Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Bulgarijos imperija bulg Българско царство ankstyvųjų viduramžių valstybė Balkanuose kurioje pagrindinį politinį vaidmen
Pirmoji Bulgarijos imperija
Bulgarijos imperija (bulg. Българско царство) – ankstyvųjų viduramžių valstybė Balkanuose, kurioje pagrindinį politinį vaidmenį atliko tiurkų kilmės bolgarų gentys, egzistavusi VII–XI a. Didžiausio išsiplėtimo laiku IX a. II pusėje ir X a. pirmoje pusėje kontroliavo dabartinės Bulgarijos, Makedonijos, Serbijos, Kosovo, taip pat dalinai Rumunijos, Vengrijos, Voivodinos teritorijas.
| Първo българско царство Bulgarijos imperija | ||||
| Buvusi imperija | ||||
| ||||
| Bulgarija 893–927 m. | ||||
| Sostinė | (681–893) (893–972) Skopjė (972–992), Ohridas (992–1018) | |||
| Kalbos | Bulgarų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Bulgarų carai | ||||
| 681–700 (pirmasis) | Asparuchas | |||
| 1015–1018 (paskutinis) | Ivanas Vladislavas | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Įkurta | 681 m., 681 | |||
| - Nukariavo Bizantija | 1018 m. | |||
Tuo metu buvo vadinama tiesiog Bulgarija. Ankstyvuoju etapu (iki 864 m.) dar buvo vadinama Bulgarų chanatu (kaganatu), 864–917/927 m. buvo Bulgarijos kunigaikštyste. Tačiau, kad būtų atskirta nuo kitų bolgarų sukurtų valstybių, šiuolaikiniai istorikai dažniausiai prideda papildomą žodį. Kad būtų atskirta nuo Didžiosios Bulgarijos, ji dar vadinama Dunojaus Bulgarija. Kad būtų atskirta nuo bulgarų imperijos, egzistavusios XII–XIV a. (Antrosios Bulgarijos imperijos), dar vadinama Pirmąja Bulgarijos imperija.
Istorija
Įsikūrimas
Imperijos įkūrėjai bolgarai buvo tiurkų kilmės tauta, savo gentinę konfederaciją sukūrusi 630–668 m. Ponto stepėje. Imperijai suirus, bulgarų chanas Asparuchas su 30–50 tūkst. karių migravo į vakarus, kirto Dunojaus upę ir įsiveržė į Bizantijos silpnai kontroliuojamą Mažosios Skitijos provinciją. 680 m. Bizantijos ir bulgarų armijos susidūrė Ongalio mūšyje, kuris baigėsi bulgarų pergale, ir Bizantija buvo priversta atiduoti dalį savo teritorijų, o 681 m. pripažinti Bulgariją kaip nepriklausomą valstybę. Ankstyvuoju laikotarpiu Bulgarija apėmė Mažosios Skitijos, Antrosios Mezijos ir Paupio Dakijos provincijas, o jos sostine tapo naujai pastatyta gyvenvietė . Taip pat bolgarai kontroliavo nemažas teritorijas į šiaurę nuo Dunojaus iki pat Karpatų kalnų (pietinę Dakiją).
Bulgarijos užvaldytos teritorijos jau buvo stipriai slavizuotos, ir čia buvo įsigalėję . Bizantija jas laikė savo teritorija tik de jure, kadangi jokia kita valstybė čia nesusiformavo ir nepareiškė savo teisių į šias teritorijas. Bolgarai buvo pirmieji. Tokiu būdu bolgarai įsitvirtino susidariusiame vakuume tarp Bizantijos pietuose, Chazarų kaganato rytuose ir Avarų kaganato šiaurėje.
Nors atsinešę su savimi tiurkų kalbos variantą ir tiurkų religiją tengrizmą, bolgarai gana sparčiai maišėsi su vietos slavais, perimdami jų kalbą, papročius, tačiau išsaugo savo pavadinimą. Į šią slavų bulgarų tautą buvo absorbuotos ir kitos regione gyvenę tautos – dakai ir trakai.
Mūšyje su chazarais žuvus chanui Asparuchui, jo sūnus Tervelis įsitraukė į intrigas dėl Bizantijos sosto. Sėkmingai parėmęs Justinianą II, jis gavo naujų teritorijų, o 717–718 m. padėjo apginti Konstantinopolį nuo arabų, išžudydamas jų apie 30 tūkst.
753 m. mirus chanui Sevarui, Bulgarija nugrimzdo į vidinę krizę, kurios metu dėl sosto plėšėsi keli įtakingi klanai, visi chanai buvo nužudomi ir valdė labai trumpai. Tuo pasinaudojo Bizantijos imperatorius Konstantinas V Kopronimas, siekdamas sunaikinti savo priešę, tačiau jam tai nepavyko.
Ekspansija
IX a. į valdžią atėjęs chanas (803–814 m.) atkūrė vidinę ramybę ir centralizuotą valdžią. Be to, jis pradėjo savo valstybės plėtrą. 804–806 m. jis sunaikino Avarų kaganato likučius šiaurėje ir nustatė savo vakarinę sieną su Frankų imperija. 811–813 m. vykdydamas užkariavimus į pietus, jis nusiaubė visą Trakiją ir net grasino Konstantinopoliui. Prisijungti pavyko Serdiką ir kitas teritorijas į pietus nuo Dunojaus.
Chano Omurtago laikais Bulgarija išlaikė ilgametę taikos sutartį su Bizantija, vietoj karų atstatinėdama šalies ekonomiką ir išpuošdama sostinę Pliską. Vėlesni chanai, ir , jau gana taikiais būdais plėtė Bulgarijos teritoriją į pietus, inkorporuodami beveik visą Makedoniją (dab. Makedoniją, Kosovą ir dalį Graikijos). 839 m. bulgarų interesai susidūrė su slavų serbų pasipriešinimu, kas sustabdė jų ekspansiją į vakarus.
(852–889) žinomas kaip vienas didžiausių Bulgarijos chanų. Savo valdymo laikais jis jau susidūrė su atsigaunančia Bizantijos galia, todėl reikėjo priimti svarbius šalies ateičiai sprendimus. Vienas jų buvo krikšto priėmimas iš Bizantijos 864 m., kuris leido Borisui konsoliduoti centrinę valdžią, o sykiu pagerino santykius su pietine kaimyne. Didelis pasiekimas buvo Bulgarijos bažnyčios autonomija, kuri padarė bulgarų kalbą trečiąja oficialia bažnytine kalba po lotynų ir graikų. Šis faktas labai paskatino bulgarų kalbos vystymąsi ir sykiu jos rašybos sistemų – kirilicos ir glagolicos sukūrimą. Borisas taip pat perkėlė valstybės sostinę į , statydino daug krikščioniškųjų bažnyčių ir atsisakė „pagoniško“ chano titulo, pakeisdamas jį slavišku „kunigaikščio“ (knyaz) arba caro.
Boriso įpėdinis (893–927) pasiekė didžiausio teritorijos išsiplėtimo, kadangi galutinai nukariavo serbų valstybę Rašką ir pasiekė Adrijos jūrą. Tiesa, ekspansiją į vakarus 926 m. sustabdė kroatai. 917 m. bulgarų armija susidūrė su Bizantija viename didžiausių viduramžių mūšių prie Anchialo, kuriame pasiekė didelę pergalę. Konstantinopolį išgelbėti vos pavyko.
Silpimas
Po Simeono mirties imperija pradėjo silpti. Serbų Raška iškovojo nepriklausomybę, o iš šiaurės valstybę siaubė madjarų ordos. 944 m. šiaurės rytuose puolė pečenegai. 968 m. į Bulgariją įsiveržė Kijevo Rusia. Valstybė nebuvo tvirta ir viduje. Be įpėdinystės nesutarimų, čia vyko ir religiniai konfliktai, kuriuos inspiravo bogomilų judėjimas.
Pasinaudodama Bulgarijos krize, Bizantija paėmė į nelaisvę carą Borisą II ir atėmė iš jo valdovo titulą. Visa Bulgarija į rytus nuo Iskero paskelbta Bizantijos protektoratu. Vakarinėje Bulgarijoje (sostinė perkelta į Skopję) vyko pasipriešinimo kova, kuriai vadovavo . Vienas jų, , gerai vadovavo pasipriešinimui prieš Bizantiją ir net sugebėjo atkariauti daugumą prarastų žemių. 997 m. mirus paskutiniajam Krumo dinastijos carui Romanui, Samuilas tapo naujuoju caru. Tačiau jam teko kovoti dviem frontais – prieš sustiprėjusią Vengriją šiaurėje ir stiprėjančią Bizantiją pietuose. Pastaroji sugebėjo užimti senąsias sostines Pliską ir Preslavą, o vėliau sumušė bulgarus prie Skopjės. 1014 m. pralaimėtas Kleidiono mūšis nulėmė, kad 1018 m. Bulgarijos armijos likučiai pasidavė ir valstybė panaikinta. Jos likučiai inkorporuoti į Bizantijos imperiją.
Kultūra
Bulgarijos imperijos kultūra yra tapatinama su archeologine Pliskos-Preslavo kultūra, kuri Rumunijos archeologų įvardinama kaip Dridu kultūra. Joje maišosi tiurkiškas, slaviškas ir bizantiškas krikščioniškasis paveldas.
Bulgarai išvystė savitą architektūrą, kurioje naudojama mediena ir plytos. Tuo principu statytos tvirtovės ir gynybinės sienos. Įvedus krikščionybę, pradėtos statyti cerkvės. Svarbiausios jų buvo Pliskos didžioji bazilika, vienas didžiausių to meto statinių, ir Auksinė Preslavo cerkvė. Iš šio laikotarpio išlikę ir rūmų griuvėsių, pvz., Omurtago rūmai. Bulgarijoje buvo išvystyta puošyba keraminėmis glazūruotomis plytelėmis, kuriose vaizduojami augalų ir geometriniai elementai, šventųjų atvaizdai.
Bulgarai atsinešė su savimi senąją tiurkų religiją tengrizmą, kuri rėmėsi tikėjimu į vienatinį dievą Tengri. Visi pirmieji chanai išlaikė šią religiją ir atlikdavo ritualus. Didžioji dalis liaudies išpažino daugybę slavų dievų, bet nemažai buvo ir krikščionių, gyvenusių čia dar nuo Romos imperijos laikų. IX a. viduryje krikščionybė galutinai įsitvirtino kaip pagrindinė šalies religija.
Bulgarijos krikštas labai paskatino kultūros vystymąsi. Ypač didelė įtaka buvo bulgarų kalbos, raštijos, literatūros raidai. 886 m. Bizantijos misionieriai ir sukūrė specialų raštą glagolicą, adaptuotą slavų kalboms rašyti. Iš jo X a. išsivystė kirilica, kuri vėliau tapo daugelio slavų kalbų rašto sistema. Bulgarijoje buvo du svarbiausi kultūros židiniai, kur veikė vienuoliai, mokslininkai, vertėjai, kur buvo perrašinėjamos ir verčiamos knygos iš graikų kalbos. Vienas jų buvo sostinėje Preslave, o kitas – Ochride.
Valdovai
| Bulgarijos istorija |
| Trakija (Trakai, Odrisidai) |
| Romos imperija (Trakija) |
| Bizantijos imperija |
| Pirmoji Bulgarijos imperija |
| > |
| Bizantijos imperija |
| Antroji Bulgarijos imperija |
| Asenai > > |
| Osmanų imperija |
| Rumelijos, , ejaletai |
| Balkanų karai |
| Bulgarija |
- Dulo dinastija:
- Asparuchas (681–700);
- (700–721);
- (721–738);
- (738–753);
- Nedinastiniai valdovai:
- (753–756), Uokilių klanas;
- (756–762), Uokilių klanas;
- (762–765), Ugainų klanas;
- (765–766);
- (766), Uokilių klanas;
- (766–767);
- (767–768);
- Krumo dinastija:
- (768–777);
- (777–803);
- (803–814);
- (814–831);
- (831–836);
- (836–852);
- (852–889);
- (889–893);
- (893–927);
- (927–969);
- (970–971);
- (977–991);
- Kometopuli dinastija:
- (997–1014);
- (1014–1015);
- (1015–1018);
Išnašos
- McKitterick 1995, p. 235
- Bozhilov & Gyuzelev 1999, pp. 127–128
Šaltiniai
- Божилов (Bozhilov), Иван (Ivan); Гюзелев (Gyuzelev), Васил (Vasil) (1999). История на средновековна България VII–XIV век (History of Medieval Bulgaria VII–XIV centuries) (bulgarų). София (Sofia): Анубис (Anubis). ISBN 954-426-204-0.
- McKitterick, Rosamond, red. (1995). New Cambridge Medieval History, Volume 2: c. 700–c. 900. Cambridge University Press. ISBN 978-0-521-36292-4.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Pirmoji Bulgarijos imperija, Kas yra Pirmoji Bulgarijos imperija? Ką reiškia Pirmoji Bulgarijos imperija?
Bulgarijos imperija bulg Blgarsko carstvo ankstyvuju viduramziu valstybe Balkanuose kurioje pagrindinį politinį vaidmenį atliko tiurku kilmes bolgaru gentys egzistavusi VII XI a Didziausio issipletimo laiku IX a II puseje ir X a pirmoje puseje kontroliavo dabartines Bulgarijos Makedonijos Serbijos Kosovo taip pat dalinai Rumunijos Vengrijos Voivodinos teritorijas Prvo blgarsko carstvo Bulgarijos imperijaBuvusi imperija 681 1018 Location ofBulgarija 893 927 m Sostine 681 893 893 972 Skopje 972 992 Ohridas 992 1018 Kalbos Bulgaru kalbaValdymo forma monarchijaBulgaru carai 681 700 pirmasis Asparuchas 1015 1018 paskutinis Ivanas VladislavasEra Viduramziai Įkurta 681 m 681 Nukariavo Bizantija 1018 m Tuo metu buvo vadinama tiesiog Bulgarija Ankstyvuoju etapu iki 864 m dar buvo vadinama Bulgaru chanatu kaganatu 864 917 927 m buvo Bulgarijos kunigaikstyste Taciau kad butu atskirta nuo kitu bolgaru sukurtu valstybiu siuolaikiniai istorikai dazniausiai prideda papildoma zodį Kad butu atskirta nuo Didziosios Bulgarijos ji dar vadinama Dunojaus Bulgarija Kad butu atskirta nuo bulgaru imperijos egzistavusios XII XIV a Antrosios Bulgarijos imperijos dar vadinama Pirmaja Bulgarijos imperija IstorijaĮsikurimas Bulgaru imperijos pirmine teritorija VIII a Imperijos įkurejai bolgarai buvo tiurku kilmes tauta savo gentine konfederacija sukurusi 630 668 m Ponto stepeje Imperijai suirus bulgaru chanas Asparuchas su 30 50 tukst kariu migravo į vakarus kirto Dunojaus upe ir įsiverze į Bizantijos silpnai kontroliuojama Mazosios Skitijos provincija 680 m Bizantijos ir bulgaru armijos susidure Ongalio musyje kuris baigesi bulgaru pergale ir Bizantija buvo priversta atiduoti dalį savo teritoriju o 681 m pripazinti Bulgarija kaip nepriklausoma valstybe Ankstyvuoju laikotarpiu Bulgarija apeme Mazosios Skitijos Antrosios Mezijos ir Paupio Dakijos provincijas o jos sostine tapo naujai pastatyta gyvenviete Taip pat bolgarai kontroliavo nemazas teritorijas į siaure nuo Dunojaus iki pat Karpatu kalnu pietine Dakija Bulgarijos uzvaldytos teritorijos jau buvo stipriai slavizuotos ir cia buvo įsigaleje Bizantija jas laike savo teritorija tik de jure kadangi jokia kita valstybe cia nesusiformavo ir nepareiske savo teisiu į sias teritorijas Bolgarai buvo pirmieji Tokiu budu bolgarai įsitvirtino susidariusiame vakuume tarp Bizantijos pietuose Chazaru kaganato rytuose ir Avaru kaganato siaureje Nors atsinese su savimi tiurku kalbos varianta ir tiurku religija tengrizma bolgarai gana sparciai maisesi su vietos slavais perimdami ju kalba paprocius taciau issaugo savo pavadinima Į sia slavu bulgaru tauta buvo absorbuotos ir kitos regione gyvene tautos dakai ir trakai Musyje su chazarais zuvus chanui Asparuchui jo sunus Tervelis įsitrauke į intrigas del Bizantijos sosto Sekmingai paremes Justiniana II jis gavo nauju teritoriju o 717 718 m padejo apginti Konstantinopolį nuo arabu iszudydamas ju apie 30 tukst 753 m mirus chanui Sevarui Bulgarija nugrimzdo į vidine krize kurios metu del sosto plesesi keli įtakingi klanai visi chanai buvo nuzudomi ir valde labai trumpai Tuo pasinaudojo Bizantijos imperatorius Konstantinas V Kopronimas siekdamas sunaikinti savo priese taciau jam tai nepavyko Ekspansija Bulgarijos teritorine ekspansija IX a IX a į valdzia atejes chanas 803 814 m atkure vidine ramybe ir centralizuota valdzia Be to jis pradejo savo valstybes pletra 804 806 m jis sunaikino Avaru kaganato likucius siaureje ir nustate savo vakarine siena su Franku imperija 811 813 m vykdydamas uzkariavimus į pietus jis nusiaube visa Trakija ir net grasino Konstantinopoliui Prisijungti pavyko Serdika ir kitas teritorijas į pietus nuo Dunojaus Chano Omurtago laikais Bulgarija islaike ilgamete taikos sutartį su Bizantija vietoj karu atstatinedama salies ekonomika ir ispuosdama sostine Pliska Velesni chanai ir jau gana taikiais budais plete Bulgarijos teritorija į pietus inkorporuodami beveik visa Makedonija dab Makedonija Kosova ir dalį Graikijos 839 m bulgaru interesai susidure su slavu serbu pasipriesinimu kas sustabde ju ekspansija į vakarus 852 889 zinomas kaip vienas didziausiu Bulgarijos chanu Savo valdymo laikais jis jau susidure su atsigaunancia Bizantijos galia todel reikejo priimti svarbius salies ateiciai sprendimus Vienas ju buvo kriksto priemimas is Bizantijos 864 m kuris leido Borisui konsoliduoti centrine valdzia o sykiu pagerino santykius su pietine kaimyne Didelis pasiekimas buvo Bulgarijos baznycios autonomija kuri padare bulgaru kalba treciaja oficialia baznytine kalba po lotynu ir graiku Sis faktas labai paskatino bulgaru kalbos vystymasi ir sykiu jos rasybos sistemu kirilicos ir glagolicos sukurima Borisas taip pat perkele valstybes sostine į statydino daug krikscioniskuju baznyciu ir atsisake pagonisko chano titulo pakeisdamas jį slavisku kunigaikscio knyaz arba caro Boriso įpedinis 893 927 pasieke didziausio teritorijos issipletimo kadangi galutinai nukariavo serbu valstybe Raska ir pasieke Adrijos jura Tiesa ekspansija į vakarus 926 m sustabde kroatai 917 m bulgaru armija susidure su Bizantija viename didziausiu viduramziu musiu prie Anchialo kuriame pasieke didele pergale Konstantinopolį isgelbeti vos pavyko Silpimas Po Simeono mirties imperija pradejo silpti Serbu Raska iskovojo nepriklausomybe o is siaures valstybe siaube madjaru ordos 944 m siaures rytuose puole pecenegai 968 m į Bulgarija įsiverze Kijevo Rusia Valstybe nebuvo tvirta ir viduje Be įpedinystes nesutarimu cia vyko ir religiniai konfliktai kuriuos inspiravo bogomilu judejimas Pasinaudodama Bulgarijos krize Bizantija paeme į nelaisve cara Borisa II ir ateme is jo valdovo titula Visa Bulgarija į rytus nuo Iskero paskelbta Bizantijos protektoratu Vakarineje Bulgarijoje sostine perkelta į Skopje vyko pasipriesinimo kova kuriai vadovavo Vienas ju gerai vadovavo pasipriesinimui pries Bizantija ir net sugebejo atkariauti dauguma prarastu zemiu 997 m mirus paskutiniajam Krumo dinastijos carui Romanui Samuilas tapo naujuoju caru Taciau jam teko kovoti dviem frontais pries sustiprejusia Vengrija siaureje ir stiprejancia Bizantija pietuose Pastaroji sugebejo uzimti senasias sostines Pliska ir Preslava o veliau sumuse bulgarus prie Skopjes 1014 m pralaimetas Kleidiono musis nuleme kad 1018 m Bulgarijos armijos likuciai pasidave ir valstybe panaikinta Jos likuciai inkorporuoti į Bizantijos imperija KulturaPreslavo auksines cerkves griuvesiaiSv Teodoro atvaizdas keramikinese plytelese Bulgarijos imperijos kultura yra tapatinama su archeologine Pliskos Preslavo kultura kuri Rumunijos archeologu įvardinama kaip Dridu kultura Joje maisosi tiurkiskas slaviskas ir bizantiskas krikscioniskasis paveldas Bulgarai isvyste savita architektura kurioje naudojama mediena ir plytos Tuo principu statytos tvirtoves ir gynybines sienos Įvedus krikscionybe pradetos statyti cerkves Svarbiausios ju buvo Pliskos didzioji bazilika vienas didziausiu to meto statiniu ir Auksine Preslavo cerkve Is sio laikotarpio islike ir rumu griuvesiu pvz Omurtago rumai Bulgarijoje buvo isvystyta puosyba keraminemis glazuruotomis plytelemis kuriose vaizduojami augalu ir geometriniai elementai sventuju atvaizdai Bulgarai atsinese su savimi senaja tiurku religija tengrizma kuri remesi tikejimu į vienatinį dieva Tengri Visi pirmieji chanai islaike sia religija ir atlikdavo ritualus Didzioji dalis liaudies ispazino daugybe slavu dievu bet nemazai buvo ir krikscioniu gyvenusiu cia dar nuo Romos imperijos laiku IX a viduryje krikscionybe galutinai įsitvirtino kaip pagrindine salies religija Bulgarijos krikstas labai paskatino kulturos vystymasi Ypac didele įtaka buvo bulgaru kalbos rastijos literaturos raidai 886 m Bizantijos misionieriai ir sukure specialu rasta glagolica adaptuota slavu kalboms rasyti Is jo X a issivyste kirilica kuri veliau tapo daugelio slavu kalbu rasto sistema Bulgarijoje buvo du svarbiausi kulturos zidiniai kur veike vienuoliai mokslininkai vertejai kur buvo perrasinejamos ir verciamos knygos is graiku kalbos Vienas ju buvo sostineje Preslave o kitas Ochride ValdovaiBulgarijos istorijaTrakija Trakai Odrisidai Romos imperija Trakija Bizantijos imperijaPirmoji Bulgarijos imperija gt Bizantijos imperijaAntroji Bulgarijos imperijaAsenai gt gt Osmanu imperijaRumelijos ejaletaiBalkanu karaiBulgarijaDulo dinastija Asparuchas 681 700 700 721 721 738 738 753 Nedinastiniai valdovai 753 756 Uokiliu klanas 756 762 Uokiliu klanas 762 765 Ugainu klanas 765 766 766 Uokiliu klanas 766 767 767 768 Krumo dinastija 768 777 777 803 803 814 814 831 831 836 836 852 852 889 889 893 893 927 927 969 970 971 977 991 Kometopuli dinastija 997 1014 1014 1015 1015 1018 IsnasosMcKitterick 1995 p 235 Bozhilov amp Gyuzelev 1999 pp 127 128 Saltiniai Bozhilov Bozhilov Ivan Ivan Gyuzelev Gyuzelev Vasil Vasil 1999 Istoriya na srednovekovna Blgariya VII XIV vek History of Medieval Bulgaria VII XIV centuries bulgaru Sofiya Sofia Anubis Anubis ISBN 954 426 204 0 McKitterick Rosamond red 1995 New Cambridge Medieval History Volume 2 c 700 c 900 Cambridge University Press ISBN 978 0 521 36292 4 Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu