Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Rytiniai hunai
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Didžiosios Stepės tauta: Šiongnu (匈奴) | |
| Kilmė | prototiurkai?, Jenisėjaus tauta? |
| Protėvynė | Vidinė Mongolija |
| Laikotarpis | VI a. pr. m. e. – I a. |
| Hegemonija | , Kazachų stepės |
| Palikuonys | Hunai?, , |
Šiongnu (kinų kalba: 匈奴 Xiōngnú, tuometinis kiniškas tarimas – hon-nu) – nežinomos kilmės klajoklių , susiformavusi III a. pr. m. e. Iki I a. jų gentinė konfederacija Šiongnu imperija kontroliavo Mongolijos plynaukštę, Džungariją ir dalį Žetisu. Nuo III a. sukūrė keletą valstybių dabartinės Šiaurės Kinijos teritorijoje.
| Mongolijos istorija |
| Šiongnu (imperija), Dinglingai |
| Šianbai (konfederacija) |
| Tabgačai, Tiele |
| Žoužanų kaganatas |
| Tiurkų kaganatas |
| Uigūrų kaganatas |
| Kirgizai (Kaganatas) |
| Kidaniai () |
| Mongolų imperija |
| Juan dinastija |
| Čing dinastija |
| Mongolijos Liaudies Respublika |
| Mongolija |
Manoma, kad jie buvo hunų protėviai, todėl kai kur vadinami rytiniais hunais.
Istorija
Kilmė
Spėjama, kad šiongnu kilo iš Ordos regiono (dab. Vidinė Mongolija), iš kur plito po visą didžiulį regioną, kuris greičiausiai iki tol buvo apgyvendintas indoeuropiečių (giminingų skitams).
Nėra vieningos nuomonės, kokiai kalbinei grupei galėjo priklausyti šiongnu. Dažniausiai jie yra priskiriami prototiurkams, bet yra teorijų, kad jie galėjo kalbėti ir Jenisėjaus kalba, t. y. buvo giminingi ketams.
Tradicinėje kinų istoriografijoje () šiongnu buvo laikomi palikuonimis paskutiniojo Šia dinastijos valdovo Džie (桀), kurio sūnus Čunvei (淳維) pradėjo šią tautą.
Šiongnu kinams buvo žinomi nuo pat Džou dinastijos laikų, o Kovojančių karalysčių laikotarpiu jų antpuoliai kėlė daug problemų daugeliui Kinijos valstybių. Tai skatino vietos valdovus statytis įtvirtinimus, kurie III a. pr. m. e. buvo sujungti į Didžiąją kinų sieną. Tuo metu Kiniją suvienijus į vientisą imperiją, taip pat spaudžiant donghu gentims rytuose ir juedži gentims vakaruose, šiongnu buvo priversti keltis į šiaurę ir apgyvendino visą Mongolijos plynaukštę.
Hegemonija ir karai su Kinija
Pačioje III a. pr. m. e. pabaigoje, nusilpus kaimynams, šiongnu, vadovaujami pirmojo istorinio valdovo Toumen (arba Teomen), buvo suvienyti į bendrą genčių sąjungą (žinomą kaip Šiongnu chanatas) ir vėl migravo į pietus. Buvo įtvirtinta valdovų, tituluojamų šanju, dinastija, reformuota armija. Jis reziduodavo Orchono aukštupyje. Visi vadai rinkdavosi metinio susitikimo vietoje, kuri buvo (蘢城). Valdymo hierarchijoje žemiau valdovo buvo du karaliai, tituluojami tuči, atstovaujantys kairę ir dešinę pusę. Dešinysis karalius rezidavo Cherleno upės aukštupyje, o kairysis – greičiausiai Changajaus kalnuose.
Labiausiai imperija išsiplėtė valdant Toumeno sūnui Modu (Mete) (209–174 m. pr. m. e.). Jis sukūrė tikrą stepių imperiją, kuri ėmė kontroliuoti didžiules teritorijas ir daugybę genčių. Jie užkariavo dinglingus šiaurėje, sutriuškino donghu rytuose, juedži vakaruose ir užvaldė Rytų Turkestaną.
Kinijoje įsitvirtinus Han dinastijai, pradėta ruoštis karui su šiongnu. 133 m. pr. m. e. prasidėjo ilgai trunkantys šiongnu ir Kinijos karai, kurių metu Kinijai pavyko nustumti šiongnu į šiaurę, užvaldyti strategiškai svarbų Gansu koridorių. Tačiau šie karai išsekino ir Kiniją, kurios kariams buvo labai sunku kovoti neįprastomis klimato sąlygomis toli nuo maisto bei vandens tiekimo.
Tuo metu Šiongnu imperija turėjo problemų ir viduje. Žlugo vienybė, atskiri vadai nebepakluso šanju valdžiai, prasidėjo nesutarimai dėl įpėdinystės, kas silpnino šiongnu. 53 m. pr. m. e. šanju Huhanye pasirašė su Kinija sutartį, kuria Šiongnu imperija tapo Kinijos vasale. Ji įsipareigojo mokėti metinę duoklę ir laikyti valdovo įkaitus Kinijos sostinėje.
Kinijos valdžioje
Šanju Huduershi (18-48) laikais Kinijoje kilus neramumams, šiongnu vėl iškovojo nepriklausomybę, tačiau netrukus jų valstybė suiro. Šiauriniai šiongnu, gyvenę vakaruose, kuriam laikui išlaikė nepriklausomybę, bet I a. pabaigoje pralaimėję šianbams ir Kinijai, pradėjo migruoti į vakarus. Spėjama, kad jie pradėjo Didįjį tautų kraustymąsį ir vakaruose tapo žinomi kaip hunai.
Pietiniai šiongnu (dabartinės Vidinės Mongolijos teritorijoje) nuo 50 m. sudarė vasalinę Kinijos imperijos valstybę, kuri turėjo savo vietinę valdovų dinastiją, tačiau ekonomiškai ir politiškai priklausė nuo Kinijos. Čia buvo vykdomos administracinės reformos, etninių kinų migracija į kraštą, sparti sinizacija, palietusi visas gyvenimo sritis.
Kraustymasis IV-V a.
Nuo III a. pietiniai šiongnu vėl sustiprėjo. Po jų šanju mirties įpėdinis perėmė kinišką pavardę Liu ir titulavosi "didžiuoju šanju" Liu Bao. Jo sūnus Liu Yuan (劉淵) vedė šiongnu į pietus penkių tautų migracijose į Kinijos imperiją. Atskirų šiongnu klanų sukurtos valstybės buvo šios:
- Kinijos teritorijoje Liu Yuan 304 m. įkūrė Handžao (dar vadinama Šiaurės Han arba Ankstyvoji Džao) valstybę (egzistavo iki 329 m.).
- Jo giminės atšaka , vadovaujama , 407 m. įkūrė valstybę (valdė iki 431 m.).
- 397–460 kitas šiongnu klanas, (juqu), dab. Gansu sukūrė valstybę.
Apie V a., žlugus visoms šiongnu valstybėms, ši etninė grupė nunyko ir įsiliejo į vėlesnių tautų sudėtį.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Rytiniai hunai, Kas yra Rytiniai hunai? Ką reiškia Rytiniai hunai?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Didziosios Stepes tauta Siongnu 匈奴 Kilme prototiurkai Jenisejaus tauta Protevyne Vidine MongolijaLaikotarpis VI a pr m e I a Hegemonija Kazachu stepesPalikuonys Hunai Siongnu kinu kalba 匈奴 Xiōngnu tuometinis kiniskas tarimas hon nu nezinomos kilmes klajokliu susiformavusi III a pr m e Iki I a ju gentine konfederacija Siongnu imperija kontroliavo Mongolijos plynaukste Dzungarija ir dalį Zetisu Nuo III a sukure keleta valstybiu dabartines Siaures Kinijos teritorijoje Mongolijos istorijaSiongnu imperija DinglingaiSianbai konfederacija Tabgacai TieleZouzanu kaganatasTiurku kaganatasUiguru kaganatasKirgizai Kaganatas Kidaniai Mongolu imperijaJuan dinastijaCing dinastijaMongolijos Liaudies RespublikaMongolija Manoma kad jie buvo hunu proteviai todel kai kur vadinami rytiniais hunais IstorijaKilme Spejama kad siongnu kilo is Ordos regiono dab Vidine Mongolija is kur plito po visa didziulį regiona kuris greiciausiai iki tol buvo apgyvendintas indoeuropieciu giminingu skitams Nera vieningos nuomones kokiai kalbinei grupei galejo priklausyti siongnu Dazniausiai jie yra priskiriami prototiurkams bet yra teoriju kad jie galejo kalbeti ir Jenisejaus kalba t y buvo giminingi ketams Tradicineje kinu istoriografijoje siongnu buvo laikomi palikuonimis paskutiniojo Sia dinastijos valdovo Dzie 桀 kurio sunus Cunvei 淳維 pradejo sia tauta Siongnu kinams buvo zinomi nuo pat Dzou dinastijos laiku o Kovojanciu karalysciu laikotarpiu ju antpuoliai kele daug problemu daugeliui Kinijos valstybiu Tai skatino vietos valdovus statytis įtvirtinimus kurie III a pr m e buvo sujungti į Didziaja kinu siena Tuo metu Kinija suvienijus į vientisa imperija taip pat spaudziant donghu gentims rytuose ir juedzi gentims vakaruose siongnu buvo priversti keltis į siaure ir apgyvendino visa Mongolijos plynaukste Hegemonija ir karai su Kinija Pagrindinis straipsnis Siongnu imperija Pacioje III a pr m e pabaigoje nusilpus kaimynams siongnu vadovaujami pirmojo istorinio valdovo Toumen arba Teomen buvo suvienyti į bendra genciu sajunga zinoma kaip Siongnu chanatas ir vel migravo į pietus Buvo įtvirtinta valdovu tituluojamu sanju dinastija reformuota armija Jis reziduodavo Orchono aukstupyje Visi vadai rinkdavosi metinio susitikimo vietoje kuri buvo 蘢城 Valdymo hierarchijoje zemiau valdovo buvo du karaliai tituluojami tuci atstovaujantys kaire ir desine puse Desinysis karalius rezidavo Cherleno upes aukstupyje o kairysis greiciausiai Changajaus kalnuose Labiausiai imperija issiplete valdant Toumeno sunui Modu Mete 209 174 m pr m e Jis sukure tikra stepiu imperija kuri eme kontroliuoti didziules teritorijas ir daugybe genciu Jie uzkariavo dinglingus siaureje sutriuskino donghu rytuose juedzi vakaruose ir uzvalde Rytu Turkestana Kinijoje įsitvirtinus Han dinastijai pradeta ruostis karui su siongnu 133 m pr m e prasidejo ilgai trunkantys siongnu ir Kinijos karai kuriu metu Kinijai pavyko nustumti siongnu į siaure uzvaldyti strategiskai svarbu Gansu koridoriu Taciau sie karai issekino ir Kinija kurios kariams buvo labai sunku kovoti neįprastomis klimato salygomis toli nuo maisto bei vandens tiekimo Tuo metu Siongnu imperija turejo problemu ir viduje Zlugo vienybe atskiri vadai nebepakluso sanju valdziai prasidejo nesutarimai del įpedinystes kas silpnino siongnu 53 m pr m e sanju Huhanye pasirase su Kinija sutartį kuria Siongnu imperija tapo Kinijos vasale Ji įsipareigojo moketi metine duokle ir laikyti valdovo įkaitus Kinijos sostineje Kinijos valdzioje Pietiniai ir siauriniai siongnu 200 m Sanju Huduershi 18 48 laikais Kinijoje kilus neramumams siongnu vel iskovojo nepriklausomybe taciau netrukus ju valstybe suiro Siauriniai siongnu gyvene vakaruose kuriam laikui islaike nepriklausomybe bet I a pabaigoje pralaimeje sianbams ir Kinijai pradejo migruoti į vakarus Spejama kad jie pradejo Didįjį tautu kraustymasį ir vakaruose tapo zinomi kaip hunai Pietiniai siongnu dabartines Vidines Mongolijos teritorijoje nuo 50 m sudare vasaline Kinijos imperijos valstybe kuri turejo savo vietine valdovu dinastija taciau ekonomiskai ir politiskai priklause nuo Kinijos Cia buvo vykdomos administracines reformos etniniu kinu migracija į krasta sparti sinizacija palietusi visas gyvenimo sritis Kraustymasis IV V a Nuo III a pietiniai siongnu vel sustiprejo Po ju sanju mirties įpedinis pereme kiniska pavarde Liu ir titulavosi didziuoju sanju Liu Bao Jo sunus Liu Yuan 劉淵 vede siongnu į pietus penkiu tautu migracijose į Kinijos imperija Atskiru siongnu klanu sukurtos valstybes buvo sios Kinijos teritorijoje Liu Yuan 304 m įkure Handzao dar vadinama Siaures Han arba Ankstyvoji Dzao valstybe egzistavo iki 329 m Jo gimines atsaka vadovaujama 407 m įkure valstybe valde iki 431 m 397 460 kitas siongnu klanas juqu dab Gansu sukure valstybe Apie V a zlugus visoms siongnu valstybems si etnine grupe nunyko ir įsiliejo į velesniu tautu sudetį