Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Hunų imperija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžiosios Stepės tauta: Hunai | |
Kilmė | šiongnu |
Protėvynė | Kazachų stepė |
Laikotarpis | IV–V a. |
Hegemonija | Panonija, Ponto stepė |
Palikuonys | Čiuvašai |
Hunai (iš gr. Hunnoi, lot. Chunni, Hunni) – klajoklių , susiformavusi II–IV a. iš klajoklių genčių ugrų ir sarmatų bei tiurkų šiongnu, atvykusių ten iš Vidurinės Azijos. Iširo V a. Kad galima būtų atskirti nuo kitų hunų (žr sąrašą apačioje), dar vadinami Europiniais hunais.
Panonijos ir Dakijos istorija |
Ilyrai, Trakai |
Bojai, Dakai |
Romos imperija (Dakija, Panonija) |
Gotai |
Hunai |
, Gepidai, Herulai, Langobardai |
Avarų kaganatas (Avarai) |
Frankų karalystė, Didžioji Moravija |
Pirmoji Bulgarijos imperija |
Madjarai |
Vengrijos, Rumunijos, Voivodinos, Kroatijos istorija |
Istorija
Kilmė
Spėjama, kad hunai buvo vakarinė šiongnu genčių atšaka, kuri pradėjo migracijas iš Mongolijos plynaukštės, Han laikotarpio Kinijai vykdant agresyvius užkariavimus. Jie susiformavo Kazachų stepės teritorijoje, iš kur ir pradėjo savo migracijas į vakarus.
Migracijos
IV amžiaus 8-ame dešimtmetyje hunai ėmė keliauti į vakarus taip suteikdami impulsą Didžiajam tautų kraustymuisi. Užkariavę Šiaurės Kaukazo alanus, jie perėjo per Doną ir sumušė Šiaurės Juodosios jūros pakrantėje gyvenusius gotus. Hunams pakluso didžioji dalis ostrogotų (gyvenę Dniepro žemupyje) ir privertė visigotus pasitraukti į Trakiją (sritis rytiniuose Balkanuose, tarp Egėjo jūros, Juodosios jūros ir Marmuro jūros).
Po to perėjo Kaukazą, nusiaubė Siriją ir Kapadokiją (Mažojoje Azijoje).
Įsitvirtinimas Panonijoje ir Atila
V a. pradžioje hunai įsikūrė Panonijoje (Romos provincija dešiniajame Dunojaus krante, dabartinė Vengrija), puldinėjo Bizantiją ir iki V a. buvo romėnų sąjungininkai prieš germanų gentis. Graikų autoriai hunus vadina vienaakiais, matyt, iškreipę informaciją apie siauras azijiečių akis.
433 m. mirė hunų vadas . Valdžia atiteko jo brolio vaikams – Atilai ir . Valdant Atilai ir Bledai, hunų imperijos politika labai pasikeitė. 441 m. hunai įsiveržė į Balkanus ir nusiaubė 70 miestų. 445 m. Atila nužudė brolį Bledą ir ėmė valdyti vienas. 451 m. Atila įsiveržė į Graikiją. Jo kariuomenę sudarė ostgotai, gepidai, herulai, , alemanai, dalis frankų, burgundų ir .
Vėliau hunai sutriuškino burgundų karalystę dabartinės Prancūzijos pietuose, pasiekė Orleaną ir pasuko į šiaurės vakarus.
Prieš Atilą stojo garsus romėnų karvedys . Mūšyje Katalūno lauke prie Marnos, pasak įvairių vertinimų, dalyvavo pusė milijono žmonių, tačiau moksliniai skaičiavimai rodo kur kas nuosaikesnius dydžius. Trečdalis jų žuvo. Patyręs didelius nuostolius, Atila atsitraukė, o Aecijus nebeturėjo jėgų persekioti.
452 m. Atila patraukė į Italiją, nutaręs priešus mušti po vieną. Romėnai bijojo į pagalbą kviesti tuos, kurie jiems talkininkavo Galijoje – pastarųjų bijojo ne mažiau nei hunų. Atila paėmė pačią svarbiausią Romos tvirtovę Akvilėją, nusiaubė Po upės slėnį ir patraukė prie Romos. Romėnai pasiūlė Atilai , kasmetinę duoklę ir . Atila sutiko pasitraukti, nes dėl neįprasto klimato jo kariuomenėje plito ligos.
Žlugimas
453 m. Atila vedė burgundų princesę ir pirmąją naktį staiga mirė. Jordanas sako, kad Atila buvo išgėręs labai daug vyno. Jis paliko 70 vaikų. Ne visi galėjo pretenduoti į , tačiau valstybei sužlugdyti pretendentų pakako. Įvairios gentys ėmė palaikyti skirtingus pretendentus.
Dalis hunų buvo sutriuškinta 463 m. jiems susidūrus su gotais prie Dunojaus.
Hunai netikėtai patyrė smūgį ir iš rytų. Pamyro kalniečiai tuomet kūrė valstybę Vidurinėje Azijoje ir pastūmėjo Pauralės bulgarus į vakarus, o šie smogė hunams. Hunų valstybė nustojo egzistuoti. 471 m. dalis hunų pasiprašė prieglobsčio Bizantijoje ir buvo apgyvendinta Dobrudžoje. Kita dalis apsistojo prie Volgos ir tapo čiuvašų protėviais. Iš Atilos sūnaus save kildino Bulgarijos valstybės kūrėjas Asparuchas. Su hunų palikuonimis, remiantis vardais, bandomi tapatinti VI a. į Europą įsiveržę avarai.
Kiti hunai
Hunai buvo viena iš svarbiausių klajoklių genčių, todėl neretai kiti panašaus laikotarpio klajokliai irgi buvo vadinami hunais. Kai kurie jų buvo giminingi, o kai kurie ne.
- Rytiniai hunai (šiongnu)
- (eftalitai)
- ()
- ()
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hunų imperija, Kas yra Hunų imperija? Ką reiškia Hunų imperija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Didziosios Stepes tauta HunaiKilme siongnuProtevyne Kazachu stepeLaikotarpis IV V a Hegemonija Panonija Ponto stepePalikuonys Ciuvasai Hunai is gr Hunnoi lot Chunni Hunni klajokliu susiformavusi II IV a is klajokliu genciu ugru ir sarmatu bei tiurku siongnu atvykusiu ten is Vidurines Azijos Isiro V a Kad galima butu atskirti nuo kitu hunu zr sarasa apacioje dar vadinami Europiniais hunais Panonijos ir Dakijos istorijaIlyrai TrakaiBojai DakaiRomos imperija Dakija Panonija GotaiHunai Gepidai Herulai LangobardaiAvaru kaganatas Avarai Franku karalyste Didzioji MoravijaPirmoji Bulgarijos imperijaMadjaraiVengrijos Rumunijos Voivodinos Kroatijos istorijaIstorijaKilme Spejama kad hunai buvo vakarine siongnu genciu atsaka kuri pradejo migracijas is Mongolijos plynaukstes Han laikotarpio Kinijai vykdant agresyvius uzkariavimus Jie susiformavo Kazachu stepes teritorijoje is kur ir pradejo savo migracijas į vakarus Migracijos IV amziaus 8 ame desimtmetyje hunai eme keliauti į vakarus taip suteikdami impulsa Didziajam tautu kraustymuisi Uzkariave Siaures Kaukazo alanus jie perejo per Dona ir sumuse Siaures Juodosios juros pakranteje gyvenusius gotus Hunams pakluso didzioji dalis ostrogotu gyvene Dniepro zemupyje ir priverte visigotus pasitraukti į Trakija sritis rytiniuose Balkanuose tarp Egejo juros Juodosios juros ir Marmuro juros Po to perejo Kaukaza nusiaube Sirija ir Kapadokija Mazojoje Azijoje Įsitvirtinimas Panonijoje ir Atila Hunu kariai XIX a paveikslas V a pradzioje hunai įsikure Panonijoje Romos provincija desiniajame Dunojaus krante dabartine Vengrija puldinejo Bizantija ir iki V a buvo romenu sajungininkai pries germanu gentis Graiku autoriai hunus vadina vienaakiais matyt iskreipe informacija apie siauras azijieciu akis 433 m mire hunu vadas Valdzia atiteko jo brolio vaikams Atilai ir Valdant Atilai ir Bledai hunu imperijos politika labai pasikeite 441 m hunai įsiverze į Balkanus ir nusiaube 70 miestu 445 m Atila nuzude brolį Bleda ir eme valdyti vienas 451 m Atila įsiverze į Graikija Jo kariuomene sudare ostgotai gepidai herulai alemanai dalis franku burgundu ir Veliau hunai sutriuskino burgundu karalyste dabartines Prancuzijos pietuose pasieke Orleana ir pasuko į siaures vakarus Pries Atila stojo garsus romenu karvedys Musyje Kataluno lauke prie Marnos pasak įvairiu vertinimu dalyvavo puse milijono zmoniu taciau moksliniai skaiciavimai rodo kur kas nuosaikesnius dydzius Trecdalis ju zuvo Patyres didelius nuostolius Atila atsitrauke o Aecijus nebeturejo jegu persekioti 452 m Atila patrauke į Italija nutares priesus musti po viena Romenai bijojo į pagalba kviesti tuos kurie jiems talkininkavo Galijoje pastaruju bijojo ne maziau nei hunu Atila paeme pacia svarbiausia Romos tvirtove Akvileja nusiaube Po upes slenį ir patrauke prie Romos Romenai pasiule Atilai kasmetine duokle ir Atila sutiko pasitraukti nes del neįprasto klimato jo kariuomeneje plito ligos Zlugimas 453 m Atila vede burgundu princese ir pirmaja naktį staiga mire Jordanas sako kad Atila buvo isgeres labai daug vyno Jis paliko 70 vaiku Ne visi galejo pretenduoti į taciau valstybei suzlugdyti pretendentu pakako Įvairios gentys eme palaikyti skirtingus pretendentus Dalis hunu buvo sutriuskinta 463 m jiems susidurus su gotais prie Dunojaus Hunai netiketai patyre smugį ir is rytu Pamyro kalnieciai tuomet kure valstybe Vidurineje Azijoje ir pastumejo Paurales bulgarus į vakarus o sie smoge hunams Hunu valstybe nustojo egzistuoti 471 m dalis hunu pasiprase prieglobscio Bizantijoje ir buvo apgyvendinta Dobrudzoje Kita dalis apsistojo prie Volgos ir tapo ciuvasu proteviais Is Atilos sunaus save kildino Bulgarijos valstybes kurejas Asparuchas Su hunu palikuonimis remiantis vardais bandomi tapatinti VI a į Europa įsiverze avarai Kiti hunaiHunai buvo viena is svarbiausiu klajokliu genciu todel neretai kiti panasaus laikotarpio klajokliai irgi buvo vadinami hunais Kai kurie ju buvo giminingi o kai kurie ne Rytiniai hunai siongnu eftalitai