Lietuvos vietovardžiai

Pagrindinis puslapis | Lietuvos vietovardžiai

Lietuvos vietovardžiai – Lietuvos gyvenviečių, vandens telkinių, miškų ir kitų geografinių objektų, nusakančių vietovę, pavadinimai. 1991 m. įkurtas Lietuvių kalbos instituto Vardyno skyrius, be kita ko kaupiantis informaciją ir apie vietovardžius.

Vietovardžiai Lietuvoje yra svarbi kultūros ir etninės tapatybės dalis. Juose užkoduojamos ne tik žinios apie vietovės geografines, kraštovaizdžio savybes, augaliją ir gyvūniją, bet ir apie krašto istoriją – jie yra tautos atmintis. Jose atsipindi ir pagonybės mitologija, neretai jie siejami su sakmėmis, padavimais, tikėjimais.

Be to, dauguma Lietuvos vietovardžių yra baltiški, ir atspindi senąsias baltų kalbas, kartu yra suprantami baltiškąją tradiciją tęsiantiems Lietuvos gyventojams. Per daug okupacijos metų vietovardžius buvo bandoma ištrinti, juos keisti slaviškais ar germaniškais. Sovietmečių sunaikinus daugybes kaimų ir viensėdžių, daug vietovardžių buvo išbraukti iš žemėlapių. Lietuvoje vyksta judėjimas siekiantis juos išlaikyti atmintyje, įamžinti bei atkurti.

2018 m. birželio 14 d. Lietuvos seimas nutarė paskelbti 2019-uosius metus Vietovardžių metais.[1]2019 m. sausio 16 d. vyriausybė patvirtino atitinkamų priemonių planą.[2] Dėl savo svarbos Lietuvos kultūroje 2020 m. vietovardžiai buvo įtraukti į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą[3].

Norminimas

redaguoti

Lietuvos vietovardžių kalbinė šaka – toponimika – nagrinėjama nuo XX a. pradžios. Jos pradininku laikomas Kazimieras Būga,[4] vėliau aktyviai dirbo Antanas Salys.[5] XX a. 2-ojoje pusėje vietovardžių norminimą daugiausia atliko Aleksandras Vanagas. Lietuvių kalbos institute yra surinkta didelė vietovardžių kartoteka, kurios pagrindu rengiamas Lietuvos vietovardžių žodynas, kurio nuo 2008 m. išleisti 3 tomai (nuo A iki H raidės).[6] Žodynas remiasi 600 000 įrašų kartoteka.[7]

PavadinimasLeidimo metaiLeidyklaAutoriaiApimtis ir turinys
III Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I tomas, 372 psl.1974„Mintis“, VilniusVietovardžius patikrino, jų formas tikslino, sukirčiavo ir nurodė kirčiuotes Aleksandras Vanagassukirčiuota, pateikiama pagal administracinę priklausomybę, tik gyvenvietės
III Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II tomas, 400 psl.1976sukirčiuota, pateikiama pagal abėcėlę, tik gyvenvietės
„Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas“1981„Mokslas“, VilniusAleksandras Vanagasupių ir ežerų etimologinis žodynas
Kalbos praktikos patarimai: Priedas „Vietovardžiai“, 357–432 psl.1985„Mokslas“, VilniusAleksandras Vanagas~5000 vietovardžių, sukirčiuota
„Vietovardžių kirčiavimo žodynas“1994„Kultūra“, Vilniussudarytojai Marytė Razmukaitė ir Vytautas Vitkauskas
„Vietovardžių žodynas“, 462 psl.2002Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, VilniusAldonas Pupkis (sudarytojas ir vyr. redaktorius), Marytė Razmukaitė (sudarytoja), Rita Miliūnaitė~12 000 vietovardžių, sukirčiuota
Vietovardžių žodynas2007elektroninis [8]sudarytojai Marytė Razmukaitė ir Aldonas PupkisParengtas remiantis 2002 m. popieriniu šio žodyno leidimu, ~12 000 vietovardžių, sukirčiuota
„Lietuvos vietovardžių žodynas“nuo 2008Lietuvių kalbos instituto leidykla, VilniusLaimutis Bilkis, Vitalija Maciejauskienė, Marytė RazmukaitėIš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė.
Lietuvos vietovardžiaielektroninis [9]VLKK
Valstybės įmonė „Registrų centras“elektroninis [10]Registrų centraspateikiami gyvenviečių pavadinimai vardininko ir kilmininko linksniuose, nekirčiuota, neaiškus ryšys su kalbos norminimo institucijomis (LKI ir VLKK)
Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazėelektroninis [11]LKI
Istorinių vietovardžių duomenų bazėelektroninis [12]VLKK ir Registrų centras

Oficialiai patvirtinti sąrašai

redaguoti

Nuo 1997 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija prie Vyriausybės savo nutarimais tvirtina ir atnaujina pagrindinių vietovardžių sąrašus, pateikdama jų kirčiavimą ir kirčiuotes.

DataTeisės aktasAprašymas
1997-08-28VLKK nutarimas Nr. 63 [13]Pirmasis sąrašas, kuriame pateikta 2560 vietovardžių.
2006-11-09VLKK nutarimas Nr. N-8(109) [14]Išbraukti, pakeisti, įrašyti nauji vietovardžiai.
2011-05-19VLKK nutarimas Nr. N-2(123) [15]Įrašytas 1 vietovardis.
2013-02-28VLKK nutarimas Nr. N-1(137) [16]Įrašyti etnografiniai regionai, pakeisti keli vietovardžiai.
2014-01-30VLKK nutarimas Nr. N-1(150) [17]Patikslinti etnografinių regionų vardai.
2014-06-12VLKK nutarimas Nr. N-4(153) [18]Įrašytas 1 vietovardis.
2014-12-11VLKK nutarimas Nr. N-6(155) [19]Patikslintas 1 vietovardis.
2017-03-30VLKK nutarimas Nr. N-1(160) [20]Patikslintas 1 vietovardis.
2017-04-27VLKK nutarimas Nr. N-2(161) [21]Patikslinti keli vietovardžiai.

Kartoteka

redaguoti

XX a. sukaupta apie 600 000 vietovardžių kartoteka. Tai iš gyvosios kalbos užrašytų vietovardžių abėcėlinė kartoteka, telpanti 432 stalčiukuse. Vietovardžiai juose perrašyti iš K. Būgos tikrinių žodžių kartotekos, vietovardžių bylų, PKK kartotekos (1935–1937 m. Pavardžių ir vietovardžių komisijos organizuotas, kalbininkų atliktas gyvenamųjų ir negyvenamųjų vietų vardų surašymas), Lietuvos žemės vardyno anketų (standartizuotuose lapuose „Žemės vardai“ mokytojai ir girininkai XX a. tarpukariu užrašė per 150 000 vietovardžių). Kartotekoje yra ir vietovardžiai, surinkti po II pasaulinio karo. 1959–1976 m. buvo organizuojamos Toponimikos grupės (įsteigtos 1958 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institute) darbuotojų individualios ekspedicijos į Klaipėdos krašto teritoriją ir Pietryčių Lietuvos dalį. 1976–1986 m. Lietuvių kalbos ir literatūros institutas kartu su Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija suorganizavo 11 kompleksinių kalbos duomenų rinkimo ekspedicijų, kuriose be kita ko rinkti ir vietovardžiai. Vieni vietų vardai buvo visiškai nauji, dar nebuvę užrašyti, kiti – tarpukariu užrašytų vietovardžių dublikatai ar kiek pakitę jų variantai.[22]

  1. LR Seimo nutarimas Nr. XIII-1273
  2. LR Vyriausybės nutarimas Nr. 39
  3. Vietovardžiai: atminties ir vartojimo tradicija
  4. Aleksandras Vanagas. K. Būga – lietuvių onomastikos pradininkas. – Lietuvių kalbotyros klausimai, 1980, t. 20 // psl. 27–34.
  5. Antanas Salys. Raštai, t. 2: Tikriniai vardai. – Roma, 1983.
  6. Lietuvos vietovardžių žodynas. Lituanistika.lt (tikrinta 2022-01-23).
  7. Vitalija Maciejauskienė. „Lietuvos vietovardžių žodynas“: pobūdis ir sandara. – Lituanistica, 2002, Nr. 2(50). // psl. 102–117 2022-01-23 iš Wayback Machine projekto.
  8. http://vietovardziai.lki.lt/
  9. http://www.vlkk.lt/aktualiausios-temos/lietuvos-vietovardziai 2020-10-25 iš Wayback Machine projekto.
  10. Valstybės įmonė „Registrų centras“: Vieša paieška Adresų registre
  11. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė (Ekalba.lt)
  12. Istorinių vietovardžių duomenų bazė
  13. 1997-08-28 VLKK nutarimas Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo
  14. 2006-11-09 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo
  15. 2011-05-19 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ papildymo
  16. 2013-02-28 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ papildymo
  17. 2014-01-30 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo
  18. 2014-06-12 VLKK nutarimas Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo papildymo
  19. 2014-12-11 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo
  20. 2017-03-30 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ papildymo
  21. 2017-04-27 VLKK nutarimas Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. rugpjūčio 28 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl Lietuvos vietovardžių sąrašo“ pakeitimo
  22. Pokalbis su kalbininke Dalia Sviderskiene: pažinti vietovardžius – pažinti ir vietas, vardų kūrėjus bei vartotojus. 2021-05-26, Lrt.lt (tikrinta 2022-02-14).

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Lietuvos vietovardžiai, Kas yra Lietuvos vietovardžiai? Ką reiškia Lietuvos vietovardžiai?

Pagrindinis puslapis | Į viršų