Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Dauginčiai reikšmės DauginčiaiDauginčiai55 55 41 š pl 21 32 31 r ilg 55 928 š pl 21 542 r ilg 55 928 21 5
Dauginčiai
- Kitos reikšmės – Dauginčiai (reikšmės).
| Dauginčiai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Dauginčiai | ||||||||||||||||
| 55°55′41″š. pl. 21°32′31″r. ilg. / 55.928°š. pl. 21.542°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Klaipėdos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Kretingos rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Kartenos seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 150 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Vikiteka | Dauginčiai | |||||||||||||||
Dauginčiai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, į šiaurę nuo kelio A11 Šiauliai–Palanga , kairiajame Minijos krante. Seniūnaitijos centras. Stūkso Dauginčių piliakalnis ir Dauginčių II piliakalnis. Kaime prie Minijos upės įrengta baidarininkų prieplauka, o Šilpelkės miške – pažintinis takas, vedantis nuo prieplaukos pro kaimo kapinaites, II piliakalnį, link ir .
Etimologija
Pavadinimas kilo nuo asmenvardžio Daugintis daugiskaitos formos. Jis liudija – kad pirmaisiais šio kaimo naujakuriais buvusi valstiečių Dauginčių šeima. Rašytiniuose šaltiniuose vardas rašomas: lenk. Dawgincie, rus. Дaвгинцы, Даугинчeй, Даугинчяй, vok. Daugincie, liet. Dauginčiai, žem. Daugėntē.
Geografija
Didžioji kaimo žemių dalis plyti Minijos kairiojo kranto aukštumose, o šiaurės rytinis pakraštis – slėnyje. Minija juosia kaimą iš šiaurės rytų ir šiaurės pusių, atskirdama jį nuo Prystovų ir Sauserių kaimų. Šiaurės rytinėje kaimo dalyje yra Šilpelkės (Šilo pelkės) miškas. Jo pietrytiniu pakraščiu prateka Dubeikis, už kurio į rytus prasideda Cigonaliai. Miško pietvakariniu – vakariniu kraštu teka Minijos intakas Slinkupis. Į vakarus nuo jų santakos prasideda Lapgaudžių žemės, juosiančios Dauginčius iš šiaurės – šiaurės vakarų pusių. Vakaruose kaimas ribojasi su Martynaičių, o pietvakariuose – su Gintarų žemėmis. Pietiniu pakraščiu praeina magistralinis kelias A11 Šiauliai–Palanga , skiriantis jį nuo Gaudučių kaimo.
Istorija
Minijos ir jos intako Slinkupio santakoje stūksantis piliakalnis liudija, kad žmonės čia gyvena nuo I tūkst. Kaimas susiformavo XVI a., Valakų reformos metu.
Per kaimą ėjo senasis kelias Kartena–Plungė, vedęs link Cigonalių. Pasakojama, kad šiuo keliu iš Rusijos 1812 m. traukėsi Napoleono kariuomenės kareiviai, kurių dalis sušalo ir išsekę mirė pakelėje. Esą, kaimo gyventojai mirusiuosius palaidojo į šalia kelio esančioje , kurioje tebestovi metalinis kryžius. Bendrose kaimo ganyklose prie Minijos iki XIX a. veikė kaimo kapinės.
XIX a. pradžioje kaimo centrinėje dalyje buvo 15 baudžiauninkų sodybų, o dar viena stovėjo Stonkaus užusienyje (vienkiemyje) šalia Sakuočių kaimo. Apie XIX a. vidurį kaimo pietinėje dalyje šalia naujojo kelio Kartena–Plungė atsirado dar vienas užusienis (vienkiemis), pavadintas Dauginčiais.
1846 m. Kartenos parapijos Dauginčių kaime buvo 24 baudžiauninkų sodybos, o 1849 m. Kartenos grafo F. Pliaterio dvare lažą ėjo 167 baudžiauninkai. Panaikinus baudžiavą išperkamuosius žemės mokesčius grafui 1870 m. mokėjo 126 valstiečiai iš Dauginčių kaimo ir užusienio.
XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje Dauginčiai sparčiai augo ir 1923 m. kaime buvo 55 ūkiai.Lietuvos žemės reformos metu prie kaimo buvo prijungta kairiajame Minijos krante buvusi Grabšyčių dvaro žemė, dalis Gaudučių dvaro ir Martynaičių kaimo žemių. Išaugęs kaimas tapo Dauginčių seniūnijos centru. 1932 m. seniūnu buvo Juozas Kumpis, o jo padėjėju – Juozas Domarkas.
1941 m. iš Dauginčių kaimo į Vokietiją repatrijavo Stasys Karušaitis su šeima. Pokario metais LLA Žemaičių apygardos Kardo rinktinės partizanais tapo ir Lietuvos laisvės kovose žuvo Stanislava Valužienė su dukra Stanislava ir sūnumi Albertu.
1948–1949 m. į Sibirą buvo ištremtos Apolonijos Jonauskienės, Adomo Dauginčio, Kleopos Daukontienės šeimos.
Sovietmečiu kaimas buvo apylinkės administracinis centras ir priklausė Tarybinės žemės kolūkiui. Melioracijos ir vienkiemių naikinimo metu žemdirbių sodybos kūrėsi arčiau kelio Palanga–Šiauliai, šalia buvusio Gaudučių dvaro sodybos, kurioje buvo įsikūrusi kolūkio ir apylinkės administracija. Dauginčiai beveik suaugo su Gaudučių kaimu ir tapo centrine kolūkio gyvenviete. 1959 m. kaime veikė parduotuvė, o nuo 1961 m. – felčerių-akušerių punktas.
2002 m. sausio 1 d. kaime buvo 85 ūkiai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |||
|---|---|---|---|
| XVII a. | Kartenos valsčius | ||
| XVIII a. | |||
| 1861–1915 m. | Kartenos seniūnija | Kartenos valsčius | Telšių apskritis |
| 1915–1918 m. | ? | Kretingos apskritis | |
| 1918–1940 m. | Dauginčių seniūnija | ||
| 1940–1941 m. | Dauginčių apylinkė | ||
| 1941–1944 m. | Dauginčių seniūnija | ||
| 1945–1950 m. | Dauginčių apylinkė | ||
| 1950–1954 m. | — | Dauginčių apylinkė | Kretingos rajonas |
| 1954–1995 m. | — | Kartenos apylinkė | |
| 1995–2009 m. | — | Kartenos seniūnija | Kretingos rajono savivaldybė |
| 2009– | Dauginčių seniūnaitijos centras | ||
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | ||||||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 210 | 271 | 240 | 252 | 215 | 215 | 216 | 170 | 150 | ||
| ||||||||||
Žymūs žmonės
- Antanas Jonauskas (1920–), Lietuvos partizanas, Lietuvos laisvės armijos Žemaičių apygardos Kardo rinktinės vadas.
Gamtos paveldas
- Minijos kraštovaizdžio draustinis
Kultūros paveldas
- Piliakalnis, vadinamas Pilimi (I tūkst. – II tūkst. pr.).
- Piliakalnis, vadinama Pilale, Mėnulio kalnu.
- Maro kapeliai (XVI a. – XIX a.).
- (XIX a.).
- (XVI a. – XX a. pr.).
- Koplytėlė su Jėzaus motina|Marijos Maloningosios skulptūra (XIX a.; atnaujinta 2008 m., meistras – Arvydas Klovas).
- Koplytėlė su Jėzaus motina|Marijos ir kūdikio skulptūra (1947 m.; atnaujinta 2008 m., meistras – Arvydas Klovas).
- Koplytėlė prie medžio (XX a. II pusė).
- Kaltinis ornamentuotas kryžius (1901 m.).
- Monumentalus kapinių kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (XX a. vid.).
- Monumentalus pakelės kryžius (XX a. pab.).
- Metalinis pakelės kryžius (XX a. pab.).
Galerija
- Piliakalnis – Pilis. 1986 m.
- Piliakalnis – Pilis. 2009 m.
- Piliakalnis – Pilalė. 2008 m.
- Maro kapeliai. 2009 m.
- . 2015 m.
- Koplytėlė prie medžio. 2015 m.
- Monumentalus pakelės kryžius. 2015 m.
- Metalinis pakelės kryžius. 2015 m.
- Baidarių prieplauka. 2015 m.
- Šilpelkės miško pažintinio tako pradžia. 2015 m.
- Pažintinis takas tarp ir piliakalnio. 2015 m.
- Apžvalginio dalis tarp piliakalnio ir . 2015 m.
- Apžvalgos takas link . 2015 m.
- . 2015 m.
Šaltiniai
- Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – ISSN 1822-4857. – T. 1(2) (Vilnius, 2002/05). – P. 212
Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela. Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 440–441 - Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 145 (Dausznie)
- Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 525, ap. 2, s. v. 3058
- Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 82
- Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113
- Savivaldybių žinynas. – Kaunas, 1932. – P. 600
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų departamento 1997-10-24 archyvinė pažyma. – L. 10-11
- 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius, 1993. – D. 1. -P. 460
- Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966. – T. 1. – P. 370
- Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- Dauginčiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 370 psl.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 667, eil. Nr. 1530
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P. 317, eil. Nr. 4160
Nuorodos
- Dauginčių piliakalnis, vad. Pilale, Pilimi. – Kultūros vertybių registras
- Piliakalnis I, vad. Pilale. – Kultūros vertybių registras
- Koplytėlė su Marijos Maloningosios skulptūra. – Kultūros vertybių registras
- Koplytėlė su Marijos ir kūdikio skulptūra. – Kultūros vertybių registras
- Koplytėlė prie medžio su Marijos Sopulingosios skulptūra. – Kultūros vertybių registras
| Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
| Martynaičiai – 2 km | Sauseriai – 4 km | Prystovai – 3 km | |||||||||
| Gintarai – 2 km | | Cigonaliai – 2 km Aleksandravas – 6 km | |||||||||
| Vėlaičiai – 3 km KARTENA – 4 km | Gaudučiai | Mamiai – 5 km | |||||||||
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dauginčiai, Kas yra Dauginčiai? Ką reiškia Dauginčiai?
Kitos reiksmes Dauginciai reiksmes DauginciaiDauginciai55 55 41 s pl 21 32 31 r ilg 55 928 s pl 21 542 r ilg 55 928 21 542 Dauginciai Apskritis Klaipedos apskritisSavivaldybe Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Kartenos seniunijaGyventojai 2021 150Vietovardzio kirciavimas 2 kirciuote Vardininkas DauginciaiKilmininkas DauginciuNaudininkas DauginciamsGalininkas DauginciusĮnagininkas DauginciaisVietininkas DauginciuoseVikiteka Dauginciai Dauginciai kaimas rytineje Kretingos rajono savivaldybes dalyje 4 km į siaures rytus nuo Kartenos į siaure nuo kelio A11 Siauliai Palanga kairiajame Minijos krante Seniunaitijos centras Stukso Dauginciu piliakalnis ir Dauginciu II piliakalnis Kaime prie Minijos upes įrengta baidarininku prieplauka o Silpelkes miske pazintinis takas vedantis nuo prieplaukos pro kaimo kapinaites II piliakalnį link ir EtimologijaPavadinimas kilo nuo asmenvardzio Daugintis daugiskaitos formos Jis liudija kad pirmaisiais sio kaimo naujakuriais buvusi valstieciu Dauginciu seima Rasytiniuose saltiniuose vardas rasomas lenk Dawgincie rus Davgincy Dauginchej Dauginchyaj vok Daugincie liet Dauginciai zem Daugente GeografijaMinija ties DauginciaisMinijos kilpa papedeje Didzioji kaimo zemiu dalis plyti Minijos kairiojo kranto aukstumose o siaures rytinis pakrastis slenyje Minija juosia kaima is siaures rytu ir siaures pusiu atskirdama jį nuo Prystovu ir Sauseriu kaimu Siaures rytineje kaimo dalyje yra Silpelkes Silo pelkes miskas Jo pietrytiniu pakrasciu prateka Dubeikis uz kurio į rytus prasideda Cigonaliai Misko pietvakariniu vakariniu krastu teka Minijos intakas Slinkupis Į vakarus nuo ju santakos prasideda Lapgaudziu zemes juosiancios Daugincius is siaures siaures vakaru pusiu Vakaruose kaimas ribojasi su Martynaiciu o pietvakariuose su Gintaru zememis Pietiniu pakrasciu praeina magistralinis kelias A11 Siauliai Palanga skiriantis jį nuo Gauduciu kaimo IstorijaMinijos ir jos intako Slinkupio santakoje stuksantis piliakalnis liudija kad zmones cia gyvena nuo I tukst Kaimas susiformavo XVI a Valaku reformos metu kryzius 1901 m Per kaima ejo senasis kelias Kartena Plunge vedes link Cigonaliu Pasakojama kad siuo keliu is Rusijos 1812 m traukesi Napoleono kariuomenes kareiviai kuriu dalis susalo ir isseke mire pakeleje Esa kaimo gyventojai mirusiuosius palaidojo į salia kelio esancioje kurioje tebestovi metalinis kryzius Bendrose kaimo ganyklose prie Minijos iki XIX a veike kaimo kapines XIX a pradzioje kaimo centrineje dalyje buvo 15 baudziauninku sodybu o dar viena stovejo Stonkaus uzusienyje vienkiemyje salia Sakuociu kaimo Apie XIX a vidurį kaimo pietineje dalyje salia naujojo kelio Kartena Plunge atsirado dar vienas uzusienis vienkiemis pavadintas Dauginciais 1846 m Kartenos parapijos Dauginciu kaime buvo 24 baudziauninku sodybos o 1849 m Kartenos grafo F Pliaterio dvare laza ejo 167 baudziauninkai Panaikinus baudziava isperkamuosius zemes mokescius grafui 1870 m mokejo 126 valstieciai is Dauginciu kaimo ir uzusienio XIX a antroje puseje XX a pradzioje Dauginciai sparciai augo ir 1923 m kaime buvo 55 ukiai Lietuvos zemes reformos metu prie kaimo buvo prijungta kairiajame Minijos krante buvusi Grabsyciu dvaro zeme dalis Gauduciu dvaro ir Martynaiciu kaimo zemiu Isauges kaimas tapo Dauginciu seniunijos centru 1932 m seniunu buvo Juozas Kumpis o jo padejeju Juozas Domarkas 1941 m is Dauginciu kaimo į Vokietija repatrijavo Stasys Karusaitis su seima Pokario metais LLA Zemaiciu apygardos Kardo rinktines partizanais tapo ir Lietuvos laisves kovose zuvo Stanislava Valuziene su dukra Stanislava ir sunumi Albertu 1948 1949 m į Sibira buvo istremtos Apolonijos Jonauskienes Adomo Daugincio Kleopos Daukontienes seimos Sovietmeciu kaimas buvo apylinkes administracinis centras ir priklause Tarybines zemes kolukiui Melioracijos ir vienkiemiu naikinimo metu zemdirbiu sodybos kuresi arciau kelio Palanga Siauliai salia buvusio Gauduciu dvaro sodybos kurioje buvo įsikurusi kolukio ir apylinkes administracija Dauginciai beveik suaugo su Gauduciu kaimu ir tapo centrine kolukio gyvenviete 1959 m kaime veike parduotuve o nuo 1961 m felceriu akuseriu punktas 2002 m sausio 1 d kaime buvo 85 ukiai Administracinis teritorinis pavaldumasXVII a Kartenos valsciusXVIII a 1861 1915 m Kartenos seniunija Kartenos valscius Telsiu apskritis1915 1918 m Kretingos apskritis1918 1940 m Dauginciu seniunija1940 1941 m Dauginciu apylinke1941 1944 m Dauginciu seniunija1945 1950 m Dauginciu apylinke1950 1954 m Dauginciu apylinke Kretingos rajonas1954 1995 m Kartenos apylinke1995 2009 m Kartenos seniunija Kretingos rajono savivaldybe2009 Dauginciu seniunaitijos centrasGyventojaiDemografine raida tarp 1902 m ir 2021 m 1902 m 1923 m sur 1959 m sur 1970 m sur 1979 m sur 1989 m sur 2001 m sur 2011 m sur 2021 m sur 210 271 240 252 215 215 216 170 150Demografines raidos histogramaZymus zmones Antanas Jonauskas 1920 Lietuvos partizanas Lietuvos laisves armijos Zemaiciu apygardos Kardo rinktines vadas Gamtos paveldasMinijos krastovaizdzio draustinisKulturos paveldasPiliakalnis vadinamas Pilimi I tukst II tukst pr Piliakalnis vadinama Pilale Menulio kalnu Maro kapeliai XVI a XIX a XIX a XVI a XX a pr Koplytele su Jezaus motina Marijos Maloningosios skulptura XIX a atnaujinta 2008 m meistras Arvydas Klovas Koplytele su Jezaus motina Marijos ir kudikio skulptura 1947 m atnaujinta 2008 m meistras Arvydas Klovas Koplytele prie medzio XX a II puse Kaltinis ornamentuotas kryzius 1901 m Monumentalus kapiniu kryzius su Nukryziuotojo skulptura XX a vid Monumentalus pakeles kryzius XX a pab Metalinis pakeles kryzius XX a pab GalerijaPiliakalnis Pilis 1986 m Piliakalnis Pilis 2009 m Piliakalnis Pilale 2008 m Maro kapeliai 2009 m 2015 m Koplytele prie medzio 2015 m Monumentalus pakeles kryzius 2015 m Metalinis pakeles kryzius 2015 m Baidariu prieplauka 2015 m Silpelkes misko pazintinio tako pradzia 2015 m Pazintinis takas tarp ir piliakalnio 2015 m Apzvalginio dalis tarp piliakalnio ir 2015 m Apzvalgos takas link 2015 m 2015 m SaltiniaiAldonas Pupkis Marija Razmukaite Rita Miliunaite Vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01497 1 internetinis leidimas sudarytojai Marija Razmukaite Aldonas Pupkis ISBN 978 9955 704 23 2 Julius Kanarskas Kartenos apylinkiu proistore Lietuvos lokaliniai tyrimai ISSN 1822 4857 T 1 2 Vilnius 2002 05 P 212 Zenonas Baubonis Gintautas Zabiela Lietuvos piliakalniai atlasas Vilnius 2005 T 1 P 440 441 Michal Gadon Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowienskiej w dawnem Xiestwie Zmujdzkiem polozonego Wilno 1846 S 145 Dausznie Lietuvos valstybes istorijos archyvas F 525 ap 2 s v 3058 Spisok mirovyh uchastkov i volostej Kovenskoj gubernii Sostavlen v 1870 godu C 82 Lietuvos apgyvendintos vietos Kaunas 1925 P 113 Savivaldybiu zinynas Kaunas 1932 P 600 Lietuvos gyventoju genocido ir rezistencijos tyrimu departamento 1997 10 24 archyvine pazyma L 10 11 1941 1952 metu Lietuvos tremtiniai Vilnius 1993 D 1 P 460 Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija Vilnius 1966 T 1 P 370 Alfavitnyj spisok naselennyh mѣst Kovenskoj gubernii Kovna Tipografiya Gubernskago Pravleniya 1903 Lietuvos apgyventos vietos pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventoju 1923 m surasymo duomenys Kaunas Finansu ministerija Centralinis statistikos biuras 1925 Dauginciai Mazoji lietuviskoji tarybine enciklopedija T 1 A J Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1966 370 psl Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1959 ir 1970 metais Visasajunginiu gyventoju surasymu duomenys Vilnius Centrine statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministru tarybos 1974 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietoves 1979 metu Visasajunginio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos TSR Centrine statistikos valdyba 1982 Kaimo gyvenamosios vietoves 1989 metu Visuotinio gyventoju surasymo duomenys Vilnius Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas 1993 Klaipedos apskrities gyvenamosios vietoves ir ju gyventojai Vilnius Statistikos departamentas 2003 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2011 metu gyventoju ir bustu surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2013 Suarchyvuota 2022 04 08 Gyventojai gyvenamosiose vietovese Lietuvos Respublikos 2021 metu gyventoju surasymo rezultatai Vilnius Statistikos departamentas 2022 Lietuvos TSR kulturos paminklu sarasas Vilnius 1973 P 667 eil Nr 1530 Lietuvos Respublikos istorijos ir kulturos paminklu sarasas Vilnius 1993 P 317 eil Nr 4160NuorodosDauginciu piliakalnis vad Pilale Pilimi Kulturos vertybiu registras Piliakalnis I vad Pilale Kulturos vertybiu registras Koplytele su Marijos Maloningosios skulptura Kulturos vertybiu registras Koplytele su Marijos ir kudikio skulptura Kulturos vertybiu registras Koplytele prie medzio su Marijos Sopulingosios skulptura Kulturos vertybiu registrasAplinkines gyvenvietesMartynaiciai 2 km Sauseriai 4 km Prystovai 3 kmGintarai 2 km Cigonaliai 2 km Aleksandravas 6 kmVelaiciai 3 km KARTENA 4 km Gauduciai Mamiai 5 km