Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Stanislovas Augustas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Stanislovas II Augustas | |
|---|---|
| Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Marčelo Bačarelio portretas, 1764 m. | |
| Poniatovskiai | |
| Gimė | 1732 m. sausio 17 d. Voučynas |
| Mirė | 1798 m. vasario 12 d. (66 metai) Sankt Peterburgas |
| Palaidotas (-a) | Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedra bazilika (perlaidotas) |
| Tėvas | Stanislavas Poniatovskis |
| Motina | Konstancija Čartoriska |
| Sutuoktinis (-ė) | Elžbieta Šydlovska Magdalena Agnieška Lubomirska |
| Vaikai | Michailas Grabovskis Stanislavas Grabovskis Izabelė Grabovska Aleksandra Grabovska Ana Petrovna Konstancija Zvanova Michailas Cichockis |
| Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis | |
| Valdė | 1763 m. – 1795 m. (~32 metai) |
| Pirmtakas | Augustas III |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
| |
| Vikiteka | Stanislovas Augustas Poniatovskis |
| Parašas | |
Stanislovas II Augustas (lenk. Stanisław II August, g. Stanisław Antoni Poniatowski; 1732 m. sausio 17 d. – 1798 m. vasario 12 d.), žinomas kaip Stanislovas Augustas Poniatovskis (lenk. Stanisław August Poniatowski) – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1764–1795 m.
Paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas. Jo valdymas baigėsi sulig Trečiuoju Respublikos padalijimu.
Biografija
Krokuvos kašteliono, ilgamečio Švedijos karaliaus Karolio XII patikėtinio Stanislavo Poniatovskio (1676–1762) ir princesės Konstancijos Čartoriskaitės (1700–1759) sūnus. Mokėjo anglų, italų, prancūzų, vokiečių kalbas.
Anos Petrovnos (1757–1759) su Jekaterina Aleksejevna (1729–1796, vėliau Rusijos imperatorė Jekaterina II) ir trijų sūnų bei dviejų dukterų su Elžbieta Grabovska tėvas.
Vaikystėje kurį laiką gyveno tėvo valdytame dvare Jazlovece. Keliaudamas po Prancūziją ir Angliją, susipažino su Švietimo epochos Europos kultūra, su Čartoriskiais dalyvaudamas politiniame gyvenime gerai susipažino ir su Respublikos situacija. 1752 m. dėl oratorinių gabumų išrinktas Abiejų Tautų Respublikos Seimo atstovu. 1755 m. Čartoriskiams užtarus įtrauktas į Didžiosios Britanijos ambasadoriaus Sankt Peterburge Čarlzo Hanberio Viljamso svitą. 1757–1758 m. Rusijos kancleriui A. Bestuževui-Riuminui padedant gavo akreditaciją prie Rusijos sosto kaip ambasadorius. Jaunas gražus turtuolis iškart patraukė trimis metais vyresnės didžiosios kunigaikštienės, sosto paveldėtojo, būsimojo Rusijos imperatoriaus Petro III žmonos, Jekaterinos Aleksejevnos dėmesį ir tapo vienu iš jos favoritų.
1761 m. mirus Rusijos imperatorei Jelizavetai Petrovnai, imperatoriumi tapo Petras III, tačiau juo nebuvo patenkinti Rusijos didikai , Platonas Zubovas ir kiti. 1762 m. birželio 28 d. Petras III buvo nuverstas, Rusijos imperatore tapo jo žmona Jekaterina II.
Lietuvos ir Lenkijos Valstybėje tuo metu taip pat buvo neramu. Kai Jonas Kazimieras Vaza atsisakė sosto, elekciniuose seimuose kelis kartus iš eilės buvo išrinkti vietiniai bajorai Mykolas Kaributas Višnioveckis, Jonas Sobieskis. Po jų Respublikos valdovu tapo Frydrichas Augustas (Augustas II), remiamas Habsburgų Austrijos. Jis įtraukė valstybę į ilgametį, politine bei ekonomine dezintegracija pasibaigusį Didįjį Šiaurės karą. 1763 m. po Augusto III mirties Adomas Kazimieras Čartoriskis ir jo vadovaujama grupuotė „Familija“ nusprendė į šalies sostą nebekviesti užsieniečių. Tačiau Rusija ir Prūsija 1764 m. Sankt Peterburge susitarė bendrais veiksmais neleisti keisti Respublikos vidaus santvarkos.
Abiejų Tautų Respublikos valdovas
Rinkimai
Rusijos imperatorės Jekaterinos II spaudimu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju dunigaikščiu 1764 m. rugsėjo 7 d. išrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Karūnavimas įvyko 1764 m. lapkričio 25 d. Varšuvos Šv. Jono katedroje. Jam suteiktas Lenkijos karaliaus, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mozūrų, Žemaičių, Kijevo, Voluinės, Podolės, Palenkės, Livonijos, Smolensko, Sebežo ir Černigovo didžiojo kunigaikščio titulas.
Pirmosios reformos
Tapęs valdovu, Stanislovas Augustas, priešingai Jekaterinos II norams, kartu su Čartoriskių grupuote pradėjo vykdyti dalines valstybės valdymo reformas. 1764 m. įkūrė karininkų mokyklą – Kadetų korpusą. Pradėjo kultūros reformą, buvo literatūros, dailės ir teatro mecenatas. Lenkijos mene, architektūroje plito „Stanislovo Augusto stilius“. 1765 m. padedant įsteigė pirmąjį laikraštį, ėjusį iš pradžių kas savaitę, vėliau – du kartus per savaitę iki 1785 m.
Rėmė manufaktūrų kūrimą, dėl to suintensyvėjo ūkio raida. Vakarų Europos rinkoje didėjanti prekių paklausa skatino dvarininkus pertvarkyti savo ūkį, steigti naujų palivarkų, geriau tręšti ir melioruoti laukus, plėsti ariamosios žemės plotus, sėti daugiau prekinių augalų. Imta kurti dvarų pramonę, labiau naudoti samdomąjį darbą. Didikai, ypač Gardino seniūnas, karaliaus ekonomijų Lietuvoje valdytojas, nuo 1765 m. ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų iždininkas Antanas Tyzenhauzas dvaruose pradėjo steigti popieriaus ir stiklo dirbtuves, drobės audimo ir balinimo įmones.
| Šį straipsnį ar jo dalį yra pasiūlyta įkelti į „ATR“! Dėl kokių priežasčių palikta ši žymė galite sužinoti diskusijų puslapyje. |
Konfederacijos
Ne visi Stanislovo Augusto darbai patiko buvusiai meilužei ir jos aplinkai. 1766 m. Respublikos Seimas atmetė Rusijos reikalavimą suteikti bajorams stačiatikiams ir protestantams lygias su katalikais politines teises valstybėje. 1767 m. Jekaterina II disidentų teisių gynimo pretekstu parėmė nepatenkintą Čartoriskių reformomis bajorijos dalį, susibūrusią į Radomo konfederaciją. 1767 m. spalio mėn. Rusijos kariuomenės apsuptoje Varšuvoje darbą pradėjo Radomo konfederatų seimas. Buvo atkurta senoji santvarka. 1768 m. vasario 24 d. disidentams (nekatalikams) buvo suteiktos politinės teisės, o Jekaterina II pripažinta laiduojanti Respublikos vidaus politinės santvarkos išsaugojimą. Formaliai teisiškai buvo apribotas Respublikos suverenitetas ir ji tapo priklausoma nuo Rusijos.
1768 m. vasario 29 d. Podolėje, Baro mieste, susibūrė prieš Radomo konfederaciją ir Rusijos įtaką Respublikoje nukreipta konfederacija. 1768 m. liepos mėn. konfederatai veiklą pradėjo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje. Generalinės LDK konfederacijos su Baro vėliava vyriausiuoju maršalu buvo paskelbtas Mykolas Jonas Pacas. Konfederaciją rėmė didikai Juozapas Sapiega, Mykolas Kazimieras Oginskis, Karolis Stanislovas Radvila. Iki 1772 m. Baro konfederacijos veikla paplito visoje valstybėje, tačiau pagalbos iš Prancūzijos, Turkijos bei Austrijos nesulaukta. Rusijos kariuomenė gana lengvai sutriuškino konfederatų pajėgas.
I padalijimas
1769 m. siekdamos užkirsti kelią galimam Rusijos sustiprėjimui Respublikos sąskaita, Prūsija ir Austrija pradėjo derybas dėl Respublikos padalijimo. 1772 m. rugpjūčio 5 d. buvo pasirašyta trišalė Rusijos, Prūsijos ir Austrijos sutartis, pagal kurią Rusijai atiteko 92 000 km². Respublikos teritorijos (Polocko, Vitebsko, Mstislavlio vaivadijos, rytinė Minsko vaivadijos dalis, Latgala). Prūsija ir Austrija prisijungė dalį Lenkijos žemių. Prūsijai atiteko Pamarys ir Vakarų Prūsija bei Varmija. Austrija prisijungė Mažosios Lenkijos žemių ir Lvovą. Respublika neteko apie 35 % gyventojų ir maždaug 30 % teritorijos. 1773 m. Seimas ratifikavo padalijimą.
Tolesnės reformos
1773 m. spalio 14 d., atimant švietimo monopolį iš jėzuitų Respublikos Seimo sprendimu buvo įkurta Edukacinė komisija, tapusi pirmąja švietimo ministerija pasaulyje. Jos žiniai buvo perduotos visos Respublikos akademijos ir mokyklos, jai pavesta rūpintis ne tik mokymu, bet ir mokslu, supasaulietinti bei modernizuoti jo turinį. Pirmuoju Edukacinės komisijos pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. 1774 m. Edukacinė komisija ėmėsi reformuoti pradinę mokyklą, nutarta įkurti po vieną pradinę mokyklą trims parapijoms. 1777 m. tokių mokyklų vien Vilniaus vyskupystėje jau buvo per 300. Valstiečių vaikai pradinėse mokyklose buvo mokomi gimtąja kalba.
1775 m. Seimo nutarimu buvo įkurtas naujas valstybinės valdžios organas – Nuolatinė taryba. Ją sudarė 36 Seimo deleguoti nariai. Taryboje buvo 5 departamentai: Karo, , Užsienio politikos, Policijos ir Teisingumo, kurie kontroliavo savo srities vykdomosios valdžios veiklą. Nuolatinės tarybos veiklos laikotarpiu (1775–1788 m.) buvo modernizuota ir padidinta kariuomenė, apribota etmonų savivalė, įgyvendintos ūkio ir finansų reformos. Pagyvėjo Respublikos ekonominis gyvenimas. Sparčiai didėjo gyventojų skaičius. 1772 m. Respublikoje gyveno per 6,5 mln. žmonių, o 1790 m – apie 9 mln. Šio, pirmojo visuotinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų surašymo duomenimis, joje gyveno per 3,5 mln. žmonių. Edukacinė komisija ir Nuolatinė taryba tapo pirmaisiais bendrais visos Respublikos vykdomosios valdžios organais.
Prancūzijos revoliucijai bei atitraukus Europos valstybių dėmesį, Respublikoje susidarė palankios sąlygos didesnėms socialinėms bei ekonominėms reformoms vykdyti, valstybės savarankiškumui stiprinti. 1781 m. Vilniaus universitetas pavadintas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausiąja mokykla. Jame sukurtos naujos Astronomijos, Medicinos, Architektūros (1793 m.) katedros, universiteto spaustuvėje imtos leisti kalendorių-skaitinių knygos. Pradėjo kurtis informacijos ir žinių skleidimo sistema. 1788 m. spalio 6 d. Varšuvoje darbą pradėjo Respublikos Seimas, į istoriją įėjęs kaip Ketverių metų seimas, pasuko reformų keliu. 1788–1792 m. įvedė nuolatinį valstybės mokestį žemvaldžiams, padidino kariuomenę, nustatė naują jos sudarymo bei valdymo tvarką. 1789 m. sausio 19 d. buvo panaikinta Nuolatinė taryba, tų pačių metų pavasarį išvesta Rusijos kariuomenė.
Konstitucija
1791 m. balandžio 18 d. Seimas priėmė įstatymą „Mūsų laisvieji karališkieji miestai Respublikos valstybėse”, kuriuo miestiečiams buvo suteikta privilegija nebūti suimtiems be teismo sprendimo, teisė įsigyti žemės valdų, siųsti savo delegatus į Seimą ir dalyvauti diskusijose svarstant miestų reikalus, gauti tarnybas valstybės administracijos aparate ir teismuose, tarnauti kariuomenėje karininkais. Miestų reforma išplėtė socialinę monarchijos atramą. Žengtas pirmas žingsnis pertvarkant luominę visuomenę į pilietinę. Remdamasis šiuo įstatymu, Stanislovas Augustas suteikė arba patvirtino iš naujo Magdeburgo teises visiems karališkiesiems miestams ir visoms laisvųjų žmonių, kurie „suteikė savo gyvenamajai vietai deramą miestui išvaizdą“, gyvenvietėms. Buvo pripažinta netgi Paulavos respublika.
1791 m. gegužės 3 d. Seimas priėmė naują Konstituciją, nustačiusią svarbiausius valstybės santvarkos organizavimo principus. Bajorų respublika su renkamu valdovu tapo konstitucine luomine monarchija. Konstitucija įteisino buržuazinį turto principą. Bežemiai bajorai neteko teisės dalyvauti seimeliuose, bet ją įgijo turtingesnieji miestiečiai. Konstitucija patvirtino miestų įstatymą, paskelbė valstybės globą laisviesiems valstiečiams, garantavo asmens laisvę į užsienį pabėgusiems ir grįžusiems valstiečiams. Gegužės 3 d. Konstitucija pakeitė ir valstybės politinę struktūrą. Vyriausioji valdžia buvo atiduota Seimui, panaikinta liberum veto teisė. Vykdomoji valdžia priklausė karaliui ir ministrų kabinetui, pavadintam Įstatymų sargyba. Karalius turėjo būti renkamas, tačiau iš valdančiosios dinastijos. Seimas išrinko 4 komisijas (ministerijas): Edukacijos, Policijos, Karo ir Iždo, bendras visai valstybei.
Gegužės 3 d. Konstitucijoje išdėstytas unitarinės valstybės modelis nepatenkino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų siekių išlaikyti Lietuvos atskirumą nuo Lenkijos, tačiau reformų šalininkai, kuriems vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega, suprasdami būtinybę stiprinti valstybę bei matydami grėsmę jos egzistavimui, parėmė Konstituciją. Kartu buvo siekiama pokonstituciniais aktais įteisinti LDK, kaip lygiateisės Lenkijos partnerės federacinėje valstybėje, statusą. To buvo pasiekta 1791 m. spalio 20 d. Seimui priėmus „Abiejų tautų tarpusavio įžado“ įstatymą, kuriuo buvo nustatytas bendrose centrinės valdžios institucijose lygus Lenkijos ir LDK narių skaičius. LDK buvo pripažinta lygia Lenkijai antrąja sandraugos dalimi.
Pasipriešinimas
Ketverių metų seimo reformos ir Konstitucija netenkino dalies didikų ir bajorų, aukščiausia vertybe laikiusių senąją valdymo formą ir pasisakiusių prieš bet kokias reformas, naikinusias jų luomo privilegijas. Respublikos stiprėjimas taip pat neatitiko Rusijos interesų. Stipri vidaus opozicija, užsienio valstybių įsikišimas lėmė reformų nesėkmę bei trimis padalijimais pasibaigusį valstybės žlugimą.
1792 m. balandžio 27 d. Konstitucijos priešininkai Sankt Peterburge pasirašė prieš reformas nukreiptos konfederacijos aktą, kuris su suklastota data (1792 m. gegužės 14 d.) buvo paskelbtas Targovicos miestelyje jau po to, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Lenkiją ir Lietuvą. Iki liepos mėn. Rusijos kariuomenė, nesutikusi didesnio pasipriešinimo, okupavo visą Respublikos teritoriją. 1792 m. birželio 25 d. Vilniuje buvo sudaryta LDK generalinė konfederacija, kurios vadovai broliai LDK lauko etmonas Simonas Kosakovskis ir Livonijos vyskupas Juozapas Kosakovskis siekė atkurti ne tik senąsias bajorijos laisves, bet sugrąžinti ir unijines LDK teises. 1792 m. liepos 23 d. prie Konfederacijos prisijungė ir Stanislovas Augustas, tuo galutinai panaikindamas visų reformų šalininkų darbo vaisių – Gegužės 3 d. Konstituciją.
Valstybės žlugimas
1793 m. sausio 23 d. Sankt Peterburge buvo pasirašyta Antrojo Respublikos padalijimo sutartis tarp Rusijos ir Prūsijos. Rusijai atiteko Kijevo, Braclavo, Podolės, Minsko vaivadijų žemės, rytinė Vilniaus vaivadijos dalis, Brastos žemė ir rytinė Voluinės dalis. Prūsija gavo vakarines Lenkijos žemes su Gdansku (Dancigu), Torune, Poznane. Respublika neteko maždaug pusės teritorijos. 1793 m. birželio 17 d. Gardine sušauktas Respublikos Seimas buvo priverstas patvirtinti padalijimą. Priimta Konstitucija deklaravo senosios valstybės santvarkos atkūrimą.
Tačiau 1794 m. kovo 24 d. Krokuvoje prasidėjo sukilimas prieš Targovicos konfederacijos įvestą tvarką ir Antrąjį padalijimą, kuriam vadovavo generolas Tadas Kosciuška. Sukilėliai sudarė savo vadovybę – Tautinę aukščiausiąją tarybą. 1794 m. balandžio 16 d. sukilimas prasidėjo ir Lietuvoje. Pirmieji sukilo LDK kariuomenės daliniai Šiauliuose. 1794 m. balandžio 23–24 d. LDK sukilėliai užėmė Vilnių, paskelbė sukilimo aktą. Buvo sudaryta LDK sukilėlių vyriausybė – Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba, pradėti kurti sukilėlių vykdomosios valdžios organai – deputacijos. Pradėtos taikyti Lenkijos sukilėlių vyriausybės universalo, kuriuo pripažįstama asmens laisvė valstiečiams, o tarnaujantys sukilėlių kariuomenėje valstiečiai atleidžiami nuo lažo, nuostatos. Iki birželio 25 d. sukilimas išplito visoje LDK teritorijoje. Inžinieriaus Jokūbo Jasinskio vadovaujami LDK sukilėliai veikė savarankiškai, kvietė ginti ne tik nepriklausomybę, bet ir kovoti dėl visų piliečių laisvės ir lygybės.
1794 m. rugpjūčio 11 d. Rusijos kariuomenė malšindama sukilimą užėmė Vilnių. Rugsėjo mėn. pabaigoje – spalio mėn. viduryje ji užėmė visą Lietuvos teritoriją iki Nemuno. Prūsijos kariuomenė užėmė Užnemunę, lapkričio 5 d. kapituliavo Varšuva. Sukilimas buvo nuslopintas.
III padalijimas
1795 m. spalio 24 d. Sankt Peterburge buvo pasirašyta Rusijos, Austrijos ir Prūsijos sutartis dėl Trečiojo Respublikos padalijimo. Rusija užgrobė vakarines LDK žemes iki Nemuno, Voluinę ir Kuršą. Prūsija ir Austrija pasidalijo likusias Lenkijos žemes. Užnemunė atiteko Prūsijai. Lapkričio 25 d. buvo paskelbta, kad panaikintas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio institutas, kiti titulai ir valstybės pilietybė. Stanislovas Augustas atsisakė sosto.
III padalijimas išbraukė Respubliką iš Europos valstybių sąrašo. Didžioji dalis Lietuvos (išskyrus Užnemunę ir Klaipėdos kraštą) įjungta į Rusijos imperijos sudėtį. 1796 m. Lietuvoje įsigaliojo civilinė administracija, Rusijos pavyzdžiu kraštas buvo padalytas į gubernijas (Vilniaus ir Slanimo), kurios vėliau sujungtos į vieną Lietuvos guberniją. 1797 m. sausio 15 d. Sankt Peterburge pasirašytas Rusijos, Prūsijos ir Austrijos aktas, kuriuo galutinai panaikinta Lenkijos ir Lietuvos Valstybė.
Stanislovas Augustas kaip garbės kalinys išvežtas į Rusiją, jam paskirta pensija. 1796 m. mirus Jekaterinai II, sostą paveldėjo jos ir kito meilužio, Sergejaus Saltykovo sūnus Pavelas I. Buvusio karaliaus išlaikymui skirtos lėšos buvo sumažintos, jis mirė turėdamas daugybę skolų.
Po mirties buvo palaidotas Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčioje Sankt Peterburge. 1938 m. palaikai slapčia perkelti į Voučyno Švč. Trejybės bažnyčios kriptą. 1988 m. Tarybų Sąjungos vadovybė perdavė apiplėštus valdovo palaikus Lenkijos Liaudies Respublikai, jie paskutinį prieglobstį rado Varšuvos Šv. Jono Krikštytojo arkikatedroje bazilikoje.
Šaltiniai
- Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 150 p.
Nuorodos
- Stanislaw, August, Poniatowski
- http://www.poland.gov.pl/Stanislaw,August,Poniatowski,(1732-1798),1965.html Archyvuota kopija 2009-07-22 iš Wayback Machine projekto.
- http://gnu.univ.gda.pl/~emcz/stanaugust.html Archyvuota kopija 2006-10-16 iš Wayback Machine projekto.
Stanislovas Augustas Poniatovskis Poniatovskių šeima Gimė: 1732 sausio 17 Mirė: 1798 vasario 12 | ||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Augustas III Saksas | Lenkijos karalius 1764–1795 | Po to: Aleksandras I kaip Lenkijos karalius |
| Po to: Leopoldas II kaip | ||
| Po to: kaip | ||
| Po to: Frydrichas Vilhelmas III kaip | ||
| Po to: Jekaterina II kaip faktinė Lietuvos didžioji kunigaikštienė | ||
| Lietuvos didysis kunigaikštis 1764–1795 | ||
| Pretendento titulai | ||
| Prieš tai: - | Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis 1795–1798 | Po to: - |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Stanislovas Augustas, Kas yra Stanislovas Augustas? Ką reiškia Stanislovas Augustas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Stanislovas II AugustasLenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstisMarcelo Bacarelio portretas 1764 m PoniatovskiaiGime 1732 m sausio 17 d VoucynasMire 1798 m vasario 12 d 66 metai Sankt PeterburgasPalaidotas a Varsuvos Sv Jono Krikstytojo arkikatedra bazilika perlaidotas Tevas Stanislavas PoniatovskisMotina Konstancija CartoriskaSutuoktinis e Elzbieta Sydlovska Magdalena Agnieska LubomirskaVaikai Michailas Grabovskis Stanislavas Grabovskis Izabele Grabovska Aleksandra Grabovska Ana Petrovna Konstancija Zvanova Michailas CichockisLenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstisValde 1763 m 1795 m 32 metai Pirmtakas Augustas IIIZymus apdovanojimaiVikiteka Stanislovas Augustas PoniatovskisParasas Stanislovas II Augustas lenk Stanislaw II August g Stanislaw Antoni Poniatowski 1732 m sausio 17 d 1798 m vasario 12 d zinomas kaip Stanislovas Augustas Poniatovskis lenk Stanislaw August Poniatowski Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1764 1795 m Paskutinis Abieju Tautu Respublikos valdovas Jo valdymas baigesi sulig Treciuoju Respublikos padalijimu BiografijaKrokuvos kasteliono ilgamecio Svedijos karaliaus Karolio XII patiketinio Stanislavo Poniatovskio 1676 1762 ir princeses Konstancijos Cartoriskaites 1700 1759 sunus Mokejo anglu italu prancuzu vokieciu kalbas Anos Petrovnos 1757 1759 su Jekaterina Aleksejevna 1729 1796 veliau Rusijos imperatore Jekaterina II ir triju sunu bei dvieju dukteru su Elzbieta Grabovska tevas Keturiolikmetis Stanislovas Augustas Poniatovskis Vaikysteje kurį laika gyveno tevo valdytame dvare Jazlovece Keliaudamas po Prancuzija ir Anglija susipazino su Svietimo epochos Europos kultura su Cartoriskiais dalyvaudamas politiniame gyvenime gerai susipazino ir su Respublikos situacija 1752 m del oratoriniu gabumu isrinktas Abieju Tautu Respublikos Seimo atstovu 1755 m Cartoriskiams uztarus įtrauktas į Didziosios Britanijos ambasadoriaus Sankt Peterburge Carlzo Hanberio Viljamso svita 1757 1758 m Rusijos kancleriui A Bestuzevui Riuminui padedant gavo akreditacija prie Rusijos sosto kaip ambasadorius Jaunas grazus turtuolis iskart patrauke trimis metais vyresnes didziosios kunigaikstienes sosto paveldetojo busimojo Rusijos imperatoriaus Petro III zmonos Jekaterinos Aleksejevnos demesį ir tapo vienu is jos favoritu 1761 m mirus Rusijos imperatorei Jelizavetai Petrovnai imperatoriumi tapo Petras III taciau juo nebuvo patenkinti Rusijos didikai Platonas Zubovas ir kiti 1762 m birzelio 28 d Petras III buvo nuverstas Rusijos imperatore tapo jo zmona Jekaterina II Lietuvos ir Lenkijos Valstybeje tuo metu taip pat buvo neramu Kai Jonas Kazimieras Vaza atsisake sosto elekciniuose seimuose kelis kartus is eiles buvo isrinkti vietiniai bajorai Mykolas Kaributas Visnioveckis Jonas Sobieskis Po ju Respublikos valdovu tapo Frydrichas Augustas Augustas II remiamas Habsburgu Austrijos Jis įtrauke valstybe į ilgametį politine bei ekonomine dezintegracija pasibaigusį Didįjį Siaures kara 1763 m po Augusto III mirties Adomas Kazimieras Cartoriskis ir jo vadovaujama grupuote Familija nusprende į salies sosta nebekviesti uzsienieciu Taciau Rusija ir Prusija 1764 m Sankt Peterburge susitare bendrais veiksmais neleisti keisti Respublikos vidaus santvarkos Abieju Tautu Respublikos valdovasRinkimai Rusijos imperatores Jekaterinos II spaudimu Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didziuoju dunigaiksciu 1764 m rugsejo 7 d isrinktas Stanislovas Augustas Poniatovskis Karunavimas įvyko 1764 m lapkricio 25 d Varsuvos Sv Jono katedroje Jam suteiktas Lenkijos karaliaus Lietuvos Rusios Prusijos Mozuru Zemaiciu Kijevo Voluines Podoles Palenkes Livonijos Smolensko Sebezo ir Cernigovo didziojo kunigaikscio titulas Pirmosios reformos Tapes valdovu Stanislovas Augustas priesingai Jekaterinos II norams kartu su Cartoriskiu grupuote pradejo vykdyti dalines valstybes valdymo reformas 1764 m įkure karininku mokykla Kadetu korpusa Pradejo kulturos reforma buvo literaturos dailes ir teatro mecenatas Lenkijos mene architekturoje plito Stanislovo Augusto stilius 1765 m padedant įsteige pirmajį laikrastį ejusį is pradziu kas savaite veliau du kartus per savaite iki 1785 m Reme manufakturu kurima del to suintensyvejo ukio raida Vakaru Europos rinkoje didejanti prekiu paklausa skatino dvarininkus pertvarkyti savo ukį steigti nauju palivarku geriau tresti ir melioruoti laukus plesti ariamosios zemes plotus seti daugiau prekiniu augalu Imta kurti dvaru pramone labiau naudoti samdomajį darba Didikai ypac Gardino seniunas karaliaus ekonomiju Lietuvoje valdytojas nuo 1765 m ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes rumu izdininkas Antanas Tyzenhauzas dvaruose pradejo steigti popieriaus ir stiklo dirbtuves drobes audimo ir balinimo įmones Sį straipsnį ar jo dalį yra pasiulyta įkelti į ATR Del kokiu priezasciu palikta si zyme galite suzinoti diskusiju puslapyje Konfederacijos Stanislovo Augusto Poniatovskio sostas Varsuvoje Ne visi Stanislovo Augusto darbai patiko buvusiai meiluzei ir jos aplinkai 1766 m Respublikos Seimas atmete Rusijos reikalavima suteikti bajorams staciatikiams ir protestantams lygias su katalikais politines teises valstybeje 1767 m Jekaterina II disidentu teisiu gynimo pretekstu pareme nepatenkinta Cartoriskiu reformomis bajorijos dalį susiburusia į Radomo konfederacija 1767 m spalio men Rusijos kariuomenes apsuptoje Varsuvoje darba pradejo Radomo konfederatu seimas Buvo atkurta senoji santvarka 1768 m vasario 24 d disidentams nekatalikams buvo suteiktos politines teises o Jekaterina II pripazinta laiduojanti Respublikos vidaus politines santvarkos issaugojima Formaliai teisiskai buvo apribotas Respublikos suverenitetas ir ji tapo priklausoma nuo Rusijos 1768 m vasario 29 d Podoleje Baro mieste susibure pries Radomo konfederacija ir Rusijos įtaka Respublikoje nukreipta konfederacija 1768 m liepos men konfederatai veikla pradejo ir Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes teritorijoje Generalines LDK konfederacijos su Baro veliava vyriausiuoju marsalu buvo paskelbtas Mykolas Jonas Pacas Konfederacija reme didikai Juozapas Sapiega Mykolas Kazimieras Oginskis Karolis Stanislovas Radvila Iki 1772 m Baro konfederacijos veikla paplito visoje valstybeje taciau pagalbos is Prancuzijos Turkijos bei Austrijos nesulaukta Rusijos kariuomene gana lengvai sutriuskino konfederatu pajegas I padalijimas Pagrindinis straipsnis Pirmasis Abieju Tautu Respublikos padalijimas 1769 m siekdamos uzkirsti kelia galimam Rusijos sustiprejimui Respublikos saskaita Prusija ir Austrija pradejo derybas del Respublikos padalijimo 1772 m rugpjucio 5 d buvo pasirasyta trisale Rusijos Prusijos ir Austrijos sutartis pagal kuria Rusijai atiteko 92 000 km Respublikos teritorijos Polocko Vitebsko Mstislavlio vaivadijos rytine Minsko vaivadijos dalis Latgala Prusija ir Austrija prisijunge dalį Lenkijos zemiu Prusijai atiteko Pamarys ir Vakaru Prusija bei Varmija Austrija prisijunge Mazosios Lenkijos zemiu ir Lvova Respublika neteko apie 35 gyventoju ir mazdaug 30 teritorijos 1773 m Seimas ratifikavo padalijima Tolesnes reformos 1773 m spalio 14 d atimant svietimo monopolį is jezuitu Respublikos Seimo sprendimu buvo įkurta Edukacine komisija tapusi pirmaja svietimo ministerija pasaulyje Jos ziniai buvo perduotos visos Respublikos akademijos ir mokyklos jai pavesta rupintis ne tik mokymu bet ir mokslu supasaulietinti bei modernizuoti jo turinį Pirmuoju Edukacines komisijos pirmininku tapo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis 1774 m Edukacine komisija emesi reformuoti pradine mokykla nutarta įkurti po viena pradine mokykla trims parapijoms 1777 m tokiu mokyklu vien Vilniaus vyskupysteje jau buvo per 300 Valstieciu vaikai pradinese mokyklose buvo mokomi gimtaja kalba Lietuva ir Lenkija po I padalijimo 1772 metais 1775 m Seimo nutarimu buvo įkurtas naujas valstybines valdzios organas Nuolatine taryba Ja sudare 36 Seimo deleguoti nariai Taryboje buvo 5 departamentai Karo Uzsienio politikos Policijos ir Teisingumo kurie kontroliavo savo srities vykdomosios valdzios veikla Nuolatines tarybos veiklos laikotarpiu 1775 1788 m buvo modernizuota ir padidinta kariuomene apribota etmonu savivale įgyvendintos ukio ir finansu reformos Pagyvejo Respublikos ekonominis gyvenimas Sparciai didejo gyventoju skaicius 1772 m Respublikoje gyveno per 6 5 mln zmoniu o 1790 m apie 9 mln Sio pirmojo visuotinio Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes gyventoju surasymo duomenimis joje gyveno per 3 5 mln zmoniu Edukacine komisija ir Nuolatine taryba tapo pirmaisiais bendrais visos Respublikos vykdomosios valdzios organais Prancuzijos revoliucijai bei atitraukus Europos valstybiu demesį Respublikoje susidare palankios salygos didesnems socialinems bei ekonominems reformoms vykdyti valstybes savarankiskumui stiprinti 1781 m Vilniaus universitetas pavadintas Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes vyriausiaja mokykla Jame sukurtos naujos Astronomijos Medicinos Architekturos 1793 m katedros universiteto spaustuveje imtos leisti kalendoriu skaitiniu knygos Pradejo kurtis informacijos ir ziniu skleidimo sistema 1788 m spalio 6 d Varsuvoje darba pradejo Respublikos Seimas į istorija įejes kaip Ketveriu metu seimas pasuko reformu keliu 1788 1792 m įvede nuolatinį valstybes mokestį zemvaldziams padidino kariuomene nustate nauja jos sudarymo bei valdymo tvarka 1789 m sausio 19 d buvo panaikinta Nuolatine taryba tu paciu metu pavasarį isvesta Rusijos kariuomene Konstitucija Pagrindinis straipsnis Geguzes 3 iosios Konstitucija Stanislovas Augustas Poniatovskis po 1788 m Johanas Baptistas fon Lampis 1791 m balandzio 18 d Seimas prieme įstatyma Musu laisvieji karaliskieji miestai Respublikos valstybese kuriuo miestieciams buvo suteikta privilegija nebuti suimtiems be teismo sprendimo teise įsigyti zemes valdu siusti savo delegatus į Seima ir dalyvauti diskusijose svarstant miestu reikalus gauti tarnybas valstybes administracijos aparate ir teismuose tarnauti kariuomeneje karininkais Miestu reforma isplete socialine monarchijos atrama Zengtas pirmas zingsnis pertvarkant luomine visuomene į pilietine Remdamasis siuo įstatymu Stanislovas Augustas suteike arba patvirtino is naujo Magdeburgo teises visiems karaliskiesiems miestams ir visoms laisvuju zmoniu kurie suteike savo gyvenamajai vietai derama miestui isvaizda gyvenvietems Buvo pripazinta netgi Paulavos respublika Stanislovo II Augusto monograma 1791 m geguzes 3 d Seimas prieme nauja Konstitucija nustaciusia svarbiausius valstybes santvarkos organizavimo principus Bajoru respublika su renkamu valdovu tapo konstitucine luomine monarchija Konstitucija įteisino burzuazinį turto principa Bezemiai bajorai neteko teises dalyvauti seimeliuose bet ja įgijo turtingesnieji miestieciai Konstitucija patvirtino miestu įstatyma paskelbe valstybes globa laisviesiems valstieciams garantavo asmens laisve į uzsienį pabegusiems ir grįzusiems valstieciams Geguzes 3 d Konstitucija pakeite ir valstybes politine struktura Vyriausioji valdzia buvo atiduota Seimui panaikinta liberum veto teise Vykdomoji valdzia priklause karaliui ir ministru kabinetui pavadintam Įstatymu sargyba Karalius turejo buti renkamas taciau is valdanciosios dinastijos Seimas isrinko 4 komisijas ministerijas Edukacijos Policijos Karo ir Izdo bendras visai valstybei Geguzes 3 d Konstitucijoje isdestytas unitarines valstybes modelis nepatenkino Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes atstovu siekiu islaikyti Lietuvos atskiruma nuo Lenkijos taciau reformu salininkai kuriems vadovavo Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes artilerijos generolas Kazimieras Nestoras Sapiega suprasdami butinybe stiprinti valstybe bei matydami gresme jos egzistavimui pareme Konstitucija Kartu buvo siekiama pokonstituciniais aktais įteisinti LDK kaip lygiateises Lenkijos partneres federacineje valstybeje statusa To buvo pasiekta 1791 m spalio 20 d Seimui priemus Abieju tautu tarpusavio įzado įstatyma kuriuo buvo nustatytas bendrose centrines valdzios institucijose lygus Lenkijos ir LDK nariu skaicius LDK buvo pripazinta lygia Lenkijai antraja sandraugos dalimi Pasipriesinimas Ketveriu metu seimo reformos ir Konstitucija netenkino dalies didiku ir bajoru auksciausia vertybe laikiusiu senaja valdymo forma ir pasisakiusiu pries bet kokias reformas naikinusias ju luomo privilegijas Respublikos stiprejimas taip pat neatitiko Rusijos interesu Stipri vidaus opozicija uzsienio valstybiu įsikisimas leme reformu nesekme bei trimis padalijimais pasibaigusį valstybes zlugima 1792 m balandzio 27 d Konstitucijos priesininkai Sankt Peterburge pasirase pries reformas nukreiptos konfederacijos akta kuris su suklastota data 1792 m geguzes 14 d buvo paskelbtas Targovicos miestelyje jau po to kai Rusijos kariuomene įzenge į Lenkija ir Lietuva Iki liepos men Rusijos kariuomene nesutikusi didesnio pasipriesinimo okupavo visa Respublikos teritorija 1792 m birzelio 25 d Vilniuje buvo sudaryta LDK generaline konfederacija kurios vadovai broliai LDK lauko etmonas Simonas Kosakovskis ir Livonijos vyskupas Juozapas Kosakovskis sieke atkurti ne tik senasias bajorijos laisves bet sugrazinti ir unijines LDK teises 1792 m liepos 23 d prie Konfederacijos prisijunge ir Stanislovas Augustas tuo galutinai panaikindamas visu reformu salininku darbo vaisiu Geguzes 3 d Konstitucija Valstybes zlugimas Pagrindinis straipsnis Antrasis Abieju Tautu Respublikos padalijimas Poniatovskio karaliskasis herbas su Respublikos simboliais ir Baltojo erelio ordino grandine 1793 m sausio 23 d Sankt Peterburge buvo pasirasyta Antrojo Respublikos padalijimo sutartis tarp Rusijos ir Prusijos Rusijai atiteko Kijevo Braclavo Podoles Minsko vaivadiju zemes rytine Vilniaus vaivadijos dalis Brastos zeme ir rytine Voluines dalis Prusija gavo vakarines Lenkijos zemes su Gdansku Dancigu Torune Poznane Respublika neteko mazdaug puses teritorijos 1793 m birzelio 17 d Gardine susauktas Respublikos Seimas buvo priverstas patvirtinti padalijima Priimta Konstitucija deklaravo senosios valstybes santvarkos atkurima Taciau 1794 m kovo 24 d Krokuvoje prasidejo sukilimas pries Targovicos konfederacijos įvesta tvarka ir Antrajį padalijima kuriam vadovavo generolas Tadas Kosciuska Sukileliai sudare savo vadovybe Tautine auksciausiaja taryba 1794 m balandzio 16 d sukilimas prasidejo ir Lietuvoje Pirmieji sukilo LDK kariuomenes daliniai Siauliuose 1794 m balandzio 23 24 d LDK sukileliai uzeme Vilniu paskelbe sukilimo akta Buvo sudaryta LDK sukileliu vyriausybe Lietuvos tautine auksciausioji taryba pradeti kurti sukileliu vykdomosios valdzios organai deputacijos Pradetos taikyti Lenkijos sukileliu vyriausybes universalo kuriuo pripazįstama asmens laisve valstieciams o tarnaujantys sukileliu kariuomeneje valstieciai atleidziami nuo lazo nuostatos Iki birzelio 25 d sukilimas isplito visoje LDK teritorijoje Inzinieriaus Jokubo Jasinskio vadovaujami LDK sukileliai veike savarankiskai kviete ginti ne tik nepriklausomybe bet ir kovoti del visu pilieciu laisves ir lygybes 1794 m rugpjucio 11 d Rusijos kariuomene malsindama sukilima uzeme Vilniu Rugsejo men pabaigoje spalio men viduryje ji uzeme visa Lietuvos teritorija iki Nemuno Prusijos kariuomene uzeme Uznemune lapkricio 5 d kapituliavo Varsuva Sukilimas buvo nuslopintas III padalijimas Pagrindinis straipsnis Treciasis Abieju Tautu Respublikos padalijimas 1795 m spalio 24 d Sankt Peterburge buvo pasirasyta Rusijos Austrijos ir Prusijos sutartis del Treciojo Respublikos padalijimo Rusija uzgrobe vakarines LDK zemes iki Nemuno Voluine ir Kursa Prusija ir Austrija pasidalijo likusias Lenkijos zemes Uznemune atiteko Prusijai Lapkricio 25 d buvo paskelbta kad panaikintas Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didziojo kunigaikscio institutas kiti titulai ir valstybes pilietybe Stanislovas Augustas atsisake sosto III padalijimas isbrauke Respublika is Europos valstybiu saraso Didzioji dalis Lietuvos isskyrus Uznemune ir Klaipedos krasta įjungta į Rusijos imperijos sudetį 1796 m Lietuvoje įsigaliojo civiline administracija Rusijos pavyzdziu krastas buvo padalytas į gubernijas Vilniaus ir Slanimo kurios veliau sujungtos į viena Lietuvos gubernija 1797 m sausio 15 d Sankt Peterburge pasirasytas Rusijos Prusijos ir Austrijos aktas kuriuo galutinai panaikinta Lenkijos ir Lietuvos Valstybe Stanislovas Augustas kaip garbes kalinys isveztas į Rusija jam paskirta pensija 1796 m mirus Jekaterinai II sosta paveldejo jos ir kito meiluzio Sergejaus Saltykovo sunus Pavelas I Buvusio karaliaus islaikymui skirtos lesos buvo sumazintos jis mire turedamas daugybe skolu Po mirties buvo palaidotas Sv Kotrynos Aleksandrietes baznycioje Sankt Peterburge 1938 m palaikai slapcia perkelti į Voucyno Svc Trejybes baznycios kripta 1988 m Tarybu Sajungos vadovybe perdave apiplestus valdovo palaikus Lenkijos Liaudies Respublikai jie paskutinį prieglobstį rado Varsuvos Sv Jono Krikstytojo arkikatedroje bazilikoje SaltiniaiLietuvos valdovai XIII XVIII a Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas Vilnius 2004 150 p NuorodosStanislaw August Poniatowski http www poland gov pl Stanislaw August Poniatowski 1732 1798 1965 html Archyvuota kopija 2009 07 22 is Wayback Machine projekto http gnu univ gda pl emcz stanaugust html Archyvuota kopija 2006 10 16 is Wayback Machine projekto Stanislovas Augustas PoniatovskisPoniatovskiu seimaGime 1732 sausio 17 Mire 1798 vasario 12Karaliskieji titulaiPries tai Augustas III Saksas Lenkijos karalius 1764 1795 Po to Aleksandras I kaip Lenkijos karaliusPo to Leopoldas II kaipPo to kaipPo to Frydrichas Vilhelmas III kaipPo to Jekaterina II kaip faktine Lietuvos didzioji kunigaikstieneLietuvos didysis kunigaikstis 1764 1795Pretendento titulaiPries tai Lenkijos Karalius ir Lietuvos didysis kunigaikstis 1795 1798 Po to