Grabšyčiai

55°58′30″š. pl. 21°33′43″r. ilg. / 55.975°š. pl. 21.562°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kūlupėnų seniūnija

Gyventojai

6

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Grabšýčiai
Kilmininkas:	Grabšýčių

Grabšyčiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 6 km į rytus nuo Kūlupėnų, Salanto kairiajame krante. Teritorijos plotas – 38,1 ha, kuriame yra 3 sodybos ir koplytėlė.

Etimologija

Vietovei vardą davė pirmųjų naujakurių Grabšių šeima, kurios palikuonys vadinti Grabšyčiais. Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Grabszycie, rus. Гробшыцѣ, Грабшицы, Грапшици, Грабшицe, vok. Grabschizi. Tarmiškai kaimas vadinamas žem. Grabšītē.

Geografija

Grabšyčiai pagal plotą yra mažiausias Kūlupėnų seniūnijos kaimas. Iš šiaurės vakarų, vakarų ir pietvakarių pusių jį supa Kūlsodžio, o iš šiaurės rytų, rytų ir pietryčių – Stropelių žemės. Šiaurine dalimi praeina vietinės reikšmės kelias Nasrėnai–Stropeliai, o į pietus nuo kaimo – geležinkelis Kužiai–Kretinga.

Istorija

Kaimas įsikūrė XVI a., po Valakų reformos. Jis apėmė didelį (apie 1 000 ha) plotą, kuriame šiandien yra Grabšyčiai, Sauseriai, pietvakarinė Kūlsodžio ir šiaurinė Lapgaudžių žemių dalys, taip pat šiaurės rytinis Dauginčių pakraštys su dalimi Šilpelkės miško. Archeologijos duomenimis šioje teritorijoje žmonių gyventa nuo bronzos amžiaus.

Valakinė gyvenvietė išaugo pietinėje žemių dalyje (dab. Sauseriuose), abipus šiaurės – pietų kryptimi nutiestos gatvės. XVIII a. antroje – XIX a. pirmoje pusėje 2 vienkieminės sodybos atsirado netoli Minijos ir Mišupės santakos. Kitame Minijos krante, plėšininėje Šilpelkės ganyklų ir miško žemėje buvo įkurtas Grabšyčių užusienis. Jį nuo Dauginčių skyrusio pylimo fragmentas Šilpelkės miške išliko iki mūsų dienų.

Kaimą raizgė tankus lauko kelių tinklas, jungęs gyvenvietę su dirbamos žemės sklypais, ganyklomis, pievomis, miškais ir aplinkiniais kaimais. Per Miniją link Dauginčių ir Sakuočių vedė brastos, per kurias žmonės kėlėsi vykdami į Kartenos turgų, bažnyčią arba atlikinėti baudžiavinių prievolių Kartenos dvare.

Salanto slėnio terasoje veikė kapinės, kuriose laidotos daugiausia maro ir kitų užkrečiamųjų ligų epidemijų aukos, savižudžiai, nekrikštai, skenduoliai. Mirusiųjų atminimą saugojo koplytėlė ir trejetas monumentalių kryžių.

1845 m. buvo 18 katalikų kiemų. Juose šeimininkavo Juozapo Lūžos, Tado Slušnio, Juozapo Miliaus, Jono Silio, Jeronimo Eitavičiaus, Teodoro Norvilos, Nikodemo Silio, Juozapo Karčiauskio, Ignoto Norvilos, Antano Narmanto, Jono Juodzinio, Petro Kristopo, Juozapo Krimo, Antano Jucio, Teodoro Daukanto, Jono Slyžiaus, Juozapo Valančiaus ir Juozapo Stropaus šeimos. Jas sudarė 70 moterų ir 68 vyrai (76 suaugusieji, 62 vaikai).

1846 m. buvo 20 dūmų.1849 m. Pranciškaus Pliaterio Kartenos dvare lažą ėjo 145 valstiečiai.

Vykdant baudžiavos panaikinimo reformą, geriausią žemę Pranciškus Pliateris pasiliko sau, o jai administruoti įsteigė Grabšyčių palivarką. Kaimo sodybos buvo nugriautos. Jų vietoje pastatyti palivarko ūkvedžio namas, kumetynas, ūkiniai-gamybiniai statiniai, o užusienyje prie Minijos – vandens malūnas. Nuo Liepgirių nutiestas naujas kelias, žmonių imtas vadinti Prancūzkeliu, kuriuo grafas vykdavo vizituoti naujosios valdos.

Iš baudžiavos paleisti valstiečiai buvo iškeldinti į naują vietą – į kaimo šiaurės rytiniame pakraštyje buvusias akmeningas ir krūmais apaugusias bendrąsias ganyklas, kuriose išaugo naujas gatvinis Grabšyčių kaimas. Plėšininėje žemėje buvo suformuoti ir išdalinti 39 žemės sklypai, už kuriuos grafo Pranciškaus Pliaterio palikuoniams išperkamuosius žemės mokesčius 1870 m. mokėjo 93 valstiečiai.

1905–1913 m. kaime stovėjo 17 sodybų. Kaimo branduolį sudarė abipus pusės kilometro ilgio gatvės stovėję 12 sodybų. Jose šeimininkavo mažažemiai valstiečiai, dėl to gyvenvietė iki Pirmojo pasaulinio karo neoficialiai vadinta Bobeliais. Turtingesni, daugiau žemės valdę valstiečiai kūrėsi šiaurinėje kaimo dalyje, kur vienkieminės jų sodybos buvo vadinamos Medsėdžiais I, Medsėdžiais II ir Medsėdžiais Didžiaisiais (arba Pūstaunyčia). Šiaurės rytuose kaimas siekė Pleikės pelkes. Šalia šių pelkių driekėsi vandens apsemiama Šlapinių pieva, tarp kurios ir Stropelių kaimo tęsėsi Rendinės – kalvotos pievos. Tarp Šlapinių pievos ir Skaudalių kaimo buvusi Aukštinių dirva, į kurios galą rėmėsi drėgnos Žalkalvio pievos. Aukštinių dirvą taip pat siekė Kankolynė – kemsuotos akmeningos pievos.

1923 m. kaime buvo 22 ūkiai, o palivarke – 10 kiemų. Grabšyčių palivarkas per Lietuvos žemės reformą panaikintas ir išparceliuotas. Jo žemė išdalinta naujakuriams: kumečiams, bežemiams, Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams ir kitiems Nepriklausomybės kovose dalyvavusiems kariams, kurie naująjį kaimą pavadino Sauseriais. Kitapus Minijos likusi palivarko žemė atiteko Lapgaudžiams, o malūnas su dalimi Šilpelkės miško – Dauginčiams. Grabšyčių vardą išsaugojo tik šiaurinė istorinių kaimo žemių dalis, kurią nuo Sauserių atskyrė 1931–1932 m. nutiestas geležinkelis Telšiai–Kretinga.

Vykdant žemės ir administracinio-teritorinio suskirstymo reformas Grabšyčiai neteko ir vakarinės žemių dalies, siejusios kaimą su Salanto upe ir Tamožinės mišku (ši dalis prijungta prie Kūlsodžio).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1950	Kartenos valsčius
1950–1995	Kūlupėnų apylinkė
nuo 1995 m.	Kūlupėnų seniūnija

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1845 m. ir 2021 m.

1845 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

138

105

121

48

25

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

13

3

2

0

6

Kultūros paveldas

Koplytėlė su Marijos skulptūra (XIX a. antroji pusė; unikalus objekto kodas 15075, vietinės reikšmės dailės paminklas DV4164). Skulptūra 1984 m. dingo, koplytėlė XX a. pab. sunyko.