Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Stasys ŠilingasGimė 1885 m lapkričio 23 d Vilnius Rusijos imperijaMirė 1962 m lapkričio 13 d 76 metai KelmėPalaidotas a
Stasys Šilingas
| Stasys Šilingas | |
|---|---|
| Gimė | 1885 m. lapkričio 23 d. Vilnius, Rusijos imperija |
| Mirė | 1962 m. lapkričio 13 d. (76 metai) Kelmė |
| Palaidotas (-a) | Ilguvos kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Emilija Bytautaitė-Šilingienė |
| Vaikai | Laima, Daiva, Danguolė, Saulenė, Audronė, Raminta, Rusnė, Vingra, Galinda |
| Lietuvos Respublikos Seimo atstovas | |
| Veikla | kultūros, politikos ir valstybės veikėjas, teisininkas, mokslo ir visuomenės bendruomenių telkėjas |
| Sritis | literatūra, etnologija, kalbotyra, leidyba, teisė, finansai, kariuomenė, diplomatija, istorija, rezistencija |
| Organizacijos | Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti, Lietuvos Valstybės taryba, Lietuvių meno kūrėjų draugija, Lietuvai pagražinti draugija, Šaulių Sąjunga, Vilniui Vaduoti sąjunga, Teisingumo ministerija |
| Pareigos | Valstybės tarybos pirmininkas, Operos tarybos pirmininkas, Šaulių sąjungos pirmininkas |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
| Vikiteka | Stasys Šilingas |
Stasys Šilingas (1885 m. lapkričio 23 d. [pagal J.K.: lapkričio 11 d.] Vilniuje – 1962 m. lapkričio 13 d. Kelmėje, 1999 m. rugpjūčio 27 d. perlaidotas Ilguvos kapinėse, Šakių rajonas) – Lietuvos politinis ir valstybės veikėjas, teisininkas, kūrėjas.
Biografija
Paveldėjo grafų titulą; už dalyvavimą 1863 m. sukilime, caro įsaku jo seneliui Stanislovui Šilingui, ištremiant 1864 m. į Sibirą, titulas „sumažintas“ iki baronų. 1905 m. baigė Vilniaus I gimnaziją ir išvyko studijuoti į Maskvą. Ten dalyvavo to meto revoliuciniuose įvykiuose. Nuo 1907 m. Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvių dailės draugijos narys. 1910 m. pradėjo leisti ir redaguoti lietuvių studentams ir moksleiviams skirtą žurnalą „Aušrinė“. 1911 m. vedė draugo Ramūno Bytauto seserį Emiliją ir susilaukė devynių dukterų. 1912 m. baigė Maskvos universiteto Teisės fakultetą ir grįžo į Lietuvą.
1913 m. prie Lietuvių dailės draugijos sumanytojas, steigėjas bei rėmėjas. Šilingų ir Bytautų šeimos savomis piniginėmis aukomis bene ženkliausiai įtakojo tolimesnį Čiurlionio genijaus kūrinių supirkimą ir išsaugojimą.
1913–1914 m. Vilniaus lietuvių kredito bendrovės valdybos, vėliau – tarybos narys, Vilniaus žemės banko darbuotojas. 1914 m. Vilniuje įsteigė Lietuvių politikos centrą, parašė ir paskelbė „Lietuvių deklaraciją“, dažnai vadinamą „gintarine deklaracija“ dėl Mažosios Lietuvos sujungimo su Didžiąja Lietuva. 1914–1917 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komiteto sekretorius, vėliau – vicepirmininkas. 1915 m. išleido lietuvių rašytojų kūrybos almanachą „Pirmasai baras“.
1915–1917 m. lietuvių organizacijų atstovas prie Rusijos vidaus reikalų ministerijos sudarytoje Atskiroje taryboje pabėgėlių gyvenimui tvarkyti. 1915 m. pirmosios lietuvių konferencijos Stokholme dalyvis. 1917 m. Petrograde įsteigtos pirmininkas, laikraščių „Santara“, „Laisvės karininkas“, „Pradalgiai“ leidėjas, Petrograde sušaukto Rusijos lietuvių seimo prezidiumo narys, pirmasis Lietuvių Tautos tarybos pirmininkas.
1917 m. įsteigė švedų-lietuvių draugijas Stokholme ir Petrograde. 1917 m. vienas Demokratinės tautos laisvės „Santaros“ partijos iniciatorių ir steigėjų.
Tarpukaris
1918 m. Lietuvos Valstybės tarybos narys ir prezidiumo vicepirmininkas, 1919–1920 m. – pirmininkas. 1918 m. gruodžio 26 d., pačiu kritiškiausiu valstybei metu, paskyrė II Vyriausybės ministrų kabinetą, vadovaujamą Mykolo Sleževičiaus.
1920–1926 m. advokatas Kaune. 1921 m. vienas „Lietuvai pagražinti draugijos“ steigėjų. 1922 m. lapkričio 13 d. – 1923 m. kovo 13 d. Pirmojo Seimo, 1923 m. birželio 5 d. – 1926 m. birželio 2 d. Antrojo Seimo Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovas.
Lietuvių meno kūrėjų draugijos steigėjas, „Meno“ leidėjas, mecenatas. 1923–1924 m. Lietuvos šaulių sąjungos centro valdybos vicepirmininkas, vėliau – pirmininkas. 1925 m. vienas Vilniui vaduoti sąjungos steigėjų. 1927 m. steigėjas, valdybos narys, kurį laiką – pirmininkas.
Po 1926 m. valstybės perversmo paskirtas teisingumo ministru. 1926 m. gruodžio 17 d. – 1929 m. rugsėjo 23 d. XIV Augustino Voldemaro Ministrų kabinete, 1934 m. birželio 12 d. – 1935 m. kovo 6 d. XVI Juozo Tūbelio ir 1935 m. rugsėjo 6 d. – 1938 m. kovo 24 d. XVII Juozo Tūbelio Ministrų kabinetuose – teisingumo ministras. 1928–1938 m. LR Valstybės tarybos pirmininkas.
1933 m. Teismų santvarkos, Tautai ir valstybei saugoti, Spaudos įstatymų parengėjas. 1938 m. Lietuvos valstybės Konstitucijos, kurią priėmė Ketvirtasis Seimas, parengėjas (1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Konstitucija palikta galioti).
Jaunųjų teatro vienas steigėjų, Komisijos Meno rūmų reikalams tvarkyti narys, M. K. Čiurlionio galerijos ir Kauno meno mokyklos steigėjas, organizatorius.
Okupacijos metais
1941 m. birželio 14 d. TSRS okupacinės valdžios suimtas, išvežtas į nelaisvę – Krasnojarsko krašto lagerius. Kartu suimtos ir tą rytą iš Misiūnų dvaro sodybos, vėliau melioracijos nušluotos nuo žemės paviršiaus, išvežtos žmona Emilija Šilingienė-Bytautaitė ir dukra Raminta. Pilviškių geležinkelio stotyje okupantai atskyrė suimtąsias karo belaisves, kurios 1943–1944 m. nuo bado bei šalčio numirė Sibire; jis pats be teismo buvo kalinamas daugiau kaip 10 metų.
1952 m. vasario 27 d. MGB Ypatingojo pasitarimo nutartimi nuteistas kalėti 25 metus. 1954 m. birželio 2 d. TSRS Aukščiausiojo Teismo Karinė kolegija bausmę sumažino ir po 20 dienų leido grįžti į Lietuvą. 1954 m. liepos 15 d. vietinės valdžios kolaborantų bendradarbiavimo su okupacine administracija pastangomis vėl ištremtas iš Lietuvos, pateko į Žitomiro srities (Ukraina) invalidų namus. 1961 m. lapkričio 17 d. paleistas iš tremties grįžo į Lietuvą.
Šaltiniai
- http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=4162&p_d=3062&p_k=1
- Stasio Šilingo atminimas dar laukia įamžinimo // XXI amžius, 2009 m. gegužės 27 d., Nr. 41 (1733) Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Viltis; 1914-VIII, Lietuvių deklaracija.
- Giedrius Papinigis. Lietuvis, gyvenęs aukščiausiąja nata. – Amerikos lietuvis, 2005-XI-12, Nr. 46, p.13, 24.
- G. Papinigis. Lietuvių Tautos Tarybos pirmininko Stasio Šilingo atminimui. – Amerikos lietuvis, 2005-XII, Nr. 52, 53; p.24, 25.
- Gediminas Zemlickas. Potsdamas: 60 metų tylėjimo. – Mokslo Lietuva, 2006 gegužės 11-24, Nr. 9 (343), p.16. ISSN 1392-7191
- G. Papinigis. Lietuvių dailės draugijos 100-mečiui. – Tautodailės metraštis, 2007, Telšių kraštas. Nr. 13.
- G. Papinigis. Lietuvių dailės draugijos kūrėjams, jos 100-osioms metinėms. – Lietuvos aidas, 2006-XII-03, Nr. 277, 278; p.9, 9.
- Petras Klimas. Moksleivių sąjūdžio pusamžis /iš atsiminimų apie Aušrinę/. – Mokslo Lietuva 2010-III-4 d., 18 d. Nr. 5,6 (427,428).
- Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Retų knygų ir rankr. sk. F-7-957 p.13; F-15-444.
- Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Rankraščių skyrius F-12-3549.
Literatūra
- Albinas Vaičiūnas. Stasio Šilingo gyvenimo kelias. Vilnius: Trys žvaigždutės, 2009.
- Vytas Urbonas. Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei: monografija. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stasys Šilingas, Kas yra Stasys Šilingas? Ką reiškia Stasys Šilingas?
Stasys SilingasGime 1885 m lapkricio 23 d Vilnius Rusijos imperijaMire 1962 m lapkricio 13 d 76 metai KelmePalaidotas a Ilguvos kapineseSutuoktinis e Emilija Bytautaite SilingieneVaikai Laima Daiva Danguole Saulene Audrone Raminta Rusne Vingra GalindaLietuvos Respublikos Seimo atstovasVeikla kulturos politikos ir valstybes veikejas teisininkas mokslo ir visuomenes bendruomeniu telkejasSritis literatura etnologija kalbotyra leidyba teise finansai kariuomene diplomatija istorija rezistencijaOrganizacijos Lietuviu draugija nukentejusiems del karo selpti Lietuvos Valstybes taryba Lietuviu meno kureju draugija Lietuvai pagrazinti draugija Sauliu Sajunga Vilniui Vaduoti sajunga Teisingumo ministerijaPareigos Valstybes tarybos pirmininkas Operos tarybos pirmininkas Sauliu sajungos pirmininkasAlma mater Maskvos universitetasVikiteka Stasys Silingas Stasys Silingas 1885 m lapkricio 23 d pagal J K lapkricio 11 d Vilniuje 1962 m lapkricio 13 d Kelmeje 1999 m rugpjucio 27 d perlaidotas Ilguvos kapinese Sakiu rajonas Lietuvos politinis ir valstybes veikejas teisininkas kurejas 1922 m Lietuvos pasto zenklas skirtas Lietuvos Respublikos pripazinimui de jure Is kaires Justinas Staugaitis Antanas Smetona Stasys Silingas BiografijaPaveldejo grafu titula uz dalyvavima 1863 m sukilime caro įsaku jo seneliui Stanislovui Silingui istremiant 1864 m į Sibira titulas sumazintas iki baronu 1905 m baige Vilniaus I gimnazija ir isvyko studijuoti į Maskva Ten dalyvavo to meto revoliuciniuose įvykiuose Nuo 1907 m Lietuviu mokslo draugijos Lietuviu dailes draugijos narys 1910 m pradejo leisti ir redaguoti lietuviu studentams ir moksleiviams skirta zurnala Ausrine 1911 m vede draugo Ramuno Bytauto seserį Emilija ir susilauke devyniu dukteru 1912 m baige Maskvos universiteto Teises fakulteta ir grįzo į Lietuva 1913 m prie Lietuviu dailes draugijos sumanytojas steigejas bei remejas Silingu ir Bytautu seimos savomis piniginemis aukomis bene zenkliausiai įtakojo tolimesnį Ciurlionio genijaus kuriniu supirkima ir issaugojima 1913 1914 m Vilniaus lietuviu kredito bendroves valdybos veliau tarybos narys Vilniaus zemes banko darbuotojas 1914 m Vilniuje įsteige Lietuviu politikos centra parase ir paskelbe Lietuviu deklaracija daznai vadinama gintarine deklaracija del Mazosios Lietuvos sujungimo su Didziaja Lietuva 1914 1917 m Lietuviu draugijos nukentejusiems del karo selpti Centro komiteto sekretorius veliau vicepirmininkas 1915 m isleido lietuviu rasytoju kurybos almanacha Pirmasai baras 1915 1917 m lietuviu organizaciju atstovas prie Rusijos vidaus reikalu ministerijos sudarytoje Atskiroje taryboje pabegeliu gyvenimui tvarkyti 1915 m pirmosios lietuviu konferencijos Stokholme dalyvis 1917 m Petrograde įsteigtos pirmininkas laikrasciu Santara Laisves karininkas Pradalgiai leidejas Petrograde susaukto Rusijos lietuviu seimo prezidiumo narys pirmasis Lietuviu Tautos tarybos pirmininkas 1917 m įsteige svedu lietuviu draugijas Stokholme ir Petrograde 1917 m vienas Demokratines tautos laisves Santaros partijos iniciatoriu ir steigeju Tarpukaris1918 m Lietuvos Valstybes tarybos narys ir prezidiumo vicepirmininkas 1919 1920 m pirmininkas 1918 m gruodzio 26 d paciu kritiskiausiu valstybei metu paskyre II Vyriausybes ministru kabineta vadovaujama Mykolo Slezeviciaus 1920 1926 m advokatas Kaune 1921 m vienas Lietuvai pagrazinti draugijos steigeju 1922 m lapkricio 13 d 1923 m kovo 13 d Pirmojo Seimo 1923 m birzelio 5 d 1926 m birzelio 2 d Antrojo Seimo Lietuvos ukininku sajungos atstovas Lietuviu meno kureju draugijos steigejas Meno leidejas mecenatas 1923 1924 m Lietuvos sauliu sajungos centro valdybos vicepirmininkas veliau pirmininkas 1925 m vienas Vilniui vaduoti sajungos steigeju 1927 m steigejas valdybos narys kurį laika pirmininkas Po 1926 m valstybes perversmo paskirtas teisingumo ministru 1926 m gruodzio 17 d 1929 m rugsejo 23 d XIV Augustino Voldemaro Ministru kabinete 1934 m birzelio 12 d 1935 m kovo 6 d XVI Juozo Tubelio ir 1935 m rugsejo 6 d 1938 m kovo 24 d XVII Juozo Tubelio Ministru kabinetuose teisingumo ministras 1928 1938 m LR Valstybes tarybos pirmininkas 1933 m Teismu santvarkos Tautai ir valstybei saugoti Spaudos įstatymu parengejas 1938 m Lietuvos valstybes Konstitucijos kuria prieme Ketvirtasis Seimas parengejas 1990 m atkurus Lietuvos nepriklausomybe Konstitucija palikta galioti Jaunuju teatro vienas steigeju Komisijos Meno rumu reikalams tvarkyti narys M K Ciurlionio galerijos ir Kauno meno mokyklos steigejas organizatorius Okupacijos metais1941 m birzelio 14 d TSRS okupacines valdzios suimtas isveztas į nelaisve Krasnojarsko krasto lagerius Kartu suimtos ir ta ryta is Misiunu dvaro sodybos veliau melioracijos nusluotos nuo zemes pavirsiaus isveztos zmona Emilija Silingiene Bytautaite ir dukra Raminta Pilviskiu gelezinkelio stotyje okupantai atskyre suimtasias karo belaisves kurios 1943 1944 m nuo bado bei salcio numire Sibire jis pats be teismo buvo kalinamas daugiau kaip 10 metu 1952 m vasario 27 d MGB Ypatingojo pasitarimo nutartimi nuteistas kaleti 25 metus 1954 m birzelio 2 d TSRS Auksciausiojo Teismo Karine kolegija bausme sumazino ir po 20 dienu leido grįzti į Lietuva 1954 m liepos 15 d vietines valdzios kolaborantu bendradarbiavimo su okupacine administracija pastangomis vel istremtas is Lietuvos pateko į Zitomiro srities Ukraina invalidu namus 1961 m lapkricio 17 d paleistas is tremties grįzo į Lietuva Saltiniaihttp www3 lrs lt pls inter w5 show p r 4162 amp p d 3062 amp p k 1 Stasio Silingo atminimas dar laukia įamzinimo XXI amzius 2009 m geguzes 27 d Nr 41 1733 Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Viltis 1914 VIII Lietuviu deklaracija Giedrius Papinigis Lietuvis gyvenes auksciausiaja nata Amerikos lietuvis 2005 XI 12 Nr 46 p 13 24 G Papinigis Lietuviu Tautos Tarybos pirmininko Stasio Silingo atminimui Amerikos lietuvis 2005 XII Nr 52 53 p 24 25 Gediminas Zemlickas Potsdamas 60 metu tylejimo Mokslo Lietuva 2006 geguzes 11 24 Nr 9 343 p 16 ISSN 1392 7191 G Papinigis Lietuviu dailes draugijos 100 meciui Tautodailes metrastis 2007 Telsiu krastas Nr 13 G Papinigis Lietuviu dailes draugijos kurejams jos 100 osioms metinems Lietuvos aidas 2006 XII 03 Nr 277 278 p 9 9 Petras Klimas Moksleiviu sajudzio pusamzis is atsiminimu apie Ausrine Mokslo Lietuva 2010 III 4 d 18 d Nr 5 6 427 428 Nacionaline Martyno Mazvydo biblioteka Retu knygu ir rankr sk F 7 957 p 13 F 15 444 Lietuvos mokslu akademijos biblioteka Rankrasciu skyrius F 12 3549 LiteraturaAlbinas Vaiciunas Stasio Silingo gyvenimo kelias Vilnius Trys zvaigzdutes 2009 Vytas Urbonas Stasys Silingas Gyvenimas tautai ir valstybei monografija Vilnius Lietuvos nacionalinis muziejus 2010