Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Voivodinos istorija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Voivodinos istorija – Voivodinos, istorinio Europos regiono, istorija.
| Europos regionai Vojvodina / Војводина | |
|---|---|
| Šalis | Serbija (Voivodina), Rumunija, Vengrija, Kroatija |
| Tautos | mišrus |
| Valstybės | IX, XI, XVI a. |
| Miestai | Novi Sad |
| Voivodinos istoriniai regionai: , Bačka, Banatas, Sremas | |
Seniausiais laikais regiono istorija buvo susijusi su Panonijos istorija. Viduramžiais iki X a. regionui didžiausios įtakos turėjo Bulgarija, o X–XIX a. – Vengrijos karalystė. Tačiau per šį ilgą laiką buvo keletas sporadiško valstybingumo laikotarpių, kuomet čia egzistavo savarankiškos kunigaikštystės: tai įvyko IX, XI, XV ir XVI a. Nuo XV a. į teritoriją ėmė keltis serbai, kurie bėgo iš pietų, nuo Osmanų imperijos grėsmės.
XX a. pradžioje pirmą kartą kartu su Serbija atsidūrė viename valstybiniame junginyje, Jugoslavijos Karalystėje. Vėliau kaip Serbijos autonominė provncija buvo Jugoslavijos SFR, Jugoslavijos FR, Serbijai ir Juodkalnijai, o nuo 2006 m. – nepriklausomoje Serbijos valstybėje.
Geografija
Istorinis Voivodinos regionas šiuo metu yra administruojamas keleto valstybių. Didžiausią jo dalį sudaro Serbijoje esanti Voivodina, tačiau regionui taip pat priskiriamos gretimos teritorijos vakarų Rumunijoje (Timišo apskritis), pietų Vengrijoje (Barania ir Bač Kiškūnas) ir rytų Kroatijoje (Osijeko–Baranijos apskritis ir Vukovaro–Srijemo apskritis).
Voivodina apima pietinę Panonijos lygumų dalį. Rytuose ją uždaro Karpatai, pietuose ji pereina į etninių serbų gyvenamas miškingąją ir . Į šiaurę nuo Voivodinos yra istorinė Vengrija, o vakaruose – Slavonija. Svarbiausia regiono upė yra Dunojus (Voivodina apima jo vidurinę atkarpą) bei vietiniai jo intakai – Tisos, Savos žemupiai.
Pati Voivodina dalinama į keturis regionus: yra Vengrijoje ir Kroatijoje (į vakarus nuo Dunojaus), Sremas – Serbijoje ir Kroatijoje (tarp Dunojaus ir Savos), Bačka – Serbijoje (į vakarus nuo Tisos), o Banatas – Serbijoje ir Rumunijoje (į rytus nuo Tisos).
Senovės istorija
Geografiškai regionas yra pietinėje Panonijos dalyje, todėl iki VIII a. regiono istorija artimai susijusi su Panonijos istorija. Nuo seniausių laikų regioną dalinosi indoeuropiečiai dakai (rytuose) ir ilyrai (vakaruose), tačiau III a. pr. m. e. tarp jų apsigyveno keltai (bojai ir ).
I mūsų eros amžiuje regioną užvaldė Romos imperija, kuri čia įkūrė Panonijos (Sreme ir Baranjoje) ir Dakijos provincijas (Banate). Valdant romėnams vietos gyventojai buvo sparčiai romanizuojami. Sirmiumas (šiandien Sremska Mitrovica) buvo viena iš keturių imperijos sostinių, o šeši imperatoriai gimė jame arba jo apylinkėse. Istorinė Bačka liko nekontroliuojama, ir ją apgyvendino iranėnai . Iš čia jie rengė grobiamuosius žygius į Dakiją, kol ją galutinai nukariavo.
Po Romos imperijos žlugimo Voivodinos teritorija priklausė Hunų imperijai. Šiems nusilpus, VI a. į teritoriją migravo slavai, jie, įskaitant ir dabartinių serbų protėvius, įsikurė šiandieninėje Voivodinoje VI ir VII amžiais. Kadangi slavai nepasiekė ryšesnės politinės konsolidacijos, hegemoniją įgijo gepidai, o vėliau – Avarų kaganatas. Pastarasis su pertraukomis kontroliavo Voivodiną nuo VI a. vidurio iki IX a. pradžios. Tiek gepidams, tiek avarams Voivodina buvo strategiškai svarbiausias kontroliuojamas regionas, čia koncentravosi svarbiausios gyvenvietės.
Po Avarų kaganato žlugimo Voivodina, kartu su visa Panonijos lyguma, perėjo Bulgarijos imperijai. IX amžiuje regioną valdė Bulgarų kunigaikščiai (Bačkoje) ir (Banate). Salano rezidencija buvo . XI a. Banate žinomas vietos kunigaikštis , o Sreme – .
Vengrijos sudėtyje (X–XVI a.)
| Voivodinos istorija |
| Panonijos istorija |
| Pirmoji Bulgarijos imperija |
| , > , |
| Vengrijos karalystė |
| Sirmijos karalystė, |
| Habsburgų monarchija |
| () |
| Jugoslavijos karalystė (, ) |
| Jugoslavija (Voivodinos Autonominė Provincija) |
| Serbija (Voivodina) |
| Istoriniai regionai: |
| , Bačka, Banatas, Sremas |
Nuo X a. Panonijoje įsigalėjo madjarai ir jų sukurta Vengrijos karalystė. Gana ankstyvu laikotarpiu jie paėmė kontrolę Bačkoje ir Baranjoje, o vėliau – Banate ir Sreme. Nuo tada iki pat XX a. pradžios su pertraukomis Voivodina priklausė Vengrijos karalystei. Ji buvo administruojama kaip Baranios, Bačo-Bodrogo, Šeremo, Trontalio ir Temeso komitatai.
Kai kurie istoriniai šaltiniai teigia, kad dabartinę Voivodiną valdė serbų karalius (1282–1316) ir jo sūnus (1316–1325).
Po to, kai Serbiją (1459) metais užkariavo Otomanų imperija, prasidėjo masinės serbų (tuo metu vadinamų raškais) migracijos į regioną. Tuo metu regionas buvo žinomas kaip Raškija (nemaišyti su giminingu pavadinimu Raška). Vėliau serbų despotai valdė kai kurias Voivodinos dalis kaip vasalai. Despotų rezidencija buvo šiandieniniame Kupinovo, Sreme.
1526 metais , serbų samdinių lyderis, įtvirtino savo valdžią Bačkoje, šiauriniame Banate ir mažoje dalyje Sremo. Jis sukūrė nepriklausomą valstybę su sostine Suboticoje. Savo galios viršūnėje Jovanas Nenadas skelbėsi esąs „Serbijos imperatorius“. Pasinaudodami labai neaiškia karine ir politine situacija, Vengrijos didikai sujungė savo pajėgas, nukreipė jas prieš Nenadą ir nugalėjo serbų būrius 1527 vasarą. Pats „imperatorius“ buvo nužudytas, o jo valstybė žlugo.
Osmanų ir Vengrijos sudėtyje (XVI–XIX a.)
1568 m. kraštą trumpam nukariavo Osmanų imperija ir įsteigė čia savo administracinius vienetus. Svarbiausi jų buvo (Banate), (Sreme) ir (Bačkoje). Tačiau nuo XVI a. pabaigos teritorijas palaipsniui susigrąžino Vengrijos karalystė (Habsburgų monarchijos sudėtyje).
Gegužės Asamblėjoje mieste 1848 metais serbai deklaravo Serbijos Voivodinos (Serbijos kunigaikštystė – autonominis serbų regionas Austrijos imperijoje konstituciją. Serbijos Kunigaikštystės sudėtyje buvo Sremas, Bačka, Banatas ir . Sremski Karlovci miesto Josifas Rajačičius buvo išrinktas , o Stevanas Šupljikacas pirmuoju kunigaikščiu.
1849 metų lapkritį Austrijos imperatoriaus sprendimu šis serbų regionas buvo pripažintas kaip teisėta karūnos žemė. Šį regioną valdė austrų vietininkas, o kunigaikščio titulas priklausė pačiam imperatoriui.
Serbijos sudėtyje
Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje Austrijos-Vengrijos imperija žlugo. 1918 metų spalio 29 dieną Sremas tapo Slovėnų, Kroatų ir Serbų valstybės dalimi. 1918 spalio 31 dieną buvo paskelbta , Vengrijos valdžia pripažino jos nepriklausomoybę, tačiau ji gyvavo neilgai. Nuo 1918 metų gruodžio 1 dienos visa Voivodina – Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystės dalis.
Tarp 1929 ir 1941 regionas vadinosi Dunavska banovina (Dunojaus provincija).
II pasaulinis karas
Ašies pajėgos buvo okupavę regioną 1941–1944 metais. Bačka ir Baranja buvo prijungtos prie Vengrijos, o Sremas – prie Nepriklausomos Kroatijos valstybės. Tik maža dalis liko Serbijai.
Autonominė Serbijos provincija
Ašies okupacija baigėsi 1944, o regionas politiškai atkurtas buvo 1945, kaip autonominė Serbijos provincija. Vietoje prieš tai buvusio pavadinimo Dunavska banovina, vėl sugrąžintas istorinis – Voivodina, o sostinė liko Novi Sade. Nuo 1945 autonomijos lygis keitėsi keletą kartų, o dabartinį provincijos statusą reguliuoja , priimtas 2002.
Istorija žemėlapiuose
- Voivodina I tūkst. pr.
- VI a. (slavai)
- IX a. Salano ir Glado kunigaikštystės
- Ahtumo ir Sermono kunigaikštystės
- 1526-1527 imperija
- 1568-1571 Osmanų imperija
- 1699
- XVIII-XIX a.
- 1848
- 1849-1860
- Po 1881
- 1918
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Voivodinos istorija, Kas yra Voivodinos istorija? Ką reiškia Voivodinos istorija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Voivodinos istorija Voivodinos istorinio Europos regiono istorija Europos regionai Vojvodina VoјvodinaSalis Serbija Voivodina Rumunija Vengrija KroatijaTautos misrusValstybes IX XI XVI a Miestai Novi SadVoivodinos istoriniai regionai Backa Banatas Sremas Seniausiais laikais regiono istorija buvo susijusi su Panonijos istorija Viduramziais iki X a regionui didziausios įtakos turejo Bulgarija o X XIX a Vengrijos karalyste Taciau per sį ilga laika buvo keletas sporadisko valstybingumo laikotarpiu kuomet cia egzistavo savarankiskos kunigaikstystes tai įvyko IX XI XV ir XVI a Nuo XV a į teritorija eme keltis serbai kurie bego is pietu nuo Osmanu imperijos gresmes XX a pradzioje pirma karta kartu su Serbija atsidure viename valstybiniame junginyje Jugoslavijos Karalysteje Veliau kaip Serbijos autonomine provncija buvo Jugoslavijos SFR Jugoslavijos FR Serbijai ir Juodkalnijai o nuo 2006 m nepriklausomoje Serbijos valstybeje GeografijaSuvienyta Voivodina XIX a ir keturi jos regionai Istorinis Voivodinos regionas siuo metu yra administruojamas keleto valstybiu Didziausia jo dalį sudaro Serbijoje esanti Voivodina taciau regionui taip pat priskiriamos gretimos teritorijos vakaru Rumunijoje Timiso apskritis pietu Vengrijoje Barania ir Bac Kiskunas ir rytu Kroatijoje Osijeko Baranijos apskritis ir Vukovaro Srijemo apskritis Voivodina apima pietine Panonijos lygumu dalį Rytuose ja uzdaro Karpatai pietuose ji pereina į etniniu serbu gyvenamas miskingaja ir Į siaure nuo Voivodinos yra istorine Vengrija o vakaruose Slavonija Svarbiausia regiono upe yra Dunojus Voivodina apima jo vidurine atkarpa bei vietiniai jo intakai Tisos Savos zemupiai Pati Voivodina dalinama į keturis regionus yra Vengrijoje ir Kroatijoje į vakarus nuo Dunojaus Sremas Serbijoje ir Kroatijoje tarp Dunojaus ir Savos Backa Serbijoje į vakarus nuo Tisos o Banatas Serbijoje ir Rumunijoje į rytus nuo Tisos Senoves istorijaPagrindinis straipsnis Panonijos istorija Geografiskai regionas yra pietineje Panonijos dalyje todel iki VIII a regiono istorija artimai susijusi su Panonijos istorija Nuo seniausiu laiku regiona dalinosi indoeuropieciai dakai rytuose ir ilyrai vakaruose taciau III a pr m e tarp ju apsigyveno keltai bojai ir I musu eros amziuje regiona uzvalde Romos imperija kuri cia įkure Panonijos Sreme ir Baranjoje ir Dakijos provincijas Banate Valdant romenams vietos gyventojai buvo sparciai romanizuojami Sirmiumas siandien Sremska Mitrovica buvo viena is keturiu imperijos sostiniu o sesi imperatoriai gime jame arba jo apylinkese Istorine Backa liko nekontroliuojama ir ja apgyvendino iranenai Is cia jie renge grobiamuosius zygius į Dakija kol ja galutinai nukariavo Po Romos imperijos zlugimo Voivodinos teritorija priklause Hunu imperijai Siems nusilpus VI a į teritorija migravo slavai jie įskaitant ir dabartiniu serbu protevius įsikure siandienineje Voivodinoje VI ir VII amziais Kadangi slavai nepasieke rysesnes politines konsolidacijos hegemonija įgijo gepidai o veliau Avaru kaganatas Pastarasis su pertraukomis kontroliavo Voivodina nuo VI a vidurio iki IX a pradzios Tiek gepidams tiek avarams Voivodina buvo strategiskai svarbiausias kontroliuojamas regionas cia koncentravosi svarbiausios gyvenvietes Po Avaru kaganato zlugimo Voivodina kartu su visa Panonijos lyguma perejo Bulgarijos imperijai IX amziuje regiona valde Bulgaru kunigaiksciai Backoje ir Banate Salano rezidencija buvo XI a Banate zinomas vietos kunigaikstis o Sreme Vengrijos sudetyje X XVI a Voivodinos istorijaPanonijos istorijaPirmoji Bulgarijos imperija gt Vengrijos karalysteSirmijos karalyste Habsburgu monarchija Jugoslavijos karalyste Jugoslavija Voivodinos Autonomine Provincija Serbija Voivodina Istoriniai regionai Backa Banatas Sremas Nuo X a Panonijoje įsigalejo madjarai ir ju sukurta Vengrijos karalyste Gana ankstyvu laikotarpiu jie paeme kontrole Backoje ir Baranjoje o veliau Banate ir Sreme Nuo tada iki pat XX a pradzios su pertraukomis Voivodina priklause Vengrijos karalystei Ji buvo administruojama kaip Baranios Baco Bodrogo Seremo Trontalio ir Temeso komitatai Kai kurie istoriniai saltiniai teigia kad dabartine Voivodina valde serbu karalius 1282 1316 ir jo sunus 1316 1325 Po to kai Serbija 1459 metais uzkariavo Otomanu imperija prasidejo masines serbu tuo metu vadinamu raskais migracijos į regiona Tuo metu regionas buvo zinomas kaip Raskija nemaisyti su giminingu pavadinimu Raska Veliau serbu despotai valde kai kurias Voivodinos dalis kaip vasalai Despotu rezidencija buvo siandieniniame Kupinovo Sreme 1526 metais serbu samdiniu lyderis įtvirtino savo valdzia Backoje siauriniame Banate ir mazoje dalyje Sremo Jis sukure nepriklausoma valstybe su sostine Suboticoje Savo galios virsuneje Jovanas Nenadas skelbesi esas Serbijos imperatorius Pasinaudodami labai neaiskia karine ir politine situacija Vengrijos didikai sujunge savo pajegas nukreipe jas pries Nenada ir nugalejo serbu burius 1527 vasara Pats imperatorius buvo nuzudytas o jo valstybe zlugo Osmanu ir Vengrijos sudetyje XVI XIX a Pagrindiniai straipsniai ir 1568 m krasta trumpam nukariavo Osmanu imperija ir įsteige cia savo administracinius vienetus Svarbiausi ju buvo Banate Sreme ir Backoje Taciau nuo XVI a pabaigos teritorijas palaipsniui susigrazino Vengrijos karalyste Habsburgu monarchijos sudetyje Geguzes Asamblejoje mieste 1848 metais serbai deklaravo Serbijos Voivodinos Serbijos kunigaikstyste autonominis serbu regionas Austrijos imperijoje konstitucija Serbijos Kunigaikstystes sudetyje buvo Sremas Backa Banatas ir Sremski Karlovci miesto Josifas Rajacicius buvo isrinktas o Stevanas Supljikacas pirmuoju kunigaiksciu 1849 metu lapkritį Austrijos imperatoriaus sprendimu sis serbu regionas buvo pripazintas kaip teiseta karunos zeme Sį regiona valde austru vietininkas o kunigaikscio titulas priklause paciam imperatoriui Serbijos sudetyjePirmojo pasaulinio karo pabaigoje Austrijos Vengrijos imperija zlugo 1918 metu spalio 29 diena Sremas tapo Slovenu Kroatu ir Serbu valstybes dalimi 1918 spalio 31 diena buvo paskelbta Vengrijos valdzia pripazino jos nepriklausomoybe taciau ji gyvavo neilgai Nuo 1918 metu gruodzio 1 dienos visa Voivodina Serbu Kroatu ir Slovenu karalystes dalis Tarp 1929 ir 1941 regionas vadinosi Dunavska banovina Dunojaus provincija II pasaulinis karas Asies pajegos buvo okupave regiona 1941 1944 metais Backa ir Baranja buvo prijungtos prie Vengrijos o Sremas prie Nepriklausomos Kroatijos valstybes Tik maza dalis liko Serbijai Autonomine Serbijos provincija Asies okupacija baigesi 1944 o regionas politiskai atkurtas buvo 1945 kaip autonomine Serbijos provincija Vietoje pries tai buvusio pavadinimo Dunavska banovina vel sugrazintas istorinis Voivodina o sostine liko Novi Sade Nuo 1945 autonomijos lygis keitesi keleta kartu o dabartinį provincijos statusa reguliuoja priimtas 2002 Istorija zemelapiuoseVoivodina I tukst pr VI a slavai IX a Salano ir Glado kunigaikstystes Ahtumo ir Sermono kunigaikstystes 1526 1527 imperija 1568 1571 Osmanu imperija 1699 XVIII XIX a 1848 1849 1860 Po 1881 1918