Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Julijonas Talko GrincevičiusGimė 1850 m rugpjūčio 12 d Riukšionys prie Ilguvos Rusijos imperijaMirė 1936 m balandžio 26
Julijonas Talko Grincevičius
| Julijonas Talko-Grincevičius | |
|---|---|
| Gimė | 1850 m. rugpjūčio 12 d. Riukšionys prie Ilguvos, Rusijos imperija |
| Mirė | 1936 m. balandžio 26 d. (85 metai) Krokuva, Antroji Lenkijos Respublika |
| Tėvas | Dominykas Talko-Grincevičius |
| Motina | Leokadija Fišer |
| Veikla | Antropologas, gydytojas, etnografas, archeologas |
Julijonas Talko-Grincevičius (1850 m. rugpjūčio 12 d. Riukšionyse prie Ilguvos, Rusijos imperija – 1936 m. balandžio 26 d. Krokuvoje, Antroji Lenkijos Respublika) – antropologas, gydytojas, etnografas, archeologas.
Biografija
Gimė 1850 m. rugpjūčio 12 d. Riukšionių palivarke, kuris priklausė Ilguvos dvarui. Su seserimi augo senelių bute Kaune, Rotušės aikštėje, daktaro Kovalskio name. Čia gavo pirmąsias skaitymo bei rašymo pamokas. 1861 m. pradėjo mokytis Kauno gimnazijoje, įsikūrusioje toje pačioje Rotušės aikštėje. Gimnazistas Kaune gavo ir pirmas žmogaus anatomijos bei fiziologijos žinias. Julijonas gimnazijoje bendravo su Kazimieru Jauniumi ir Motiejumi Valančiumi. 1869 m. baigė Sankt Peterburgo gimnaziją, vėliau studijavo mediciną Sankt Peterburge ir Kijeve.
1876 m. baigęs Kijevo universitetą, 1876–1891 m. gydytojavo Ukrainoje (1876-1877 m. tobulinosi Vienoje ir Paryžiuje), o 1892-1908 m. - Rytų Sibire. Nuo pat savarankiško darbo pradžios jis nesiribojo medicina, dėmesys vis krypo į antropologiją, o 1908 m. buvo pakviestas į ką tik įkurtą Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto Fizinės antropologijos katedrą, kurioje su neilgomis pertraukomis dirbo iki 1930 metų.
Kasinėjo Ukrainos pilkapius (1884-1887 m.), Krokuvos mokslų akademijos Antropologinės komisijos pavestas, 1891 m. tyrė buvusios Abiejų Tautų respublikos rytinės pusės gyventojus, 1892-1908 m. gydytojaudamas Sibire surinko buriatų, tunguzų ir kitų vietos gyventojų antropologinius duomenis, iškasinėjo apie 500 pilkapių, surengė ekspediciją į Mongoliją. Nuo 1908 m. iki 1931 m. profesoriaudamas Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto Antropologijos katedroje iškasinėjo keletą Lenkijos senosios sostinės kapinių, pirmasis moderniai ėmė tirti Krokuvos jaunimo augimą ir plėtrą, apibūdino guralius (kalnėnus), kašubus ir kitas lenkų etnografines grupes, 1914 m. dalyvavo antropologinėje ekspedicijoje į Suomiją. Už mokslo nuopelnus jis buvo išrinktas daugelio Lenkijos ir kitų kraštų mokslo draugijų nariu, apdovanotas medaliais ir kitais garbės ženklais.
Dviejų amžių sandūros periodikoje J. Talko-Grincevičius paskelbė 200 iškastinių kaukolių duomenis. Seniausi jo aprašyti radiniai - I tūkstantmečio kaukolės iš Kauno apylinkių ir Šiaulių apskrities: II-IV a. 4 vyrų ir 2 moterų iš Lauksvydų kapinyno, 2 vyrų ir 1 moters iš Visdergių ir 3 vyrų bei 1 moters iš mišrios datuotės (III-IV a. ir IX-XII a.) Titvydiškių senkapio. J. Talko-Grincevičius kaukoles matavo Kauno muziejuje, 1908 m. vasarą, jam jas davė archeologas Tadas Daugirdas. Antrojo tūkstantmečio viduriu ir antrąja puse datuojamos pačiam antropologui dalyvaujant iškastos kaukolės Arijonų kalne prie Virbalio (2 vyrų ir 3 moterų), Lankiškėse prie Nočios (104 asmenų), Lydos apylinkėse (16 žmonių), Vilniaus Gedimino kalne (5 vyrų ir 3 moterų) ir Vilniaus šv. Onos bažnyčios rūsiuose (16 žmonių). 1920 m. įkūrė Vilniaus universiteto Antropologijos ir priešistorės katedrą, kurios archeologinė dalis atiteko dabartiniam Lietuvos nacionaliniam muziejui. Mirė 1936 m. balandžio 26 d. Krokuvoje, palaidotas Rakovicų kapinėse.
Literatūra
- Spiss A. „Muzeum Etnograficzne”, Tygodnik Salwatorski, nr 49/364 z 9 grudnia 2001.
- Supady J. „Julian Talko-Hryncewicz – lekarz, antropolog i badacz Syberii”, Polskie Archiwum Medycyny Wewnętrznej, 117 (11-12), s.531-533.
- Wasiliew W. „Julian Talko-Hryncewicz”, cykl „Sławni Polacy w Rosji”, Głos znad Pregoły, nr 4/2003, s.7.
Šaltiniai
- Lenkų antropologas Julijonas Talko-Grincevičius ir Lietuva
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Julijonas Talko Grincevičius, Kas yra Julijonas Talko Grincevičius? Ką reiškia Julijonas Talko Grincevičius?
Julijonas Talko GrinceviciusGime 1850 m rugpjucio 12 d Riuksionys prie Ilguvos Rusijos imperijaMire 1936 m balandzio 26 d 85 metai Krokuva Antroji Lenkijos RespublikaTevas Dominykas Talko GrinceviciusMotina Leokadija FiserVeikla Antropologas gydytojas etnografas archeologas Julijonas Talko Grincevicius 1850 m rugpjucio 12 d Riuksionyse prie Ilguvos Rusijos imperija 1936 m balandzio 26 d Krokuvoje Antroji Lenkijos Respublika antropologas gydytojas etnografas archeologas BiografijaGime 1850 m rugpjucio 12 d Riuksioniu palivarke kuris priklause Ilguvos dvarui Su seserimi augo seneliu bute Kaune Rotuses aiksteje daktaro Kovalskio name Cia gavo pirmasias skaitymo bei rasymo pamokas 1861 m pradejo mokytis Kauno gimnazijoje įsikurusioje toje pacioje Rotuses aiksteje Gimnazistas Kaune gavo ir pirmas zmogaus anatomijos bei fiziologijos zinias Julijonas gimnazijoje bendravo su Kazimieru Jauniumi ir Motiejumi Valanciumi 1869 m baige Sankt Peterburgo gimnazija veliau studijavo medicina Sankt Peterburge ir Kijeve 1876 m baiges Kijevo universiteta 1876 1891 m gydytojavo Ukrainoje 1876 1877 m tobulinosi Vienoje ir Paryziuje o 1892 1908 m Rytu Sibire Nuo pat savarankisko darbo pradzios jis nesiribojo medicina demesys vis krypo į antropologija o 1908 m buvo pakviestas į ka tik įkurta Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto Fizines antropologijos katedra kurioje su neilgomis pertraukomis dirbo iki 1930 metu Kasinejo Ukrainos pilkapius 1884 1887 m Krokuvos mokslu akademijos Antropologines komisijos pavestas 1891 m tyre buvusios Abieju Tautu respublikos rytines puses gyventojus 1892 1908 m gydytojaudamas Sibire surinko buriatu tunguzu ir kitu vietos gyventoju antropologinius duomenis iskasinejo apie 500 pilkapiu surenge ekspedicija į Mongolija Nuo 1908 m iki 1931 m profesoriaudamas Krokuvos Jogailos universiteto Filosofijos fakulteto Antropologijos katedroje iskasinejo keleta Lenkijos senosios sostines kapiniu pirmasis moderniai eme tirti Krokuvos jaunimo augima ir pletra apibudino guralius kalnenus kasubus ir kitas lenku etnografines grupes 1914 m dalyvavo antropologineje ekspedicijoje į Suomija Uz mokslo nuopelnus jis buvo isrinktas daugelio Lenkijos ir kitu krastu mokslo draugiju nariu apdovanotas medaliais ir kitais garbes zenklais Dvieju amziu sanduros periodikoje J Talko Grincevicius paskelbe 200 iskastiniu kaukoliu duomenis Seniausi jo aprasyti radiniai I tukstantmecio kaukoles is Kauno apylinkiu ir Siauliu apskrities II IV a 4 vyru ir 2 moteru is Lauksvydu kapinyno 2 vyru ir 1 moters is Visdergiu ir 3 vyru bei 1 moters is misrios datuotes III IV a ir IX XII a Titvydiskiu senkapio J Talko Grincevicius kaukoles matavo Kauno muziejuje 1908 m vasara jam jas dave archeologas Tadas Daugirdas Antrojo tukstantmecio viduriu ir antraja puse datuojamos paciam antropologui dalyvaujant iskastos kaukoles Arijonu kalne prie Virbalio 2 vyru ir 3 moteru Lankiskese prie Nocios 104 asmenu Lydos apylinkese 16 zmoniu Vilniaus Gedimino kalne 5 vyru ir 3 moteru ir Vilniaus sv Onos baznycios rusiuose 16 zmoniu 1920 m įkure Vilniaus universiteto Antropologijos ir priesistores katedra kurios archeologine dalis atiteko dabartiniam Lietuvos nacionaliniam muziejui Mire 1936 m balandzio 26 d Krokuvoje palaidotas Rakovicu kapinese LiteraturaSpiss A Muzeum Etnograficzne Tygodnik Salwatorski nr 49 364 z 9 grudnia 2001 Supady J Julian Talko Hryncewicz lekarz antropolog i badacz Syberii Polskie Archiwum Medycyny Wewnetrznej 117 11 12 s 531 533 Wasiliew W Julian Talko Hryncewicz cykl Slawni Polacy w Rosji Glos znad Pregoly nr 4 2003 s 7 SaltiniaiLenku antropologas Julijonas Talko Grincevicius ir Lietuva