailininkas Mykolas Elvyras Andriolis) ir varpinė. Veikia civilinės Ilguvos kapinės, biblioteka, Ilguvos socialinės globos namai. Išlikęs Ilguvos dvaras – XVIII a. pabaigos dvaro sodybos pastatai – liaudiškojo klasicizmo stiliaus rūmai, kumetynas, kluonas, oficina, arklidės. Auga saugomas Ilguvos ąžuolas.
Etimologija
Iki XVIII a. kaimas vadinamas Panykiais, kurie minimi nuo 1583 m. Panykiai buvo vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Nykos upelio.1758 m. didžiulę valdą abipus Nemuno įgijo Medininkų katedros prelatas V. Talkas-Grincevičius Ilguvietis (Viktoras Grincevičius-Ilgauskas), nuo kurio vardo kaimas pradėtas vadinti Ilguva (dvarininkinis vietovardis). Tačiau kai kurie šaltiniai nurodo, kad dvarininkas, pagal kurį Ilguva pavadinta, buvo dar 1640 m. žemaičių bajoras Liudvikas Talko-Ilgovskis-Grincevičius.
Istorija
Vietovėje gyventa dar akmens amžiuje. Į pietvakarius nuo Ilguvos yra I tūkstantmečio – II tūkstantmečio pradžios Dulinčiškių piliakalnis, už jo Misiūnų piliakalnis, rytuose – Žuklijų piliakalnis ir kiti Panemunės piliakalniai, dauguma jų su gyvenvietėmis.
Nuo 1583 m. minimi Panykiai, XVIII a. pervadinti Ilguva. 1765 m. pastatyta medinė bažnyčia, kuri 1813 m. sudegė. Medinius dvaro rūmus XVIII a. pabaigoje pastatydino karaliaus Stanislovo Augusto dvaro šambelionas Jonas Grincevičius. Pastatas atgręžtas į Nemuną stovi ant aukšto 80 m aukščio skardžio.
XIX a. veikė spirito varykla, malūnas, plytinė, kalkinė. 1818 m. įkurta mokykla, kurioje 1836–1939 m. mokytojavo Antanas Tatarė. Ilguvos savininkai broliai H. ir P. Grincevičiai rėmė 1863 m. sukilėlius, todėl Rusijos imperijos valdžios buvo suimti ir ištremti į Tobolsko guberniją. Dvare gyveno J. Talkas-Hryncevičius. Nuo 1895 m. dvarą valdė E. Mlynarskis. XX a. pradžioje čia lankėsi ir kūrė Polis Kochanskis, Mykolas Elvyras Andriolis, Ignacas Paderevskis, Ferdinandas Ruščicas, Karolis Šimanovskis, Stasys Šimkus, Stefanas Žeromskis, po 1918 m. – Juozapas Albinas Herbačiauskas, Kazys Šimonis. Dvare vyko koncertai, buvo sukaupta apie 1000 m. knygų biblioteka. 1918 m. Ilguvoje įsteigta mokykla, parduotuvė, vėliau paštas.
Po II pasaulinio karo Ilguvos apylinkėse veikė Tauro apygardos Lietuvos partizanai. Buvusiame dvare sovietmečiu įrengti Ilguvos invalidų namai.
2021 m. kelias į bažnytkaimį išasfaltuotas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. | Paežerėlių valsčius | Naumiesčio apskritis |
| 1919–1922 m. | Ilguvos valsčiaus centras | Šakių apskritis |
| 1922–1950 m. | Paežerėlių valsčius | |
| 1950–1963 m. | Ilguvos apylinkė (1950–1954 m. jos centras) | Šakių rajonas |
| 1963–1995 m. | Kriūkų apylinkė | |
| 1995– | Kriūkų seniūnija | Šakių rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1827 m. ir 2021 m. | |||||||
| 1827 m. | 1881 m. | 1888 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 219 | 102 | 102 | 122 | 336 | 284 | ||
| 1985 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 145 | 228 | 198 | 159 | 139 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
Kaime gimė:
- Jonas Kriaučiūnas (1864–1941), spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas.
- Julijonas Talko-Grincevičius (1850–1936), antropologas.
Ilguvos dvaro Misiūnų palivarke gyveno iki 1941 m. birželio 14 d. suėmimo ir išgabenimo į nelaisvę Lietuvos valstybės veikėjas Stasys Šilingas (1885–1962, perlaidotas iš Kelmės į Ilguvos kapines), Lietuvos laisvės armijos vadas generolas Motiejus Pečiulionis.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Ilguva, Kas yra Ilguva? Ką reiškia Ilguva?