Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Energetika iš lot energia arba gr Ενεργεια arba energijos politika valstybės ekonominės veiklos sritis apimanti visus en
Energetika
Energetika (iš lot. energia arba gr. Ενεργεια), arba energijos politika – valstybės ekonominės veiklos sritis, apimanti visus energetikos sektorius, susijusius su energijos ištekliais ir įvairių energijos rūšių gamyba, energetikos sistemų objektų ir įrenginių eksploatavimu. Tai , hidroenergetika, branduolinė energetika, šiluminė energetika, centralizuotas , bei įmonių ir įrenginių, skirtų įvairių energijos išteklių gavybai, gamybai, transformavimui, perdavimui, skirstymui ir vartojimui visuma.
Ekonominė veikla energetikos sektoriuje – tai energetinių medžiagų ir produktų (nafta, gamtinės dujos, anglys, vietinis kuras, atsinaujinantys energijos ištekliai) žvalgyba, išgavimas, perdirbimas, gamyba, saugojimas, transportavimas, perdavimas, paskirstymas, prekyba, rinkodara ir realizacija.
Energetikos politika
Trūkstant energijos išteklių ir siekiant sumažinti neigiamą energijos gamybos poveikį gamtai, tokį, kaip šiltnamio efektas, vis plačiau pradedamos naudoti energiją taupančios technologijos, tokios, kaip , organinis , , , hibridinės energijos sistemos, taip pat ir kitos energijos rūšys – vėjo energija, Saulės energija, geoterminė energija, .
1992 m. Jungtinių Tautų konferencijoje „Aplinka ir plėtra“ priimta aplinkos apsaugos ir tarptautinės veiklos programa remtinai plėtrai XXI amžiuje.
1997 m. Hararėje vykusiame kongrese World Solar Summit buvo priimta „Pasaulio saulės programa 1996–2005“. Ši programa patvirtinta dalyvavusių pasitarime 104 šalių delegacijų ir 17 valstybių vadovų bendru sutarimu. Programos tikslas – skatinti vyriausybes, tarptautines ir nevyriausybines organizacijas, finansines, akademines ir privačias institucijas palaikyti remiamą atsinaujinančios energetikos plėtrą (angl. Sustainable Renewable Energy Development). Pasaulio saulės programoje akcentuojama, kad žmonijos gerovei labai svarbi saulės ir kitų atsinaujinančios energijos šaltinių, tokių, kaip vėjo, geoterminė, vandens, biomasės ir okeanų, remiama plėtra. Atsinaujinanti energija gali sumažinti aplinkos degradavimą, atmosferos užterštumą, šiltnamio efektą. Pasaulio energetikos strategija turi būti grindžiama ne remiantis vien techniniais ir ekonominiais kriterijais, bet atsižvelgiant į energijos ir visuomenės sąveiką, socialines ir kultūros dimensijas.
Europos Sąjungos atsinaujinančių energijos išteklių politika pateikta Bendrijos ir 1997 m. parengtame veiksmų plane „Energija ateityje: atsinaujinantys energijos ištekliai“. Suformuluotas pagrindinis strateginis tikslas – pasiekti, kad 2010 m. atsinaujinantys energijos ištekliai pirminės energijos balanse sudarytų ne mažiau kaip 12 %.
Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/77/EC dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, skatinimo vidaus elektros rinkoje numato taikyti įvairias atsinaujinančių energijos išteklių skatinimo priemones, siekiant užtikrinti, kad jų dalis 2010 m. elektros energijos gamybos struktūroje išaugtų vidutiniškai iki 22 %.
Manoma, kad m. žmonijos poreikiams patenkinti reikės 334 milijonų barelių naftos ekvivalento energijos resursų per dieną, kai 2000 m. buvo suvartojama maždaug 205 milijonai barelių.
Europos Sąjungos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/30/EC dėl biodegalų (augalinės kilmės transporto kuro) ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo transporte skatinimo apibrėžė šalių narių siekį iki 2005 m. pabaigos biodegalais pakeisti ne mažiau kaip 2 % viso benzino ir dyzelino, parduodamo vidaus rinkoje. 2010 m. biodegalai turi sudaryti ne mažiau kaip 5,75 % viso kelių transporte suvartojamų degalų.
2006 m. kovo mėn. Europos Komisija Europos Sąjungos narių svarstymui pateikė naują „Žaliąją knygą“, kurioje numatyti dar greitesni Europos energetikos pokyčiai.
Energijos ištekliai
Svarbiausi energijos ištekliai yra:
- neatsinaujinantys gamtos ištekliai ir perdirbti jų produktai – nafta, anglys, gamtinės dujos, branduolinė energija, durpės, degieji skalūnai,
- atsinaujinantys gamtos ištekliai – vandens, , Saulės, vėjo energija, Žemės gelmių šilumos energija,
- žmogaus veiklos produktai, priskiriami atsinaujinantiems ištekliams – medienos pramonės ir žemės ūkio produkcijos gamybos atliekos, komunalinės ir kitos degios atliekos, specialiai auginamas biokuras ir malkos, iš žemės ūkio produktų gaminami biodegalai.
Energijos ištekliai pagal energetinį potencialą vertinami naftos ekvivalentu (tne). Nuo 2002 m. Lietuvoje naudojamas naftos ekvivalentas. Iki tol buvo naudojamas anglies ekvivalentas (tae). 1 tae = 0,7 tne, 1 tne = 11,63 MWh.
| Mazutas, naftos produktai | 11,2 | MWh/tonai | |
| Gamtinės dujos | 9,4 | MWh/1000 nm³ | |
| Medžio drožlės | 2, | MWh/tonai | |
| Šiaudai | 4,0 | MWh/tonai | |
| 2,5 | MWh/tona |
| Energetiniai gluosniai | 45 | MWh/ha |
| Miškas | 1 | MWh/ha |
| Šiaudai | 12 | MWh/ha |
| Javai | 20 | MWh/ha |
| Saulės kolektorius | 500 | kWh/m² |
| Vėjas 7 m/s | 3000 | MWh/MW |
Išžvalgyti pasaulio naftos ištekliai sudaro apie 148 mlrd.t, iš jų – Saudo Arabijoje apie 25 %, Irake -10,7 %, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – 9,3 %, Kuveite – 9,2 %, Irane – 8,6 %, Venesueloje – 7,4 %.
Anglių ištekliai siekia 984,5 mlrd.t, iš jų – JAV – 25,4 %, Rusijoje – 15,9 %, Kinijoje – 11,6 %, Indijoje – 8,6 %, Australijoje – 8,3 %, Vokietijoje – 6,7 %.
Išžvalgyti gamtinių dujų ištekliai didžiausi yra Rusijoje – 170 mlrd. kub. m, Kanadoje – 88 mlrd. kub. m, Norvegijoje – 68 mlrd. kub. m, Alžyre – 54 mlrd. kub. m.
Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse atsinaujinančių energijos išteklių dalis pirminės energijos balanse dabar yra mažesnė nei 2 %. Jungtinė Karalystė jų panaudoja 1,3 %, Belgija – 1,7 % Nyderlandai – 1,9 %, Airija – 1,9 %. Palyginti nedaug atsinaujinančių energijos išteklių naudoja Vokietija (2002 m. tik 3,7 %), Japonija – 3,5 %, JAV – 4,3 %, Italija – 5,5 %, Prancūzija – 6,2 %. Europos Sąjungos šalyse šio rodiklio vidurkis 2002 m. buvo lygus 5,9 %. Tačiau Estijoje atsinaujinančių energijos išteklių indėlis į šalies energijos balansą siekia 11,6 %, o Latvijoje – net 35,1 %, daugiausia – hidroenergija.
Energijos gamyba ir suvartojimas
Energijos suvartojimas pasaulyje nuo praėjusio amžiaus vidurio sparčiai auga – per 50 metų bendrosios pirminės energijos sąnaudos padidėjo net 6 kartus. Nors padidėjus naftos kainoms, buvo daug pasiekta didinant energijos vartojimo efektyvumą, išliko bendra energijos poreikių augimo tendencija. JAV, Rusija ir Kinija pagamina 38 %,o suvartoja – 41 % pasaulio pirminės energijos.
Nafta ir jos produktai pasaulio pirminės energijos balanse šiuo metu tebeužima reikšmingiausią vietą. Prognozuojama, kad 2020 m. naftos bus suvartojama 3,8 mlrd. tonų, o gal ir 4,7 mlrd. tonų, jeigu išliks tokios pačios energijos gamybos augimo tendencijos.
Gamtinių dujų suvartojimo augimą labai skatina griežtėjantys aplinkosaugos reikalavimai. Todėl visuose pasaulio ekonomikos tolesnio vystymosi scenarijuose numatytas jų suvartojimo augimas. 2000 m. pasaulyje buvo suvartota 2,6 mlrd. tne. Prognozuojama, kad 2020 m. gamtinių bus suvartojama 3,2 mlrd. tne, labai spartaus ekonomikos augimo atveju – 3,6 mlrd. tne, o 2030 m. planuojama suvartoti net 4,8 mlrd. tne.
Daugelio šalių pirminės energijos balanse reikšmingą vaidmenį vaidina anglys, kurių ypač daug sunaudojama elektros energijai gaminti. Prognozuojama, kad 2020 m. jų bus suvartojama 3,4 mlrd. tne, o labai spartaus ekonomikos augimo atveju – 3,7 mlrd. tne.
| Metai | Gamyba | Suvartojimas | |
| 1992 | 8,85 | 8,83 | |
| 1995 | 9,22 | 9,23 | |
| 1998 | 9,71 | 9,65 | |
| 1999 | 9,71 | 9,81 | |
| 2000 | 9,98 | 10,05 | |
| 2001 | 10,17 | 10,18 |
2001 m. JAV pagamino 1803,56 mln., Rusija – 1130,98 mln., Kinija – 964,15 mln., Saudo Arabija – 513,32 mln., Kanada – 458,64 mln., Didžioji Britanija – 281,23 mln., Iranas – 264,60 mln., Norvegija – 257,54 mln., Australija – 252,50 mln. tne pirminės energijos.
2001 m. JAV suvartojo 2 445,66 mln., Kinija – 999,68 mln., Rusija – 710,64 mln., Japonija – 552,38 mln., Vokietija -361,62mln., Indija – 322,56mln., Kanada – 315,25 mln., Prancūzija – 265,10 mln., Didžioji Britanija – 247,21 mln., Brazilija – 221,26 mln. tne pirminės energijos. Tik apie 13,5 % suvartotos pirminės energijos teko atsinaujinantiems ištekliams.
Energijos balansas
Energijos balansas – tai materialinis balansas, apibūdinantis energijos išteklių ir energijos rūšių gavimo šaltinius ir vartojimą. Jis parodo energijos išteklių sunaudojimą elektros energijos ir šilumos gamybai, perdirbimui į kitą kurą, neenergetinėms reikmėms, energijos gamybos apimtis, eksportą, importą, nuostolius, galutinių vartotojų sąnaudas. Balansas apima visų nuosavybės formų įmonių, vartojančių, gaminančių ar tiekiančių kurą ir energiją duomenis.
Pasaulio energijos balanse iki XX a. vyravo mediena (malkos) ir anglys, XX a. pradžioje – anglys, vėliau – nafta (pvz., 1979 m. ji sudarė 47 % visų naudotų energijos išteklių) ir dujos. XXI a. pradžioje nafta sudarė 37 %, anglys ir kt. kietasis kuras – 30 %, gamtinės dujos – 21 %, branduolinė energija ir hidroenergija – 10 % naudotų energijos išteklių.
Lietuvos energijos balanse iki 1956 m. vyravo vietiniai energijos ištekliai – malkos, durpės ir jų briketai, įvairios atliekos ir vandens energija, apie 60 % viso kuro buvo sunaudojama patalpoms šildyti. Elektrinėse daugiausia buvo naudojamos durpės. Didėjant energijos poreikiams, sparčiai didėjo įsivežamos naftos ir jos produktų, o nuo 1963 m. nutiesus dujotiekį į Lietuvą – ir dujų kiekis. Akmens anglies sunaudojimas kito mažai. 1980–2000 m. branduolinio kuro dalis energijos balanse sudarė 34–37 %.
Nuorodos
- LEI tinklalapis
- Atsinaujinanti energetika tinklalapis
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Energetika, Kas yra Energetika? Ką reiškia Energetika?
Energetika is lot energia arba gr Energeia arba energijos politika valstybes ekonomines veiklos sritis apimanti visus energetikos sektorius susijusius su energijos istekliais ir įvairiu energijos rusiu gamyba energetikos sistemu objektu ir įrenginiu eksploatavimu Tai hidroenergetika branduoline energetika silumine energetika centralizuotas bei įmoniu ir įrenginiu skirtu įvairiu energijos istekliu gavybai gamybai transformavimui perdavimui skirstymui ir vartojimui visuma Ekonomine veikla energetikos sektoriuje tai energetiniu medziagu ir produktu nafta gamtines dujos anglys vietinis kuras atsinaujinantys energijos istekliai zvalgyba isgavimas perdirbimas gamyba saugojimas transportavimas perdavimas paskirstymas prekyba rinkodara ir realizacija Energetikos politikaVieno zmogaus energijos suvartojimas 2001 m Raudona spalva rodo energijos vartojimo padidejima tarp 1990 ir 2000 metu zalia sumazejima 2007 m Vilniaus tarptautine energetiku konferencija Trukstant energijos istekliu ir siekiant sumazinti neigiama energijos gamybos poveikį gamtai tokį kaip siltnamio efektas vis placiau pradedamos naudoti energija taupancios technologijos tokios kaip organinis hibridines energijos sistemos taip pat ir kitos energijos rusys vejo energija Saules energija geotermine energija 1992 m Jungtiniu Tautu konferencijoje Aplinka ir pletra priimta aplinkos apsaugos ir tarptautines veiklos programa remtinai pletrai XXI amziuje 1997 m Harareje vykusiame kongrese World Solar Summit buvo priimta Pasaulio saules programa 1996 2005 Si programa patvirtinta dalyvavusiu pasitarime 104 saliu delegaciju ir 17 valstybiu vadovu bendru sutarimu Programos tikslas skatinti vyriausybes tarptautines ir nevyriausybines organizacijas finansines akademines ir privacias institucijas palaikyti remiama atsinaujinancios energetikos pletra angl Sustainable Renewable Energy Development Pasaulio saules programoje akcentuojama kad zmonijos gerovei labai svarbi saules ir kitu atsinaujinancios energijos saltiniu tokiu kaip vejo geotermine vandens biomases ir okeanu remiama pletra Atsinaujinanti energija gali sumazinti aplinkos degradavima atmosferos uzterstuma siltnamio efekta Pasaulio energetikos strategija turi buti grindziama ne remiantis vien techniniais ir ekonominiais kriterijais bet atsizvelgiant į energijos ir visuomenes saveika socialines ir kulturos dimensijas Europos Sajungos atsinaujinanciu energijos istekliu politika pateikta Bendrijos ir 1997 m parengtame veiksmu plane Energija ateityje atsinaujinantys energijos istekliai Suformuluotas pagrindinis strateginis tikslas pasiekti kad 2010 m atsinaujinantys energijos istekliai pirmines energijos balanse sudarytu ne maziau kaip 12 Europos Sajungos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001 77 EC del elektros pagamintos is atsinaujinanciu energijos istekliu skatinimo vidaus elektros rinkoje numato taikyti įvairias atsinaujinanciu energijos istekliu skatinimo priemones siekiant uztikrinti kad ju dalis 2010 m elektros energijos gamybos strukturoje isaugtu vidutiniskai iki 22 Manoma kad m zmonijos poreikiams patenkinti reikes 334 milijonu bareliu naftos ekvivalento energijos resursu per diena kai 2000 m buvo suvartojama mazdaug 205 milijonai bareliu Europos Sajungos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003 30 EC del biodegalu augalines kilmes transporto kuro ir kitu atsinaujinanciu energijos istekliu panaudojimo transporte skatinimo apibreze saliu nariu siekį iki 2005 m pabaigos biodegalais pakeisti ne maziau kaip 2 viso benzino ir dyzelino parduodamo vidaus rinkoje 2010 m biodegalai turi sudaryti ne maziau kaip 5 75 viso keliu transporte suvartojamu degalu 2006 m kovo men Europos Komisija Europos Sajungos nariu svarstymui pateike nauja Zaliaja knyga kurioje numatyti dar greitesni Europos energetikos pokyciai Energijos istekliaiSvarbiausi energijos istekliai yra neatsinaujinantys gamtos istekliai ir perdirbti ju produktai nafta anglys gamtines dujos branduoline energija durpes degieji skalunai atsinaujinantys gamtos istekliai vandens Saules vejo energija Zemes gelmiu silumos energija zmogaus veiklos produktai priskiriami atsinaujinantiems istekliams medienos pramones ir zemes ukio produkcijos gamybos atliekos komunalines ir kitos degios atliekos specialiai auginamas biokuras ir malkos is zemes ukio produktu gaminami biodegalai Energijos istekliai pagal energetinį potenciala vertinami naftos ekvivalentu tne Nuo 2002 m Lietuvoje naudojamas naftos ekvivalentas Iki tol buvo naudojamas anglies ekvivalentas tae 1 tae 0 7 tne 1 tne 11 63 MWh Zemutine kuro silumine verte Mazutas naftos produktai 11 2 MWh tonaiGamtines dujos 9 4 MWh 1000 nm Medzio drozles 2 MWh tonaiSiaudai 4 0 MWh tonai2 5 MWh tona Is energetiniu istekliu galimas pagaminti energijos kiekis Energetiniai gluosniai 45 MWh haMiskas 1 MWh haSiaudai 12 MWh haJavai 20 MWh haSaules kolektorius 500 kWh m Vejas 7 m s 3000 MWh MW Iszvalgyti pasaulio naftos istekliai sudaro apie 148 mlrd t is ju Saudo Arabijoje apie 25 Irake 10 7 Jungtiniuose Arabu Emyratuose 9 3 Kuveite 9 2 Irane 8 6 Venesueloje 7 4 Angliu istekliai siekia 984 5 mlrd t is ju JAV 25 4 Rusijoje 15 9 Kinijoje 11 6 Indijoje 8 6 Australijoje 8 3 Vokietijoje 6 7 Iszvalgyti gamtiniu duju istekliai didziausi yra Rusijoje 170 mlrd kub m Kanadoje 88 mlrd kub m Norvegijoje 68 mlrd kub m Alzyre 54 mlrd kub m Kai kuriose issivysciusiose salyse atsinaujinanciu energijos istekliu dalis pirmines energijos balanse dabar yra mazesne nei 2 Jungtine Karalyste ju panaudoja 1 3 Belgija 1 7 Nyderlandai 1 9 Airija 1 9 Palyginti nedaug atsinaujinanciu energijos istekliu naudoja Vokietija 2002 m tik 3 7 Japonija 3 5 JAV 4 3 Italija 5 5 Prancuzija 6 2 Europos Sajungos salyse sio rodiklio vidurkis 2002 m buvo lygus 5 9 Taciau Estijoje atsinaujinanciu energijos istekliu indelis į salies energijos balansa siekia 11 6 o Latvijoje net 35 1 daugiausia hidroenergija Energijos gamyba ir suvartojimasEnergijos suvartojimas pasaulyje nuo praejusio amziaus vidurio sparciai auga per 50 metu bendrosios pirmines energijos sanaudos padidejo net 6 kartus Nors padidejus naftos kainoms buvo daug pasiekta didinant energijos vartojimo efektyvuma isliko bendra energijos poreikiu augimo tendencija JAV Rusija ir Kinija pagamina 38 o suvartoja 41 pasaulio pirmines energijos Nafta ir jos produktai pasaulio pirmines energijos balanse siuo metu tebeuzima reiksmingiausia vieta Prognozuojama kad 2020 m naftos bus suvartojama 3 8 mlrd tonu o gal ir 4 7 mlrd tonu jeigu isliks tokios pacios energijos gamybos augimo tendencijos Gamtiniu duju suvartojimo augima labai skatina grieztejantys aplinkosaugos reikalavimai Todel visuose pasaulio ekonomikos tolesnio vystymosi scenarijuose numatytas ju suvartojimo augimas 2000 m pasaulyje buvo suvartota 2 6 mlrd tne Prognozuojama kad 2020 m gamtiniu bus suvartojama 3 2 mlrd tne labai spartaus ekonomikos augimo atveju 3 6 mlrd tne o 2030 m planuojama suvartoti net 4 8 mlrd tne Daugelio saliu pirmines energijos balanse reiksminga vaidmenį vaidina anglys kuriu ypac daug sunaudojama elektros energijai gaminti Prognozuojama kad 2020 m ju bus suvartojama 3 4 mlrd tne o labai spartaus ekonomikos augimo atveju 3 7 mlrd tne Pirmines is gamtiniu saltiniu gautos arba pagamintos energijos gamyba ir suvartojimas pasaulyje mlrd tne Metai Gamyba Suvartojimas1992 8 85 8 831995 9 22 9 231998 9 71 9 651999 9 71 9 812000 9 98 10 052001 10 17 10 18 2001 m JAV pagamino 1803 56 mln Rusija 1130 98 mln Kinija 964 15 mln Saudo Arabija 513 32 mln Kanada 458 64 mln Didzioji Britanija 281 23 mln Iranas 264 60 mln Norvegija 257 54 mln Australija 252 50 mln tne pirmines energijos 2001 m JAV suvartojo 2 445 66 mln Kinija 999 68 mln Rusija 710 64 mln Japonija 552 38 mln Vokietija 361 62mln Indija 322 56mln Kanada 315 25 mln Prancuzija 265 10 mln Didzioji Britanija 247 21 mln Brazilija 221 26 mln tne pirmines energijos Tik apie 13 5 suvartotos pirmines energijos teko atsinaujinantiems istekliams Energijos balansasEnergijos balansas tai materialinis balansas apibudinantis energijos istekliu ir energijos rusiu gavimo saltinius ir vartojima Jis parodo energijos istekliu sunaudojima elektros energijos ir silumos gamybai perdirbimui į kita kura neenergetinems reikmems energijos gamybos apimtis eksporta importa nuostolius galutiniu vartotoju sanaudas Balansas apima visu nuosavybes formu įmoniu vartojanciu gaminanciu ar tiekianciu kura ir energija duomenis Pasaulio energijos balanse iki XX a vyravo mediena malkos ir anglys XX a pradzioje anglys veliau nafta pvz 1979 m ji sudare 47 visu naudotu energijos istekliu ir dujos XXI a pradzioje nafta sudare 37 anglys ir kt kietasis kuras 30 gamtines dujos 21 branduoline energija ir hidroenergija 10 naudotu energijos istekliu Lietuvos energijos balanse iki 1956 m vyravo vietiniai energijos istekliai malkos durpes ir ju briketai įvairios atliekos ir vandens energija apie 60 viso kuro buvo sunaudojama patalpoms sildyti Elektrinese daugiausia buvo naudojamos durpes Didejant energijos poreikiams sparciai didejo įsivezamos naftos ir jos produktu o nuo 1963 m nutiesus dujotiekį į Lietuva ir duju kiekis Akmens anglies sunaudojimas kito mazai 1980 2000 m branduolinio kuro dalis energijos balanse sudare 34 37 NuorodosLEI tinklalapis Atsinaujinanti energetika tinklalapis