Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kutna Hora ček Kutná Hora vok Kuttenberg miestas Vidurio Čekijos krašte rajono centras žymus Čekijos urbanistikos pamink
Kutna Hora
Kutna Hora (ček. Kutná Hora, vok. Kuttenberg) – miestas Vidurio Čekijos krašte, rajono centras, žymus Čekijos urbanistikos paminklas, įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kutna Hora yra apie 70 km į rytus nuo Prahos centro, iš kur per Kutną Horą eina krašto kelias Nr. 2 Praha–Pardubicė. Pavadinimas reiškia „kasamasis kalnas“. Čia ilgą laiką buvo randamas, bei iškasamas sidabras. XIII amžiaus pabaigoje tai sudarė apie trečdalį visos Europos sidabro produkcijos.
| Kutna Hora ček. Kutná Hora | |
|---|---|
| Šv. Barboros Katedra | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė | Čekija |
| Kraštas | Vidurio Čekijos kraštas |
| Įkūrimo data | prieš 1291 |
| Meras | RNDr. , CSc. |
| Gyventojų | 21 604 |
| Plotas | 33,05 km² |
| Tankumas | 654 žm./km² |
| Altitudė | 254 m |
| Pašto kodas | 284 01 |
| Tinklalapis | Kutná Hora |
| Vikiteka | Kutna Hora |
| UNESCO | (angl.) (pranc.): 732 |
Istorija
Sidabras šioje vietovėje buvo randamas žemės uolienų paviršiuje. X amžiuje gretimame piliakalnyje Malyne buvo kalami sidabriniai denarai. Su sidabro išgavimu galimai buvo susijęs pirmojo vienuolyno Čekijoje steigimas gretimame . įkūrė 1142 m. Miroslavas iš , vienas svarbesnių kunigaikščio rūmininkų. Vienuolyne buvo apgyvendinti vienuoliai iš (Aukštutinis Pfalcas). Jie priklausė vienuolių srovei, kuri tradiciškai užsiminėjo kalnakasyba. Tuo būtų galima paaiškinti, kodėl priešingai to meto įprastai praktikai vienuolynas buvo įsteigtas jau seniai apgyvendintoje ir gerai tvarkomoje vietovėje. Ant vienuolynui priklausančios žemės vėliau išaugo miestas bei keli aplinkiniai kaimai. Artimiems miestams Časlavui ir Kolynui buvo 1260 m. suteiktos Jihlavos kalnakasybos teisės. Netrukus atsirado pavadinimas Antiqua Cuthna (Senoji Kutna – Kasomoji), kuri tikriausiai buvo arčiau Sedleco vienuolyno. Šis kaimas buvo sunaikintas per karus (Pršemislo Otakaro II su ), kuris 1278 m. sudarė taiką su . valdžios pradžioje įsismarkavo „sidabro karštligė“ ir tūkstančiai žmonių iš plačių apylinkių patraukė čia, vien dėl noro praturtėti. Tai buvo kalnakasių gyvenvietės įsikūrusios kalne virš slėnio, lotynišku vardu Mons Cutna, labai padriko išplanavimo (lig šiol pastebimo) pradžia. Dar 1289 m. miestai Časlavas ir Kolynas ginčijosi dėl teisių valdyti gyvenvietę, bet jau 1291 m. miestas turėjo savo teismą bei karališkąjį kalnakasybos biurą.
Nuo 1300 m. iki husitų karų
Apie 1300 m. karalius išleido naują kalnakasybos įstatymą (), kuriame buvo nurodytos karaliaus teisės sidabro kalnakasybai bei monetų kalybai, įvedė standartines monetas ir kalybą sutelkė Kutnoje Horoje. Pagal Italų žinovų nurodymus naujoje monetų kalykloje, kuri pagal juos ir vadinama („Itališki rūmai“), 1300 m. pradėti kaldinti Prahos grašiai. 1304 ir 1307 metais Imperatoriaus Albrechto I kariuomenė apsupo miestą, tačiau miestelėnai Kutną Horą paskubomis fortifikavo ir atsilaikė. 1318 m. Kutna Hora gavo miesto, bei daugybę kitų privilegijų.
Turtai iš miesto kasyklų – ypač šachtos Osel – tapo Čekijos karalių galios pagrindu, bei pagrindiniu finansinių išteklių šaltiniu grandiozinės Liuksemburgiečių dinastijos galybės per visą XIV amžių. Todėl karaliai Karolis IV, bei atidžiai stebėjo, puoselėjo bei palaikė įvairiuose ginčuose, taip pat padėjo puoselėjant miesto pastatus. Vlašský dvůr („Itališki rūmai“) tapo karaliaus Vaclovo IV rezidencija. XIV amžiaus antrojoje pusėje buvo įkurta Šv. Jokūbo bažnyčia, bei dar šešios kitos, taip pat rotušė irdaugelis kitų svarbių pastatų. Taip miestas gavo tvirtą gynybinę sieną su šešiais vartais. 1363 m. paminėta ir miesto mokykla.
Kadangi miesto bažnyčios liko pavaldžios Sedleco vienuolynui, 1384 m. naujai susibūrė kalnakasių brolija, taip vadinamajai „horní“ (kuri reiškia aukštutinius kalnakasius) , statytai kapitulos priklausačioje teritorijoje už miesto gynybinės sienos ribų. Nors pajamos iš šachtų tuo momentu mažėjo, karalius Vaclovas IV liepė praplėsti Vlašský dvůr („Itališkus rūmus“), kur dažnai rezidavo ir 1409 m. čia pasirašė (Dekretas ribojo užsieniečių įtaką ). 1413 m. kalnakasiai įsiveržė į Malyną ir išžudė jo gyventojus, nes jie priešinosi bei trukdė kalnakasybai; 1416 m. nužudė karaliaus pasiuntinį ir mieste įsiplieskė tautiniai bei bažnytiniai ginčai.
Architektūros paminklai
- Kutna Horos Šventosios Barboros katedra (statyta 1388 metais, architektas , sūnus)
- („Itališki rūmai“) (statyta 1290 metais)
Miesto dalys
Kutna Hora susideda iš 12-os dalių viso 7-iuose kadastruose
- – kadastrai Kutna Hora ir prie Kutnos Horos; (centre ir į šiaurės rytus nuo centro (toliau: n. c.), yra J. K. Tylo teatras ir autobusų stotis)
- – kad. Kaňkas; miesto dalis pavadinta pagal kalną 352 m Kanko, esantį miesto dalyje pietryčiuose. Jame yra geologinis rezervatas – apleistas karjeras;
- – kad. Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (į rytus n. c., 535 gyv.)
- Kutna Hora – Miesto centras – kad. Kutná Hora; (2470 gyv.)
- Malynas – kad. Malynas; (3 km į šiaurės rytus n. c., nuo apie 985 m. štai čia buvo kalami sidabriniai denarai)
- – kad. Neškaredicės; (į pietryčius n. c., 268 gyv. + 200 čigonų)
- – kad. Perštejnecas; (į pietryčius n. c., 159 gyv.)
- – kad. Poličanai, (3 km į pietus n. c., 190 gyv.; geležinkelis Kutna Hora – )
- – kad. Sedlecas prie Kutnos Horos ir Malynas; (2 km į šiaurės rytus n. c., 1098 gyv.; Sedleco kaulų koplyčia meniškai sudėlioti 40 000 žmonių palaikų kaulai; pagrindinė miesto geležinkelio stotis Kutná Hora hlavní nádraží (mazgas), buvusiame vienuolyne įsikūrė didžiausias Čekijoje tabako fabrikas Philip Morris ČR a. s., 1142 m. įkurta abatija su vienuolyno , jos areale esanti Visų šventų koplyčia, turbūt kitos, nebesančios bažnyčios vietoje, jos rūsyje yra minėtas osuarijus)
- – kad. Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos; (į šiaurę n. c., 5675 gyv.)
- – kad. Kutna Hora; dalis pavadinta pagal upę, intaką ( baseinas), (į pietus n. c., 367 gyv., šias vietas lankydamas, inspiruotas išskirtiniu vietovės grožiu sau pseudonimą išsirinko Profesorius Emilis Bohuslavas Frída, Dr. h.c., žinomas tik kaip , žymus Čekijos poetas, rašytojas, dramatikas, vertėjas (1853–1912))
- – kad. Kutna Hora; (į pietvakarus n. c., 3664 gyv.)
Miestai partneriai
Miestų partnerystė užmegzta su šiais miestais:
- Bamenda, Kamerūnas
- Egeris, Vengrija
- , Italija
- Podolės Kamenecas, Ukraina
- Kremnica, Slovakija
- Puškinas, Rusija
- Reimsas, Prancūzija
- Ringstedas, Danija
- Stamfordas, Jungtinė Karalystė
- Tarnovske Guros, Lenkija
Galerija
- Šv. Barboros katedra, vaizdas nuo vakarų
- Šv. Barboros katedra naktį
- Vaizdas nuo Pohled od sv. Šv. Barboros: Jezuitų kojegija, Hradekas, Šv. Jokūbo bažnyčia bei Vlašský dvůr („Itališki rūmai“)
- Hradekas (Hrádek, sidabro muziejus)
- Šv. Jokūbo bažnyčia, vaizdas nuo rytų
- Vlašský dvůr
- „Itališkų rūmų“ vidinis kiemas
- Palackio aikštė
- „Akmeninis namas“
- Sedleco Mergelės Marijos ėmimo dangun katedra
- Sedleco kaulų koplyčia
- Sedleco kaulų koplyčios vidus
Šaltiniai
- Apie „Itališkus rūmus“ angliškai
- Sedleco osuarijus – kaulų koplyčia
- Kutnos Horos miestai partneriai (angliškai)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kutna Hora, Kas yra Kutna Hora? Ką reiškia Kutna Hora?
Kutna Hora cek Kutna Hora vok Kuttenberg miestas Vidurio Cekijos kraste rajono centras zymus Cekijos urbanistikos paminklas įrasytas į UNESCO pasaulio paveldo sarasa Kutna Hora yra apie 70 km į rytus nuo Prahos centro is kur per Kutna Hora eina krasto kelias Nr 2 Praha Pardubice Pavadinimas reiskia kasamasis kalnas Cia ilga laika buvo randamas bei iskasamas sidabras XIII amziaus pabaigoje tai sudare apie trecdalį visos Europos sidabro produkcijos Kutna Hora cek Kutna Hora Sv Barboros KatedraKutna Hora49 57 00 s pl 15 16 01 r ilg 49 95000 s pl 15 26694 r ilg 49 95000 15 26694 Kutna Hora Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe CekijaKrastas Vidurio Cekijos krastasĮkurimo data pries 1291Meras RNDr CSc Gyventoju 2009 21 604Plotas 33 05 km Tankumas 2009 654 zm km Altitude 254 mPasto kodas 284 01Tinklalapis Kutna HoraVikiteka Kutna HoraUNESCO angl pranc 732IstorijaSidabras sioje vietoveje buvo randamas zemes uolienu pavirsiuje X amziuje gretimame piliakalnyje Malyne buvo kalami sidabriniai denarai Su sidabro isgavimu galimai buvo susijes pirmojo vienuolyno Cekijoje steigimas gretimame įkure 1142 m Miroslavas is vienas svarbesniu kunigaikscio rumininku Vienuolyne buvo apgyvendinti vienuoliai is Aukstutinis Pfalcas Jie priklause vienuoliu srovei kuri tradiciskai uzsiminejo kalnakasyba Tuo butu galima paaiskinti kodel priesingai to meto įprastai praktikai vienuolynas buvo įsteigtas jau seniai apgyvendintoje ir gerai tvarkomoje vietoveje Ant vienuolynui priklausancios zemes veliau isaugo miestas bei keli aplinkiniai kaimai Artimiems miestams Caslavui ir Kolynui buvo 1260 m suteiktos Jihlavos kalnakasybos teises Netrukus atsirado pavadinimas Antiqua Cuthna Senoji Kutna Kasomoji kuri tikriausiai buvo arciau Sedleco vienuolyno Sis kaimas buvo sunaikintas per karus Prsemislo Otakaro II su kuris 1278 m sudare taika su valdzios pradzioje įsismarkavo sidabro karstlige ir tukstanciai zmoniu is placiu apylinkiu patrauke cia vien del noro praturteti Tai buvo kalnakasiu gyvenvietes įsikurusios kalne virs slenio lotynisku vardu Mons Cutna labai padriko isplanavimo lig siol pastebimo pradzia Dar 1289 m miestai Caslavas ir Kolynas gincijosi del teisiu valdyti gyvenviete bet jau 1291 m miestas turejo savo teisma bei karaliskajį kalnakasybos biura Nuo 1300 m iki husitu karu Apie 1300 m karalius isleido nauja kalnakasybos įstatyma kuriame buvo nurodytos karaliaus teises sidabro kalnakasybai bei monetu kalybai įvede standartines monetas ir kalyba sutelke Kutnoje Horoje Pagal Italu zinovu nurodymus naujoje monetu kalykloje kuri pagal juos ir vadinama Italiski rumai 1300 m pradeti kaldinti Prahos grasiai 1304 ir 1307 metais Imperatoriaus Albrechto I kariuomene apsupo miesta taciau miestelenai Kutna Hora paskubomis fortifikavo ir atsilaike 1318 m Kutna Hora gavo miesto bei daugybe kitu privilegiju Turtai is miesto kasyklu ypac sachtos Osel tapo Cekijos karaliu galios pagrindu bei pagrindiniu finansiniu istekliu saltiniu grandiozines Liuksemburgieciu dinastijos galybes per visa XIV amziu Todel karaliai Karolis IV bei atidziai stebejo puoselejo bei palaike įvairiuose gincuose taip pat padejo puoselejant miesto pastatus Vlassky dvur Italiski rumai tapo karaliaus Vaclovo IV rezidencija XIV amziaus antrojoje puseje buvo įkurta Sv Jokubo baznycia bei dar sesios kitos taip pat rotuse irdaugelis kitu svarbiu pastatu Taip miestas gavo tvirta gynybine siena su sesiais vartais 1363 m pamineta ir miesto mokykla Kadangi miesto baznycios liko pavaldzios Sedleco vienuolynui 1384 m naujai susibure kalnakasiu brolija taip vadinamajai horni kuri reiskia aukstutinius kalnakasius statytai kapitulos priklausacioje teritorijoje uz miesto gynybines sienos ribu Nors pajamos is sachtu tuo momentu mazejo karalius Vaclovas IV liepe praplesti Vlassky dvur Italiskus rumus kur daznai rezidavo ir 1409 m cia pasirase Dekretas ribojo uzsienieciu įtaka 1413 m kalnakasiai įsiverze į Malyna ir iszude jo gyventojus nes jie priesinosi bei trukde kalnakasybai 1416 m nuzude karaliaus pasiuntinį ir mieste įsiplieske tautiniai bei baznytiniai gincai Architekturos paminklaiKutna Horos Sventosios Barboros katedra statyta 1388 metais architektas sunus Italiski rumai statyta 1290 metais Miesto dalysKutnos Horos kadastru konturai Kutna Hora susideda is 12 os daliu viso 7 iuose kadastruose kadastrai Kutna Hora ir prie Kutnos Horos centre ir į siaures rytus nuo centro toliau n c yra J K Tylo teatras ir autobusu stotis kad Kankas miesto dalis pavadinta pagal kalna 352 m Kanko esantį miesto dalyje pietryciuose Jame yra geologinis rezervatas apleistas karjeras kad Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos į rytus n c 535 gyv Kutna Hora Miesto centras kad Kutna Hora 2470 gyv Malynas kad Malynas 3 km į siaures rytus n c nuo apie 985 m stai cia buvo kalami sidabriniai denarai kad Neskaredices į pietrycius n c 268 gyv 200 cigonu kad Perstejnecas į pietrycius n c 159 gyv kad Policanai 3 km į pietus n c 190 gyv gelezinkelis Kutna Hora kad Sedlecas prie Kutnos Horos ir Malynas 2 km į siaures rytus n c 1098 gyv Sedleco kaulu koplycia meniskai sudelioti 40 000 zmoniu palaiku kaulai pagrindine miesto gelezinkelio stotis Kutna Hora hlavni nadrazi mazgas buvusiame vienuolyne įsikure didziausias Cekijoje tabako fabrikas Philip Morris CR a s 1142 m įkurta abatija su vienuolyno jos areale esanti Visu sventu koplycia turbut kitos nebesancios baznycios vietoje jos rusyje yra minetas osuarijus kad Kutna Hora ir Sedlecas prie Kutnos Horos į siaure n c 5675 gyv kad Kutna Hora dalis pavadinta pagal upe intaka baseinas į pietus n c 367 gyv sias vietas lankydamas inspiruotas isskirtiniu vietoves groziu sau pseudonima issirinko Profesorius Emilis Bohuslavas Frida Dr h c zinomas tik kaip zymus Cekijos poetas rasytojas dramatikas vertejas 1853 1912 kad Kutna Hora į pietvakarus n c 3664 gyv Miestai partneriaiMiestu partneryste uzmegzta su siais miestais Bamenda Kamerunas Egeris Vengrija Italija Podoles Kamenecas Ukraina Kremnica Slovakija Puskinas Rusija Reimsas Prancuzija Ringstedas Danija Stamfordas Jungtine Karalyste Tarnovske Guros LenkijaGalerijaSv Barboros katedra vaizdas nuo vakaru Sv Barboros katedra naktį Vaizdas nuo Pohled od sv Sv Barboros Jezuitu kojegija Hradekas Sv Jokubo baznycia bei Vlassky dvur Italiski rumai Hradekas Hradek sidabro muziejus Sv Jokubo baznycia vaizdas nuo rytu Vlassky dvur Italisku rumu vidinis kiemas Palackio aikste Akmeninis namas Sedleco Mergeles Marijos emimo dangun katedra Sedleco kaulu koplycia Sedleco kaulu koplycios vidusSaltiniaiApie Italiskus rumus angliskai Sedleco osuarijus kaulu koplycia Kutnos Horos miestai partneriai angliskai Sis straipsnis apie Cekija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį