Grabšyčių dvaras

55°57′46″š. pl. 21°32′12″r. ilg. / 55.9629°š. pl. 21.5368°r. ilg. / 55.9629; 21.5368

Grabšyčių palivarkas
Vieta	Sauseriai
Įkurtas	XIX a. pab.
Bajorų giminės	Pliateriai
Pastatų būklė	mūrinis svirnas

Grabšyčių palivarkas, dvaras – buvusi palivarko sodyba Sauseriuose (sen. Grabšyčiuose), Kretingos rajone, abipus kelio Kūlupėnai–Sauseriai–Prystovai, Minijos dešiniajame krante

Išlikę mūrinio svirno liekanos.

Istorija

Prielaidos dvarui atsirasti susidarė vykdant baudžiavos panaikinimo reformą, kurios metu žeme, nusavinant ją iš dvarininkų, buvo aprūpinami iš baudžiavos paleisti valstiečiai. Žemvaldžiams leista keliuose kaimuose dvarui likusius žemės sklypus perkelti į vieną valdą ir suformuoti palivarkinį ūkį. Šia teise pasinaudojo 1867 m. mirusio grafo Pranciškaus Pliaterio Kartenos valdas paveldėjęs sūnus , derlingoje Grabšyčių kaimo žemėje XIX a. 8–9 dešimtmečiais įsteigęs Grabšyčių palivarką – Kartenos dvaro ūkinį-gamybinį padalinį.

Palivarko sodyba buvo pastatyta nugriautų kaimo trobesių vietoje. Ją sudarė ūkvedžiui skirtas administracinis-gyvenamasis namas, svirnas, keli kumetynai ir tvartai, kluonas, kalvė ir kiti ūkiniai-gamybiniai statiniai (iš viso buvo 12–13 pastatų), o kitapus užtvenktos Minijos upės buvo pastatytas vandens malūnas.

Dvarui priklausė apie 560 ha žemės, kurią juosė Mišupės, Minijos ir Salanto upės. Šiaurėje ji ribojosi su Kūlsodžiu ir ganyklų žemėje reformos metu įkurtu naujuoju Grabšyčių kaimu, kuris, siekiant atskirti nuo palivarko, neoficialiai kitaip vadintas Grabšyčių Medsėdžiais. Vakariniame žemių pakraštyje Salanto slėnio terasoje stūksojo Grabšyčių kapinės, kuriose retsykiais be kunigo laidoti palivarko ir kaimo savižudžiai, nekrikštai, iš upės ištraukti skenduoliai. Šiaurės vakariniame pakraštyje prie Salanto ošė Tamožinės miškas.

1902 m. palivarke buvo 39 gyventojai.Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Kartenos dvarininkams išvykus iš krašto, palivarke 1915–1918 m. šeimininkavo Oberosto Lietuvos srities Kretingos apskrities karinės valdžios viršininko skiriami vietininkai.

Po Pirmojo pasaulinio karo palivarkas pradėtas vadinti dvaru. Jo žemė pagal Lietuvos Respublikos 1919 m. birželio 20 d. įstatymą „Kariškiams žeme aprūpinti“ buvo paimta vyriausybės žinion. Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir matavimo departamento direktoriaus 1920 m. kovo 30 d. įsakymu matininkas Bronius Jozokas parceliuojamo dvaro žemę suskirstė į dvi dalis: viena buvo skirta Lietuvos kariuomenės kūrėjams savanoriams ir žuvusių savanorių tėvams, o kita – kumečiams ir dvaro bendrasavininkiams. Jose 1923 m. buvo jau 10 kiemų, kuriuose gyveno 62 gyventojai.

Karių savanorių iniciatyva besikuriantis kaimas kovose dėl Lietuvos nepriklausomybės 1920 m. žuvusio iš Kretingos valsčiaus kilusio Vyčio Kryžiaus kavalieriaus garbei 1923–1926 m. buvo pavadintas Sauseriais.

Iš buvusio dvaro pastatų 1997 m. dar buvo išlikęs akmenų ir raudonų plytų mūro svirno pastatas bei medinė kalvė. Nebenaudojama kalvė XXI a. pr. nugriauta, o svirno medinės konstrukcijos sudegė 2022 m. kilus gaisrui.

Šaltiniai

1. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925. – P. 113
3. Vyriausybės žinios. – 1926 m. gruodžio 31 d. – Nr. 242. – P. 7
4. Julius Kanarskas. Istorinė Kretingos rajono dvarų apžvalga. – Kretinga: Kretingos muziejus, 1997. – P. 13, 22
5. . Ugnis pasiautėjo: daug metų kurtą ūkį prarijo per pusvalandį. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugpjūčio 19 d.

Nuorodos

• Grabšyčiai. Savo žemes kaimynams išdalinęs kaimas. – Pajūrio naujienos. – 2021 m. gegužės 26 d.
• Grabšyčiai. Savo žemes kaimynams išdalinęs kaimas. – Vakarų ekspresas. – 2021 m. gegužės 29 d.
• Ugnis pasiautėjo: daug metų kurtą ūkį prarijo per pusvalandį. – Pajūrio naujienos. – 2022 m. rugpjūčio 19 d.

Vikiteka: Grabšyčių dvaras – vaizdinė ir garsinė medžiaga