Šakių apskritis

Šakių apskritis – buvęs administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos pietvakariuose. Centras – Šakiai.

Šakių apskritis

1919 – 1950

Administracinis centras

Šakiai

Valsčiai

14 (1923), 12 (1949)

1919–1940 m.

Lietuva

1941–1944 m.

Kauno krašto apygarda

1944–1950 m.

Lietuvos TSR

Gyventojų

67 474 (1923)

Plotas

1 773 km² (1923)

Istorija

redaguoti

XIX a. pradžioje apskritis priklausė Rytų Prūsijos departamentui.

Apskritį 1919 m. vėl sudarė Lietuvos valdžia. 1941–1944 m. ji priklausė Lietuvos generalinės srities Kauno krašto apygardai. 1950 m. birželio 20 d. apskritis pertvarkyta į Šakių rajoną (48 apylinkės), dalis teritorijos perduota Kazlų Rūdos rajonui (5 apylinkės) ir Naumiesčio rajonui (29 apylinkės).

Apskrities istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1919 m.			15 valsčių: Barzdų valsčius, Būblelių valsčius, Gelgaudiškio valsčius, Ilguvos valsčius, Jankų valsčius, Kidulių valsčius, Lekėčių valsčius, Lukšių valsčius, Naumiesčio valsčius, Paežerėlių valsčius, Plokščių valsčius, Sintautų valsčius, Slavikų valsčius, Šakių valsčius, Žvirgždaičių valsčius
1923-09 (išsamiau)	1773	67 474	14 valsčių: Barzdų valsčius, Būblelių valsčius, Gelgaudiškio valsčius, Griškabūdžio valsčius, Jankų valsčius, Kidulių valsčius, Lekėčių valsčius, Lukšių valsčius, Paežerėlių valsčius, Plokščių valsčius, Slavikų valsčius, Sintautų valsčius, Šakių valsčius, Žvirgždaičių valsčius, 2 miestai: Naumiestis, Šakiai	679 gyvenvietės:^[1] 2 miestai (Naumiestis, Šakiai), 1 miestelis, 577 kaimai, 13 bažnytkaimių, 50 dvarų ir palivarkų, 20 vienkiemių, 16 kitų gyvenviečių
1932 m.	1633	69 155	14 valsčių ir 183 seniūnijos ^[2]	2 miestai: Kudirkos Naumiestis, Šakiai
1939 m.	1770	76 927	14 valsčių	2 miestai: Kudirkos Naumiestis, Šakiai
1940 m.			13 valsčių:^[3]Barzdų valsčius, Būblelių valsčius, Gelgaudiškio valsčius, Griškabūdžio valsčius, Jankų valsčius, Kidulių valsčius, Lekėčių valsčius, Lukšių valsčius, Paežerėlių valsčius, Plokščių valsčius, Sintautų valsčius, Šakių valsčius, Žvirgždaičių valsčius	2 miestai
1942 m.		62 800
1949-01-01 (suskirstymas)	1568		12 valsčių ir 82 apylinkės ^[4]	2 miestai
1950-01-19			82 apylinkės ^[5]

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 67 474 žmonės:^[6]

Lietuviai – 90,4% (60968);
Žydai – 4,4% (2978);
Vokiečiai – 4,2% (2861);
Rusai – 0,3% (190);
Baltarusiai – 0,2% (159);
Lenkai – 0,2% (155);
Kiti – 0,2% (163).

Valsčiai

redaguoti

Apskrities valsčiai 1919–1950 m.:

Pavadinimas	Laikotarpis	Centras
Barzdų valsčius	1919–1950	Barzdai
Būblelių valsčius	1919–1950	Būbleliai
Gelgaudiškio valsčius	1919–1950	Gelgaudiškis
Griškabūdžio valsčius	1920–1950	Griškabūdis
Ilguvos valsčius	1919	Ilguva
Jankų valsčius	1919–1950	Jankai
Kidulių valsčius	1919–1950	Kiduliai
Lekėčių valsčius	1919–1950	Lekėčiai
Lukšių valsčius	1919–1950	Lukšiai
Naumiesčio valsčius	1919	Naumiestis
Paežerėlių valsčius	1919–1950	Paežerėliai
Plokščių valsčius	1919–1950	Plokščiai
Sintautų valsčius	1919–1950	Sintautai
Slavikų valsčius	1919–1933	Slavikai
Šakių valsčius	1919–1950	Šakiai
Žvirgždaičių valsčius	1919–1950	Žvirgždaičiai

Literatūra

redaguoti

Šakių apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 149
Šakių apskritis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 929
Šakių apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija (internetinė versija).

Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 272
Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.
Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51
Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122
LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10
1923 m. surašymo duomenys 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

[1] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. – Kaunas, Centralinis Statistikos Biuras, 1925. // psl. 272

[2] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 677–692 psl.

[3] Savivaldybių žinynas (Lietuvos miestų sąjungos ir „Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Vilniaus spaustuvė, 1940. // psl. 48–51

[4] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 122

[5] LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 1–10

[6] 1923 m. surašymo duomenys 2011-07-22 iš Wayback Machine projekto.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]